Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant E. M., dalyvaujant atsakovei Ritai M. V., o ieškovo UAB „Gelvora“ atstovui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei R. M. V. dėl skolos, delspinigių ir nuostolių priteisimo

Aprašomoji dalis

nustato:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas prievolės, kylančios iš sutarties (LR CK 6.2. str.), turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (LR CK 6.38 str., 6.200 str.), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (LR CK 6.59 str.), o sutarties nevykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.205 str.).

Atsakovė 2001-10-26 su Tele2.Mobile sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr.V67013301 dėl jai mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo (19-21 b.l.), taip pat, jai buvo perduotas telefonas Motorola L7089.

Kaip matyti iš pateiktų sąskaitų (23-37 b.l.), skolos suma 626,18 Lt susidarė per laikotarpį nuo 2001-12-01 iki 2003-02-28.

Taigi šioje byloje laikytina nustatyta, kad atsakovė tinkamai nevykdė Tele2.Mobile prievolės pagal 2001-10-26 sutartį mokėti už jai teikiamas paslaugas minėtu laikotarpiu.

Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr.09-20-21, sudaryta tarp UAB „TELE2“ ir ieškovo 2009-03-31 (6, 9-12 b.l.), buvo perleistos UAB „TELE2“ reikalavimo teisės į atsakovės 626,18 Lt skolą.

Ieškovas pateikė pranešimo, siųsto atsakovei 2009-05-04, kopiją, kuri patvirtina, kad ieškovas vykdė pareigą pranešti atsakovei apie reikalavimo teisių perleidimą (22 b.l.).

Sutartis tinkamai gali būti laikoma įvykdyta ar vykdoma tik nesant jokių trūkumų. Neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, laikoma, kad sutartis yra pažeista (LR CK 6.59 str., 6.200 str.1d., 6.205 str.), dėl to atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kuri apima dvi formas – nuostolių atlyginimą ar netesybų (delspinigių, baudos) sumokėjimą ( LR CK 6.256 str. 2 d.).

Kaip jau nustatyta, atsakovės neteisėti veiksmai, vykdant sutartį, pasireiškė sutarčių netinkamu vykdymu, nes atsakovė vienašališkai atsisakė sutartį vykdyti (LR CK 6.205 str., 6.246 str. 1d.).

LR CK 6.248 str. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė, kuri gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi preziumuojama, kad ieškovas patyrė jo nurodyto dydžio (2.204,78 Lt) nuostolių (LR CK 6.249 str.).

LR CK 6.247 str. nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis skolininko elgesio ir nuostolių ryšys reiškia, kad skolininko veiksmai (neveikimas) buvo atlikti anksčiau, nei atsirado nuostolių, o atsiradę nuostoliai yra skolininko elgesio rezultatas. LR CK 6.247 str. nereikalauja, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis, todėl priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad atsakovo elgesys (netinkamas prievolės vykdymas) yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Laikytina nustatyta, kad atsakovei netinkamai vykdžius sutartį, t.y. vienašališkai atsisakius ją vykdyti, tarp šių jos veiksmų ir ieškovui atsiradusių nuostolių (dalyje dėl delspinigių), yra priežastinis ryšys.

Nustačius visas keturias sąlygas - neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str. 1d.), priežastinis ryšys (LR CK 6.247 str.), kaltė (LR CK 6.248 str.), nuostoliai (dalyje dėl netesybų) (LR CK 6.249 str.) – atsakovės atžvilgiu yra pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.

Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartis Nr.V67013301 buvo užtikrinta netesybomis – 0,1 proc. dydžio delspinigiais (20-21 b.l.), kurie galėjo būti skaičiuojami Tele2.Mobile pareikalavus už kiekvieną mokėti uždelstą dieną nuo laiku neapmokėtos sumos (sutarties 6.5 p.). Taigi dėl netesybų mokėjimo buvo susitarta rašytine tvarka (LR CK 6.72 str.).

Kadangi netesybos, kurios mokamos sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju, atlieka kompensuojamąją funkciją, kuria siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, todėl sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos LR CK 6.73 straipsnio 2 dalies tvarka ir pagrindais. Tokiu būdu kontroliuojamas netesybų dydis, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Teismui suteikta teisė mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas nustačius, kad netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta (LR CK 6.73 str. 2d.). Įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (LR CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Pagal formuojamą teismų praktiką, nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, remiantis LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros.

Visi civilinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi elgtis sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų ir įgyvendinti savo teises taip, kad be teisinio pagrindo nebūtų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai (CK 1.5, 1.137 straipsniai).

Ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas – tai įsta­ty­mų nu­sta­ty­tas lai­ko tar­pas, per ku­rį as­muo ga­li ap­gin­ti sa­vo pa­žeis­tas tei­ses pa­reikš­da­mas ieš­ki­nį (LR CK 1.124 straips­nis). Pagal LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p. ieškiniams dėl netesybų taikomas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Pagal LR CK 1.127 str. 5 d. nuostatas, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Atsakovė pažeidė sutartyje nustatytus atsiskaitymo terminus ir tokiu būdu padarė tęstinio pobūdžio pažeidimus, todėl ieškinio senaties terminas delspinigiams skaičiuojamas už kiekvieną pradelstą atsiskaitymo dieną iš naujo ir ieškovas turi teisę reikalauti delspinigių, priskaičiuotų už 6 mėn. terminą prieš ieškinį paduodant teismui.

Pagal LR CK 1.125 str. 1d. nuostatas, bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų, o pagal LR CK 1.128 str. nuostatas, prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita.

Pagal LR CK 1.126 str. 2d. nuostatas, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Kaip matyti iš ieškovo nurodyto delspinigių paskaičiavimo (7 b.l.), ieškovas paskaičiavo delspinigius nuo skolos sumos už laikotarpį nuo 2003-04-01 iki 2012-11-20, t.y. už 3521 dieną (ieškinys paduotas 2012-12-19), atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ne tik dėl ieškinio reikalavimo priteisti netesybas, tačiau ir dėl reikalavimo priteisti skolą.

Juridinio as­mens rei­ka­la­vi­mui ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­ga pa­gal ben­drą­ją tai­syk­lę pra­si­de­da nuo die­nos, kai jis su­ži­no­jo ar­ba tu­rė­jo su­ži­no­ti apie tei­sės pa­žei­di­mą (LR CK 1.127 straips­nio 1 da­lis). Šiuo konkrečiu atveju (dalyje dėl netesybų priteisimo), kai yra tęstinio pobūdžio pažeidimas, o ieškovas yra juridinis pelno siekiantis asmuo, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, pripažintina, kad apie jo teisės pažeidimą sužinodavo tą kiekvieną dieną.

Apie tai, kad atsakovė nemoka skolos, t.y. pagal pateiktas sąskaitas neapmokėjo nustatytais terminais, pirminis kreditorius, o tuo pačiu ir ieškovas (LR CK 1.128 str.) sužinojo pasibaigus nustatytam sąskaitoje nurodytam apmokėjimo terminui: 98,08 Lt privalėjo sumokėti iki 2002-01-31, 119,75 Lt – iki 2002-02-28, 40,00 Lt – iki 2002-03-31, 40,00 Lt – iki 2002-04-30, 40,00 Lt – iki 2002-05-31, 40,00 Lt – iki 2002-06-30, 40,00 Lt – iki 2002-07-31, 40,00 Lt – iki 2002-08-31, 40,00 Lt – iki 2002-09-30, 40,00 Lt – iki 2002-10-31, 40,00 Lt – iki 2002-11-30, 40,00 Lt – iki 2002-12-31, 40,00 Lt – iki 2003-01-31, 40,00 Lt – iki 2003-02-28, 8,35 Lt iki 2003-03-31 (23-37 b.l.). Ieškovas ieškinį, minėta, pareiškė 2012-12-19. Iki 2002-12-19 (t.y. iki 2002-12-31) atsakovė privalėjo apmokėti 40,00 Lt skolą, o taip pat, dar po šios datos - apmokėti sąskaitas bendrai 88,35 Lt sumai. Viso - 128,35 Lt. Sutartimi pradinis kreditorius ir atsakovė susitarė (sutarties 6.2, 6.3 punktai) mokėti kas mėnesį ne vėliau kaip per 21 dieną nuo sąskaitos išrašymo dienos. Taigi pradiniam kreditoriui, o taip pat ir ieškovui 10 metų senaties termino eiga prasidėdavo kiekvieną sekančią dieną po sąskaitoje nurodytos datos sumokėti už kiekvieną mėnesį priskaičiuotus mokesčius, o ne, kaip nurodė ieškovas (56 b.l.), sumokėti visą skolą – 626,18 Lt už visą laikotarpį nuo 2002-01-31 iki 2003-03-31, t.y. taip, kad 10 metų senaties termino eigos pradžią skaičiuoti nuo 2003-03-31.

Ieškovas nurodė, kad ieškinio senaties termino eigą skaičiuoja nuo 2003-03-31, remdamasis LR CK 1.127 str. 2d., kuri numato, jog jeigu prievolei įvykdyti nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus privelės įvykdymo terminui. Tačiau, kaip minėta, terminas įvykdyti piniginę prievolę pagal sutarties 6.2, 6.3 punktų nuostatas atsakovei buvo nustatytas kiekvienoje siunčiamoje sąskaitoje apmokėjimui už praeitą mėnesį, todėl nebegalėtų būti nustatomas dar kartą.

Ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­ga pa­si­bai­gia pra­ėjus įsta­ty­me nu­sta­ty­tam ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nui, jei­gu šio ter­mi­no ei­ga ne­bu­vo su­stab­dy­ta (LR CK 1.129 straips­nis), nu­trauk­ta (LR CK 1.130 straips­nis), įsta­ty­mų ar­ba Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tarp­tau­ti­nių su­tar­čių nu­ma­ty­tais at­ve­jais pra­tęs­ta (LR CK 1.13 straips­nio 1 da­lis, 1.125 straips­nio 2 ir 11 da­lys, 1.127 straips­nio 1 da­lis).

Šioje byloje ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai (sąskaitos) patvirtina, kad atsakovės skola laikotarpiu nuo 2012-12-31, išsiuntus sąskaitą 657,83 Lt sumai, kurią buvo nurodyta apmokėti iki 2003-01-31, sumažėjo 80,00 Lt. Tokia suma buvo sumažinta skolos suma (35-36 b.l.). Tą mėnesį atsakovė privalėjo mokėti 40,00 Lt už praeitą mėnesį suteiktas paslaugas. Turint mintyje LR CK 6.55 str. nuostatas dėl įmokų paskirstymo, kai yra kelios skolos, t.y., kad kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai yra suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola (2 d.), pradinis kreditorius, minėta, 80,00 Lt sumažino skolą. Pažymėtina, kad atsakovė, sumokėdama ne 40,00 Lt, o 80,00 Lt pripažino, kad yra skolinga ir iš dalies padengė susidariusią skolą. Tokie jos veiksmai patvirtina, jog ji, dar nepasibaigus 10 metų ieškinio senaties terminui, atliko veiksmus, kurie liudija, kad ji pripažįsta prievolę (LR CK 1.130 str. 2d.). Pagal LR CK 1.130 str. 3d. nuostatas, nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Taigi ieškovas dėl pagrindinės skolos priteisimo kreipėsi į teismą 2012-12-19 nepraleidęs 10 metų ieškinio senaties termino.

Ieški­nio se­na­ties ter­mi­no pa­si­bai­gi­mas iki ieš­ki­nio pa­reiš­ki­mo yra pa­grin­das ieš­ki­nį at­mes­ti. Ieškovas ieškinį pareiškė 2012-12-19, delspinigius prašė priteisti ne už 6 mėnesius, o už 3521 dieną, t.y. ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą prašyti priteisti delspinigius už 3341 dieną.

Teis­mui pri­pa­žinus, kad ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas pra­leis­tas dėl svar­bios prie­žas­ties, pa­žeis­to­ji tei­sė gi­na­ma, o pra­leis­tas ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas at­nau­ji­na­mas (LR CK 1.131 straips­nio 1–2 da­lys). Ar kon­kre­čios ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no pra­lei­di­mo prie­žas­tys yra svar­bios ir ar yra pa­grin­das jį at­nau­jin­ti, sprendžiama va­do­vau­da­ma­sis tei­sin­gu­mo, pro­tin­gu­mo ir są­ži­nin­gu­mo prin­ci­pais, at­si­žvelg­iant į ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no truk­mę (ben­dra­sis ar­ba su­trum­pin­tas), gin­čo es­mę, ša­lių el­ge­sį, ieš­ki­nio se­na­ties tei­si­nio ins­ti­tu­to es­mę ir pa­skir­tį (LR CK 1.5 straips­nio 3–4 da­lys, LR CPK 3 straips­nio 6 da­lis) bei į ki­tas reikš­min­gas by­los ap­lin­ky­bes.

Ieškovas, nors ieškinio pareiškimo dienai buvo akivaizdu, kad yra praleistas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas delspinigiams daugiau nei už 6 mėnesius priteisti, neprašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, byloje ištirti įrodymai neleidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no eigos me­tu būtų egzistavę kokios nors aplinkybės, ku­rios būtų kliu­džiusios ieškovui lai­ku ir tin­ka­mai, tie­sio­giai ar­ba per at­sto­vus savalaikiai gin­ti sa­vo pa­žeis­tas tei­ses.

By­lo­je nu­sta­čius, kad ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas delspinigiams už 3341 dieną priteisti pra­leis­tas ir nė­ra pa­grin­do jį atnau­jin­ti, o atsakovė rei­ka­lau­ja ieš­ki­nio se­na­tį tai­ky­ti, ieš­ki­nys dalyje dėl delspinigių priteisimo už 3341 dieną at­mes­tinas dėl ieš­ki­nio sena­ties ter­mi­no pa­si­bai­gi­mo iki pareiškiant ieškinį (LR CK 1.131 straips­nio 1 da­lis).

Delspinigių, dėl kurių mokėjimo šalys susitarė nustatyta tvarka, suma už 6 mėnesius iki ieškinio pareiškimo yra 112,71 Lt (626,18 Lt skola x 0,1 proc. x 180 dienų = 112,71 Lt). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad viena iš aplinkybių, kurios vertintinos, taikant kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, yra prievolės ir sutartinių netesybų dydis. Šiuo konkrečiu atveju delspinigių suma už 180 dienų (112,71 Lt), nors jų sulygtas sutartimi dydis yra 0,1 proc., sudaro tik 18 proc. nuo skolos sumos, todėl, atsižvelgiant dar ir į tai, kad atsakovė ilgą laiką nevykdė sutartinių prievolių, nėra pagrindo pripažinti, kad tokio dydžio delspinigiai yra aiškiai per didelės netesybos ir dėl to yra sąlygos ieškovui piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Iš atsakovės ieškovui priteistina 112,71 Lt dydžio delspinigiai, paskaičiuoti nuo 626,18 Lt skolos sumos už 6 mėnesių laikotarpį iki ieškinio padavimo 2012-12-19, jų sutartam dydžiui esant 0,1 proc. (LR CK 6.71 str.), kitoje dalyje ieškinys dėl delspinigių priteisimo atmestinas.

Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės nuostolius - 289,63 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, kurias sudaro 10 pranešimų, kurių siuntimo išlaidos yra 13,50 Lt, darbo priemonės, administracija (buhalterija), kompiuterių nusidėvėjimas, informacinės technologijos, darbuotojo darbo užmokestis (viso 220,89 Lt), užklausa nekilnojamojo turto registrui – 6,00 Lt, užklausa gyventojų registro tarnybai (3,00 Lt). Ieškovas, prašydamas priteisti nuostolius, rėmėsi LR CK 6.63 str. 2d. ir 6.249 str. 4 d. 3p. nuostatomis. Pareiga įrodyti žalos padarymo faktą, žalos dydį, jos pobūdį, priežastinį ryšį, neteisėtus veiksmus tenka ieškovui (LR CPK 178 str.). Nors ieškovas nurodė, kad siuntė 10 užklausimų (pateiktos užklausimų kopijos), 2 kartus užklausė nekilnojamojo turto registrą bei 3 kartus užklausė gyventojų registrą, tokias išlaidas buvus galinčių patvirtinti (siuntimą, viešųjų registrų užklausimus) įrodymų nepateikė. Kadangi ieškovo veikla yra susijusi su skolų išieškojimu, visos išlaidos (289,63 Lt) vertintinos kaip ieškovo normalios ūkinės veiklos (13-19 b.l.) sąnaudos, o ne praradimai, kurie ieškovui atsirado atsakovės neteisėtų veiksmų (piniginės prievolės nevykdymo) pasėkoje. Ieškovo prašymas priteisti 289,63 Lt dydžio nuostolius (243,39 Lt x 21 proc. PVM ) atmestinas neįrodžius (LR CPK 178 str.) nuostolių fakto, priežastinio ryšio.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pareiga mokėti šias palūkanas (vadinamas procesinėmis) atsiranda iš įstatymo (LR CK 6.37 str. 2 d.). Procesinės palūkanos yra skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo. Tokių palūkanų dydžiai nurodyti LR CK 6.210 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, taikytinos, kai viena iš šalių nėra verslininkas. Pažymėtina, kad nurodytas palūkanų dydis taikomas tuo atveju, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatytas kitoks palūkanų dydis. Ieškovas prašė priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Taigi ieškovo prašomas priteisti palūkanas ir jų dydį (5 proc.) reglamentuoja įstatymai, todėl ieškovo reikalavimas laikytinas pagrįstu, teisėtu, įrodytu ir tenkintinas, iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (LR CK 6.210 str. 2 d.) nuo 738,89 Lt sumos už laikotarpį nuo 2012-12-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinys patenkintas iš dalies (patenkintas - 24 proc., atmestas - 76 proc.), paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovas ieškinį apmokėjo viso 94,00 Lt dydžio (41 b.l.) žyminiu mokesčiu (SEB banko 2012-12-11 mokėjimo nurodymas), ieškovui iš atsakovės priteistina 22,16 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 93 str.), įvertinus, kad abiejų šalių procesinis elgesys buvo tinkamas.

Atsakovė pateikė rašytinį įrodymą, kad už advokatės teisinę pagalbą – procesinio dokumento (atsiliepimo į ieškinį) parengimą turėjo 800,00 Lt išlaidų (50 b.l.).

Atsakovės turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytais maksimaliais dydžiais: 8.2 p. (už atsiliepimą į ieškinį maksimalus dydis – 3 MMA ) pripažintina, kad atsakovės realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (800,00 Lt) advokato pagalbai apmokėti buvo būtinos, jų dydis atitinka protingumo kriterijus.

Ieškinį atmetus 76 proc., iš ieškovo atsakovei priteistina 608,00 Lt advokatės pagalbai apmokėti.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių (proporcingai) nepriteistinos, nes jų suma būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Ritos M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, 626,18 Lt skolą, 112,71 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 738,89 Lt sumos už laikotarpį nuo 2012-12-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22,16 Lt žyminio mokesčio.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, atsakovei Ritai M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 608,00 Lt advokatės pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.