Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta V. D. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 205² str., nutraukta nesant jos veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. 2012-09-01 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 205² str. už tai, kad ji 2012 m. rugsėjo 1 d. apie 14.05 val. Vileikių užkardos veikimo teritorijoje, pasienio ruože Šilutės r., plaukė kateriu „Ritmas“, registracijos Nr. N 2812, Skirvytės upe, kurios vaga eina valstybės siena, ir ties Briedžių sala valstybės sienai sukantis į dešinę nuplaukė Skirvytės tiesiąja tiesiai į Marias, į Rusijos Federacijos teritoriją apie 200 m ir grįžo atgal į Lietuvos Respublikos teritoriją. Tokiais savo veiksmais V. D. neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą, dėl neatsargumo kirto Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybių sieną.

Apeliaciniu skundu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių rinktinės Vileikių užkarda prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Nurodo, jog nesutinka su teismo motyvais, mano, kad nutarimas priimtas visapusiškai ir pilnutinai neišsiaiškinus bylos aplinkybių. Teismas neatsižvelgė, kad Lietuvos Respublikos valstybės siena su Rusijos Federacija, einanti Skirvytės upe, vietinės reikšmės vidaus vandenų keliu nuo Atmatos žiočių iki Skirvytės upės ištakos į Kuršių Marias yra nužymėta nuolatiniais valstybės sienos ženklais. Analogiškai valstybės siena yra nužymėta Rusijos Federacijos pusėje. Valstybės sienos ženklai yra pastatyti abejose Skirvytės upės krantuose, vienas priešais kitą, ir gerai yra matomi tiek nuo kranto, tiek plaukiant kateriu upe. Administracinės teisės pažeidimas padarytas šviesiu paros laiku. V. D. prieš išplaukdama žinojo, kad plauks Skirvytės upe, kurios vandenimis eina išorės siena, todėl turėjo ir galėjo numatyti, kad gali kilti tokios pasekmės. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 11 str.). Teismo pasisakymas, kad V. D. sėdėjo kajutėje ir nesidomėjo katerio vairavimu, vertintinas kritiškai. Ji teisės pažeidimą padarė savo neveikimu. Teismo teiginys, kad V. D. veiksmuose nėra teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, nes ji katerio nevairavo ir negalėjo kirsti Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybių sieną, prieštarauja pačiam įvykio faktui, nes kateris, kuriame buvo V. D., buvo įplaukęs į Rusijos Federacijos teritoriją apie 200 m ir grįžo atgal į Lietuvos Respublikos teritoriją, todėl V. D., būdama kateryje, dėl neatsargumo neteisėtai perėjo valstybės sieną. Mano, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog aplinkybių tyrimas atliktas neišsamiai, o nutarimas neatitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarimą ginčija tuo pagrindu, kad visapusiškai ir pilnutinai nebuvo ištirtos bylos aplinkybės, ko pasekoje teismas netinkamai išsprendė V. D. kaltės klausimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Pagal ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Kaip minėta, visapusiškam ir objektyviam aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 1 d., 2 d.).

Apeliacinis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad V. D. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 205² str., įvykio ir sudėties, tokio savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, todėl skundžiamas teismo nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu.

V. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal ATPK 205² str., kuriame administracinė atsakomybė numatyta už neteisėtą valstybės sienos perėjimą dėl neatsargumo. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jei jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 11 str.).

Iš skundžiamo nutarimo (b.l. 19-20) matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiama V. D. teismo posėdye dalyvavo ir davė paaiškinimus. Iš šio nutarimo taip pat matyti, jog teismo posėdyje dalyvavo ir liudytojas R. D., davė parodymus, tačiau teismo posėdžio protokolo byloje nėra, todėl apeliacinis teismas negali patikrinti, kokius parodymus teismo posėdžio metu davė minėti asmenys, be to, kokie papildomai įrodymai teismo posėdžio metu buvo ištirti. Apeliacinis teismas pastebi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad nors ATPK 285 str. numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai), teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Teismo posėdžio protokolas paprastai atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teismas nenusprendžia kitaip, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007).

Tarnybiniame pranešime (b.l. 5) nurodyta, jog išplaukdami D. registravosi Viliekių užkardoje, leidimą būti valstybės sienos apsaugos zonoje turėjo. V. D. paaiškinime (b.l. 11) taip pat užfiksuota, kad apie 13.40 val. jos vyras R. D. paskambino į Pagėgių rinktinės Vileikių užkardą ir pranešė, jog jie plauks Skirvytės upe iki Marių ir iki Nemuno senvagės. V. D. prašyme (b.l. 17) nurodyta, jog prieš plaukdami užsiregistravo pas pasienio budėtoją nustatyta tvarka. Šios aplinkybės patvirtina, jog V. D. žinojo, kad ji su šeima plauks Skirvytės upe, kurios vandenimis eina Lietuvos Respublikos valstybės išorės siena, todėl turėjo ir galėjo numatyti, kad, būdami nepakankamai atsargūs, gali neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos bei Rusijos Federacijos valstybių sieną, kas yra draudžiama įstatymo.

Minėtame prašyme (b.l. 17) V. D. nurodė, jog plaukdami Skirvytės upe nematė pasienio stulpų, nes, kaip paskui pasakė pasieniečiai, stulpai apaugo žolėmis ir jų nesimato. Tačiau apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, jog Lietuvos Respublikos valstybės siena su Rusijos Federacija, einanti Skirvytės upe, vietinės reikšmės vidaus vandenų keliu nuo Atmatos žiočių iki Skirvytės upės ištakos į Kuršių Marias yra nužymėta nuolatiniais valstybės sienos ženklais. Analogiškai valstybės siena yra nužymėta Rusijos Federacijos pusėje. Valstybės sienos ženklai yra pastatyti abejose Skirvytės upės krantuose, vienas priešais kitą, ir gerai yra matomi tiek nuo kranto, tiek plaukiant kateriu upe. Apylinkės teismas, žinodamas V. D. nurodytas aplinkybes, kad neva valstybės sienos ženklų nesimato, nesiėmė priemonių šiai informacijai patikrinti, nekvietė į teismo posėdį institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovo, kad išsiaiškintų, ar visgi plaukiant Skirvytės upe buvo įmanoma pastebėti valstybės sienos ženklus ir tokiu būdu išvengti galimo pažeidimo padarymo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarimas, priimtas visapusiškai ir išsamiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių, neištyrus ir neįvertinus byloje visų įrodymų, nepašalinus prieštaravimų, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas.

Apeliantas prašo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tačiau pastebėtina, jog tuo atveju, jei bylą iš naujo išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme visgi būtų V. D. pripažinta kalta pagal ATPK 205² str., jai būtų skiriama administracinė nuobauda – bauda nuo 250 Lt iki 500 Lt. Tokiu būdu būtų atimta iš jos teisė reikalauti, kad jos atžvilgiu būtų surašytas administracinis nurodymas, kuris suteikia galimybę asmeniui susitaikyti su valstybe ir savo noru sumokėti pusę minimalios baudos.

ATPK 260 str. 2 d. inter alia nurodyta, jog jeigu yra šio kodekso 260¹ str. nurodyti pagrindai (t.y. už padarytus administracinius teisės pažeidimus straipsnių sankcijose numatyta ne didesnė kaip 3000 litų maksimali bauda; sankcijoje kaip pagrindinė ar papildoma administracinė nuobauda nenumatyta kitos rūšies negu bauda administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą); asmuo per metus laiko nėra padaręs administracinio teisės pažeidimo, numatyto atitinkamame ATPK II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje; padaryti turtiniai nuostoliai pilnai atlyginti), pareigūnas į administracinio teisės pažeidimo protokolą įrašo administracinį nurodymą. Administracinis nurodymas yra į administracinio teisės pažeidimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per dešimt darbo dienų savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, numatytos šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą, bet ne mažesnę kaip dešimt litų (ATPK 260¹ str. 1 d.). Tuo atveju, jei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašo administracinio nurodymo nerašyti, remiantis ATPK 260 str. 1 d., tai turi būti nurodoma administracinio teisės pažeidimo protokole.

V. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už ATPK 205² str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Šio straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė galima administracinė nuobauda bauda, maksimalus jos dydis – 500 Lt. Iš byloje esančios pažymos apie galiojančias nuobaudas (b.l. 10) matyti, jog V. D. už analogišką pažeidimą, t.y. ATPK 205² str. numatytą administracinį teisės pažeidimą bausta anksčiau nebuvo, administracine tvarka ji iš viso nebausta. Byloje taip pat nenustatyta, kad V. D., galimai padarydama ATPK 205² str. numatytą administracinį teisės pažeidimą, būtų kam padariusi turtinių nuostolių.

Apeliacinis teismas, remdamasis aukščiau išdėstytu, sprendžia, jog V. D. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo visos sąlygos administraciniam nurodymui surašyti, tačiau nepagrįstai tai padaryta nebuvo. Byloje nėra duomenų, kad V. D., remdamasi ATPK 260 str. 1 d., būtų prašiusi nerašyti administracinio nurodymo, iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 14) matyti, jog grafa „Asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo“ neužpildyta.

Kadangi, remiantis 260 str. 2 d., 260¹ str. 1 d., administracinis nurodymas yra į administracinio teisės pažeidimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, numatytos ATPK II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą, ir administracinį nurodymą į administracinio teisės pažeidimo protokolą įrašo ATPK 259¹ str. nurodyti pareigūnai, Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarimas naikinamas ir byla grąžinama Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių rinktinės Vileikių užkardai administracinio nurodymo instituto taikymui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarimą panaikinti, ir grąžinti bylą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių rinktinės Vileikių užkardai administracinio nurodymo instituto taikymui.

Nutartis neskundžiama.