Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui T. R. (T. R.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies tvarka, jo sutuoktinei D. R..

Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas (e. b. l. 1-5).

Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „mogo LT“ su atsakovu 2016-05-05 sudarė Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. („duomenys neskelbtini“), kuria UAB „mogo LT“ suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo (išperkamosios nuomos) pagrindu bei išpirkti automobilį („duomenys neskelbtini“), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovas priėmė automobilį iš UAB „mogo LT“ ir jį valdė bei juo naudojosi lizingo (išperkamosios nuomos) pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas UAB „mogo LT“ (e. b. l. 20-38).

Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXX skyriaus Lizingas (finansinė nuoma) normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). CK 6.574 straipsnis numato, jog tuo atveju, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovui neįvykdžius įsipareigojimų pagal lizingo sutartį, UAB „mogo LT“ 2016-12-20 lizingo sutartį nutraukė (e. b. l. 41).

Pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ 2017-02-28 skolų perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui Risk Management Services OU (e. B. l. 6-13). 2018-01-12 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2018-01-12 kreditorius Risk Management Services OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS (e. b. l. 16, 43-45).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

Ieškovas teigia pranešimu informavęs atsakovą apie reikalavimo teisės į atsakovo įsiskolinimą perleidimą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Taip pat apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovui yra žinoma, nes procesiniai dokumentai jam yra įteikti tinkamai.

CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 4 754,23 Eur skola (sutarties 7.1 punktas).

Ieškovas taip pat prašo priteisti 5 333,86 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo likusios nesumokėtos finansavimo sumos (4 754,23 Eur) nuo sutarties nutraukimo, t. y. 2016-12-20 iki visiško įsiskolinimo grąžinimo dienos. CK 6.221 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Šalių sudarytos lizingo sutarties bendrųjų nuostatų 7.1 punkte įtvirtinta, jog lizingo gavėjas moka lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas (t. y. fiksuotą įmokų dalį ir palūkanas) nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos per visą lizingo terminą (e. b. l. 27). Todėl laikytina, kad šalys susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, kurių paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. Lizingo sutarties pagrindinių nuostatų 3.2 punkte nustatyta lizingo termino pabaiga – 2018-11-05 (2022-05-05) (e. b. l. 20).

Nors šalys susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų iki grafike nurodytos dienos, t. y. iki 2018-11-05 (2022-05-05), todėl ieškovo reikalavimas priteisti palūkanas iki kreipimosi į teismą dienos yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į lizingo sutarties pagrindinių nuostatų 5 punkte nustatytą palūkanų normą (42 procentai, e. b. l. 20), pareikštas reikalavimas tenkintinas iš dalies, kadangi sutartis buvo nutraukta 2016-12-20, t. y. dar iki antrosios (pavyzdinės dalies) įsigaliojimo, todėl sprendžia, kad ieškovui iš atsakovo priteistinų palūkanų suma yra 3 747,38 Eur (4 754,23 Eur x 42 proc. x 685 dienos (nuo 2016-12-20 iki 2018-11-05) / 365 dienų) (CK 6.872 straipsnis).

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme.

Ieškinyje ieškovas prašo priteisti 427,88 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2019-02-23 iki 2019-08-22. Kadangi atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovo priskaičiuotus 427,88 Eur delspinigius už skolos grąžinimo termino praleidimą (už 180 dienų) yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 42 procentų mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas už 4 754,23 Eur (nesumokėtos finansavimo sumos) nuo 2019-08-22 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kaip minėta, šalių sudarytos lizingo sutarties bendrųjų nuostatų 7.1 punkte įtvirtinta, jog lizingo gavėjas moka lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas (t. y. fiksuotą įmokų dalį ir palūkanas) nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos per visą lizingo terminą (e. b. l. 20-38). Lizingo sutarties pagrindinių nuostatų 3.2 punkte nustatyta lizingo termino pabaiga – 2018-11-05 (e. b. l. 21). Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Nors ieškovas ieškinio 1.10 punkte remiasi LAT 2015-05-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015 dėl palūkanų skaičiavimo, tačiau šiuo konkrečiu atveju ši praktika nėra taikoma, kadangi šalys sutartyje susitarė dėl konkrečios lizingo termino pabaigos, skirtingai nei nurodytoje teismų praktikoje. Įvertinus, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl palūkanų mokėjimo po sutarties nutraukimo ir lizingo termino pasibaigimo, o lizingo termino pabaiga yra 2018-11-05, ieškovas neturi teisės reikalauti 42 procentų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2018-11-06 iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl šis ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas ir atmestinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 929,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-09-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (patenkinta reikalavimo dalis yra 8 929,49 Eur, kas atitinka 84,91 proc.). Ieškovė prašo priteisti 237 Eur žyminio mokesčio (e. b. l. 17). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 201,25 Eur (84,91 proc. x 237 Eur / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma.

Byloje patirta 5,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškovui tenkančios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 3 Eur, todėl jos dengiamos iš valstybės biudžeto. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui tenkančios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 4,74 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui „PlusPlus Capital“ AS, j. a. k. 11919806, 4 754,23 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt keturių eurų 23 ct) skolą, 3 747,38 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 38 ct) palūkanų, 427,88 Eur (keturis šimtus dvidešimt septynis eurus 88 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 929,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-09-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 201,25 Eur (du šimtus vieną eurą 25 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo T. R. (T. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) Likusius ieškovo reikalavimus atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo atsakovo T. R. (T. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) 4,74 Eur (keturis eurus 74 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Išaiškinti atsakovui, kad sumos, priteistos valstybei, turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje), LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.