Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis

2021-03-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-6-543/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-09
Bylos Nr.
II-6-543/2021
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00344-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Irmutė Kliučinskienė (pirm.)
Pažeidėjas
V. P.
Nukentėjusysis
D. S.
Institucija
Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-6-543/2021Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00344-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 14.14; 21.1.5; 21.1.7; 21.9.10; 21.10.3; 21.10.4; 21.10.6 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. kovo 9 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė,sekretoriaujant Rasai Sabonienei,

dalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam atstovui A. K.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. P., jo įgaliotam atstovui advokatui V. K.,

nukentėjusiajai D. S., jos įgaliotam atstovui advokatui R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. P. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-2966-2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), patrauktas administracinėn atsakomybėn Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 52-ANR_N-2966-2020 (toliau – Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. kovo 27 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) be priežiūros bėgiojo jam priklausantis vokiečių aviganių veislės šuo, kuris buvo be pavadėlio ir be antsnukio. Skundžiamu Institucijos Nutarimu V. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur dydžio bauda.

Šalies argumentai

V. P. nesutinka su Institucijos Nutarimu, jis pateikė teismui skundą, kuriuo prašo skundžiamą Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde V. P. nurodė, jog 2020 m. kovo 25 d. apie 18.00 val. jis grįžo iš darbo į sodo namelį, esantį kolektyviniame sode (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Maždaug tarp 19-20 val. jis išvedė pavedžioti savo vokiečių aviganių veislės šunį ir ėjo keliuku link pagrindinio kelio. Sodų teritorijoje esančioje aikštelėje jo šuo atliko gamtinius reikalus, dėl to jis pririšo pavadėliu šunį prie krūmo ir rinko šuns išmatas. Jam berenkant, prie jo atbėgo nepažįstamas vyras, kuris garsiai šaukdamas išreiškė priekaištus dėl to, kad jis nuolat prie jo namų vedžioja savo šunį. Tuomet jis paklausė to vyro, ar tas šuo ką nors jam padarė, tačiau tas vyras iš karto smogė jam į veidą, o paskui rankoje laikytu grėbliu sudavė jam į petį ir atsitraukė nuo jo. Jis pareiškė tam vyrui, kad jį susiras ir parašys pareiškimą. Tuomet tas vyras vėl puolė jį mušti grėbliu suduodamas ne mažiau penkis kartus į įvairias kūno vietas, o daugiausia – į rankos sritį, nes dengėsi veidą ir galvą. Tuomet jis pagrasino tam vyrui, kad šį užpjudys šunimi ir link jo metė akmenį. Vyriškis vėl puolė link jo su grėbliu. Dėl to šuo išsigando, nusitraukė nuo krūmo pavadėlį ir pabėgo, o vyras nuėjo link savo namų. Kitą dieną jis kreipėsi į Alytaus apskrities ligoninę, kurioje jam nustatė delnikaulio lūžimą ir paguldė į ligoninę. Ligoninėje jis gydėsi 6 paras, jam buvo atlikta rankos operacija. Kaip vėliau paaiškėjo, jį sužalojęs vyras buvo A. S. Dėl jam padarytų sužalojimų Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris jau yra baigtas, o surinkta medžiaga su kaltinamuoju aktu yra perduota Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams. Daug vėliau jis sužinojo, kad 2020 m. kovo 27 d. Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate buvo užregistruotas A. S. sutuoktinės D. S. pranešimas apie tai, kad kovo 25 d. apie 18.00 val., kieme žaidžiant jos penkiametei dukrai, prie jos pribėgo didelis vikinis šuo, kuris ją išgąsdino. Šunį su grėbliu išvijo jos sutuoktinis ir nubėgo pažiūrėti, kam priklauso tas šuo. Gatvėje jos sutuoktinis susiginčijo su šuns šeimininku. 2020 m. rugsėjo 21 d. skundžiamu Institucijos Nutarimu jis buvo nubaustas administracine tvarka pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 Eur dydžio bauda. Jis nuo pat administracinio nusižengimo teisenos pradžios nesutiko su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu ir nepripažino savo kaltės. 2020 m. kovo 25 d. jam priklausantis šuo palaidas nebėgiojo, kadangi jis pastoviai yra laikomas aptvertame kieme ir neturi jokios galimybės ištrūkti, todėl vienas negalėjo niekur nubėgti ir kažką padaryti. Šį faktą gali paliudyti ir šalia gyvenantys kaimynai – V. A. ir I. B., kurie jau buvo apklausti ir teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Jis nubaustas administracine tvarka pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, ne už tai, kad jo šuo 2020 m. kovo 25 d. bėgiojo be priežiūros, be pavadėlio ir antsnukio, o už tokius pat veiksmus, tik padarytus 2020 m. kovo 27 d. Jo įsitikinimu, už tai, kad kovo 27 d. kažkoks vokiečių aviganių veislės šuo bėgiojo po sodų teritoriją, jis negali būti nubaustas jau vien dėl to, kad tą dieną jis buvo gydomas Alytaus apskrities ligoninėje. Duomenys apie jo gydymą yra pateikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Šioje administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta jokių asmenų, mačiusių, kad būtent jo šuo bėgiojo be priežiūros, pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Byloje esančiuose vaizdo įrašuose yra užfiksuotas ne jo, o tik panašus tos pačios veislės šuo. Institucijos Nutarimas buvo priimtas nesant jokių objektyvių įrodymų ir vadovaujantis vien tik suinteresuotų asmenų parodymais, kurie galimai siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, priimant Nutarimą administracinio nusižengimo byloje, buvo pažeistas ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimas, kadangi nebuvo nurodyta, kokius Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus jis padarė. Mano, kad Institucijos Nutarimas turėtų būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsiliepimas

Institucija pateikė teismui atsiliepimą į V. P. skundą, kuriuo prašo Nutarimą palikti nepakeistą ir pateikto skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, jog 2020 m. kovo 27 d. Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate buvo užregistruotas D. S. pranešimas apie tai, kad 2020 m. kovo 25 d. apie 18.00 val. jos dukrą išgąsdino atbėgęs palaidas vilkinis šuo, kurio savininkas vėliau tyčiniais veiksmais ragino savo šunį pulti jos sutuoktinį A. S. Iš tyrimo metu surinktų duomenų nustatyta, jog sodų bendrijos gyventoja A. V. 2020 m. kovo 25 d. apie 18.00 val. matė vilkinį šunį D. S. kieme. Tas šuo buvo netoli D. S. dukros. Vėliau ji minėtą palaidą šunį matė bėgiojantį sodų bendrijos teritorijoje. Duomenų, kad tuo metu įvyko kažkas, dėl ko kieme buvęs vaikas patyrė išgąstį, ar kilo kokia reali grėsmė jo sveikatai ar gyvybei nėra. Kitų liudytojų, mačiusių šį įvykį, nėra. Iš surinktų duomenų matyti, jog minėtą šunį iš savo kiemo išvijo ir vėliau paskui jį nuėjo A. S. Tuomet tarp A. S. ir to šuns savininko V. P. įvyko konfliktas, kurio metu buvo sužalotas šuns savininkas. Patikrinus policijos administruojamus registrus, nustatyta, kad dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog nėra duomenų, įrodančių, kad buvo padarytas ANK 346 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, todėl buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį. V. P. savo skunde nurodė, jog fotonuotraukose ir vaizdo įrašuose yra užfiksuotas ne jo šuo, o kažkieno kito. Tačiau iš byloje esančių duomenų aiškiai nustatyta, jog šunį iš S. sodybos išvijo A. S., kuris pats nuėjo paskui tą šunį ir jį rado gatvėje, prie V. P. A. V. tą šunį tiriamu laiku matė S. sodyboje, o vėliau matė jį ir bėgiojantį gatvėje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo skundą palaikė, patvirtino ir atkartojo jame išdėstytus motyvus bei paaiškino, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 25 d. apie 18.00 val. jis sugrįžo iš darbo. Apie 19-20 val. nutarė pasivaikščioti su šunimi. Su savimi jis pasiėmė kibirą šuns išmatoms. Jiems beeinant, šuo pamatė katę ir pradėjo garsiai loti. Tuomet jis pamatė atbėgantį vyrą su grėbliu rankoje. Vyriškis priekaištaudamas dėl jo vedžiojamo šuns, rankose turėtu grėbliu sudavė jam į įvairias kūno vietas. Konflikto metu šuo pradėjo blaškytis, išsimovė iš pavadžio ir kažkur dingo. Po kurio laiko prie jų atėjo moteris, tačiau tuo metu prie jų šuns jau nebuvo. Pripažįsta, jog kartais jis leidžia savo šuniui pabėgioti be pavadėlio, tačiau jis visada būna šalia, be to, šunį vedžioja priešingoje, nei gyvena S., (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Jis laikosi šuns priežiūrai keliamų reikalavimų, jo kiemas yra aptvertas, kieme yra šuns voljeras. Įvykio dieną šunį vedžiojo su pavadėliu ir antsnukiu, tačiau jo šuo moka išsimauti iš antkaklio, taip pat moka nusiimti ir antsnukį, todėl kilus triukšmui dėl jo su S. įvykusio konflikto, jo šuo išsinėrė iš pavadėlio ir pabėgo. 2020 m. kovo 25 d. apie 18.00 val. jo šuo negalėjo nieko išgąsdinti, nes jis pats tik 18.00 val. grįžo iš darbo, pasivaikščioti su šunimi išėjo apie 19 val. Jo ir A. S. konfliktas įvyko apie 19.00 – 20.00 val.

Institucijos atstovas teisminio bylos nagrinėjimo metu prašė pareiškėjo skundo netenkinti, nes byloje pakanka įrodymų pripažinti, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas. Iš byloje surinktų duomenų matyti, jog įvykio dieną S. kieme šunį matė liudytoja A. V. Pats V. P. pripažįsta, jog minėtu laiku jis buvo išėjęs pasivaikščioti su šunimi. D. S. ir A. S. nurodė, kad į jų kiemo teritoriją nurodytu laiku įbėgo vilkinis šuo, kuris buvo sustojęs prie jų vaiko. Institucija pripažįsta, jog, surašydamas administracinio nusižengimo protokolą, policijos pareigūnas nepaminėjo teisės akto, kurio reikalavimai buvo pažeisti. V. P., paleisdamas savo šunį be pavadėlio ir be antsnukio, pažeidė Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Gyvūnų laikymo Alytaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisykles, numatančias, kad šunys viešose vietose turi būti laikomi už pavadėlio ir su antsnukiu. Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės kitiems asmenims. Prašė skundą atmesti ir Nutarimą palikti nepakeistą, tačiau kartu ir pašalinti jo netikslumus.

Nukentėjusioji D. S. teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog 2020 m. kovo 25 d. ji pati, jos sutuoktinis A. S. ir dvi jų dukros buvo kieme. Vienu metu vyresnioji jų dukra nuėjo į kambarį atsinešti žaislų, o jaunesnioji dukra toliau žaidė smėlio dėžėje. Sutuoktinis dirbo prie keliuko remonto, o ji pati kalbėjo telefonu ir vaikštinėjo po kiemą. Būnant kieme, ji pamatė didelį šunį, sėlinantį link smėlio dėžėje žaidžiančios dukros. Tai pamačiusi, ji nedarė staigių judesių, nes pagalvojo, kad atbėgęs šuo gali pulti jos dukrą. Ji atsargiai bandė išvyti šunį, kad jo nepamatytų mažametė dukra, tačiau mergaitė tuo metu atsisuko į šunį. Pamatęs, kas vyksta, sutuoktinis suriko ir su grėbliu rankose išvijo šunį, kuris nubėgo tolyn, o sutuoktinis išbėgo iš paskos. Paskubomis nuvedusi vaikus į namus, nubėgo pažiūrėti, kur yra jos sutuoktinis. Išbėgdama, ji dar matė kaimynę, stovinčią savo kieme. Nubėgusi už jų namų esančio posūkio, pamatė grėbliu besimosikuojantį savo sutuoktinį, V. P. ir šalia esantį minėtą šunį, kuris tuo metu lojo ir bandė pulti. Jai surikus „ką jūs darot?“, V. P. pasikvietė savo šunį, o jos sutuoktinis pradėjo eiti link jos. Ji ir anksčiau yra mačiusi, kaip V. P. vedžiojo savo šunį be pavadžio ir be antsnukio. Pareiškimą dėl šio įvykio ji parašė 2020 m. kovo 27 d., tačiau iš karto po įvykio – 2020 m. kovo 25 d. jos sutuoktinis paskambino į policiją ir pranešė apie šį įvykį. Kadangi nebuvo sužeistų asmenų, tai jiems nurodė, kad dėl paskelbto karantino policijos pareigūnai neatvyks ir liepė rašyti pareiškimą per sistemą „epolicija“. 2020 m. kovo 27 d. jie sužinojo, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jos sutuoktinio veiksmų. Po šio įvykio pablogėjo jų vyresniosios dukters psichologinė būsena, pradėjo bijoti viena eiti į kiemą, norėdavo, kad visos namo durys būtų užrakintos, bijojo didelio šuns. Po kiek laiko dėl tokio dukters elgesio kreipėsi pagalbos į psichiatrą.

Liudytoja A. V. teisme parodė, jog ji yra A. S. ir D. S. kaimynė. 2020 metų kovo mėnesį, vakare ji matė, kaip į S. kiemą įbėgo didelis šuo, kuris ėjo link jų dukros. Į tai sureagavo tiek A. S., tiek ir D. S. Matė, kaip D. S. nuvedė dukrą į namus, o A. S. nubėgo paskui tą šunį. Tas šuo buvo be antsnukio, be jokio pavadėlio, jis tiesiog ėjo link S. dukros, kuri žaidė smėlio dėžėje. Iš pradžių D. S. nematė to šuns, nes tuo metu kalbėjo telefonu, tačiau tuo pat metu ji atsisuko ir pamatė ateinantį šunį. Ji šią situaciją stebėjo iki to momento, kol A. S. nusivijo tą šunį. Vėliau ji girdėjo, jog tas šuo lojo, tačiau jis jau buvo nubėgęs toliau. Dar girdėjo ir D. S. balsą, kuri kažką šaukė.

Liudytojas A. S., apklaustas teisme, parodė, jog 2020 m. kovo 25 d. apie 18.00 val. jis buvo savo kieme, tvarkė savo keliuką. Kieme taip pat buvo jo sutuoktinė D. S. ir jų jaunesnioji dukra, vyresnioji dukra buvo nuėjusi į namus ir žiūrėjo pro langą. Lygindamas keliuką, jis išgirdo negarsius žodžius „ciuc ciuc“. Tuo metu pamatė, kad prie jo dukros yra atėjęs didelis vilkinis šuo, kuris buvo be jokio pavadėlio. Tuomet jis sumojo grėbliu ir garsiai suriko. Jam pavyko išgąsdinti tą šunį, kuris pradėjo bėgti iš jų kiemo. Jis nusivijo tą šunį, nes norėjo išsiaiškinti, kieno šis šuo. Bėgdamas jis sutiko V. P., prie kurio pribėgo ir tas šuo. Jau anksčiau jis buvo matęs V. P. su tokios pat veislės ir išvaizdos šunimi, kurį jis nuolat vedžioja be pavadžio ir be antsnukio. Jis paklausė V. P., ar tai jo šuo, pastarasis tai patvirtino. Dėl palaido šuns jie susiginčijo, tuomet V. P. davė savo šuniui komandą „paimk ar pulk“, tuo tarpu, jis turėtu grėbliu gynėsi nuo šuns. Dėl šio konflikto baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme. Po šio įvykio jų vaikams liko neigiamos pasekmės, turi psichologinių problemų, dėl to kreipėsi pas gydytojus.

Skundas nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pažymėtina, jog, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis, 617 straipsnio 1 dalis).

Kaip numato ANK 569 straipsnio 1 dalis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais <...>. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis).

Skundžiamu Institucijos Nutarimu V. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. P. kategoriškai nesutinka su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu ir savo kaltę neigia nuo pat administracinio nusižengimo tyrimo pradžios. Visgi, šio administracinio nusižengimo tyrimo metu surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti duomenys neginčytinai įrodo V. P. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo. Administracinio nusižengimo teisena V. P. atžvilgiu buvo pradėta gavus nukentėjusiosios D. S. pareiškimą apie tai, kad 2020 m. kovo 25 d. apie 18.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) prie smėlio dėžėje žaidusios nepilnametės jos dukros prisėlino palaidas vokiečių aviganių veislės šuo. Tai pamatęs, jos sutuoktinis A. S. šunį nuvijo ir nubėgo paskui, kad išsiaiškintų, kam šis priklauso. Nuvedusi dukrą į namus, pati nubėgo paskui savo sutuoktinį ir rado jį jau konfliktuojantį su minėtu šuns šeimininku – administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu V. P. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo tyrimo metu, taip pat teisme nukentėjusioji D. S., tiek jos sutuoktinis liudytojas A. S. nuosekliai ir analogiškai nurodė visas šio įvykio aplinkybes. D. S. ir A. S. patvirtino, jog nagrinėjamo įvykio dieną į jų nuosavą kiemą įsėlino palaidas, be antsnukio vokiečių aviganių veislės šuo, kuris iš lėto judėjo link jų nepilnametės dukros ir ją išgąsdino. Jau ir anksčiau yra matę V. P., kuris vedžiodavo tokį patį šunį be pavadėlio ir antsnukio. Šį šunį yra matę V. P. priklausančioje sodyboje, bėgiojant už tvoros. D. S., nubėgusi paskui vyrą, matė V. P. ir šalia esantį minėtą šunį, kuris tuo metu lojo ir bandė pulti. Jai surikus „ką jūs darot?“, V. P. pasikvietė savo šunį, o jos sutuoktinis pradėjo eiti link jos. Šių asmenų parodymai yra nuoseklūs, logiški, neprieštaraujantys tarpusavyje bei atitinkantys nustatytas faktines aplinkybes. Tokius savo parodymus jie patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Liudytoja A. V. tiek ikiteisminio tyrimo institucijoje, tiek teisme analogiškai parodė, jog 2020 metų kovo mėnesį, pavakarėje ji matė savo kaimynų S. kieme atėjusį vokiečių aviganių veislės šunį, kuris buvo priėjęs visai šalia šių kaimynų dukros. Tas šuo buvo be antsnukio, be jokio pavadėlio, jis tiesiog ėjo link S. dukros, kuri žaidė smėlio dėžėje. Iš pradžių D. S. nematė to šuns, nes tuo metu kalbėjo telefonu, tačiau tuoj pat ji atsisuko ir pamatė ateinantį šunį. Ji šią situaciją stebėjo iki to momento, kol A. S. nusivijo minėtą šunį. Vėliau ji girdėjo, jog tas šuo lojo, tačiau jis jau buvo nubėgęs toliau. Dar girdėjo ir D. S. balsą, kuri kažką šaukė. Visi šie asmenys buvo apklausti teisme, parodymus davė būdami įspėti dėl melagingų parodymų davimo, jų parodymai esminėse detalėse sutampa tarpusavyje, yra nuoseklūs, logiški, patvirtinti rašytiniais bylos duomenimis bei visiškai atitinkantys faktines bylos aplinkybes. Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalį gyvūnų laikytojai privalo <...> 3) užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; <...> 6) nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. D1-210 patvirtintų Gyvūnų laikymo Alytaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių (toliau – Taisyklės) 49 punkte numatyta, jog šunys viešose vietose vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu, antsnukis gali būti nededamas Taisyklių 52 punkte nurodytais atvejais. Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Akivaizdu, kad V. P., viešoje vietoje, t. y. sodų bendrijos teritorijoje, vesdamasis jam priklausantį vokiečių aviganių veislės šunį be pavadėlio ir be antsnukio pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 6 punkto reikalavimus bei Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. D1-210 patvirtintų Gyvūnų laikymo Alytaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių (toliau – Taisyklės) 49 punkte įtvirtintus reikalavimus. Nors pareiškėjo įgaliotas atstovas D. S. ir A. S. parodymus prašė vertinti kritiškai ir jais netikėti, teismas pabrėžia, kad vien ta aplinkybė, kad liudytojas A. S. dėl galimai pavartoto smurto pareiškėjo atžvilgiu yra kaltinamasis kitoje baudžiamojoje byloje, negali būti teisėtu pagrindu netikėti liudytojos A. V. ir D. S. parodymais, juo labiau, kad šie liudytojų parodymai yra vertinami tik nustatinėjant aplinkybes, kurios yra reikšmingos dėl Gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimų, o ne dėl nagrinėjamo konflikto baudžiamojoje byloje. Teismas, spręsdamas nutarimo pagrįstumo klausimą ir darydamas išvadas dėl jo, rėmėsi tik patikrintais ir ištirtais bylos duomenimis, kurie buvo gauti įstatymo nustatyta tvarka, todėl išanalizavus šių liudytojų parodymus, sugretinus juos tarpusavyje bei įvertinus visų esančių įrodymų kontekste, mano, šių asmenų parodymai negali būti vertinami kaip mažiau reikšmingi ar mažiau patikimi, jie yra pakankami pagrįsti V. P. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog Institucijos Nutarimas turi tam tikrų turinio netikslumų. ANK 346 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė – nukreipianti į Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktus. Nepaisant to, Institucijos Nutarime nėra nurodyta, kokie Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalį gyvūnų laikytojai privalo <...> 3) užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; <...> 6) nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Tuo tarpu Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. D1-210 patvirtintų Gyvūnų laikymo Alytaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių (toliau – Taisyklės) 49 punkte numatyta, jog šunys viešose vietose vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu, antsnukis gali būti nededamas Taisyklių 52 punkte nurodytais atvejais. Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Iš skundžiamo Nutarimo taip pat matyti, jog V. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo laikas nurodytas 2020 m. kovo 27 d. apie 18.00 val., tačiau tai nėra tikslus nusižengimo padarymo laikas, kadangi iš byloje esančių duomenų visumos matyti, jog nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo laikas yra 2020 m. kovo 25 d. apie 18.00 val. Be to, Nutarime neteisingai nurodyta ir administracinio nusižengimo padarymo vieta – (duomenys neskelbtini), kadangi iš bylos duomenų matyti, jog nagrinėjamas administracinis nusižengimas buvo padarytas (duomenys neskelbtini). Visi pirmiau aptarti Institucijos Nutarimo turinio trūkumai nesudaro absoliutaus pagrindo panaikinti šį Nutarimą, kadangi visi neaiškumai buvo nustatyti teisminio bylos nagrinėjimo metu ir gali būti ištaisyti dabartiniu teismo procesiniu sprendimu.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiosios D. S. įgaliotas atstovas prašė perkvalifikuoti V. P. veiką į ANK 346 straipsnio 4 dalį ir pagal perkvalifikuotą veiką paskirti jam administracinę nuobaudą. Šiuo aspektu teismas pažymi, jog ANK 642 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nukentėjusiojo skundas, todėl įgalioto atstovo prašymas atmetamas, nes šiuo atveju teisme yra nagrinėjamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, o ne nukentėjusiosios skundas.

Teismas daro išvadą, jog Institucija, nagrinėdama V. P. administracinio nusižengimo bylą, teisingai nustatė ir įvertino jo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, esminių administracinių nusižengimų bylų teisenos pažeidimų nepadarė ir pagrįstai V. P. paskyrė pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį administracinę nuobaudą, todėl naikinti skundžiamą Nutarimą skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių Institucijos Nutarimas paliekamas nepakeistas ir V. P. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 567 straipsnio 2 dalimi, 569 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimą Nr. 52-ANR_N-2966-2020, kuriuo V. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 1 dalį, palikti nepakeistą ir V. P. skundo netenkinti.

Patikslinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimą Nr. 52-ANR_N-2966-2020, nurodant, kad 2020 m. kovo 25 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) be priežiūros bėgiojo V. P. priklausantis vokiečių aviganių veislės šuo, kuris buvo be pavadėlio ir be antsnukio. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) V. P. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 6 punkto ir Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. D1-210 patvirtintų Gyvūnų laikymo Alytaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 49 punkto reikalavimus.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Irmutė Kliučinskienė