Kauno apygardos teismo nutartis

2012-02-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-97-383-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-15
Bylos Nr.
1A-97-383-2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
R. P.
Nukentėjusysis
D. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1A-97-383/2012Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00150-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
Pranešėjas V. VitunskasTeisėjas D. Kantaravičius(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam R. P., nuteistojo gynėjui advokatui A. Ž., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-10-24 nuosprendžio, kuriuo R. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams; vadovaujantis BK 64 str. 1d., 3 d., ši bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-04-15 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams; vadovaujantis BK 75 str., paskirtos 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, R. P. paskiriant įpareigojimus –atsiprašyti nukentėjusios D. G. ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; D. G. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, jos naudai iš UAB DK „PZU Lietuva“ priteista 500 Lt (penki šimtai litų) turtinei žalai atlyginti dalyje dėl išlaidų vaistams atlyginimo ir 1860 Lt (vienas tūkstantis aštuoni šimtai šešiasdešimt litų) neturtinei žalai atlyginti; vadovaujantis BPK 115 str. 2 d., D. G. pripažinta teisė į ieškinio atlyginti turtinei žalai dalyje dėl automobilio sugadinimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio turtinei žalai atlyginti dalyje dėl automobilio sugadinimo dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka; priteista iš R. P. valstybei 376,51 Lt (trys šimtai septyniasdešimt šeši litai 51 ct) už nukentėjusiajai suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą; ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. už tai, kad jis 2011 m. vasario 22 d. apie 09:26 val., Jonavoje, J. Basanavičiaus-Fabriko-Panerių gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį BMW 725 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9 punkto reikalavimų nurodymą („eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių...), 133 punkto reikalavimų nurodymą („vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ..., meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“), 158 punktų reikalavimų nurodymą („nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu“) ir nevykdydamas šių reikalavimų, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, išvažiavo iš šalutinio kelio – Fabriko gatvės į pagrindinį kelią – J.Basanavičiaus gatvę, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui „AUDI“ A4 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam D. G., ir su šiuo automobiliu susidūrė, dėl ko automobilio „AUDI A4“ vairuotojai D. G. padarė kairės plaštakos II delnakaulio lūžį, dešinio peties sumušimą – nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. P. skundžia Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-10-24 nuosprendį ir prašo jį panaikinti dalyje dėl bausmės - panaikinti jam paskirtą įpareigojimą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Nuteistasis pripažįsta savo kaltę, pasižada atsiprašyti nukentėjusiosios oficialiai. Nesutinka su tuo, jog jam paskirtas įpareigojimas padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Apeliantas negali Lietuvoje susirasti darbo, verčiasi įvairiais atsitiktiniais darbais, jam išgyventi yra sunku. Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad jis yra deklaravęs savo išvykimą į Vokietiją (ten gyvena ir dirba savo įmonėje jo brolis), pas brolį R. P. yra dirbęs ir anksčiau. Jis ir dabar ten važiuotų dirbti, tačiau to negali padaryti dėl teismo paskirto įpareigojimo. Nuteistasis išsituokęs, teikia išlaikymą nepilnametei dukrai, be to, su gyvenimo drauge jiedu susilaukė sūnaus. Dirbti jis privalo, norėdamas išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Pirmosios instancijos teismo jis prašė neskirti jam įpareigojimo be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, tačiau teismas į jo prašymą nesureagavo.

Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti, nurodė, kad tenkinti apelianto skundą įstatyminio pagrindo nėra. Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai R. P. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir paskyrė jam bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnio sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, skirdamas bausmę R. P., vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. Teismas R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino jo visišką prisipažinimą padarius jam inkriminuojamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). R. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą motyvavo, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį (padarytas neatsargus nusikaltimas kelių transporto eismo saugumui), į kaltininko asmenybę (praeityje teistas 2 kartus, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, yra išsituokęs, nedirbantis, į PSPC psichiatro ir narkologo įskaitą neįrašytas). Visa tai įvertinęs, teismas pagrįstai paskyrė kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis artimas straipsnio sankcijoje numatytam bausmės minimumui. Teismas įvertino R. P. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nusikalstamos veikos pasekmes, kaltinamojo veikos pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos, ir nusprendė, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į visą tai, teismas teisingai kaltinamajam bausmės vykdymą atidėjo, vadovaujantis BK 75 str. nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. P., įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja, ir skyrė bausmę, nepažeidęs BK 54 str., 56 str., 61 str. reglamentuojančių bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų.

Apeliantas neginčija nei nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nei paskirtosios bausmės dydžio. Jis prašo sušvelninti jo padėtį – panaikinti teismo jam paskirtą įpareigojimą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Nuteistasis prašymą grindžia tuo, kad jis ketina dirbti Vokietijoje, o atlikdamas nuosprendžiu jam paskirtąją bausmę, jis neturės galimybės darbuotis užsienyje. Prašo jam suteikti galimybę išvykti iš gyvenamosios vietos Lietuvoje be institucijos leidimo. Kolegijos nuomone, teismui tenkinti nuteistojo skundą įstatyme numatytų pagrindų nėra.

Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę ir turi teisę paskirti vieną ar kelis įpareigojimus, nustatytus BK 75 straipsnio 2 dalyje, jei nuteistasis yra pilnametis. Pagal įstatymą teismas turi teisę skirti tik tą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) įpareigojimus arba auklėjamojo poveikio priemones, kurios įstatymų leidėjo yra nustatytos baudžiamajame įstatyme. Baudžiamajame įstatyme nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių (BK 67 straipsnis), įpareigojimų atidedant bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 2 dalis), sąrašai yra išsamūs, todėl teismams įstatymas nesuteikia teisės, taikant BK 75 ar 92 straipsnius, skirti šiuose sąrašuose neišvardytų priemonių ir (ar) įpareigojimų. Dėl šios priežasties įstatyme numatytas įpareigojimas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, yra visiškai tinkamas ir proporcingas siekiamiems tikslams.

Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog įpareigojimas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, neužkerta kelio jam dirbti užsienyje. Skundo argumentas panaikinti teismo jam paskirtą įpareigojimą nėra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Nuteistasis gali kreiptis į bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčią instituciją su prašymu leisti išvykti iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei septynių dienų terminui. Toks nuteistojo prašymas turi būti motyvuotas ir pagrįstas (dokumentais, patvirtinančiais konkrečius prašyme išdėstytus teiginius). Bausmės vykdymą prižiūrinti institucija, įvertinusi tokio prašymo pagrįstumą, privalės priimti atitinkamą sprendimą.

Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti R. P. apeliacinio skundo motyvais įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdas VitunskasTeisėjai Danguolė ŠiugždinytėGytis Večerskas