Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimo G. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Č. 2014-08-21 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2014-08-21 apie 15.52 val. UAB „Palink“ parduotuvėje „IKI”, esančioje Vytauto g. 18, Varėnos mieste, praeidama pro kasas nesusimokėjo už laikraštį „Žiniuonių patarimai“, kurio vertė 2,29 Lt ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį administracinė atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Pagal ATPK 50 str. atsakomybė kyla tam, kas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo ar išvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, padaro smulkųjį svetimo turto pagrobimą. Minėtas pažeidimas padaromas tik veikiant tyčia. ATPK 10 str. numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti. Taigi smulkaus svetimo turto pagrobimo atveju, jei asmuo veikia nesąmoningai, t. y. neturi valios laisvės, jis negali atsakyti dėl padarytos administracinio teisės pažeidimo požymius turinčios veikos. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ATPK 50 straipsnyje įtvirtintas smulkusis svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1024/2007, N62-96/2009, N62–507/2010, N62-2799/2010).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių įvykio aplinkybių, t.y. dėl to, kad G. Č. 2014-08-21 apie 15.52 val. UAB ”Palink“ parduotuvėje “IKI”, esančioje Vytauto g. 18, Varėnos mieste, praeidama pro kasas nesusimokėjo už laikraštį „Žiniuonių patarimai“, kurio vertė 2,29 Lt. Šias aplinkybes patvirtina skundžiamame nutarime išdėstyta byloje surinkta rašytinė medžiaga, jas taip pat pripažįsta ir G. Č.. Tačiau vien faktinių aplinkybių nustatymas nepatvirtina, jog G. Č. veikė tyčia. Visos administracinės teisenos metu G. Č. kategoriškai neigė savo kaltę jai inkriminuojamo pažeidimo padaryme, tvirtindama, kad įvykio dieną ji kartu su savo vyru apsipirkinėjusi parduotuvėje, priėjusi prie spaudos lentynos pavarčiusi laikraštį „Žiniuonių patarimai“, nutarusi šį laikraštį nusipirkti. Kadangi tuo metu sutuoktinis su parduotuvės krepšiu buvo nuėjęs toliau prie kitų prekių lentynų, todėl laikraštį įdėjusi į savo rankinę iš kurios laikraštis kyšojo, galvodama paskui paduoti laikraštį prie kasos. Kada su vyru prie kasos išsikrovė prekes ir už jas sumokėjo, apie laikraštį pamiršo ir jo nepadavė kasininkei. Po to su sutuoktiniu nuėjo prie saugojimo kamerų, kur norėjusi išimti paliktą krepšį su kitais daiktais, tačiau prie jos priėjęs apsaugos darbuotojas nurodė apie laikraščio vagystę. Tyčios pavogti laikraštį neturėjo, labai dėl to pergyvena, taip pat nurodė, jog tuo metu pergyveno didelį stresą, buvo nuolatinės įtampos būsenoje, kadangi jos brolis patyrė nelaimę, smarkiai apdegė, ji pastoviai gėrė raminančius ir dėl tokios savo būsenos galėjo taip atsitikti, kad tiesiog pamiršo kasininkei paduoti laikraštį iš rankinuko.

Nors Institucijos apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. Č. dėdama prekes į rankinę, o ne į tam parduotuvėje skirtus apsipirkimui krepšelius ar vėžimėlius, turėjo ir galėjo numatyti, kad gali kilti tokios pasekmės, tačiau su šiais argumentais sutikti negalima. Pažymėtina, jog G. Č. nurodė, kad į rankinę laikraštį ji įsidėjo, todėl, kad jos vyras su pirkinių krepšiu buvo nuėjęs prie kitų prekių lentynų. Tikslo laikraštį paslėpti rankinėje G. Č. neturėjo, kadangi laikraštis akivaizdžiai kyšojo iš rankinės. Taip pat pažymėtina, jog G. Č. susimokėjusi už prekes neskubėjo iš karto pasišalinti iš parduotuvės, o ramiai nuėjo prie saugojimo kamerų pasiimti kitų savo daiktų. Tik priėjus apsaugos darbuotojui suprato, kad pamiršo susimokėti už laikraštį. Dėl sveikatos problemų ir šeimoje įvykusios nelaimės buvo tokios būsenos, jog galėjo ir pamiršti apie nesumokėtą laikraštį. Netikėti šiais G. Č. duotais parodymais teismui nėra pagrindo, kadangi jie buvo ištirti teismo posėdžio metu ir aplinkybių paneigiančiu minėtus parodymus nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aukščiau išdėstytų aplinkybių visetas nepatvirtina G. Č. pareikšto administracinio kaltinimo pagrįstumo, kadangi jos veikoje nenustatyta subjektyvioji pažeidimo pusė, t.y. nėra nustatyta tyčia pagrobti smulkųjį svetimą turtą (laikraštį „Žiniuonių patarimai“). Pagal ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, tokiu būdu G. Č. administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 50 str. bylos teisena nutraukta pagrįstai, nenustačius jos veikoje šio pažeidimo sudėties.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Varėnos rajono apylinkės teismo 2014-09-10 nutarimas pa­liekamas nepakeistas, o Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.