- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-07
- Bylos Nr.
- I-3024-561/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01753-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Irena Paulauskienė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- M. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Mildos Vainienės, dalyvaujant atsakovo atstovei Elinai Petrauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. A. su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento 2015-02-27 sprendimą Nr. (15/4-3) 3I-299 (00095); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą.
Paaiškino, kad yra verslininkas iš Pakistano Islamo Respublikos, siekiantis plėsti savo verslą Lietuvos Respublikoje. Laikydamasis Lietuvos Respublikos įstatymų, 2014-10-17 pareiškėjas įsigijo 100% akcijų UAB „Nawaz Enterprise“, paskyrė save šios įmonės direktoriumi. Pareiškėjas planavo, kad atvažiavęs į Lietuvą išsinuomos tuščią parduotuvę, kurioje pradės savo verslą, taip pat ten būtų perkeltas įmonės registruotas adresas.
Pažymėjo, kad pareiškėjo atstovas yra gerai žinomas, turintis gerą reputaciją teisininkas Pakistane. Pareiškėjas įpareigojo teisininką įregistruoti jo įmonę, teisininkas užsakė advokatų kontoros Vilniuje „Legal Line“ paslaugas, kad ji įregistruotų pareiškėjui įmonę. Jeigu įmonę įregistruoja teisininkas, neturėtų kilti abejonių dėl neteisėtos veiklos. „Legal Line“ įregistravo pareiškėjui įmonę. Įsteigimo metu naujos įmonės nuomoja biurų paslaugas ir kai jos yra įregistruotos, persikelia į savo tikrą buveinę. Dėl šios priežasties iš viso įmonės registracijos adresu buvo registruota 611 įmonių, o dabar ten įregistruotos 155 įmonės, nes 456 įmonės persikėlė į savo realias buveines. Vienintelė priežastis, kodėl įmonė nevykdo jokios veiklos, šiuo metu yra ta, kad pareiškėjas negali atvykti į Lietuvą ir plėtoti savo verslo.
Verslo plane pareiškėjas pateikė išsamią informaciją apie veiklos rūšis, kuriomis ketina užsiimti Lietuvos Respublikoje. Jeigu atsakovas turėjo abejonių dėl kažkokios informacijos, jis galėjo kreiptis į pareiškėją, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas taip pat informavo atsakovą, kad jis norėtų importuoti rankšluosčius, marškinius, kojines ir kt. iš Kinijos, Pakistano ir Indijos.
Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas pats neneigia to fakto, kad jo nusipirktos įmonės registracijos adresas yra tik formalus, realiai įmonė šiuo adresu veiklos vykdyti neketina. UAB „Nawaz Enterprise“ registruota Vilniuje, Geležinkelio g. 3-14A. Šiuo adresu esančioje patalpoje yra nuolat registruojamos įmonės, kurios po to parduodamos užsieniečiams tam, kad jie galėtų gauti leidimus laikinai gyventi (šiuo adresu savo buveines buvo įregistravusios apie 600 įmonių), taigi, UAB „Nawaz Enterprise“ neturi realių galimybių šiuo adresu vykdyti veiklą. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus turimais duomenimis, daugelis įmonių, priklausančių užsieniečiams ir įregistravusių savo buveines minėtu adresu, jokios ūkinės komercinės veiklos Lietuvos Respublikoje nevykdo. Šios aplinkybės tik patvirtina ginčijamu sprendimu nustatytą atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindą – duomenys, kuriuos pateikė užsienietis, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, kadangi jo nusipirkta įmonė neturi realių galimybių vykdyti ūkinę komercinę veiklą buveinės adresu. Pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jo įmonė vykdys veiklą kitu adresu (tokie dokumentai nebuvo pateikti ir su skundu teismui).
Šalies argumentai
Pareiškėjo pateiktas verslo planas yra neišsamus, yra tik nurodyta, kad jis ketina užsiimti tekstilės gaminių prekyba, importu iš Kinijos į Pakistaną ir Lietuvą ir eksportu iš Lietuvos atgal į šias šalis. Šiame verslo plane nėra nurodyta, kokiais etapais įmonė vykdys veiklą, nenurodyta veiklos vykdymo vieta, gaminių, kuriais ketina prekiauti pareiškėjas, kainos, planuojamas pelnas, prekių sandėliavimo vieta, darbuotojų skaičius, ketinamos investuoti į verslą piniginių lėšų sumos, šių lėšų kilmė, potencialūs klientai bei galimi verslo partneriai, su kuriais pareiškėjas ketina bendradarbiauti, nepateiktos tokio galimo bendradarbiavimo sutartys, patalpų nuomos sutartys ar kiti dokumentai, galintys patvirtinti pareiškėjo ketinimų vykdyti ūkinę komercinę veiklą realumą. Pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė Lietuvos Respublikos ambasadai Gruzijoje per savo įgaliotą atstovą, taigi, ne tik nepateikė ketinimų vykdyti teisėtą veiklą realumą patvirtinančių dokumentų, bet ir asmeniškai neatvyko į ambasadą ir nesuteikė galimybės ambasados darbuotojams apklausti pareiškėjo dėl jo planuojamos vykdyti veiklos, pats nepasinaudojo galimybe duoti papildomus paaiškinimus ir pateikti papildomus dokumentus.
Pareiškėjas pateikė UAB „Kyoto LT“ sutikimą leisti gyventi ir deklaruoti gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuo 2014-12-03 gyvenamosios patalpos, esančios minėtu adresu, savininkas – UAB „EM Invest“, tačiau šio asmens sutikimas leisti pareiškėjui gyventi šioje gyvenamojoje patalpoje ir joje deklaruoti gyvenamąją vietą nebuvo pateiktas. Todėl galima teigti, kad užsienietis neturi gyvenamosios patalpos Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu surinkti duomenys buvo vertinti sistemiškai – jie vienareikšmiškai patvirtina atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Šioje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2015-02-27 sprendimo, kuriuo Pakistano Islamo Respublikos piliečiui M. A. atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 101–104).
Teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatos. Pagal Įstatymo 26 str. 1 dalies nuostatas, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduotas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją patalpą nuosavybės teise ar naudojasi gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam gyvenamąją patalpą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) prireikus pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą. Šio Įstatymo 40 str. 1 d. 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas piliečiui, jeigu jis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad Įstatymo 35 str. 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kada išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma.
Taigi, šios teisės normos aiškiai patvirtina, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 str. 1 dalyje nustatą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą bei Įstatymo 26 str. 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 str. 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi. Vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje.
Nustatyta, kad pareiškėjo atstovas I. U. R. K. 2014-10-27 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos ambasadai Gruzijoje teisėtos veiklos pagrindu, kaip Lietuvoje įregistruotos bendrovės „Nawaz Enterprise“ vieninteliam akcininkui ir vadovui. Kartu su šiuo prašymu užsienietis pateikė būtinus dokumentus, taip pat paaiškinimus dėl būsimos veiklos registruotoje bendrovėje (b. l. 66–98).
Atsiliepimas
Migracijos departamentas, gavęs pareiškėjo prašymą, 2015-02-27 sprendimu atsisakė išduoti Pakistano Islamo Respublikos piliečiui M. A. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas sutinka su atsakovo sprendime ir atsiliepime išdėstytais teiginiais, kad pareiškėjas yra vienintelis bendrovės „Nawaz Enterprise“ akcininkas, yra šios įmonės vadovas, to neneigia ir pats pareiškėjas. Tačiau nusipirktos bendrovės registracijos adresas yra tik formalus, realiai bendrovė šiuo adresu veiklos vykdyti neketina. Bendrovė „Nawaz Enterprise“ registruota Geležinkelio g. 3-14A, Vilniuje (b. l. 90). Tai, kad šiuo adresu esančioje patalpoje yra nuolat registruojamos įmonės, kurios po to parduodamos užsieniečiams tam, kad jie galėtų gauti leidimus laikinai gyventi, neneigė ir pats pareiškėjas. Teismas daro išvadą, kad bendrovė „Nawaz Enterprise“ neturi realių galimybių šiuo adresu vykdyti veiklą. Atkreiptinas dėmesys, kad užsieniečio pateiktas verslo planas (b. l. 105) yra neišsamus, yra tik nurodyta, kad jis ketina užsiimti prekyba tekstilės gaminiais, importuoti ir eksportuoti minėtus gaminius iš Kinijos į Pakistaną, Indiją ir Lietuvą ir eksportuoti atgal iš Lietuvos į šias šalis. Šiame verslo plane nėra nurodyta, kokiais etapais įmonė vykdys veiklą, nenurodyta veiklos vykdymo vieta, gaminių, kuriais ketina prekiauti pareiškėjas, kainos, planuojamas pelnas, prekių sandėliavimo vieta, darbuotojų skaičius, ketinamos investuoti į verslą piniginių lėšų sumos, šių lėšų kilmė, potencialūs klientai bei galimi verslo partneriai, su kuriais pareiškėjas ketina bendradarbiauti, nepateiktos tokio galimo bendradarbiavimo sutartys, patalpų nuomos sutartys ar kiti dokumentai, galintys patvirtinti pareiškėjo ketinimų vykdyti ūkinę komercinę veiklą realumą. Pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė Lietuvos Respublikos ambasadai Gruzijoje per savo įgaliotą atstovą, taigi, ne tik nepateikė ketinimų vykdyti teisėtą veiklą patvirtinančių dokumentų, tačiau asmeniškai neatvyko į ambasadą, nesuteikė galimybės ambasados darbuotojams apklausti pareiškėjo dėl jo planuojamos vykdyti veiklos, pats nepasinaudojo galimybe duoti papildomus paaiškinimus, nepateikė papildomų duomenų.
Teismo vertinimu, šios aplinkybės aiškiai patvirtina abejones dėl bendrovės finansavimo bei pareiškėjo žinių apie Lietuvos Respubliką, verslo sąlygas ir aplinką. Užsieniečio pateikti duomenys apie teisėtą ūkinę veiklą neatitinka tikrovės, nes jo nusipirkta bendrovė neturi realių galimybių vykdyti ūkinę komercinę veiklą buveinės adresu, pareiškėjas apskritai nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių bendrovės veiklą kitu adresu. Todėl pareiškėjo pateiktas veiklos aprašymas sudarytas siekiant gauti leidimą laikinai gyventi, t. y. legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje, o ne užsiimti teisėta veikla, dirbant UAB „Nawaz Enterprise“ direktoriumi.
Įstatymo 35 str. 1 dalies nuostatos aiškiai numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui neišduodamas, jeigu paaiškėja, jog pareiškėjas pateikia tikrovės neatitinkančius duomenis, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti duomenys apie bendrovę „Nawaz Enterprise“ ir gyvenamąją vietą yra formalaus pobūdžio, siekiant įgyti laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, o ne realiai vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui nepateikė jokių papildomų duomenų ar dokumentų, kurie leistų įsitikinti, kad bendrovė „Nawaz Enterprise“ tikrai vykdys deklaruotą veiklą.
Esant šioms aplinkybėms, ginčo santykį reglamentuojančioms teisės normoms, darytina išvada, kad Migracijos departamentas turėjo teisinį pagrindą neišduoti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, jo tikslas buvo ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o tik gauti leidimą laikinai gyventi. Atsakovas nepažeidė Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, sprendimas pagrįstais faktais ir teisės normomis, Migracijos departamentas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, objektyviai vertino faktines ginčo aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas skunde išdėstytais argumentais, sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 straipsniais, 88 str. 1 d. 1 punktu, 127 straipsniu, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo M. A. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.