Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

2010-11-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-535-480/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2010-11-15
Bylos Nr.
II-535-480/2010
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Pareiškėjas
E. G.
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. II-535-480/2010
4-62-3-00349-2010-4
Procesinio sprendimo kategorija 45.4., 45.4.4. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 15 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Albina Rimdeikaitė,sekretoriaujant Dianai Stimbirytei,

dalyvaujant pareiškėjui E. G., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios ir nutarimą priėmusios institucijos Kauno apskrities VPK KPV atstovui Giedriui Petrauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. G. skundą dėl nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus įgalioto pareigūno 2010 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. F447064 E. G. paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt bauda už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste –ATPK) 127 str. 2 d., 123 str. 1 d. padarymą.

E. G. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2010 m. kovo 9 d. Kaune, Taikos pr., vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių įvairuodamas į angarą kliudė bei apgadino pakeliamus vartus bei už tai, kad automobiliui buvo neatlikta techninė apžiūra , t.y. pažeidė KET 9, 238 p.

Šalies argumentai

E. G. skunde (b.l. 3) prašė panaikinti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininko 2010 m. balandžio 20 d. nutarimą Nr. F447064 ir administracinę bylą nutraukti. Nurodė, jog pakeliami vartai buvo nuleisti tiesiai ant jo vairuojamo automobilio, neįsitikinus, kad juos nuleisti saugu. Pareiškėjas yra nepagrįstai nubaustas, nes įvykį sukėlė ne jo veiksmai. Nurodė, jog į angarą važiavo tuo tikslu, kad galėtų atlikti automobilio techninę apžiūrą. Automobilis yra važiuojantis, todėl elementaru, kad jis į angarą nebuvo boksiruojamas ar kitokiais būdais gabenamas, nes juo buvo galima paprasčiausiai įvažiuoti į angarą. Kelių eismo taisyklėse nėra viešojo eismo sąvokos, todėl kyla abejonių, ar šiuo atveju pareiškėjas dalyvavo viešajame eisme.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog buvo atvažiavęs iš vakaro, nes variklis turi atvėsti. Iš vakaro jam buvo duotas leidimas, kuris atiduotas sargui, kad galėtų ten nakvoti, nes yra ne vietinis. Autoservise yra numatytas garantinis aptarnavimas. Gavo nurodymą iš savo vadybininko. 8 val. ryte atėjo pas vadybininką, kuris nurodė važiuoti prie pirmųjų vartų, pasakydamas: „ aš išvažiuoju, tu įvažiuoji“. Transporto priemonės nenurodė, nes ten važiuoja vien vilkikai. Pareiškėjas išėjo į lauką, vadybininkas nuėjo į autoserviso patalpas. Apvažiavęs aplinkui pastatą, atsistojo maždaug 20 metrų nuo pirmųjų vartų. Vadybininkui atbuline eiga išvairavus vilkiką iš tų pačių vartų tolyn į kiemą, apsidairė, kad niekas netrukdo ir labai lėtai važiavo į vidų. Sunkvežimis yra gan aukštas. Išgirdo triukšmą. Susidūrimas vyko abipusiai, leisdamiesi vartai subraižė mašinos kabinos stogo priekį, viršutinį stogo kampą. Po smūgio vartai dar važiavo. Tai buvo autoserviso teritorijoje. Išgirdęs sustojo. Atėjo vadybininkas, jis iškvietė policiją. Šaltkalviai dar nebuvo atėję. Nurodė, jog su UAB „Centrako“ direktoriumi teko bendrauti, tačiau neatsimena, kada jis atėjo. 32 metus dirba vairuotoju. Techninė apžiūra pasibaigė jam būnat užsienyje, reise. Jis neplanuoja darbų, yra valdžia, kuri nurodo kaip važiuoti. Išvažiuojant į reisą dar nebuvo pasibaigusi techninė apžiūra, ji baigėsi reise, nes reisas užtruko. Mašina buvo autoservise. Dėl pasibaigusios techninės apžiūros fakto nesiginčija, pripažįsta. Dėl susidūrimo kaltas vadybininkas, kuris valdo vartus, nes jis valdo vartus su puteliu. Jo nuomone, vartų valdymo pultelis netyčia nusispaudė jo kišenėje. Techniškai nesimato, kad tie vartai leidžiasi, jam priekinio stiklo nekliudė, kliudė metrą plastmasės.

Institucijos, paskyrusios nuobaudą, atstovas teismo posėdžio metu prašė teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, jog pareiškėjas kaltas dėl eismo įvykio padarymo. Liudytojas Saakian, kuris buvo atsakingu už tą teritoriją ir saugumą serviso meistru, nurodė, kad nedavė leidimo įvažiuoti į garažą. Nemano, kad jis duotų leidimą įvažiuoti ir uždarytų vartus, nes kenktų savo turtui. Kaip tai suprato pareiškėjas negali vertinti. Filmuotoje medžiagoje nesimato vartų uždarymo momento, bet matosi pareiškėjo vairuojama transporto priemonė. Matosi, kad vairuotojas ne iškarto įvažiuoja į minėtą garažą, todėl galėjo pastebėti, kad vartai užsidarinėja ir nevažiuoti į vidų. Nors pareiškėjas ir pripažįsta dėl techninės apžiūros, transporto priemonei turi būti atlikta apžiūra iki to laiko, kada nurodyta.

Liudytojas D. S. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba pareigūnu, apie eismo įvykį buvo pranešta iš komisariato. Kadangi neprisimena įvykio detalių, prašo vadovautis jo parašytu tarnybiniu pranešimu, kuris buvo parašytas iš karto po įvykio. Nurodė, jog daugiau mačiusių tą įvykį nebuvo.

Liudytojas R. N. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba policijos pareigūnu, atvažiavo į įvykio vietą su kolega D. S., įvykio vietoje braižė schemą. Įvykio vietoje buvo vairuotojas ir atsakingas įmonės asmuo. Jie aiškinosi tarpusavyje, ar leido važiuoti. Atsimena, jog vairuotojas įvažiavo į vidų, nes kažkas nuleido ar nespėjo nuleisti vartų. Tarnybinio pranešimo nerašė, bet jį rašė D. S..

Liudytojas R. L. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba policijos pareigūnu, surašė ATP protokolą šioje byloje. Rėmėsi eismo įvykio vietos schema, tarnybiniu pranešimu, vairuotojo paaiškinimu, asmenų, dirbančių įmonėje paaiškinimais. Ką aiškino vairuotojas, ar kitas asmuo, pažodžiui negali pasakyti. Vairuotojas dalyvauja viešame eisme, nesvarbu kur. Dėl techninės apžiūros, KET nenumato jokių išimčių dėl šio pažeidimo padarymo. Įmonėje vadovauja vadybininkas, o ne vairuotojas. Mano, kad šioje situacijoje yra vairuotojo kaltė, nes vartai nuleisti buvo 1.5 metro.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d., kurioje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), už kurį numatyta bauda vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė, t.y. nukreipianti į Kelių eismo taisykles, o šiuo konkrečiu atveju į Kelių eismo taisyklių 9 p., kuriame nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Šioje administracinėje byloje svarbu nustatyti, ar pareiškėjas nesilaikė visų atsargumo priemonių. Pareiškėjas E. G. neigia nesilaikęs visų būtinų atsargumo priemonių, įvažiuodamas į angarą su pakeliamais vartais, nurodydamas, jog pakeliami vartai buvo nuleisti tiesiai ant jo vairuojamo automobilio, neįsitikinus, kad juos nuleisti saugu. Mano, kad įvykį sukėlė ne jo veiksmai, kadangi vadybininkas nurodė važiuoti prie pirmųjų vartų, pasakydamas: „ aš išvažiuoju, tu įvažiuoji“. Parodė, kad važiavo lėtai. Vadybininkui išvažiavus su vilkiku, pareiškėjas važiavo į vidų. Automobilių judėjimą patvirtina filmuota medžiaga. Liudytojas G. S. į teismo posėdį neatvyko, nurodė, jog su šeima gyvena Airijoje, prašė vadovautis jo paaiškinimu, rašytu policijoje ir esančiu byloje. Šiame paaiškinime G. S. nurodė, jog vairuotojui liepė nuvairuoti prie vartų Nr. 1 kol jis išvarys kitas mašinas, esančias remonto patalpose ir atlaisvins vietą atlikti remontui. Išvarius vieną vilkiką, įjungė vartų uždarymą tuo metu, kai sunkvežimio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo šalia. Nuvažiavęs į kiemo gilumą apsukti išvaryto vilkiko, tuo metu vartai dar nebuvo pilnai užsidarę. Apsisukus pamatė, kad vilkikas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi pusiau įvažiavęs į dirbtuvę sugadinęs dalį vartų. Vairuotojui įvažiuoti į vidų leidimas nebuvo duotas. Liudytojai D. S., R. N., R. L. šių aplinkybių patvirtinti ar paneigti negalėjo, kadangi eismo įvykio eigos nematė. Pareiškėjas teigia, kad vadybininkas pasakė: „aš išvažiuoju, tu įvažiuoju“, vadybininkas teigia, kad leidimo įvažiuoti jis nedavė. Duomenų, kad minėtą pokalbį galėjo girdėti kiti asmenys, nėra. Be to, teismas pažymi, kad vadybininkas, būdamas UAB „Centravo“, kuriuos nuomojamas turtas buvo sugadintas, darbuotoju, turėjo interesą (pvz. darbo, materialinį) ginčo atveju. Kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjo nurodytas eismo įvykio aplinkybes, byloje nenustatyta. Todėl byloje kyla abejonių dėl pareiškėjo E. G. kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Viešosios teisės šakose, tame tarpe ir administracinėje teisėje, taikomas principas – visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai (LVAT nutartis Nr. N62-6888/2010). Todėl, ištyrus administracinės bylos įrodymus, nustatyta, jog nėra objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių E. G. veikoje teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėtį, todėl nepakanka duomenų teigti, kad pareiškėjas nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, todėl įvažiuodamas į angarą, kliudė bei apgadino pakeliamus vartus, tuo pažeisdamas KET 9 p. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika taip pat kvalifikuota pagal ATPK 123 str. 1 d., kurioje numatyta atsakomybė transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimą. Šis administracinis teisės pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimties litų.

Pareiškėjas nesutinka, jog padarė šį pažeidimą ir nurodė, jog į angarą važiavo tuo tikslu, kad galėtų atlikti automobilio techninę apžiūrą, kad automobilis yra važiuojantis, todėl elementaru, kad jis į angarą nebuvo boksiruojamas ar kitokiais būdais gabenamas, nes juo buvo galima paprasčiausiai įvažiuoti į angarą. Nurodė, jog Kelių eismo taisyklėse nėra viešojo eismo sąvokos, todėl kyla abejonių, ar šiuo atveju pareiškėjas dalyvavo viešajame eisme.

Kelių eismo taisyklių (2008 m.liepos 16 d. Nr. 768 redakcija) 238 p. nustatyta, jog dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatytąja tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privalomoji techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje nustatyta, kad privaloma techninė apžiūra – tai Lietuvos Respublikoje įregistruotų transporto priemonių ir priekabų privalomas techninės būklės tikrinimas, apimantis transporto priemonės ir priekabos tapatumo nustatymą ir jų techninės būklės atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą. Šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalis nurodo, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privaloma techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Nors pareiškėjas įvykio metu važiavo privačioje UAB „Centrako“ teritorijoje, tačiau tai nereiškia, kad jis nedalyvavo viešajame eisme.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 1 straipsnio 67 dalis nustato, kad viešasis eismas – tai procesas, atsirandantis judant žmonėms ir kroviniams keliais transporto priemonėmis arba be jų kelių ribose. Kelių eismo taisyklių 3 p. apibrėžta, kad kelias – tai eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. Autoservisų aukštelės, be kitų paskirčių, taip pat yra skirtos ir naudojamos tam tikram automobilių eismui. Byloje nustatyta, jog UAB „Centrako“ privačioje aikštelėje eismo įvykio metu važiavo ir UAB „Centrako“ vadybininkas G. S., t.y. eisme dalyvavo ne vienas eismo dalyvis. Be to, teismo posėdžio metu pareiškėjas parodė, jog tuo pačiu automobiliu atvyko į UAB „Centrako“ teritoriją iš vakaro, t.y. pareiškėjas ir iš vakaro dalyvavo viešajame eisme, vykdamas viešais keliais. Techninės automobilio apžiūros laikas buvo pasibaigęs 2010 m. vasario 20, t.y. prieš 17 dienų iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo. Pareiškėjas parodė, jog tuo metu, kai pasibaigė automobilio techninės apžiūros laikas, jis buvo reise, t.y. pareiškėjas taip pat dalyvavo viešajame eisme pasibaigus automobilio techninės apžiūros galiojimo terminui.

Pareiškėjas privalėjo laikytis eismo dalyviams nustatytų teisės aktų reikalavimų (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 str. 1 d.). Tai, kad pareiškėjas dalyvavo viešame eisme važiuodamas remontuoti automobilį bei atlikti techninę apžiūrą, o ne susisiekimo tikslais, nepanaikina prievolės važiuoti teisės aktus atitinkančia transporto priemone. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys: Nr. N444?1559/2010, II-380-621/2010).

Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo veiksmuose nusižengimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėtį, todėl skundžiamas nutarimas šioje dalyje yra naikintinas. Ginčijamas nutarimas dalyje, kuria pareiškėjas buvo nubaustas už ATPK 123 str. 1 d. padarymą, yra teisėtas ir pagrįstas byloje surinktais įrodymais, tačiau, išnykus pagrindui taikyki ATPK 33 str. nuostatas bei nesant pareiškėjo atsakomybės lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nutarimas pakeistinas ir pareiškėjui paskirtina sankcijoje nustatytos nuobaudos vidurkį sekanti bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, teisėja

n utaria:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus įgalioto pareigūno 2010 m. balandžio 20 d. nutarimą panaikinti.

Administracinę bylą dalyje pagal ATPK 127 str. 2 d. nutraukti.

Paskirti E. G. administracinę nuobaudą -125 litų baudą, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 123 str. 1 d., padarymą.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Albina Rimdeikaitė