Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovei V. A., tretiesiems asmenims Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro notarei Nemirai Barčauskienei, L. K., G. A. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme ieškovė paaiškino, kad jos tėvas visą laiką norėjo pakeisti testamentą, tačiau nesiryžo, iš pradžių ketino jai palikti savo turtą, vėliau apsisprendė turtą paliksiąs sūnui. Laukė sugrįžtančio sūnaus Laimono iš užsienio, likus dviem dienoms iki jo mirties Laimonas su šeima grįžo į Lietuvą, tėvas juos savo automobiliu parvežė į Kelmę. 2014 m. birželio 30 d. tėvas mirė tragiškomis aplinkybėmis – automobiliu įvažiavo į vandens telkinį ir nuskendo, ji įsitikinusi, kad tai buvo savižudybė. Tėvo valia buvo pakeisti testamentą, turtą palikti sūnui, o ne svetimam žmogui. Butas, kuriame gyveno jos tėvas, priklausė jos močiutei, tėvo motinai, kuri taip pat norėjo, kad butas liktų šeimoje. Kodėl jos tėvas nenuvyko pas notarą pakeisti testamento, ji nežino, tačiau, žinodama tėvo tikrąją valią jį pakeisti, ji įsitikinusi, kad testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu, o tėvui priklausiantį turtą turi paveldėti jo vaikai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tik šaliai įrodžius aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę šią aplinkybę pripažinti įrodyta.

Ieškovė ginčija savo tėvo R. K. 2006 m. balandžio 13 d. sudarytą, Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro notarės N. Barčauskienės patvirtintą, notarinio registro Nr. 2053, testamentą, kuriuo testatorius visą jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko atsakovei V. A.. Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos Archyvo ir civilinės metrikacijos skyriaus išduoto mirties liudijimo matyti, kad testatorius R. K. 2014 m. birželio 30 d. mirė.

Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Taigi, testamento negali sudaryti pilnamečiai asmenys, kurie negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nors jie ir nėra teismo pripažinti neveiksniais arba jų veiksnumas neapribotas. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (CK 5.17 straipsnis). Tuo atveju, kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 2, 4 dalys, 5.16 straipsnio 2 dalis) CK 1.89 straipsnio pagrindu. Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Tokia būsena gali būti ir dėl išsivysčiusios ar ūminės ligos. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.).

Iš darbo sutarčių, sudarytų tarp Kelmės darbo biržos direktoriaus ir R. K. matyti, kad pastarasis klientų aptarnavimo konsultantu darbo biržoje dirbo nuo 1999 m. lapkričio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2007 m. balandžio 16 d. iki 2007 m. gruodžio 29 d. Šios darbo sutartys patvirtina, kad testamento sudarymo metu R. K. buvo darbingas. Iš Kelmės rajono psichikos sveikatos centro išduotų pažymų matyti, kad psichiatrijos ir narkologinio kabinetų įskaitose R. K. niekada nebuvo įrašytas. Duomenų, kad jis būtų gydytas ar sirgtų kokia nors psichikos liga byloje nėra. Iš epikrizių, kurias pateikė ieškovė, ir asmens sveikatos istorijų matyti, kad jis 1999 m. lapkričio 12 d., 2006 m. lapkričio 6 d., 2008 m. spalio 11 d. dėl traumų, patirtų buitinio alkoholizmo metu ir apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje, kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių, buvo gydytas chirurgijos skyriuje, tačiau ligos ir nedarbingumo laikotarpiai buvo trumpi – 1999 m. nuo lapkričio 12 d. iki lapkričio 20 d. dėl nosies sužalojimo gydytas chirurgijos skyriuje, ambulatoriškai iki lapkričio 25 d., 2006 m. nuo lapkričio 6 d. iki lapkričio 8 d. chirurgijos skyriuje ligoninėje, iki lapkričio 17 d. ambulatoriškai dėl šonkaulių lūžimo, 2008 m. nuo spalio 11 d. iki spalio 15 d. gydytas ligoninėje dėl sumušimo žaizdų, geros būklės, pačiam prašant išrašytas gydytis namų sąlygomis. R. K. medicininiuose dokumentuose įrašų apie jo neurologinius, psichikos sutrikimus nėra. Teismui nėra pateikta įrodymų apie tai, kad palikėjas R. K. būtų turėjęs fizinę ar psichinę negalią arba tokio pobūdžio trūkumų testamento sudarymo metu ar po jo, kurie būtų sutrukdę jam išreikšti savo tikrąją valią sudarant testamentą arba asmeniškai kreiptis į notarą dėl oficialiojo testamento pakeitimo. Kaip matyti iš ieškovės ir atsakovės paaiškinimų, liudytojos L. Č. parodymų R. K. iki mirties gyveno vienas, ne su atsakove, nebuvo įkalintas, laisvai judėjo, nebuvo neįgalus, turėjo nuosavą automobilį, teisę vairuoti transporto priemones. Jis, kaip nurodė ieškovė atvykdavo į jos namus, paties vairuojamu nuosavu automobiliu vyko į oro uostą Kaune parsivežti grįžusio iš užsienio sūnaus su šeima. Įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad R. K. testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nėra pateikta. Taip pat nėra įrodyta, kad atsakovė trukdė jam, sudarė kliūtis, dėl kurių R. K. nebūtų galėjęs laisvai, savo nuožiūra disponuoti savo turtu, savo asmeninėmis teisėmis ir elgtis taip, kaip jis manė esant teisinga. Be to, palikėjui dėl sunkios sveikatos būklės, nors tokių aplinkybių byloje nenustatyta, negalint nuvykti pas notarą pakeisti testamento, toks asmuo turi galimybę išsikviesti notarą - pagal Notariato įstatymo 28 straipsnio 2 dalį atlikti notarinius veiksmus ne notaro biuro patalpose galima, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga, invalidumas ar kiti atvejai) negali atvykti į notaro biurą ir iškviečia notarą į namus, medicinos pagalbos ar kitą įstaigą. Negalima sutikti su ieškovės ir jo atstovo teiginiu, kad palikėjui R. K. kreiptis į notarą sutrukdė lėšų trūkumas, šiuo atveju pažymėtina, jog notarinių veiksmų atlikimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nepasiturintys asmenys gali būti atleidžiami visiškai ar iš dalies nuo mokesčio už notarinių veiksmų atlikimą.

Kaip matyti iš ieškinio ir ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, palikėjas R. K. turėjo tris vaikus, kurie testamento sudarymo metu jau buvo pilnamečiai, savarankiški. Kaip nurodė ieškovė ir atsakovė, bei liudytoja L. Č., R. K. gyveno vienas, iš savo mamos paveldėtame vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismui nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad R. K. turėtų vertingo turto, kurį paveldėjus testamentiniam įpėdiniui, nepagrįstai nukentėtų jo artimi asmenys. Įrodymų nei apie tokį turtą, nei apie tokius asmenis, ieškovė nepateikė.

Iš teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų L. Č., N. N., O. S. parodymų matyti, kad palikėjas R. K. ir atsakovė V. A. artimai bendravo ilgą laiką, kartu pirkdavo ir gamindavo maistą, kartu švęsdavo šventes, tačiau gyveno atskirai. Reikšmingų šiai bylai aplinkybių apie R. K. psichikos būseną testamento sudarymo metu ar aplinkybes, trukdžiusias jam pakeisti testamentą, nei viena iš liudytojų nenurodė, todėl išsamiai liudytojų parodymai neaptariami.

Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas ir stabilumas, įgytų teisių ilgaamžiškumas ir jų gerbimas. Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad R. K. testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė, valios įforminimo trūkumų nėra, surinktų įrodymų pagrindu nenustatyta, kad palikėjas būtų turėjęs fizinę ar psichinę negalią arba tokio pobūdžio trūkumų, kurie būtų sutrukdę jam asmeniškai kreiptis į notarą dėl oficialiojo testamento pakeitimo, todėl toks sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu.

Pagal CPK 96 straipsnio 2 dalies nuostatas jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos valstybės biudžetui išieškomos iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų šioje byloje neatleista, ieškinį atmetus iš jos valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 9 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p.) (1 b. l.).

Pagal LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti atsakovei valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus atsakovei advokatą, valstybė patyrė išlaidų, tačiau pažyma, patvirtinanti šias išlaidas teismui nepateikta, todėl teismas nuturi galimybių sprendimu išspręsti šių išlaidų priteisimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsniu, 185 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės L. M. ieškinį atmesti.

Priteisti iš L. M. 9 Eur (devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.