Kauno apygardos teismo nutartis

2015-11-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1983-383/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-06
Bylos Nr.
1S-1983-383/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Nuteistasis
V. B.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-1983-383/2015
Procesinio sprendimo kategorija:2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, nerengdamas teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-10-06 nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. B. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namų – (toliau–Komisija) 2015-09-02 nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

Teisėjas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B., nuteistas 2005-05-30 Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. (3 epizodai), 129 str. 2 d. 9 p., 63 str. 1 d. 5 d. 2 p. – 15 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia 2004-07-19, bausmės pabaiga 2019-07-19. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 3 metai 11 mėnesių ir 16 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

2015-09-02 Komisijos priimtu nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam V. B., lygtino paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-10-06 nutartimi, atmestas nuteistojo V. B. skundas dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. B. skundžia apylinkės teismo nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, jog turi stiprią motyvaciją yra įgijęs specialybę pagal kurią jau dirba vienuolika metų, turi gyvenamąją vietą, kurioje galima būtų taikyti intensyvią priežiūrą. Atkreipia dėmesį, jog pataisos namuose jau atbuvo beveik dvylika metų, todėl prašo teismo likusią bausmės dalį leisti atlikti namuose su artimaisiais, kad galėtų stiprinti socialinius ryšius bei įsilieti į normalų gyvenimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. B. skundas atmetamas.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. B. yra faktiškai atlikęs 2/3 bausmės, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2015 m. rugpjūčio 27 d. atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad V. B. priklauso vidutinės rizikos grupei – 64 balai, dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. V. B. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, kurias jis akcentavo savo skunde – tai, kad jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dirba jau vienuolika metų, turi stiprią motyvaciją, turi gyvenamąją vietą, kurioje galima būtų taikyti intensyvią priežiūrą, nelaikytinos prioritetinėmis prieš kitas aplinkybes, rodančias nuteistojo negebėjimą pilnai prisiimti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, suvokti bausmės atlikimo teigiamą įtaką. Šiuo metu nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką jis 9 kartus baustas už vidaus tvarkos pažeidimus. Socialinio tyrimo išvadoje apibūdinant nuteistojo mąstymą ir elgesį nurodoma, jog V. B. būdingas agresijos prieš kitus naudojimas, dažnai konkrečiomis aplinkybėmis supyksta, arba yra tikimybė, kad pavartojęs alkoholio išreikš savo pyktį. Daugeliu atveju numato tam tikrus alternatyvius sprendimus, tačiau nesugeba nustatyti aiškių žingsnių, kurių reikia visa tai įgyvendinti praktiškai. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje esantys duomenys patvirtina, kad V. B. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai yra ankstesni teistumai, žalingi įpročiai laisvėje, ryšiai su blogą įtaką darančiais asmenimis. Nuteistojo elgesys atliekant bausmę vertinamas ne vienkryptiškai, nes yra teigiamai ir neigiamai vertinamo elgesio apraiškų. Tai patvirtina minėtoje išvadoje nurodytos nuteistojo gautos nuobaudos ir paskatinimai. Šios išvardintos aplinkybės, neduoda pagrindo konstatuoti akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas, taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu, net ir atsižvelgiant į pamažu gerėjantį jo elgesį, nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.

Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog Komisijos nutarime, netaikyti nuteistajam V. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas. Netikėti byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir kompetentingų įstaigų pateiktais oficialiais duomenimis, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo. Jie teismo buvo įvertinti objektyviai.

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, neatlikta bausmės dalis yra labai didelė. Aukštesnysis teismas pažymi, jog įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis ar „labai didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, o taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį taip pat privalu atsižvelgti. Taip pat pažymėtina, jog teismas anksčiau buvo parodęs pasitikėjimą nuteistojo atžvilgiu, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, amnestijos įstatymas iš pataisos įstaigos, tačiau išvadų nepadarė ir vėl nusikalto. Tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo ypatingą pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Taigi, nors šiuo metu V. B. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau tai tik formalus pagrindas, kuris leidžia taikyti lygtinį paleidimą. BVK reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kurią atlikus, atsiranda formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, tačiau ši įstatymo nuostata nedraudžia teismui vertinti atliktos ir neatliktos bausmių dalies santykį, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo. Teisingumo principo bei kitų su bausmės paskirtimi susijusių aplinkybių, numatytų BK 41 str. 2 d. įgyvendinimo užtikrinimui svarbu yra asmens nubaudimas adekvačia bausme. Tiek padarytos nusikalstamo veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad neatliktos bausmės dalis nėra adekvati jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir pasekmių sunkumui. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

Tai, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane bei Komisijos numatytas priemones, parodo nuteistojo siekį koreguoti savo elgesį tinkama linkme pataisos proceso metu, tačiau įvertintų aplinkybių visuma: padaryto nusikaltimo sunkumas, paskirtos ir neatliktos bausmės dalies santykis, nuteistojo asmenybės ypatumai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skundo motyvais pagrindo nėra. Konstatuotina, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-10-06 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą priežastys yra motyvuotos, todėl keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais skundžiamą teismo nutartį įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas,vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. B. skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Valdas Vitunskas