Tauragės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. D. ieškinį atsakovei I. D., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities skyrius, dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad į užsienį atsakovė išvyko (duomenys neskelbtini) mėnesį, nuo to laiko vaiko nebelanko, iki tol aplankydavo. Jam vaiką auginti padeda giminės, sesuo, samdo auklę, kai vaikui sueis (duomenys neskelbtini) leis į darželį. Pats kreditorių neturi, santuokoje skolų neturėjo. Patikslina, kad jo mėnesio pajamos yra 800 Eur atlyginimas ( į rankas).

Institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities skyrius pateikė išvadą, kuria pritarė šalių nepilnamečio sūnaus J. D. gyvenamosios vietos nustatymui kartu su ieškovu. Teismo posėdžio metu atstovė išvadą palaikė, nurodė, jog sąlygos vaikui gyventi kartu su ieškovu yra sudarytos, jis vaiku rūpinasi tinkamai, vaiko mama yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko auginimo, auklėjimo ir priežiūros, nelanko savo sūnaus, neteikia jam išlaikymo.

Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovei procesiniai dokumentai buvo siųsti į jos deklaruotą gyvenamąją vietą, faktiškai įteikti nebuvo. Atsakovė Lietuvoje nedirba, todėl procesiniai dokumentai jai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje. Teismas iš (duomenys neskelbtini) gyvenančių atsakovės brolių ir seserų sužinojo atsakovės socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą ir žinute informavo atsakovę apie užvestą bylą, apie jai viešo paskelbimo būdu įteiktus procesinius dokumentus, bei teismo kontaktus susisiekimui, tačiau atsakovė neatsiliepė ir byla nesidomėjo.

Taigi atsakovei apie teismo posėdį yra pranešta tinkamai, viešo paskelbimo būdu, prieš tai išnaudojus visus įmanomus būdus. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko dėl teismui nežinomų priežasčių, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Teismas daro išvadą, kad atsakovė nesirūpina savo teisių gynimu, vengia atvykti į teismo posėdį, todėl, dalyvaujantiems byloje asmenims neprieštaraujant, byla išnagrinėta atsakovei I. D. nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas O. D. ir atsakovė I. D. susituokė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu sutuoktiniams (duomenys neskelbtini) gimė sūnus J. D.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

Ieškovas ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, nenurodant santuokos nutraukimo priežasties. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.63 str. numato, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Tačiau byloje nėra tokio abiejų šalių prašymo, taip pat santuokos nutraukimo pagrindas yra susijęs su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą netenkintinas ieškovo prašymas nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, neįvardinant konkrečių faktų.

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnio). Nagrinėjamoje byloje atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo. Todėl teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

Ieškovas prašė nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, nes, ieškovo teigimu, santuoka iširo dėl netinkamo atsakovės elgesio – atsakovė nenorėjo rūpintis jų vaiku, naktį jį palikdavo be priežiūros, tingėdavo jam daryti valgį, keisti sauskelnes, dažnai grįždavo namo neblaivi, nuo (duomenys neskelbtini) šeimą paliko ir iki šiol neprisideda prie vaiko išlaikymo. Nuo (duomenys neskelbtini) atsakovė vaiko nebelanko, šeimos išsaugoti nesiekia. Nagrinėjamoje byloje ieškovo teiginiai apie šeimos iširimo priežastis nenuginčyti, atsakovė jokių prieštaravimų dėl santuokos iširimo priežasčių nepateikė (CK 3.61 straipsnis).

Byloje nustatyta, jog šalių santuoka yra faktiškai iširusi, šalys kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio, abu turi atskirus gyvenimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka yra iširusi ir dėl santuokos iširimo kalta pripažintina atsakovė, nes ji nebuvo lojali sutuoktiniui, paliko šeimą, mažametį sūnų, nesirūpina juo, neišlaiko ir nebendrauja su vaiku, todėl atsakovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas (CK 3.26, 3.27 straipsniai) ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Ieškovo reikalavimas nutraukti santuoką tenkintinas visiškai.

Dėl pavardžių nutraukiant santuoką

CK 3.69 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Byloje ieškovas nereiškia prieštaravimų po santuokos nutraukimo palikti atsakovei santuokinę pavardę. Nutraukus šalių santuoką ieškovui paliktina tokia pavardė, kokią jis turėjo iki santuokos ir santuokos metu, t. y. „D.“, o atsakovei paliktina santuokos metu turėta pavardė „D.“.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaiko tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Ieškovas prašo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su juo. Nagrinėjamoje byloje atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo, prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nepateikė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo namuose yra visos sąlygos vaikui augti ir vystytis ir sutiko, kad jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė I. D. ilgą laiką vaiko neaugina, nelanko jo, nesidomi vaiku ir neteikia jam išlaikymo, kad vaikas su tėvu auga nuo gimimo, tėvas vaiką išlaiko, todėl nepilnamečio J. D. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu O. D.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė savanoriškai neteikia materialinio išlaikymo savo sūnui. Iš SODROS išrašo matyti, kad ieškovas uždirba apie 800 Eur, dar 50 Eur gauna iš valstybės. Vaiko išlaikymui ( maistui, drabužiams, sauskelnėms, žaislams ir auklei) ieškovas išleidžia apie 550 Eur per mėnesį. Darytina išvada, jog nurodyta suma reikalinga minimaliems 1,5 metų amžiaus nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Ieškovas iš atsakovės prašo priteisti 200 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų nedarbinga, todėl darytina išvada, kad ji gali dirbti ir išgali teikti savo nepilnamečiui sūnui ieškovo prašomo dydžio išlaikymą. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovė turėtų daugiau išlaikytinių. Todėl iš atsakovės jos nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistinas išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį teikiamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2019 m. vasario 19 d., iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoju, uzufrukto teise, skirtinas vaiko tėvas O. D. (Lietuvos Respublikos CK 3.190 str.). Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

Vaikas turi teisę bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad atsakovė I. D. nebendrauja su sūnumi J. D.. Ieškovas neprieštarauja, kad atsakovė bendrautų su vaiku, mano, kad galėtų susitarti dėl bendravimo tvarkos, o esant nesutarimams siūlo sekančią tvarką: I. D. su nepilnamečiu vaiku J. D. bendrautų ir dalyvautų jo auklėjime pirmą ir paskutinį kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo 10:00 val. iki 17:00 val. nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje. Atsakovė nepateikė prieštaravimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nedraudžia bendrauti su vaiku, o atsakovė ilgą laiką nelanko vaiko ir juo nesidomi, jos ryšys su vaiku yra susilpnėjęs, teismas mano, kad yra pagrindas nustatyti atsakovės bendravimo tvarką su sūnumi pagal ieškovo siūlomas sąlygas.

Dėl turto padalinimo ir kreditorinių įsipareigojimų

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Gyvendamos santuokoje šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neįgijo, ieškovo teigimu jie kreditorinių įsipareigojimų neturi, todėl turto ir prievolių padalijimo klausimai šioje byloje nesprendžiami.

Ieškovas neprašo priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas jų nepaskirsto.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ikisantuokinė pavardė „(duomenys neskelbtini)“, nutraukti dėl atsakovės I. D. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – D., atsakovei – D.

Nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus J. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2019 m. vasario 19 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją Priteistų lėšų tvarkytoju, uzufrukto teise, paskirti O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nepilnamečio vaiko J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mama I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu vaiku bendrauja bendro sutarimo su ieškovu O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagrindu. Esant nesutarimui nepilnamečio vaiko mama su vaiku bendrauja sekančia tvarka: I. D. su nepilnamečiu vaiku J. D. bendrauja ir dalyvauja jo auklėjime pirmą ir paskutinį kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo 10:00 val. iki 17:00 val. nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.