- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-25
- Bylos Nr.
- A-4977-629/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00846-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. S. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 21R2-107(AG2-72/15-2020) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, VGTPT) 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. (8.3)TP-20NT-604-5548 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir Tarnybos sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. gegužės 21 d. pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, tačiau Tarnyba sprendimu atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą, todėl jis 2020 m. gegužės 25 d. kreipėsi į Komisijos Klaipėdos apygardos skyrių, kuris ginčijamu Komisijos sprendimu jo skundą atmetė.
3. Pareiškėjas prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje dėl žalos atlyginimo, kurioje atsakovu yra VGTPT Klaipėdos skyrius. Todėl, pareiškėjo nuomone, Tarnybos Klaipėdos skyrius turėjo nusišalinti nuo jo prašymo nagrinėjimo. Nenusišalinus VGTPT Klaipėdos skyriui, buvo šiurkščiai pažeistas teisingumo principas.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo materialinė padėtis yra sunki, gaunamos pajamos yra mažos, jis yra neįgalus ir serga sunkiomis lėtinėmis ligomis, tačiau tai nebuvo įvertinta. Taip pat informavo Komisiją, kad antstolis teigia melagingą informaciją apie išieškojimo aplinkybes dengiant nesąžiningą skolą. Jis kreipėsi į VGTPT Klaipėdos skyrių dėl oficialių duomenų gavimo, tačiau atsakymo negavo. Pareiškėjo vertinimu, sprendimas yra nemotyvuotas, jame nepasisakyta dėl Europos Sąjungos ir tarptautinių teisės aktų dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Jo nuomone, skundas buvo išnagrinėtas neobjektyviai, pažeidžiant teisingumo principą.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagristą.
6. Atsakovas nurodė, kad VGTPT Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 priteisė iš pareiškėjo 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal VGTPT 2012 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (l.31)-TPD-2-12, 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 bei 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (1.31)TPD-5-13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
7. 2020 m. gegužės 11 d. Klaipėdos skyriuje buvo gautas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą (reg. Nr.(8.3) KLTP-1-604). VGTPT Klaipėdos skyrius 2020 m. gegužės 13 d. raštu Nr. (8.3)TPS-8630 paprašė pareiškėjo per 20 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pateikti patvirtinimą, kad jis yra apmokėjęs valstybės patirtas išlaidas, priteistas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. e2-466-386/2015. 2020 m. gegužės 15 d. VGTPT Klaipėdos skyriuje buvo gauta antstolio A. S. pateikta informacija, reg. Nr. (8.3)TPP-1-2160, kad valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų vykdymas iš pareiškėjo tęsiamas (likusi neišieškota skolos suma sudaro 1 131,79 Eur). 2020 m. gegužės 18 d. VGTPT Klaipėdos skyriuje gauti pareiškėjo pranešimai, kuriuose jis nurodė, kad skolą už antrinės teisinės pagalbos teikimą išieško antstoliai.
8. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nebuvo sumokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias jis buvo įpareigotas sumokėti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, VGTPT Klaipėdos skyrius 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. (8.3)TP-20-T-604-5548 nusprendė atsisakyti suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.
9. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad kai Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Pareiškėjas nepateikė prašymo dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, o teisės aktų nuostatos nenumato galimybės pačiai Tarnybai savo iniciatyva vertinti pareiškėjo situaciją, be pareiškėjo prašymo dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo.
II.
10. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu pareiškėjo J. S. skundą atmetė.
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas VGTPT Klaipėdos skyriui 2020 m. gegužės 11 d. pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, kuri reikalinga rengiant procesinius dokumentus bei jį atstovaujant teisme dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atsiradusios dėl Klaipėdos miesto savivaldybės nepagrįstai paskirtos baudos, kurią Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-110-651/19 panaikino. VGTPT Klaipėdos skyrius 2020 m. gegužės 13 d. raštu Nr. (8.3)TPS-8630 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ pareiškėjo prašė nurodyti, kokią bei kokio dydžio turtinę ir neturtinę žalą jis patyrė bei prašė pateikti šią informaciją pagrindžiančius dokumentus, taip pat pateikti dokumentus pagrindžiančius, jog pareiškėjas yra apmokėjęs valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Taip pat raštu pareiškėjui priminė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu priteisė iš pareiškėjo 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal VGTPT 2012 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-l2, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 bei 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (1.31) TPD-5-13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą bei nutartyje pažymėjo, kad Tarnyba nėra gavusi duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas yra sumokėjęs teismo priteistas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, taip pat atkreipė dėmesį, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. VGTPT Klaipėdos skyrius 2020 m. gegužės 13 d. raštu Nr. (8.3)TPS-8634 kreipėsi į antstolius, prašydamas pateikti informaciją apie pareiškėjo įvykdytas/vykdomas išskaitas pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015. VGTPT Klaipėdos skyriuje 2020 m. gegužės 15 d. buvo gautas 2020 m. gegužės 14 d. antstolio A. S. raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame jis nurodė, kad neišieškotos skolos likutis yra 1 131,79 Eur. VGTPT Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 ir 14 punktais, 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu atsisakė suteikti pareiškėjui teisinę pagalbą, nes nustatė, kad pareiškėjas nebuvo apmokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Komisija 2020 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 21R2-107(AG2-72/15-2020) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
12. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei aktualiu teisiniu reglamentavimu, pažymėjo, jog Tarnyba, atsižvelgdama į asmens individualią situaciją, turi teisę nesiremti Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu ir jam teikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu asmuo iki numatyto termino nėra apmokėjęs visų ar dalies antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tačiau asmuo privalo Tarnybai pateikti motyvuotą rašytinį prašymą bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Komisija, nagrinėdama skundą, nustatė, kad pareiškėjo individuali situacija nebuvo vertinama, nes jis nesikreipė į Tarnybą su motyvuotu prašymu įvertinti individualią situaciją. Tačiau nurodė, jog ginčijamo sprendimo priėmimas neužkerta pareiškėjui galimybės realizuoti teisę kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą. Atsižvelgusi į tai, Komisija padarė išvadą, kad skundžiamas Tarnybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl netenkintas pareiškėjo reikalavimas jį panaikinti.
13. Nustatytos faktinės aplinkybės, aptartas teisinis reguliavimas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika dėl Įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 11 ir 14 punktų nuostatų taikymo, teismo vertinimu, sudaro pagrindą išvadai, kad VGTPT Klaipėdos skyriaus 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu pagrįstai atsisakyta pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje.
14. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas turi įsiskolinimą Tarnybai (Lietuvos valstybei) už jam anksčiau teiktą antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjo mokėtina suma už jam anksčiau teiktą antrinę teisinę pagalbą yra pripažinta teismo sprendimu ir ši suma nesudaro ginčo dalyko nagrinėjamoje byloje. Įvertinęs faktines aplinkybes, t. y. kad pareiškėjas iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies, teismas darė išvadą, jog Tarnyba sprendimu pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu. Kita vertus, Tarnyba sprendime neįvardijo, kokių Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų per Tarnybos nustatytą terminą pareiškėjas nepateikė, o 2020 m. gegužės 13 d. raštu Nr. (8.3)TPS-8630 pareiškėjo buvo prašoma per 20 dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos atsiųsti patvirtinimą, kad pareiškėjas yra apmokėjęs visas valstybės patirtas išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą, tačiau pareiškėjas tokio patvirtinimo akivaizdžiai negalėjo pateikti ir 2020 m. gegužės 18 d. pranešimais atsakovui paaiškino, kad jo skolas išieško antstoliai, todėl teismas sprendė, kad Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punkte įtvirtintas antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindas sprendime buvo nurodytas nepagrįstai. Tačiau, atsižvelgęs į tai, kad Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte įtvirtintas pagrindas yra pakankamas ir savarankiškas atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, teismo vertinimu, minėta aplinkybė nesudarė pagrindo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.
15. Teismas konstatavo, jog Tarnybos sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, nurodyti teisiniai bei faktiniai jo priėmimo pagrindai, apskundimo tvarka. Jis priimtas nepažeidžiant VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyto sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo termino. Teismas, sutikdamas su Komisijos atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritarė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo motyvams.
III.
16. Pareiškėjas J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
17. Pareiškėjas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2018 m. spalio 11 d. nutarimu pripažino Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą prieštaraujančiu Konstitucijai. Teigia, kad buvo ignoruotas jo prašymas atsižvelgti į tarptautinius teisės aktus. Pareiškėjas nurodo, kad jo sveikatos būklė yra sunki ir jis negali savęs atstovauti bylose, taip pat neturi galimybės pasisamdyti advokato. Dėl šių aplinkybių jis negali kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises.
Atsiliepimas
18. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
19. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2018 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. KT 20-N11/2018 pripažino, kad Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2 ir 6 dalims, konstituciniam teisės viršenybės principui. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 11 d. prašymu prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą ne baudžiamojoje byloje, tačiau administracinėje byloje, todėl VGTPT Klaipėdos skyrius neturėjo pagrindo nevykdyti Įstatyme numatytos pareigos ir netaikyti Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte numatyto antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindo.
20. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad Tarnyba turi teisę išimtinais atvejais, atsižvelgdama į Įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje nurodytą gautą prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai. Kai Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 21R2-107 (AG2-72/15-2020) bei Tarnybos 2020 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. (8.3)TP-20-NT-604-5548, kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 ir 14 punktuose įtvirtintais pagrindais teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Taip pat akcentuotina, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, ne kartą yra akcentavęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (žr., pvz., 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016, 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4709-415/2019).
Žemesnės instancijos teismas
24. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai, tarp jų – jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies (11 p.), ir jeigu pareiškėjas per tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų (14 p.).
25. Konstitucinis Teismas 2018 m. spalio 11 d. nutarimu pripažino, kad Įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija; Žin., 2013, Nr. 54-2675) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pastarajame Konstitucinio Teismo nutarime pateiktus išaiškinimus ir padarytas išvadas ne kartą pritaikė savo jurisprudencijoje, be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3189-556/2018, konstatuodamas, kad Tarnybos sprendimas atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, neatsižvelgiant į jokias aplinkybes, t. y. nei į asmens turtą ir pajamas, nei į teisingumo interesus, inter alia (be kita ko, įskaitant) bylos ar taikomos teisės sudėtingumą, tam tikrus asmens socialinės ir asmeninės padėties ypatumus, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Akcentuotina, kad minėta Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija reiškia ne tai, kad valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba turi būti teikiama neatsižvelgiant į pareiškėjo skolą Tarnybai (Lietuvos valstybei), o tai, kad, sprendžiant dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, asmens įsiskolinimo Tarnybai (Lietuvos valstybei) faktas savaime nėra pakankamas ir turi būti vertinamos papildomos aplinkybės.
26. Kilusio ginčo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad po Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo priėmimo įsigaliojo ginčui aktualių Įstatymo nuostatų pakeitimai. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu (2018 m. birželio 30 d. Nr. XIII-1437), įsigaliojusiu 2019 m. sausio 1 d. (to paties įstatymo 19 str. 1 d.), Įstatymo 11 straipsnio 10 dalis buvo pakeista, ją išdėstant taip: „Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai“, be to, Įstatymo 11 straipsnis buvo papildytas 11 dalimi, numatančia: „Kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.“ Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo tvarką, kai pareiškėjas kreipiasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, nustato Sprendimų priėmimo, įvertinus individualią pareiškėjo situaciją, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-121 (2019 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 1R-16 redakcija, įsigaliojusi 2019 m. sausio 8 d.).
27. Iš šių teisės normų matyti, kad yra numatyta išimties iš bendros taisyklės, įtvirtintos Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte, taikymo galimybė. Ši išimtis gali būti taikoma, kai yra išskirtinė asmens individuali situacija (turtinė padėtis; teisinių santykių byloje, kurioje prašoma teisinės pagalbos, asmeniui svarba ir pan.) ir kai asmuo pateikia tokį motyvuotą prašymą, prašydamas Tarnybos įvertinti šias išskirtines jo individualios situacijos aplinkybes. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 11 dalį asmuo tokį motyvuotą prašymą gali pateikti ir po to, kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą.
28. Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje (2019 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. XIII-2317 redakcija) nustatyta, kad <....> „Šio straipsnio 7 dalies 11 punktas netaikomas antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose bylose.“ <...>.
29. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu priteisė iš pareiškėjo 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal VGTPT 2012 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-l2, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 bei 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (1.31) TPD-5-13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas turi įsiskolinimą Tarnybai (Lietuvos valstybei) už jam anksčiau teiktą antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjo mokėtina suma už jam anksčiau teiktą antrinę teisinę pagalbą yra pripažinta teismo sprendimu ir ši suma nesudaro ginčo dalyko nagrinėjamoje byloje.
30. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad pareiškėjas VGTPT Klaipėdos skyriui 2020 m. gegužės 11 d. pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, kuri reikalinga rengiant procesinius dokumentus bei jį atstovaujant teisme dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atsiradusios dėl Klaipėdos miesto savivaldybės nepagrįstai paskirtos baudos, kurią Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-110-651/19 panaikino.
31. Įvertinusi anksčiau aptartas faktines aplinkybes, t. y. kad pareiškėjas iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies, bei kreipėsi ne dėl pagalbos teikimo baudžiamojoje byloje (žr., nutarties 29–30 p.), teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Tarnyba sprendimu pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu. Pastebėtina, kad Tarnyba sprendime neįvardijo, kokių Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų per Tarnybos nustatytą terminą pareiškėjas nepateikė, o 2020 m. gegužės 13 d. raštu Nr. (8.3)TPS-8630 pareiškėjo buvo prašoma per 20 dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos atsiųsti patvirtinimą, kad pareiškėjas yra apmokėjęs visas valstybės patirtas išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą, tačiau pareiškėjas tokio patvirtinimo akivaizdžiai negalėjo pateikti ir 2020 m. gegužės 18 d. pranešimais VGTPT paaiškino, kad jo skolas išieško antstoliai, todėl Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punkte įtvirtintas antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindas Tarnybos sprendime buvo nurodytas nepagrįstai. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte įtvirtintas pagrindas yra pakankamas ir savarankiškas atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, minėta aplinkybė, kaip teisingai konstatuota pirmosios instancijos teismo ir Komisijos sprendimuose, nesudaro pagrindo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.
32. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su motyvuotu prašymu įvertinti išskirtines jo individualios situacijos aplinkybes (žr., nutarties 27 p.) į Tarnybą nesikreipė, todėl Komisija ir pirmosios instancijos pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad atsakovui nebuvo teisinių sąlygų ir prielaidų spręsti dėl minėtos išimties taikymo galimybės pareiškėjo atžvilgiu. Taip pat pastebėtina, jog ginčijamų sprendimų priėmimas neužkerta pareiškėjui galimybės realizuoti teisę kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą.
33. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.