Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2019-10-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-1255-674/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2019-10-17Šiaulių apylinkės teismas
  2. Vienintelė instancijaNutartis · 2020-06-02Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-10-17
Bylos Nr.
A5.-1255-674/2019
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00113-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelija Petkevičienė
Pažeidėjas
N. Ž.
Advokatai
Giedrius Baziulis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5-1255-674/2019Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00113-2019-3Procesinio sprendimo kategorija: 6.1; 21.9.10 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. spalio 17 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė,sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. Ž.,jo atstovui advokatui Giedriui Baziuliui,institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui T. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. Ž. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nes Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau - VDI) Kauno skyriaus vyr. darbo inspektorius T. D. pagal pil. A. K. ir G. J. paaiškinimus dėl nelegalaus darbo nustatė, kad tarp šalių - darbuotojų A. K. ir G. J. ir UAB „D. u." direktoriaus N. Ž. buvo susitarimas dėl darbo sutarties sąlygų, tačiau toks susitarimas nebuvo įteisintas darbo sutartimi. G. J. raštu paaiškino, kad nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. dirbo statybos darbus, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl darbo tarėsi su UAB „D. u." direktoriumi N. Ž.. Taip pat G. J. paaiškino, kad darbo sutartis sudaryta nebuvo. A. K. raštu paaiškino, kad nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. dirbo statybos darbus, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl darbo tarėsi su UAB „D. u." direktoriumi N. Ž.. Taip pat A. K. paaiškino, kad darbo sutartis sudaryta nebuvo. Liudytojas A. S. raštu paaiškino, kad yra nuosavo namo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Dėl trinkelių klojimo darbų susitarė su UAB „D. u." direktoriumi N. Ž.. Š.m. gegužės 7-8 dienomis dirbo du žmonės, kurie š.m. gegužės 10 d. susirinko įrankius ir išvyko. N. Ž. būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu leido darbuotojams G. J. ir A. K. dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus. Nurodoma, kad tuo UAB „Dirbu uoliai"'' direktorius N. Ž. pažeidė LR Darbo kodekso 42 str. 2 d. ir 43 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. Tokiais savo veiksmais N. Ž. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

N. Ž. nurodė, kad su pažeidimu nesutinka, jaučiasi apgautas, paaiškino, kad asmenų G. J. ir A. K. kaip darbuotojų nesamdė, nes jie nenorėjo įsidarbinti. Socialiniame tinkle jam“ ant sienos „parašė pažįstamas žmogus vardu G., kuris dabar yra Norvegijoje, pasakė, kad trinkelių klojėjų brigada ieško darbo, gal gali ką pasiūlyti. Jis tada parašė savo telefono numerį, kad su juo susisiektų. Tie asmenys patys jį susirado, sakė, kad jie yra trinkelių klojėjų brigada, ieško darbo. Tada jie telefonu susitarė susitikti prie prekybos centro „Mega“. Pokalbio metu G. J. paaiškino, kad dirba pagal individualią veiklą, o kitas asmuo sakė, kad jau tą pačią dieną nuvažiuos ir išsiims individualią veiklą. Jis su šiais asmenimis sudarė žodinę rangos sutartį. Papildomai pats jų netikrino. Su užsakovu A. S. buvo sudaryta rangos sutartis, o ši asmenų brigada buvo subrangovai. Atsiskaityti buvo sutarta tada, kai jie pateiks sąskaitą faktūrą. Tai normali praktika, dažnai taip atsiskaito su asmenimis, dirbančiais pagal individualią veiklą. Jų įmonė turi daug darbo, daug objektų, tačiau pastoviai trūksta darbuotojų. Jis mielai priimtų naujų darbuotojų, tačiau šie asmenys nenorėjo įsidarbinti, norėjo dirbti individualiai. Tiems žmonėms buvo nurodyta, kad objektas Raseiniuose, pasakė kainą už dedamas plyteles ir trinkeles, - sutarė, kad darbai bus atlikti per savaitę, visa darbų suma 600 eurų, už 1m² trinkelių sudėjimą mokės 5-6 eurus, o už vieno borto padėjimą 5 eurus. Turėjo sudėti 100m² trinkelių ir 24 bortus. Jis atvažiavo parodyti objektą. Pradėję dirbti tie žmonės atvažiavo beveik be nieko, turėjo tik karutį ir du kastuvus, todėl darbo įrankius jis davė savo, o medžiagos buvo užsakovo – S.. Su šiais asmenimis raštu sutarties pasirašę nebuvo, jų dokumentų netikrino. Iš objekto jie buvo išvyti, nes tie žmonės per keturias dienas nesudėjo dvidešimties bortų, todėl užsakovas sakė viską susirinkti ir važiuoti. Kilus konfliktui, tie žmonės sekmadienį susirinko savo daiktus ir išvyko. Jis buvo du kartus atvykęs pasižiūrėti, matė, kad dirbo trise, suprato, kad tai yra dar vienas brigados narys, su kuriuo jis nieko nesitarė. Jis atvyko pirmadienį, tačiau savo įrankių nerado, pareikalavo G. J., kad grąžintų įrankius, o jis sako – sumokėk už darbą, tada įrankius grąžinsiu. Tačiau darbai buvo neatlikti, objektas prarastas, įrankiai pasisavinti. Šiai dienai jie pasitraukę ir daugiau nedirbo. Jis pasakė, kad kreipsis į policiją. Tada šie asmenys parašė pareiškimus Darbo inspekcijai. Jam darbuotojų trūksta, jis ir dabar ieško darbuotojų, tačiau skelbimų nededa, klausinėja per pažįstamus, iš gatvės nepriima. Jis nepadarė jokio pažeidimo, prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Liudytojas A. S. paaiškino, kad jam reikėjo išsigrįsti kiemą trinkelėmis ir jam parekomendavo UAB „D. u.“. Jie pasirašė rangos sutartį, pradėjo darbus. Jam išgriovė visą kiemą, privežė skaldos, darbus žadėjo baigti iki Velykų, po to iki gegužės. Tada jis griežtai pareikalavo baigti darbus ir pažadėjo, kad samdys kitus darbininkus ir darbus baigs kiti. Tie subrangovai vos pastovintys ant kojų ir jis liepė po trijų dienų susirinkti viską ir išeiti. Tie subrangovai beveik nedirbo, rūkė, kieme mėtėsi alaus ,,bambaliai“. Kiemą griovė ir darė pagrindus buvo visai kiti asmenys, jie dirbo su techniką. O šitie subrangovai turėjo sudėti bortelius ir pakloti trinkeles. Tačiau pridarė broko, viską reikėjo išardyti ir iš naujo daryti. Tie subrangovai per tris dienas sudėjo kokius septynis bortelius. Su subrangovais jis pats nekalbėjo, jam nerūpėjo kieno jie darbuotojai. Bendravo tik su N. Ž.. Jie buvo sutarę atsiskaityti tada, kai baigs darbus.

Liudytojas A. K. nurodė, kad jis G. J. pažįsta, yra draugų draugai. Jis neturėjo darbo, G. J. tai žinojo. Paskambino G. J. ir pasakė, kad draugas jam davė telefono numerį kur bus darbo prie trinkelių klojimo, pasakė, kad jis galėtų būti kaip pagalbinis darbininkas. Jis nebuvo dirbęs prie trinkelių klojimo, todėl į meistrus nepretendavo. Jis tuo metu turėjo individualią veiklą, susijusią su statyba - griovimo darbai. Tačiau jis tuo metu nedirbo pagal tą veiklą. Jis su savo automobiliu važiavo kartu su G. J. prie „Megos“ prekybos centro, kur buvo susitikę su N. Ž.. Su N. Ž. kalbėjo G. J., su juo N. Ž. nekalbėjo. Sutarė, kad mokės 40 eurų už darbo dieną, abiems vienodai turėjo būti mokama. Kokiai įmonei atstovavo N. Ž., jis neklausė. N. Ž. jų jokių dokumentų nereikalavo, darbo sutarties nesudarė. Objektas buvo Raseiniuose, reikėjo sudėti bortus ir trinkeles. Jie dirbo su savo įrankiais, atsivežė savo kastuvus, karutį. G. J. turėjo lazerį. Kitus įrankius buvo davęs N. Ž. – kampinį šlifuoklį, vibro plokštę, trinkelių vežimėlį. Reikėjo nukasti skaldą, nes jos buvo per daug pripilta. Jie dėjo bortus. Buvo du kartus atvažiavęs N. Ž.. Kadangi buvo sunkus darbas, G. J. pagal skelbimą surado dar vieną žmogų, kurį jie atsivežė iš Kauno. Jis kasė ir vežė skaldą, padėjo jiems dėti bortus. Kas tas žmogus, jis nežino, G. J. jį buvo suradęs. Tačiau jis pasitempė nugarą su bortais ir negalėjo dirbti. Kas jam mokėjo už darbą, jam nežinoma, jis nemokėjo. Jis važinėjo į Raseinius su savo automobiliu, už savo pinigus pylė kurą. Jam G. J. sakė, kad N. Ž. sumokės už kurą. Tačiau nesumokėjo. Jis tikėjosi, kad bus įdarbintas pastoviam darbui. N. Ž. telefonu bendravo tiktai su G. J., G. J. perduodavo, ką kalbėjo su N. Ž.. Jis nežinojo įmonės pavadinimo, bet internete suvedus telefono numerį, Rekvizitai parodė ir Ž. pavardę, ir įmonės pavadinimą.

Liudytojas G. J. parodė, kad jis ieškojo papildomo darbo, norėjo dirbti prie trinkelių klojimo. Kalbėjo su draugu G., esančių Norvegijoje, gavo iš jo N. Ž. telefono numerį. Liepė pasiskambinti. Jis pasakė A. K., kad yra darbo prie trinkelių, pasiūlė dirbti pagalbiniu darbininku. Jis paskambino N. Ž., sakė, kad turi patirties darbo prie trinkelių klojimo, susitarė susitikti prie „Megos‘ prekybos centro. Nuvyko kartu su A. K. susitikti su N. Ž.. Jis N. Ž. A. K. pristatė kaip savo komandos narį su kuriuo žada dirbti. N. Ž. sakė, kad yra „degantis“ objektas, reikia dirbti Raseiniuose. Jokio dokumento neprašė parodyti. Žadėjo mokėti po 40 eurų už dieną. Jis tikėjosi, kad bus įdarbintas pagal darbo sutartį. Kartu su N. Ž. jie atvyko į Raseinius, jis parodė, kur dirbti, dalį įrankių jie turėjo, o kitą dalį davė N. Ž. – davė vibro plokštę, pjaustyklę, žirkles, juostas, vežimą trinkelėms, kampinį šlifuoklį. Pradėjo dirbti antradienį. Jis iš tikro neturi patirties darbui su trinkelių klojimu, yra tiktai sau namuose kiemą dėjęs. Buvo daug papildomų darbų, reikėjo daug skaldos nukasti, sudėti bortus, paskui sudėti trinkeles. Buvo sutarta, kad padarys per savaitė. Tačiau darbai buvo sunkūs, atvažiavo N. Ž., sako – atsiliekate su darbais. Jis tada surado skelbimuose žmogų, kuriam pasiūlė dirbti prie trinkelių klojimo, pažadėjo mokėti po 30 eurų už dieną. Tą žmogų iš Kauno jie buvo atsivežę dirbti. Su N. Ž. dėl šio žmogaus nieko nederino. Tačiau N. Ž. buvo atvažiavęs ir tą žmogų matė. N. Ž. jis pasakė, kad šis žmogus yra jo brigados narys. Kas tas žmogus, jis nežino. Tas žmogus dirbo tą patį, ką ir jie, kasė ir vežė skaldą, padėjo dėti bortus. Tačiau jis pasitempė nugarą, daugiau nedirbo. Jis tam žmogui sumokėjo iš savo pinigų 30 eurų. Jis pats neturi darbo patirties, nėra dirbęs prie trinkelių. Tačiau mano, kad jokio broko nepadarė, jam niekas pretenzijų nereiškė. Penktadienį N. Ž. pasakė, kad juos atleidžia. Jie susirinko savo įrankius ir išvyko. Dirbo 4 dienas. Jis laiko, kad N. Ž. skolingas jiems abiems 400 eurų. Jis tuo metu dirbo ir dabar dirba UAB ‚R.“ generaliniu direktoriumi. Jis žino, kaip turi būti žmonės priimami į darbą ir kaip atleidžiami iš darbo. Tačiau pas jį viską tvarko buhalterė. Prieš metus laiko jis vertėsi individualia veikla. Yra individualią įmonę turėjęs.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu buvo ištirta byloje surinkta medžiaga: N. Ž. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kur nurodytos pažeidimo aplinkybės (b. l. 2), pateikiami G. J. ir A. K. skundai dėl nelegalaus darbo ir paaiškinimai (b. l. 3, 4, 5, 6), A. S. paaiškinimas, kur nurodė, kad jis objekto savininkas, bet su darbininkais neturėjo jokio kontakto, viską derino su UAB ,,D. u.“ direktoriumi N. Ž., apie darbininkų įdarbinimą nieko nežino (b. l. 7), N. Ž. paaiškinimas, kur nurodė, kad G. J. nurodė, kad jie vykdo individualią veiklą, darbintis nenori. Aptarė darbus ir jie dirbo dvi dienas, po to šeimininkas sakė darbus nutraukti, o kai atvyko susirinkti įrankių jų nerado. Susitikus su G. šis pareikalavo atlygio, jis nemokėjo, nes darbai buvo atlikti blogai. Taip pat pareikalavo grąžinti įrankius, jam padaryta 300 Eur žala. (b. l. 8). Iš VSDFV informacinės sistemos matyti, kad UAB ,,D. u.“ nei G. J., nei A. K. įdarbinti nebuvo (b. l. 9) G. J. individualią veiklą vykdė nuo 2017-03-04 iki 2018-10-08, dirba UAB ,,R.“ nuo 2019-01-16; o A. K. vykdė individualią veiklą nuo 2019-04-17, taip pat dirba UAB ,,A.“ nuo 2019-05-23 (b. l. 10, 11). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. Ž. pateikė rangos sutartį sudarytą 2019 m. kovo 15 d. - užsakovas A. S., rangovas UAB ,,D. u.“ atstovaujama direktoriaus N. Ž. (b. l. 32-35).

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami tarp šalių susiklostę darbo teisiniai santykiai.

Atsižvelgiant į Administracinių nusižengimo kodekso 95 str. 1 d. dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Pagal Darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatas, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SODRA) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Darbo kodekso 43 str. 1 dalyje numatytas imperatyvus reikalavimas darbo sutartį sudaryti raštu dviem egzemplioriais. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Taigi, nelegaliu darbu laikomas darbas, atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

Kad darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Šioje byloje nustatyta, kad tarp N. Ž., kaip UAB „D. u.“ direktoriaus, ir G. J. buvo sudaryta rangos sutartis dėl darbų atlikimo Raseiniuose, adresu Dainų g. 6, pas A. S.. Iš bylos medžiagos ir paaiškinimų teisme nustatyta, kad N. Ž. nesitarė su G. J. bei tuo labiau su A. K. dėl jų priėmimo dirbti į UAB „D. u.“. Nepaneigta N. Ž. versija, kad asmuo, kuris jam paskambino ir susitarė su juo susitikti prie prekybos centro ,,Mega“, tai yra G. J., prisistatė kaip trinkelių klojėjų brigados vadovas, turintis verslo liudijimą (individualią veiklą) ir ieškantis su brigada darbo. Tokius N. Ž. parodymus patvirtina įrodymai esantys byloje – iš socialinio tinklo atspausdintas G. V. laiškas, kad yra brigada trinkelių dėjimui, tik darbo trūksta, prašo perleisti kokį nors objektą. Šis laiškas atitinka ir N. Ž. aiškinimą teisme, ir A. K. bei G. J. aiškinimus teisme, kur jis pripažino, kad draugas G., esantis Norvegijoje, davė jam N. Ž. telefono numerį ir tarpininkavo dėl trinkelių klojimo darbų gavimo. Taip pat iš SODROS duomenų bazės matyti kad G. J. individualią veiklą vykdė nuo 2017-03-04 iki 2018-10-08, dirba UAB ,,R.“ generaliniu direktoriumi nuo 2019-01-16; o A. K. vykdė individualią veiklą nuo 2019-04-17. Teismas dėl šių objektyvių bylos duomenų neturi pagrindo netikėti N. Ž. parodymais teisme, kad asmenys – tiek K., tiek J., jam pirmojo susitikimo metu sakė turintys individualią veiklą, o vienas iš jų pažadėjo tą pačią dieną išsiimti individualios veiklos pažymėjimą. Tai, kad G. J. pats yra darbdavys (UAB „R.“ generalinis direktorius) ir supranta, kaip turi būti priimami ir atleidžiami žmonės iš darbo, patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai bei jo paties paaiškinimai teisme. Jis nurodė, kad susisiekė su A. K. ir jam pasiūlė dirbti pagalbiniu darbininku klojant trinkeles. Be to jis pats pagal skelbimą surado dar vieną asmenį, kurį irgi priėmė dirbti pagalbiniu darbininku, jį atsivežė į objektą, mokėjo jam darbo užmokestį, t.y. 30 eurų už darbo dieną. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, būtent G. J. šiuo atveju elgėsi kaip darbdavys.

Teismo vertinimu, liudytojai A. K. ir G. J. į Darbo inspekciją kreipėsi iškilus asmeniniam konfliktui dėl darbo įrankių grąžinimo su N. Ž., o ne dėl nelegalaus darbo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje tvirtinama, kad įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija ir bylos sėkmę lemia parodymų tvirtumas bei jų išsamumas. Teismo apkaltinamasis dokumentas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 str. 1 d., 1 p. nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Šioje byloje nėra nustatyta N. Ž. veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 str., 1 d. požymių.

Motyvuojamoji dalis

Administracinė byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 str. 1 p., 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636, 637 straipsniais,

nutaria:

administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Aurelija Petkevičienė