Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valentino Janonio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 str. 2 d. 40 MGL (5200 litų) bauda.

Vadovaujantis BK 68 str., V. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. spalio 2 d., apie 11 val. 40 min., Buožių kaime, Plungės rajone, kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė 53-ame kilometre, vairuodamas M. N. vardu registruotą automobilį „Opel Astra“, pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 redakcija su vėlesniais pakeitimais) 53 p. reikalavimą, įpareigojantį laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, KET 68 p. reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam (girtam), KET 153 p. reikalavimą, įpareigojantį vairuotoją sukantis į kairę ne sankryžoje duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms, t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas girtumas 1,76 promilės), sukdamas į kairę nepraleido lygiareikšmiu keliu tiesiai važiuojančio V. J. vairuojamo automobilio „Opel Vectra“ ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu jo vairuojamo automobilio „Opel Astra“ keleivei V. Ž. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, automobiliu „Opel Vectra“ važiavusiems K. J. ir T. T. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Į darbą jis važinėja savo transportu, nes visuomeniniu transportu iš savo gyvenamosios vietos kaime į darbą Plungės mieste atvykti nėra galimybės. Kartu su juo į darbą važinėja ir jo sugyventinė V. Ž., kuri dirba toje pačioje įmonėje. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones tiek jam, tiek ir V. Ž. kyla problemos nuvykti į darbą Plungės mieste. Dėl to jie net gali prarasti darbus.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas pagrįstai pripažino V. M. kaltu ir jo veikai taikė tinkamą baudžiamąjį įstatymą. Veikos kvalifikavimo bei kaltės klausimų apeliantas neginčija.

Bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnio reikalavimų. Paskirdamas V. M. švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą - ir mažesnį už sankcijos vidurkį jos dydį, apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į tai, kad V. M. teisiamas pirmą kartą, dirba, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į nesunkias pasekmes bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas bylos aplinkybes. Taigi skirdamas V. M. bausmę teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek bausmės rūšį, tiek ir jos dydį. Laikyti paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir švelninti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nepagrįstas apelianto prašymas panaikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemonę. BK 41 str. 2 d. nustato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kokią baudžiamojo poveikio priemonę paskirti, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes. BK 67 str. 2 d. 1 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - pagal BK 67 str. 3 d. gali būti skiriama netgi kartu su bausme, o BK 68 str. 1 d. nustato esminę šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygą - teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Nors V. M. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau šią nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles: automobilį vairavo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, automobiliu privažiavęs nelygiareikšmių kelių sankryžą ir neįsitikinęs, jog tai daryti yra saugu, įvažiavo į pagrindinį kelią prieš pat juo atvažiuojantį V. J. vairuojamą automobilį, taip be jokios atsakomybės ignoruodamas elementarias, visuotinai žinomas eismo saugumo taisykles ir keldamas realią grėsmę kitų žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui. Dėl anksčiau minėtų neatsakingų V. M. veiksmų trims automobilių keleiviams buvo sutrikdyta sveikata – vienam nesunkiai, dviem nežymiai. Taigi V. M. veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra pavojinga. Pažymėtina ir tai, jog automobilio vairavimas esant vidutinio girtumo laipsniui (būdamas tokio girtumo laipsnio (1,76 promilės) automobilį vairavo V. M.) pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 2 d. užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų atimant teisę vairuoti transporto priemones nuo vienerių metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Todėl kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog V. M. kartu su bausme būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemonę, kadangi tik ši baudžiamojo poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi siekiant paveikti V. M. laikytis įstatymų ir užkirsti jam kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, naudojantis teise vairuoti transporto priemones.

Girtaudamas ir stipriai apsvaigęs nuo alkoholio imdamasis vairuoti automobilį, V. M. pats sąmoningai ignoravo aplinkybę, jog taip elgdamasis gali prarasti jam ne tik buityje, bet ir darbe reikalingą teisę vairuoti transporto priemones. Kaip jau minėta, baudžiamojo poveikio priemonė apeliantui skirta (be kitų tikslų) ir siekiant apsaugoti kitų asmenų gyvybę, sveikatą bei turtą nuo galimų naujų nusikalstamų veikų, naudojantis teise vairuoti kelių transporto priemones. Tai susiję ir su galimų naujų nusikalstamų veikų prevenciją nuteistajam naudojantis šia specialia teise darbinių pareigų atlikimo metu. Todėl apelianto argumentai, kad paskirtoji poveikio priemonė labai trukdys jo darbui, nėra pagrindas abejoti teismo išvadų dėl būtinumo skirti minimą baudžiamojo poveikio priemonę pagrįstumu. Apeliantui naudotis teise vairuoti transporto priemones uždrausta tik vieneriems metams, t. y. minimaliam BK 68 str. 2 d. numatytam terminui.

Esant aptartų aplinkybių visumai kolegija daro išvadą, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.