Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Danas Lisas rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei K. V. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos ir nuolatinės gyvenamosios vietos nepilnamečiam vaikui nustatymo, nuolatinio rūpintojo paskyrimo, trečiasis asmuo L. K., institucija, teikianti išvadą byloje, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui ieškinį, prašydamas neterminuotai apriboti motinos valdžią K. V., gim. (duomenys neskelbtini), dukters E. K. atžvilgiu, nustatyti E. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą (rūpybą), paskirti nuolatine globėja (rūpintoja) ir vaikui priklausančių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise L. K., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti E. K. nuolatinę globos (rūpybos) vietą kartu su globėja (rūpintoja), padidinti Šiaulių apylinkės teismo 2007-10-24 sprendimu priteistą nepilnamečiam vaikui išlaikyti išmokos dydį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 401 straipsniu, bylas dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nagrinėja vieno ar abiejų tėvų, kurių valdžią siekiama apriboti, arba vaiko gyvenamosios vietos teismas, arba vieno iš vaiko tėvų ar globėjo (rūpintojo), su kuriuo gyvena vaikai, ieškinys gali būti paduotas ieškovo gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

CK 2.12 str. 1 d. nurodyta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą; šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais (CK 2.12 str. 2 d.). CK 2.16 str. 1 d. numatyta, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena; asmuo faktiškai gali gyventi keliose gyvenamosiose vietose ir tokiais atvejais vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta; tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 str. 2 d.). CK 2.17 str. išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai: atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Teismų praktikoje pažymėta, kad fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 str. 1 d., 2.16 str.). Vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra gauti informaciją iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečių asmens duomenis, taip pat gyvenamąją vietą, t. y. Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikytinas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys yra nepaneigti kitų įrodymų.

Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei, nurodydamas, kad atsakovės paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Iš teismo turimų Gyventojų registro tarnybos duomenų matyti, kad atsakovė K. V. 2013-07-25 deklaravo išvykimą į užsienį – Jungtinę Karalystę. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Šiaulių apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1241-459/2012 pagal ieškovo Šiaulių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams K. V. ir R. P. J. E. V. bei trečiąjam asmeniui I. K. šeimynai „F.“ dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos bei vaikų nuolatinės globos bei gyvenamosios vietos nustatymo, globėjo paskyrimo ir turto administratoriaus paskyrimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, šioje civilinėje byloje procesiniai dokumentai, neįteikus jų atsakovei K. V. žinomu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), buvo įteikti CPK 130 str. 1 d. nustatyta tvarka viešo paskelbimo būdu. Iš teismo 2012-10-11 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1241-459/2012 matyti, kad byla buvo išnagrinėta atsakovei K. V. nedalyvaujant teismo posėdyje, taip pat nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovės K. V. faktinė gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), ir byla teisminga Šiaulių apylinkės teismui.

Pažymėtina, kad tarptautiniu mastu jurisdikcijos nustatymo taisyklės ir pagrindai bet kokio pobūdžio civilinėse bylose, susijusioms su tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu, konkrečiai susijusioms su globos ir bendravimo teisėmis, yra įtvirtintos 2003-11-27 Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (Reglamento (EB) Nr. 1347/2000 1 straipsnio 1 dalies b punktas, 2 dalies a punktas.). Šio Reglamento nuostatos yra taikomos visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, tiesiogiai ir yra viršesnės už nacionalinę teisę. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 bylos teismingumą lemiantis reikalavimas, kai ginčas, susijęs su tėvų pareigomis, yra vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos kriterijus (Reglamento (EB) Nr. 1347/2000 8 straipsnio 1 dalis). Jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigų įgyvendinimu, nustatyti Reglamente ir yra suformuluoti kuo labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiškia tai, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, išskyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimą (Reglamento (EB) Nr. 1347/2000 preambulės 12 punktas, 8 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 3 dalis). Taigi pagrindinis šios kategorijos bylų teismingumą nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta.

Iš ieškinio ir priedų matyti, kad E. K., gim. (duomenys neskelbtini), 2014-03-12 Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-229 nuo 2014-03-12 buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba), globėja paskiriant L. K. ir nustatant E. K. globos (rūpybos) vietą kartu su globėja šios gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Pagal CK 2.14 str. 1 d. nepilnamečių fizinių asmenų nuolatine gyvenamąja vieta laikoma jų tėvų ar globėjų (rūpintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta. Įvertinus Gyventojų registro tarnybos duomenis, jog L. K. paskutinę gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu laikytina ir nepilnametės E. K. faktinė gyvenamoji vieta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, esamą teisinį reglamentavimą dėl fizinių asmenų gyvenamosios vietos bei ieškinio teismingumo, ieškinys laikytinas neteismingu Šiaulių apylinkės teismui ir pareikštinas teismui pagal vaiko gyvenamąją vietą, t. y. Kelmės rajono apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 2 p., 290 str., 291 str., teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovės Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei K. V. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos, gyvenamosios vietos nepilnamečiam vaikui nustatymo, rūpintojo paskyrimo.

Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.