- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-11
- Bylos Nr.
- 2A-475/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Danutė Milašienė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės LESTO
- Atsakovas
- J. S., A. S.
- Advokatai
- Rimondas Kuzminas
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Donato Šerno,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės LESTO apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo, kuriuo ieškinys netenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-610-258/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės LESTO ieškinį atsakovams J. S., A. S. dėl 29 966,53 Lt žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 29 183,08 Lt žalos, 783,45 Lt išlaidų už elektros skaitiklio trasologinę ekspertizę, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2007 m. rugsėjo 5 d. patikrinus atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), elektros skaitiklį Nr. 10206617, nustatyta, kad plombos, esančios elektros energijos skaitiklio plombavimo taškuose yra falsifikuotos bei kad skaitiklio gaubtas plombuotas ne tokiomis plombomis, kuriomis turėjo būti užplombuotas. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 97.4 punkto pagrindu surašytas Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 009696, kuris 2007 m. rugsėjo 11 d. svarstytas Vilniaus regiono Vilniaus miesto pietinio skyriaus neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto svarstymo komisijoje. Dėl plombų falsifikavimo bei intervencijos į elektros skaitiklio vidų buvo atliktas sunaudotos elektros energijos paskaičiavimas už trejus kalendorinius metus pagal leistiną naudoti 17kW galingumą už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 5 d. iki 2007 m. rugsėjo 5 d., kuris, įskaitant sumokėtas sumas, sudarė 29 183,08 Lt. Atsakovė minėtos komisijos sprendimą apskundė apeliacinei komisijai. Atsakovų sutikimu buvo atlikta elektros energijos skaitiklio trasologinė ekspertizė. Ekspertizės aktas patvirtino plombų falsifikavimo bei intervencijos į skaitiklio vidų faktą, todėl atsakovai privalo padengti atsiradusią žalą ir ekspertizės išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 16 d. ieškinio netenkino. Nurodė, jog ieškovo darbuotojų atsakovams surašytame 2007 m. rugsėjo 5 d. Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akte Nr. 009696 nurodyta, kad patikrinimo – keitimo metu pastebėta, jog plombos, esančios elektros skaitiklio plombavimo taškuose yra falsifikuotos, t.y. jų įspaudų šriftas skiriasi palyginus su turimomis originaliomis plombomis. Teismas atkreipė dėmesį, jog pagal eksperto L. R. paaiškinimus, atsakovų bute naudojamos elektros energijos apskaita buvo fiksuojama firmoje „Testa“ 1998 m. pagamintu trifaziu, dviejų tarifų DV616TR tipo elektros energijos apskaitos skaitikliu Nr. 10.206.617. Skaitiklis yra plombuojamas dvejomis plombomis, kurių vieną plombuoja gamintojas, o kitą – metrologinės patikros įmonė. Pažymėjo, kad skaitiklio gaubtas užplombuotas ne tokiomis plombomis, kurios turėjo būti užplombuotos, tačiau paslaugos tiekėjo (ieškovo) plombuojama plomba, kuria užplombuotas elektros skaitiklio dėžės (skydo) gaubto viršus, nėra pažeista. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog įvadinio elektros apskaitos skydo konstrukcija ir plombavimas yra tokie, kad prieiti prie jame įmontuoto elektros skaitiklio, kurio gaubtas buvo užplombuotas ne tokiomis plombomis, galima tik nuėmus skaitiklio dėžės (skydo) gaubto plombas arba mechaniškai pažeidus (išlaužus) patį įvadinį apskaitos skydą, tačiau tiekėjo plomba nebuvo pažeista. Sprendė, kad elektros skaitiklio DV616TR Nr. 10.206.617 dviejų plombų, esančių įvadinio apskaitos skydo viduje falsifikavimo faktas yra įrodytas, tačiau atsakomybei kilti nenustatyti vartotojo neteisėti veiksmai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimą bei ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškinys yra neįrodytas. Nors įvadinio apskaitos skydo plombos ir nebuvo pažeistos, tačiau pagal Ekspertizės akto išvadas šios plombos buvo užspaustos ne tais pačiais plombavimo replių puansonais, t. y. jos buvo nuimamos ir pakeistos kitomis plombomis. Taigi atsakovams buvo galimybė patekti prie elektros energijos skaitiklio, esančio įvadiniame apskaitos skyde.
2. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovai nėra atsakingi už plombų falsifikavimą. Mano, kad įrodė visas būtinas sąlygas atsakovų civilinei atsakomybei atsirasti, o atsakovai nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktus įrodymus. CK 6.387 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta abonento pareiga užtikrinti tinkamą jam priklausančių elektros energijos tiekimo tinklų, kitokių įrenginių ir prietaisų būklę. Atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė nurodytos pareigos nevykdymu. Svarbu ne tai, ar pats vartotojas pažeidė elektros energijos prietaisą, ar sugadino elektros apskaitos schemos elementą, o ta aplinkybė, kad jo elgesys neatitiko tvarkingo elektros vartotojo standarto.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais motyvais, kurie buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme. Teismo sprendimas priimtas tinkamai įvertinus visus įrodymus. Nebuvo nustatyta, kokios plombos turėjo būti, todėl atsakovai negali prisiimti atsakomybės už plombų būklę. Atsižvelgiant į tyrimui pateiktų pavyzdžių skaičių tikėtina, kad apeliantas ir pats nežino, kur ir kada naudojamos konkrečios plombavimo replės. Apeliantas ekspertizei pateikė netinkamą tyrimo objektą. Į bylą nepateikta jokių įrodymų apie kokių nors specialių priemonių naudojimo užfiksavimą ar pan. Elektros skaitiklis yra ne pastato viduje, o jo rodmenys buvo ne kartą tikrinti, todėl akivaizdūs pažeidimai turėjo būti nustatyti anksčiau. Apeliantas neįrodė, kad nurodytus pažeidimus atliko būtent atsakovai ar su jų žinia.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Byloje sprendžiamas ginčas, ar ieškovas pagrįstai nustatė, kad atsakovai pažeidė elektros energijos skaitiklio plombas ir neapskaitomai naudojosi tiekiama elektros energija, bei ar teisingai apskaičiuota ieškovui padaryta žala.
Dėl civilinės atsakomybės už neteisėtą elektros vartojimą sąlygų
Byloje nustatyta, kad šalis sieja 1997 m. kovo 16 d. Elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartis, pagal kurią elektros energijos tiekimo įmonė įsipareigojo tiekti vartotojui elektros energiją, o vartotojas įsipareigojo laiku apmokėti sąskaitas už suvartotą elektros energiją, užtikrinti įvado įrenginių, apskaitos prietaisų ir plombų saugumą, nekeisti jų prijungimo schemos, apie pastebėtus gedimus nedelsiant informuoti tiekėją (t. 1, b. l. 69). Sutarties nuostatos iš esmės atkartoja CK 6.387 straipsnio 1 dalies normą, pagal kurią abonentas privalo užtikrinti tinkamą jam priklausančių energijos tiekimo tinklų, kitokių įrengimų ir prietaisų būklę ir jų eksploatavimo saugumą, laikytis nustatyto energijos vartojimo režimo, taip pat nedelsdamas pranešti energijos tiekimo įmonei apie avariją, gaisrą, tiekiamos energijos apskaitos prietaisų gedimus ar kitokius pažeidimus naudojant energiją.
Taigi elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo atvejais taikoma sutartinė civilinė atsakomybė, kuriai taikyti būtina nustatyti sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), padarytą žalą, atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 str.), taip pat skolininko kaltę (CK 6.248 str.). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darytina išvada, kad, nepaisant to, jog šalių sudaryta sutartis laikytina vartojimo sutartimi, tai nepakeičia įstatyme nustatyto reguliavimo dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo. Elektros energijos vartotojo (abonento) kaltė CK 6.248 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu yra preziumuojama, ją turi nuginčyti pats vartotojas, o to nepadarius ir nustačius visas būtinas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, gali būti taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,VST“ v. R. L., bylos Nr. 3K-3-348/2009, 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis priimta civilinėje byloje LESTO v. J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-356/2011).
Dėl elektros energijos vartotojo kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos
2007 m. rugsėjo 5 d. Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akte Nr. 009696 nurodyta, kad patikrinimo – keitimo metu pastebėta, jog plombos, esančios elektros skaitiklio plombavimo taškuose yra falsifikuotos, t. y. jų įspaudų šriftas skiriasi palyginus su turimomis originaliomis plombomis. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas vertindamas elektros apskaitos prietaisų plombų suklastojimo faktus ir nuspręsdamas, kad atsakovams nebuvo galimybės patekti prie elektros energijos skaitiklio, esančio įvadiniame apskaitos skyde. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad, siekiant apsaugoti elektros apskaitos prietaisus, yra taikomas dvigubos elektros energijos apskaitos prietaisų apsaugos mechanizmas, kai pirmiausia yra plombuojama įvadinė elektros energijos spinta nustatytos formos ir dydžio plombomis. Įvadinės elektros energijos spintos užplombavimas leidžia per stiklinę sienelę matyti skaitiklio rodmenis ir juos fiksuoti. Taip pat yra plombuojamas skaitiklio gaubtas dviem plombomis šonuose ir viena žinybine tiekėjo numerine plomba viršuje.
Siekiant išsiaiškinti, ar elektros skaitiklio ir įvadinio elektros skydo plombavimai pažeisti, byloje buvo atliktos dvi ekspertizės. Pirmosios ieškovo iniciatyva 2007 m. spalio 11 d. atliktos ekspertizės metu padaryta išvada, kad plombos, kuriomis buvo užplombuotas tirti pateikto elektros skaitiklio gaubtas, ir jas atitinkančios palyginamosios plombos buvo užspaustos ne tomis pačiomis plombavimo replėmis (į jas įstatytais puansonais), t. y. skaitiklio gaubtas užplombuotas ne tokiomis plombomis, kokiomis turėjo būti užplombuotas (t. 1, b. l. 17). Taigi byloje nustatyta, kad abi elektros skaitiklio gaubto šoninės plombos yra suklastotos. Iš teismo paskirtos 2010 m. balandžio 22 d. ekspertizės akto išvadų matyti, jog darant prielaidą, kad pateiktos tirti abi plombos yra nuo įvadinio apskaitos skydo, galima teigti, kad jos yra klastotės, t. y. nuimtos ir pakeistos kitomis plombomis, klastotėmis. (t. 1, b. l. 204). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog paslaugos tiekėjo plomba, esanti ant skaitiklio dėžės (skydo) gaubto nebuvo pažeista, nepagrįsta byloje esančiais įrodymais. Kaip matyti, 2010 m. balandžio 22 d. ekspertizės akte yra konstatuotas įvadinio apskaitos skydo (skaitiklio dėžės) plombų falsifikavimas. Kartu pažymėtina, kad net tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad įvadinio apskaitos skydo (dėžės) plombos nepažeistos, tai nepaneigtų atsakovų kaltės dėl neapskaitinio elektros energijos vartojimo, nes buvo nustatyta, kad elektros skaitiklio plombos falsifikuotos.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, esant tokiems plombų ir užrakto pažeidimams, sudaroma galimybė nuimti elektros skaitiklio gaubtą bei patekti į skaitiklio vidų. Taip pat abiejų ekspertizių metu buvo nustatyti skaitiklio skaičiavimo mechanizmo būgnų pažeidimai tose vietose, kuriomis būgnų ir dantračių paviršiai, esant natūraliai jų tarpusavio sąveikai, nesiliečia, t. y. jie buvo pašaliniu įrankiu jėga priverstinai persukami (t. 1, b. l. 15-17). Nustačius minėtus pažeidimus ir remiantis pažeidimo nustatymo metu galiojusio Elektros energijos ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2005 m. spalio 7 d. LR ūkio ministro įsakymu Nr. 4-350 (toliau – Taisyklės) 64 punktu, konstatuojamas neteisėtas elektros energijos vartojimo faktas. Plombų pažeidimo faktą įvertintinus byloje esančių įrodymų visumoje kartu su kitais ekspertizės metu nustatytais faktais (skaitiklio skaičiavimo mechanizmo būgnų persukimu, veikiant pašaliniu įrankiu), darytina išvada, kad tokio bendrai visų veiksmų (elektros skaitiklio gaubto plombų falsifikavimo, įvadinio elektros skaitiklio gaubto plombų falsifikavimo ir elektros skaitiklio būgnų persukimo) poveikio tikslas – skaitiklio rodmenų pakeitimas, dėl to ieškovui buvo pateikiami netikslūs duomenys apie suvartotą elektros energiją ir buvo sudarytas pagrindas jo nuostoliams atsirasti. Tokiais atvejais svarbu nustatyti ne aplinkybę, ar vartotojas asmeniškai kaltas dėl elektros apskaitos prietaiso sugadinimo, o tai, ar jo elgesys atitiko tvarkingo elektros vartotojo, kuris rūpinasi jam priklausančiais energijos įrenginiais, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai funkcionuotų tvarkingai, standarto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos energija“ Alytaus elektros tinklai v. V. L., bylos Nr. 3K-3-184/2001).
Kadangi atsakovai pažeidė nustatytą pareigą užtikrinti jiems priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais (Sutarties nuostatos, Taisyklių 45.2 p.) ir pareigą nedelsiant informuoti tiekėją (operatorių) apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos prietaisų schemos elementų gedimus, plombų pažeidimus ar pan. (Taisyklių 45.11.1 punktas), pripažintina, kad jie elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai, ir dėl tokio jų elgesio ieškovui buvo padaryta žalos.
Atsakovų argumentas, kad elektros skaitiklis sumontuotas ne pastato viduje, o iš išorės, ir poveikį jam gali daryti ir tretieji asmenys, neatleidžia atsakovų nuo atsakomybės už tinkamą elektros skaitiklio priežiūrą. Pažymėtina, kad neapskaitinio elektros energijos naudojimo fakto nustatymo metu elektros apskaitos prietaiso įrengimo vietą reglamentavo Ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-40 patvirtintos Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, kurių 152–153 punktuose nustatyta, jog visi elektros skaitikliai turi būti įrengiami operatoriui lengvai prieinamose apžiūrėti ir nuskaityti rodmenis vietose, tai gali būti lauke, transformatorių pastočių atvirųjų skirstyklų teritorijose, ant uždarųjų skirstyklų ir kitos paskirties pastatų sienų, ant oro linijų atramų ir pan. Dėl šios aplinkybės Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad elektros energijos apskaitos prietaiso įrengimo vieta neatleidžia elektros energijos vartotojo nuo pareigos laikytis elektros energijos pirkimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – užtikrinti elektros energijos apskaitos prietaisų saugumą, jų nepažeisti, pranešti apie galimus elektros energijos prietaisų, plombų pažeidimus (laikytis kooperavimosi principo, bendradarbiauti su elektros energijos tiekėju)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje AB „LESTO“ v. J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-356/2011). Kadangi nagrinėjamu atveju elektros energijos apskaitos prietaiso įrengimo vieta parinkta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl atsakovai negali būti atleisti nuo pareigos užtikrinti elektros energijos apskaitos prietaisų saugumą, jų nepažeisti, pranešti apie galimus elektros energijos prietaisų, plombų pažeidimus.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovai nevykdė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyje ir teisės aktuose (Taisyklėse, kurių įsipareigojo laikytis sudaryta sutartimi) jiems nustatytų pareigų (neteisėtas neveikimas), t. y. vartodami elektros energiją, nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, neatitiko tvarkingo elektros pirkėjo (vartotojo) standarto bei nepateikė įrodymų, kurie paneigtų jų kaltę, todėl nustatytos visos sąlygos jiems taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.
Dėl atlygintinos žalos dydžio apskaičiavimo
Žala – viena civilinės atsakomybės taikymo būtinųjų sąlygų – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o tuo atveju, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai elektros energija vartojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. savavališkai prisijungiant prie elektros energijos tiekimo tinklų ne per apskaitos prietaisus arba kai apskaitos prietaisai sugadinti, suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes šie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio, suvartotos elektros energijos kiekis ir atitinkamai šios energijos tiekėjo ar subjekto, atsiskaičiusio su tiekėju už kito asmens neteisėtai vartotą elektros energiją, patirtų nuostolių dydis nustatomas remiantis kitais apskaičiavimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB ,,Šermukšnėlė“ v. J. Z., bylos Nr. 3K-3-460/2008). Žalos už neapskaitinį elektros energijos vartojimą apskaičiavimo tvarka įtvirtinta Taisyklėse žalos apskaičiavimas diferencijuojamas priklausomai nuo padaryto elektros apskaitos prietaiso sugadinimo (pažeidimo) pobūdžio, t. y. ar pažeidimas akivaizdaus (matomo), ar slapto pobūdžio.
Taisyklių 97.4 punktuose įtvirtintos akivaizdaus (matomo) ir slapto pobūdžio pažeidimų apibrėžtys ir jais padarytos žalos apskaičiavimo tvarka. Taigi, radus buitiniam vartotojui tiekiamai elektros energijai apskaityti įrengtą elektros apskaitos prietaisą ar elektros apskaitos schemos elementą sugadintą taip, kad elektros apskaitos prietaiso ar elektros apskaitos schemos elemento gedimas matomas, operatorius turi teisę perskaičiuoti buitinio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekį per laikotarpį nuo operatoriaus atstovo dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos, bet ne ilgesnį kaip vieneri metai. Slapto pažeidimo atveju operatorius turi teisę perskaičiuoti tokio buitinio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekį per laikotarpį nuo sutarties sudarymo dienos, bet ne ilgesnį kaip treji metai. Galutinį perskaičiuojamo laikotarpio terminą nustato operatoriaus sudaryta komisija.
Nagrinėjamu atveju padaryti pažeidimai vertintini kaip akivaizdaus (matomo) pobūdžio, kadangi Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akte nurodyta, kad plombos, esančios elektros skaitiklio plombavimo taškuose, yra falsifikuotos. Ieškovo darbuotojas, apžiūrėdamas elektros skaitiklį, vietoje pastebėjo plombų falsifikavimo faktą. Todėl žala skaičiuotina už vienerius metus. Byloje nustatyta, kad paskutinis patikrinimas buvo atliktas 2007 m. rugsėjo 5 d., todėl nuo šios dienos už vienerius metus skaičiuotinas priteistinos žalos dydis. Pagal ieškovo pateiktus paskaičiavimus nuo 2006 m. rugsėjo 6 d. iki 2007 m. rugsėjo 5 d. suvartotas elektros energijos kiekis sudaro viso 77 963,746 kWh (t. 1, b. l. 163-171), o atsakovų deklaruotas suvartotos elektros energijos kiekis 29 121,01 kWh (t. 1, b. l. 173-174). Taigi skirtumas sudaro 48 842,736 kWh, kuris, remiantis ieškovo pateiktais skaičiavimais, sudaro 13 595,70 Lt (t. 1, b. l. 172). Todėl iš atsakovų ieškovo naudai priteistina 13 595,70 Lt žalos už neapskaitinį elektros energijos vartojimą (CK 6.262 str. 2 d.).
Dėl apmokėjimo už ekspertizę
Ieškovas ieškinyje prašė priteisti 783,45 Lt už ekspertizės atlikimą (t. 1, b. l. 18). Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje buvo reikalinga atlikti pakartotinę ekspertizę, už kurią sumokėjo atsakovė J. S. (t. 1, b. l. 191), bei atsižvelgdama į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.), sprendžia, kad šios ieškovo išlaidos iš atsakovų nepriteistinos.
Dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo
Pradiniu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovų 114 752,79 Lt žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 31-35), tačiau patikslintame ieškinyje prašoma suma sumažinta iki 29 966,53 Lt (t. 1, b. l. 242-245). 2011 m. rugpjūčio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, kurių neapėmė patikslintas ieškinys (t. 1, b. l. 254-255). Teismas protokoline nutartimi priėmė patikslintą ieškinį, tačiau dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo klausimas liko neišspręstas. Todėl teisėjų kolegija priima ieškovo atsisakymą nuo 84 786,26 Lt ir šioje dalyje bylą nutraukia (CPK 140 str. 1 d.).
Ieškovas taip pat reikalauja priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Toks prašymas tenkintinas ir sutinkamai su CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ieškovui priteistina 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas įrodė atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio, kaltės), o atsakovai nepateikė tai paneigiančių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus. Dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo bei įrodymų vertinimo pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, priimant naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 185 str., 329 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi apelianto apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atitinkamai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Apeliantas sumokėjo 899 Lt dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Patenkinus 45,37 procentus apeliacinio skundo reikalavimų, apeliantui tenkanti mokėti žyminio mokesčio dalis yra 407,87 Lt. Todėl iš atsakovų ieškovo naudai priteistina 491,13 Lt jo sumokėto žyminio mokesčio (CPK 96 str. 3 d.).
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeistina ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovas už ieškinį sumokėjo 3295 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 4, 4A, 37). Tačiau už patikslintą ieškinį, kurį teismas priėmė (t. 1, b. l. 2550), mokėtina žyminio mokesčio suma yra 899 Lt. Kadangi tenkinama 45,37 procentai ieškinio sumos, todėl šiai sumai tenkantis mokėti žyminis mokestis už ieškinį – 407,87 Lt – priteistinas ieškovui iš atsakovų. Iš viso iš atsakovų priteistina 815,74 Lt žyminio mokesčio ieškovo naudai, po 407,87 Lt iš kiekvieno.
Kadangi patikslintame ieškinyje ieškovas nuo dalies ieškinio reikalavimų, t. y. nuo 84 786,26 Lt, atsisakė, ir teismas šį atsisakymą priėmė, todėl ieškovui grąžintina 75 procentai žyminio mokesčio, sumokėto už atsisakytus reikalavimus – 1797 Lt.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo akcinės bendrovės „LESTO“ (į.k. 302577612, buveinės adresas: Žvejų g. 17, Vilnius, adresas korespondencijai: Laisvės pr. 80, Vilnius) ieškinį atsakovams J. S. (duomenys neskelbtini) ir A. S. (duomenys neskelbtini) tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovų J. S. ir A. S. solidariai 13 595,70 Lt (trylika tūkstančių penkis šimtus devyniasdešimt penkis litus ir 70 ct) žalos bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamų nuo priteistos sumos (13 595,70 Lt) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2008 m. kovo 28 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovo AB „LESTO“ naudai.
Priteisti iš atsakovų J. S. ir A. S. po 407,87 Lt (keturis šimtus septynis litus ir 87 ct) iš kiekvieno žyminio mokesčio ieškovo AB „LESTO“ naudai.
Grąžinti ieškovui AB „LESTO“ 1797 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio iš Valstybinės mokesčių inspekcijos.