Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį 12 mėnesių laisvės apribojimu,

2. Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme,

3. Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nusprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 60 parų arešto bausme, uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 metus,

4. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2017 m. gegužės 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 34 parų arešto bausme,

5. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. kovo 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 28 parų arešto bausme, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, konfiskuojant transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 040 Eur, arešto bausmę atlikęs 2020 m. lapkričio 27 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. 2022 m. spalio 5 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), iš nerakinto garažo, slapta pagrobė K. P. priklausantį dviratį „Azimut“, 250 eurų vertės su prie jo pritvirtinta vaikiška dviračio kėdute, 50 eurų vertės, iš viso pagrobdamas svetimo turto bendros 300 eurų vertės ir tuo padarydamas nukentėjusiajai K. P. tokio dydžio turtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Apytiksliai 10 metų jis yra oficialiai išsiskyręs su savo žmona D. P., tačiau ir toliau gyvena kartu, (duomenys neskelbtini), jo uošvienei B. B. priklausančiame name bei veda bendrą šeimos ūkį kaip sutuoktiniai. 2022 m. spalio 4 d. šventė žmonos gimtadienį, vartojo alkoholį, su žmona nesusipyko. 2022 m. spalio 5 d., galėjo būti apytiksliai 9.00 val. ryto, esant blogai jo sveikatai, jis pasiėmė iš namų garažo savo dukrai K. P. priklausantį dviratį ir juo išvažiavo pas savo brolį E. P., gyvenantį adresu: (duomenys neskelbtini), su kuriuo norėjo išgerti ir taip sveikatą pataisyti. Dviratį paėmė nuvažiuoti iki brolio dukters neatsiklausęs, kadangi juo retkarčiais jis naudodavosi ir jam dukters leidimo niekad prašyti nereikėdavo, juk tai bendri namai ir turtas bendras, kadangi prisideda materialiai prie dukters šeimos pragyvenimo. Su broliu per dieną gėrė alkoholį, o pritrūkus pinigų, jis nesugalvojo kaip greitai jų gauti, tad sugalvojo, kad reikia laikinai užstatyti dviratį, kuriuo atvažiavo, į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini). Lombarde už dviratį jis gavo 100 eurų, kuriuos su broliu tą dieną ir pragėrė. 2022 m. spalio 5 d., vakare, jau laiko tikslaus nepamena, jis grįžo į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), ir susipyko su dukra K., kadangi ji pradėjo jam priekaištauti, kad į namus grįžo išgėręs. Kilus žodiniam konfliktui, supykusi dukra jam iškvietė policijos pareigūnus ir jiems pasakė, kad šiuose namuose jis yra nepageidaujamas. Tad nuo 2022 m. spalio 5 d. jis gyvena savo mamos namuose, adresu: (duomenys neskelbtini). Susipykęs su dukra taip ir nebespėjo jai apie dviratį pasakyti, ji jam telefonu nebeatsiliepia. Dviratį planavo iš lombardo pasiimti 2022 m. spalio 18 d., prieš išvykdamas dirbti į Švediją. Kaltę pripažįsta, kadangi dukros neatsiklausęs jos dviratį pardavė lombarde, tačiau neplanavo jo ten palikti, jį būtų atpirkęs ir grąžinęs dukrai (e. b. l. 39-42).

Papildomos apklausos metu A. P. patvirtino visus savo parodymus duotus pirminės apklausos metu. Parodė, jog supranta, kad paimdamas neatsiklausęs ir be leidimo iš dukters K. P. jai priklausantį dviratį, jį pavogė ir neturėdamas leidimo jį pristatė į lombardą. Iš lombardo dviratis buvo paimtas tik po K. P. parašyto pareiškimo policijoje. Dėl tokio savo neapgalvoto poelgio jis nuoširdžiai gailisi. Prašo ikiteisminį tyrimą pabaigti teismo baudžiamuoju įsakymu skiriant jam piniginę baudą, kurią prašys teismo išdėstyti dalimis per dvylika mėnesių (e. b. l. 146-149).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. P. kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais ir kitais įrodymais.

Liudytoja K. P. parodė, kad 2022 m. spalio 18 d. apie 11.00 val. jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino jos vyras A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad yra lombarde, (duomenys neskelbtini), ir pamatė ten esantį dviratį, kuris identiškas į jos pirktą dviratį „Azimut“. Kilus įtarimui ar tai ne jos dviratis, savo vyro paprašė grįžti į lombardą ir paklausti, kas šį dviratį pristatė ir kiek laiko jis ten yra. Po kurio laiko vyras jai paskambino ir paaiškino, kad tas dviratis ten stovi apie 2 savaites ir šį dviratį atvarė išgeriantis vyriškis, šiuo metu dažnai besilankantis, kurio duomenų nepasakė. Po šio pokalbio nuėjo pas savo mamą D. P. ((duomenys neskelbtini)), kuri taip pat dirba (duomenys neskelbtini), ir mamos paklausė, ar ji nepasigedo jos namuose ((duomenys neskelbtini)) garaže esančio jos dviračio. Jos mama negalėjo atsakyti, ar garaže yra tas dviratis ar ne, nes nepastebėjo. Kiek jai yra žinoma, šiandien jos močiutė B. B., kuri gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), nuėjo ir patikrino garažą, jos dviračio jame nebėra. Po šios žinos ji nuėjo į Raseinių r. policijos komisariatą pranešti apie šį įvykį. Šį dviratį galėjo pavogti jos tėvas A. P., nes jis šį mėnesį dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, neturi pinigų, kiek jai yra žinoma, kad ne kartą yra prašęs jos mamos pinigų. Taip pat A. P. seniau yra gyvenęs šiame name ir žino (duomenys neskelbtini) namo išplanavimą, įėjimus į jį, įėjimas į garažą yra nerakinamas, todėl jis galėjo pamatyti ir pavogti jos dviratį. Ji šį dviratį „Azimut“ pirko 2021 m. vasarą iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, kuri yra (duomenys neskelbtini), tada mokėjo apie 300 eurų, įsigijimo čekio nėra išsaugojusi. Šiuo metu yra patyrusi turtinę 250 eurų žalą (e. b. l. 1-7).

Liudytoja K. P. papildomai parodė, kad tvirtina visus ankstesniosios apklausos metu duotus parodymus, tik papildydama savo apklausą nori pasakyti, kad jos santykiai su tėvu A. P. šiai dienai yra blogi, tėvas turi stiprų potraukį alkoholiui, jis išgėręs tampa agresyvus, jam pasakius bet kokį žodį, jis sukelia didelius konfliktus. Apie tai ar tėvas gyvena su mama, adresu: (duomenys neskelbtini), negalėtų tiksliai pakomentuoti. Tėvas tiesiog būdamas blaivus ateina į tuos namus ir nėra iš jų vejamas lauk, tačiau išgėręs jis tampa agresyvus ir piktas ir tuomet tuose namuose yra nepageidaujamas. Tuo laiku jis gyvena pas savo mamą arba tėvą, kurie gyvena atskirai vienas nuo kito. Ji pati su šeima gyvena atskirai nuo mamos ir sesers nuomojamame bute, tad, įsigijusi dviratį ir neturėdama kur jo namuose laikyti, jį laikė savo mamos ir močiutės namuose. Kaip ir dviratį tą pačią dieną ji įsigijo ir vaikams skirtą, prie dviračio tvirtinamą, kėdutę, kurią rašydama pareiškimą į bendrą dviračio sumą neįtraukė. Už dviratį ji sumokėjo 350 eurų, o už kėdutę ji sumokėjo apytiksliai 50 eurų, jei kainas gerai pamena. Tačiau dėl to, kad dviratis įgytas prieš metus laiko, ji jo dabartinę vertę nurodė 250 eurų. Įsigijusi dviratį 2021 metų vasarą, gal liepos ar rugpjūčio mėnesį, tikslaus laiko tikrai nepamena, ji juo pasinaudojo gal 2 ar 3 kartus, tad jis buvo praktiškai naujas, ant jo nebuvo matyti jokių nusidėvėjimo požymių. O šią vasarą dviračiu iš viso neteko pasinaudoti. Apie tai, kad dviračiu galėtų naudotis jos tėvas, nebuvo niekuomet tokios kalbos, jis jos to niekada neprašė, o jei ir būtų prašęs, ji nebūtų leidusi, kadangi, pažinodama savo tėvą, ji puikiai žinojo, kad jis daiktų nesaugo, o šeimoje pasitaikė atvejų, kad daiktus ir praranda, tad sutikimo naudotis jai priklausančiu dviračiu tėvui niekuomet nedavė, jei jis kuomet juo naudojosi, tai be jos žinios. Pirkimo kvito ji neišsaugojo, nemanė, kad tai yra svarbu, nors parduotuvėje jai ir sakė, kad taip suteikiama garantija, bet, manė, kad kas gali dviračiui nutikti. Kadangi dviračiu nesinaudojo jo dar ilgai nebūtų pasigedę, tik savo vyro dėka ji dviratį atgavo. Po to, kai ji parašė pareiškimą policijoje tėvas bandė su ja susisiekti, skambino, skambino ir jo mama, bet ji su jais nenorėjo kalbėti, kadangi yra labai pikta dėl tėvo tokio poelgio ir tikrai jam neatleido. Močiutė pokalbio metu su jos mama tik išreiškė nuomonę, kad tėvui dėl vagystės nieko nebus, šalia jos pokalbio metu buvo ir neblaivus jos tėvas, kuris nerodė apgailestavimo dėl to, kas įvyko. Ji pageidauja, kad tėvas būtų nubaustas įstatymo nustatyta tvarka. Šiai dienai apžiūrėjusi dviratį, ji mato, kad jai jokia žala nepadaryta, tad civilinio ieškinio ji nereikš (e. b. l. 96-99).

Liudytoja K. P. papildomai parodė, kad tvirtina savo ankstesniųjų apklausų metu duotus parodymus, jiems pakeitimų neturi. Papildomai nori nurodyti, kad jai priklausantis dviratis „Azimut vintage“, 2021 metų gamybos, 28 colių ratlankiais, buvo pirktas 2021 metų vasarą, visiškai naujas iš dviračiais ir jų detalėmis prekiaujančios parduotuvės, už kurį tuomet sumokėjo apie 350 eurų, kadangi jis buvo nupirktas tais metais, kuomet ir buvo pagamintas. Su minėtu dviračiu ji važiavo ne daugiau trijų kartų, juo be jos daugiau niekam nesuteikė teisės naudotis, kiek jai žinoma, juo niekas iš jos šeimos narių ir nesinaudojo, dviratis visuomet buvo laikomas uždaroje patalpoje, tad jis ir išliko kaip naujas, ant jo nebuvo jokių defektų ar naudojimosi žymių. Todėl jį kategoriškai vertina 250 eurų, kadangi dviratis įgytas prieš metus laiko, atitinkamai sumažino jo vertę. Kartu su dviračiu pirko ir prie jo tvirtinamą vaikams skirtą vežioti kėdutę, už kurią ji mokėjo apytiksliai 50 eurų, kaip ir dviračiu ja buvo pasinaudota apytiksliai tris kartus, tad ji buvo kaip nauja. Dėl pavogtų daiktų jai buvo padaryta 300 eurų žala, kurią ji tvirtina kaip teisingą, tik dėl tos priežasties, kad daiktai jai buvo grąžinti nepakeitus jų būklės, ji civilinio ieškinio byloje nereiškia. Su tėvu A. P. po įvykio daugiau nebendravo, jis jos neatsiprašė (e. b. l. 119-122).

Liudytojas E. P. parodė, kad 2022 m. spalio 5 d., galėjo būti apie pietus, tikslaus laiko dėl praėjusio laiko tarpo jis tikrai nepamena, pas jį į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), atvažiavo jo brolis A. P.. Jis norėjo pataisyti sveikatą po vakarykštės dienos, kadangi šventė žmonos gimtadienį. Brolis galvojo, kad jis namuose turi alkoholio, bet jis jo neturėjo. A. pas jį atvažiavo su dviračiu. Jis žinojo, kad dviratis yra K., A. dukters. Taip pat žinojo, kad A. dažnai naudodavosi K. priklausančiu dviračiu, kadangi jis neturi vairuotojo pažymėjimo, tad juo važinėdavo į parduotuvę. Kadangi prie dviračio yra pritvirtinta vaikiška kėdutė, dviračiu vežiodavosi ir K. dukrą. Nei Ar., nei jis neturėjo pinigų, kad pataisytų sveikatą ir nusipirktų alkoholio. Tad jis nežino kaip, bet tikriausiai A. kilo mintis užstatyti lombarde dviratį, kuriuo jis atvažiavo. Jis su A. iki lombardo nėjo, tad nežino, kokia suma jam už dviratį buvo paskolinta. A. pas jį jau sugrįžo be dviračio ir su alkoholiu. A. jam iš karto pasakė, kad jis tą dviratį atsiims, kada jis tai padarys, jis nežino. Daug apie dviratį jie nekalbėjo. Daugiau nieko papasakoti negali. Tą dieną, kuomet buvo parašytas pareiškimas dėl dviračio vagystės, kaip tik ketino su tėvu iš lombardo dviratį paimti ir grąžinti, tai turėjo būti apie 14.00 val., bet lombardas nedirbo, dėl šios priežasties dviračio ir nepaėmė. A. tokios minties, kad palikti K. dviratį lombarde nebuvo, jis būtų jį atsiėmęs ir dukrai grąžinęs. Tą dieną kaip tik A. iškvietė į policiją ir jis paskambino jiems pasakyti, kad jis iškviestas apklausai dėl dviračio vagystės ir nebus paleistas, kol negrąžins dviračio. Tad sulaukė, kol atidarys lombardą ir dviratį pateikė policijos pareigūnams (e. b. l. 102-105).

Liudytojas D. P. parodė, kad A. P. jam yra pažįstamas iš matymo. Kadangi jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir tuo pačiu pats jame dirba, priima žmonių atnešamus daiktus, juos po kurio laiko grąžina savininkams už papildomą mokestį. Iš šios savo veiklos jis ir pažįsta A. P., kuris pas jį į lombardą kartas nuo karto užsuka, yra atnešęs užstatyti daiktų, kuriuos po kurio laiko dažniausiai ir atsiimdavo. Situaciją, kuomet 2022 m. spalio mėnesį, tikslios datos jau nepamena, A. P. jam į lombardą atvarė moterišką dviratį su pritvirtinta gale vaikams skirti vežtis dviračiu kėdute. Jei gerai pamena, už dviratį jis paskolino 100 eurų. Dažniausiai daiktų savininkai patys paprašo sumos, kuri jiems reikalinga, o jis įvertinęs vizualiai daiktą ir jo vertę, jei ji šiek tiek didesnė nei asmuo prašo, paskolina. Taip buvo ir šiuo atveju, A. P. jo paprašė paskolinti 100 eurų, tiek jis jam ir paskolino. Apžiūrėjęs dviratį jis matė, kad jis naujas ir yra vertas daug didesnės sumos. Daiktai į lombardą priimami pateikus asmens dokumentą, tad tai kaip draudimas, kad jie nebus vogti. A. P. pasakė, kad tai dviratis priklausantis dukrai, jis jį nupirkęs ir dabar trumpam jam reikalingi pinigai, jis tą patį vakarą ar keleto dienų bėgyje ateis atsiimti dviračio. Jis A. P. pasitikėjo, dviračio į prekybą neįkėlė, žinojo, kad, jei pasakė, kad dviratį atsiims, jis taip ir padarys. Dažniausiai daiktų savininkai patys pasako kuriam laikotarpiui daiktą palieka, o jis visuomet susitarimo laikosi, dar daiktus ir palaiko ilgiau pas save, tik paskui jie keliami į prekybą. Taip nutiko ir su A. P. pristatytu dviračiu, jis užsibuvo lombarde ilgiau, bet jis neskubėjo jo kelti į prekybą. Vieną dieną pas jį į lombardą užėjo iš matymo pažįstamas vyriškis, kuris atpažino lombarde stovintį dviratį kaip savo žmonos. Jis paklausė, ar dviratį pas jį į lombardą atvarė A. P., jis patvirtino, tuo jų pokalbis ir baigėsi. Nelabai tiksliai pamena, bet lyg ir tą pačią dieną A. P. tėvas, kuris pas jį lombarde lankydavosi paimti A. P. pristatytus daiktus, pasiėmė dviratį. Pasakė, kad A. P. policijoje, kad jo neišleis, kol nebus grąžintas dviratis, tad jis A. P. tėvui dviratį grąžino paimdamas tą pačią iš jo pasiskolintą sumą, tai yra, 100 eurų (e. b. l. 108-111).

2022 m. spalio 19 d. Įvykio vietos apžiūros protokole ir jo priede – Fotolentelėje Nr. 1 nurodoma, kad apžiūrėta prie (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo esančio garažo vidaus patalpa (e. b. l. 57-59, 72-79).

2022 m. spalio 18 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole ir jo priede – Fotolentelėje Nr. 1 nurodoma, kad iš E. P. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato patalpose paimtas dviratis su pritvirtinta vaikiška kėdute ant galo, šviesiai žalios spalvos. Ant rėmo yra užrašas tamsiomis raidėmis „AZIMUT City Line“ (e. b. l. 49-56).

2022 m. spalio 19 d. Daiktų apžiūros protokole ir jos priede- Fotolentelė Nr. 1 užfiksuota, kad apžiūrėtas šviesiai žalios spalvos dviratis su ant dviračio rėmo ties galine dalimi pritvirtinta pilkos spalvos vaikiška kėdute „Polisport“ ir pilkos spalvos krepšeliu, pritvirtintu ties vairu (e. b. l. 80-82, 85-91).

2022 m. spalio 19 d. pakvitavime nurodoma, kad dviratis „AZIMUT Vintag X 28 6-speed 2021int-wite“ su ant dviračio rėmo ties galine dalimi pritvirtinta pilkos spalvos vaikiška kėdute „Polisport“ ir pilkos spalvos krepšeliu pritvirtintu ties vairu grąžintas savininkei K. P. (e. b. l. 92-93).

2022 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Erikos Urbonienės tarnybiniame pranešime dėl dviračio vertės nustatymo užfiksuota, kad, kadangi nukentėjusioji K. P. pateikti dviračio įsigijimo dokumentų negalėjo, nes jų neišsaugojo, kad ir tik keletą kartų naudoto dviračio vertė buvo nustatinėjama remiantis interneto skelbimų portaluose parduodamų naudotų analogiškų dviračių skelbimais. Internetiniame tinklalapyje www.kaina24.lt buvo rastas įvairių parduotuvių: b-a.eu, varlė, pigu.lt, bikko.lt parduodamų naujų dviračių, būtent „Azimut vintage“ 2021 metų gamybos 28 colių ratlankiais, kainų palyginimas. Naujo dviračio kaina svyruoja nuo 299 eurų iki 306,65 euro. Ieškant naudoto aukščiau paminėto dviračio pardavimo skelbimų rasti du skelbimai, kuriuose naudoto dviračio kaina nurodoma 179 eurai ir 140 eurų. Išvedant naudoto „Azimut vintage“ 2021 metų gamybos 28 colių ratlankiais kainos vidurkį gautųsi 159,50 euro (e. b. l. 112-113).

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas. Teismų praktikoje svetimu turtu pripažįstami daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui.

Kaltinamojo kaltė, kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, pagrobus kitam asmeniui priklausančius daiktus – dviratį „Azimut“, 250 eurų vertės, su prie jo pritvirtinta vaikiška dviračio kėdute, 50 eurų vertės, visiškai įrodyta anksčiau išdėstytų įrodymų visuma: kaltinamojo prisipažinimu, liudytojų parodymais, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolais bei kitais byloje esančiais įrodymais. Iš išdėstyto, konstatuotina, kad kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

Prokuroras pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo siūlo kaltinamajam už veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, skirti 51 MGL (2 550 Eur) piniginę baudą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskirti 34 MGL (1 700 Eur) piniginę baudą.

Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad padarytas nusikaltimas nuosavybei, atsižvelgia į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad jis teistas (e. b. l. 17-25), vieną kartą baustas administracinių nusižengimų teisena (e. b. l. 83-84), dirba, todėl teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą alternatyvią bausmę – prokuroro siūlomo dydžio – 51 MGL baudą. Būtent tokia bausmės rūšis, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pripažino savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis prašė baudą išdėstyti dalimis per 12 mėnesių. Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) V skyriaus „Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos“ 22–25 straipsniuose. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Įvertinus paskirtos galutinės baudos dydį (1 700 Eur), kaltinamojo materialinę padėtį (dirba Švedijoje), į tai, jog byloje nėra duomenų apie jo materialinę padėtį sunkinančias aplinkybes (išlaikytinius, specialiuosius poreikius, papildomus įsipareigojimus kt.), teismas daro išvadą, kad yra pagrindas prašymą tenkinti iš dalies, t. y., nustatyti 6 mėnesių terminą baudai sumokėti. Kaltinamajam išaiškintina, kad teismas nustato tik bendrą baudos sumokėjimo terminą, tačiau nenustato konkrečių mėnesio įmokų dydžio. Todėl kaltinamasis savarankiškai turi galimybę apsispręsti, kokio dydžio įmokas darys kas mėnesį, tačiau privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per teismo nustatytą terminą, to nepadarius, nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai arba gali būti svarstoma dėl BK 47 straipsnio 7 ar 8 dalyse numatytų priemonių taikymo būtinumo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (e. b. l. 45-48) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, t. y. 2 550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. P. galutinę 34 (trisdešimt keturių) MGL, t. y. 1 700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) Eur, baudą.

Baudą privaloma sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, ir pateikti teismui kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su paskirtos laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.