Tauragės apylinkės teismo įsakymas

2017-10-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-268-733/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-10-10
Bylos Nr.
1-268-733/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Robertas Povilaitis
Kaltinamasis
S. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-268-733/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20310-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4. (S)
ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 10 d.Šilutė
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas Robertas Povilaitis,

išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės S. D. R. pareiškimą ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

S. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 97 str.), kaltinamas nusikaltimais, numatytais BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. pavasarį, tiksliau mėnuo ir diena ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apie 12 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, tarpusavio konflikto metu, S. K. delnu sudavė nukentėjusiajai globotinei anūkei G. K. vieną smūgį į dešinį skruostą, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą.

Be to, 2015 m. rudenį, tiksliau mėnuo, diena ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, (duomenys neskelbtini), namo kieme, tarpusavio konflikto metu, S. K. tyčia ranka sudavė nukentėjusiajai G. K. vieną smūgį į nugaros sritį, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą.

Be to, 2017-04-25, apie 16 val., (duomenys neskelbtini), ant lauke esančių laiptų, tarpusavio konflikto metu, S. K. patempė nukentėjusiąją G. K. už gobtuvo, o šiai atsisukus, sugriebė už plaukų, dėl ko G. K., norėdama ištrūkti, muistėsi ir susitrenkė dešinę ranką į atviras lauko duris, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. K. dėl pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nors neprisimena 2015 m. pavasarį ir rudenį tarp jo ir anūkės G. K. įvykusių konfliktų aplinkybių, tačiau neneigia, kad galėjo atlikti smurtinius veiksmus - suduoti G. smūgius į veidą ir į nugarą. Su G. pykdavosi dėl to, jog ši nesitvarko ir nesimoko. 2017-04-25 tarp jo ir G. įvyko konfliktas, dėl to, jog šiai neleido bendrauti su blogą reputaciją turinčiais paaugliais. G. supyko ir puolė bėgti į lauką. Anūkę vijosi ir sugriebė už gobtuvo, neatmeta, jog tuo metu galėjo sugriebti ir už plaukų. G. augina nuo 2,5 m. amžiaus. Mirus mergaitės tėvui (jo sūnui), o motinai apribojus motinystės teises, tapo oficialiu globėju (b. l. 90).

Be kaltinamojo S. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė grindžiama šiais įrodymais:

Nukentėjusioji G. K. parodė, kad 2017-04-25, apie 16 val., (duomenys neskelbtini), namo numerio neatsimena, senelio S. K., kuris tuo metu ją globojo, namuose su pastaruoju susipyko, nes šis nenorėjo išleisti eiti pas draugus. Ji jau buvo išėjusi iš namo per duris - ant laiptų, kai senelis ją pasivijo, pagavo už gobtuvo, o kai atsisuko, sugriebė už plaukų. Muistėsi, norėdama ištrūkti ir susitrenkė dešinę plaštaką į lauko duris - ranka sutino. Kitos dienos rytą ji apie įvykį papasakojo mokyklos socialinei darbuotojai. Prieš metus laiko ėmė pjaustytis rankas, dėl to lankėsi pas psichologą. Su seneliu pykdavosi, kai šis versdavo dirbti tvarte. Senelis yra mušęs ją ir anksčiau, t. y. 2015 m. pavasarį, namo kieme susipyko su seneliu ir šiam prieštaravo (atsikalbinėjo), dėl to senelis delnu sudavė vieną smūgį į veidą - ji verkė. Verkiančią matė ir V. S., tuomet dirbusi senelio ūkyje. Moteriai nepasakojo dėl kokios priežasties verkė. Po pusės metų, (duomenys neskelbtini), namo kieme vėl įvyko konfliktas su seneliu, kuris ranka sudavė vieną smūgį į nugarą. Ji verkė. Supykęs senelis ją užgauliodavo, vadindamas kvaila, priekaištaudamas dėl mokymosi, draugų, rūkymo, dėl to, kad ji pykstasi su senelio žmona D. K.. Nuo 2017-04-26 į senelio namus nebegrįžo, su juo gyventi nebenori, nors ir nebepyksta (b. l. 19-23).

Teismo medicinos specialisto 2017-04-28 išvadoje Nr. G 760/2017(03) konstatuota, kad G. K. nustatyti odos nubrozdinimai kairiame dilbyje kiekvienas atskirai ir visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 27).

Iš (duomenys neskelbtini) mokyklos 2017-05-04 rašto Nr. S-2.4-127 matyti, jog 2017-04-26 G. K. kreipėsi pagalbos į socialinę darbuotoją dėl pastovaus smurto šeimoje, pasakojo, kad nebegali toliau kęsti nuolatinių senelio fizinio ir psichologinio smurto. Informacija perduota Vaiko teisių apsaugos tarnybai (toliau - VTAS) (b. l. 30).

Liudytoja E. J., dirbanti (duomenys neskelbtini) mokyklos socialine darbuotoja, parodė, kad 2017-04-26 mokinė G. K. papasakojo, jog nebenori gyventi senelio S. K. šeimoje, nes jis 2017-04-25 smurtavo jos atžvilgiu - G. K. išėjus į lauką, senelis norėjo sulaikyti, griebė už gobtuvo ir patempė už plaukų. Siekė išsilaisvinti, todėl susitrenkė ranką į duris. Mergaitė vilkėjo rūbą ilgomis rankovėmis, rankos sužalojimo ji nematė. Apie pokalbį pranešė mokyklos Vaiko gerovės komisijos pirmininkei D. Š., kuri informavo VTAS. Iki 2017-07-26 G. K. nebuvo pranešusi apie jos atžvilgiu naudotą smurtą. Jai žinoma, kad G. K. lankėsi pas mokyklos psichologą dėl savęs žalojimo (b. l. 43, 44).

Liudytoja A. S., dirbanti (duomenys neskelbtini) mokyklos psichologe, parodė, kad 2015 m. rudenį G. K. kreipėsi pagalbos dėl pykčio valdymo ir savęs žalojimo. Mergaitė pasakojo, jog, susipykusi su seneliu, kuris kontroliuoja, kur ji einanti, namuose draudžia klausytis garsios muzikos, susipjausto rankas. Neminėjo, jog senelis fiziškai smurtavo. Jos nuomone, mergaitei trūko supratimo, švelnumo ir nuoširdaus bendravimo (b. l. 47).

Liudytoja D. K. parodė, kad jos ir sesers G. tėtis mirė, o mamai apribotos motinystės teisės, todėl jas abi globojo senelis S. K.. 2014 m., baigusi mokyklą, ji išvyko mokytis ir gyventi į (duomenys neskelbtini), pas senelį grįždavo savaitgaliais. 2017-04-25 pavakaryje paskambino sesuo G. ir verkdama pasakė, jog susipyko su seneliu, dėl to, jog šis nenorėjo G. išleisti iš namų, o ji norėjusi pabėgti. G. nėra pasakojusi, jog senelis smurtauja, tik skųsdavosi, jog ją (G.) visaip įžeidinėja (b. l. 53).

Liudytoja V. S. parodė, kad padėdavo dirbti ūkyje S. K., kuris globojo dvi anūkes. S. K. mergaitėms buvo griežtas, bet teisingas. G. kartais padėdavo seneliui ūkio darbuose, nėra mačiusi jos verkiant, taip pat nėra girdėjusi, jog S. K. būtų baręs anūkę. Priešingai, mergaitė buvo lepinama, vilkėdavo tvarkingus rūbus, naudojosi naujausio modelio mobiliaisiais telefonais (b. l. 59).

Liudytoja S. K. parodė, kad kartą, 2015 m. pavasarį, tikslios datos neatsimena, verkdama paskambinusi duktė G. skundėsi, jog senelis S. K. sudavė vieną smūgį į veidą. Apie smurtą 2015 m. rudenį ir 2017 m. balandžio mėn. nieko nežino (b. l. 64).

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis S. K. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus.

S. K. veikos kvalifikuotinos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui – anūkei G. K..

Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

S. K. padarė tyčinius nesunkius nusikaltimus, būdamas neteistu ir (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), vykdantis (duomenys neskelbtini) veiklą, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno charakterizuojamas patenkinamai (b. l. 74, 77-81).

Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, prokurorės prašymą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad S. K. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus už kiekvieną nusikaltimą laisvės apribojimo bausmes, kurios bendrintinos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu.

S. K. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

S. K. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 93-94) -naikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu pagal:

- BK 140 straipsnio 2 dalį už fizinio skausmo sukėlimą G. K. 2015 m. pavasarį ir paskirti laisvės apribojimą trims mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

- BK 140 straipsnio 2 dalį už fizinio skausmo sukėlimą G. K. 2015 m. rudenį ir paskirti laisvės apribojimą keturiems mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

- BK 140 straipsnio 2 dalį už fizinio skausmo sukėlimą G. K. 2017-04-25 ir paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

S. K. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Kaltinamasis turi teisę, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Robertas Povilaitis