- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-21
- Bylos Nr.
- TA-608-629/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03143-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 11–12) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas, pažymėjęs, kad yra neįgalus, nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2019 m. buvo laikomas Vilniaus PN netinkamomis kalinimo sąlygomis (veisėsi parazitai, netinkamai įrengtas tualetas, pasivaikščiojimo kiemelyje trūko vietos, kamerose trūko šviesos, koridoriuose ir prausykloje veisėsi pelėsis, sklido nemalonus kvapas, tekęs gyvenamas plotas neatitiko teisės aktuose numatytų reikalavimų, jautė diskomfortą maudydamasis duše). Dėl šių sąlygų pareiškėjas teigė patyręs pažeminimą, nepatogumus, stiprius išgyvenimus, sunkumus, kančią.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybė atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 19–25) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Vilniaus PN rėmėsi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), Departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis (toliau – ir Aprūpinimo normos), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintomis Lietuvos higienos normomis HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) ir teigė, kad nors ginčui aktualiu laikotarpiu reikalavimo įrengti pertvaras dušo patalpose nebuvo, tačiau Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse yra įrengtos dvi tvarkingos dušo patalpos, skirtos šio korpuso nuteistiesiems. 2017 m. pradžioje dalis prausimosi vietų buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Nuteistieji, naudodamiesi dušo patalpomis, turėjo galimybę pasirinkti, ar naudotis su pertvaromis, ar be jų. 2018 m. antroje pusėje, skyrus papildomą finansavimą, visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dušo patalpos atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą, joms pastabų neturėjo kontrolę atliekantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas. Pareiškėjo skundas šiuo aspektu grindžiamas vien abstrakčiais teiginiais, kurie nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Pareiškėjo teiginiai dėl neva patirtų stiprių neigiamų emocijų naudojantis dušu, kurie buvo neturtinės žalos kilimo priežastimi, vertintini kaip akivaizdus bandymas pasipelnyti iš valstybės. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į administraciją dėl tariamai netinkamai įrengtų dušų, visą ginčo laikotarpį sėkmingai naudojosi galimybe praustis.
5. Vilniaus PN teigė, kad nepažeidė savo veikloje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkto ir HN 134:2015 44 punkto reikalavimų, nes Vilniaus PN nustatyti naudojimosi dušu grafikai, pagal kuriuos nuteistiesiems kartą per savaitę sudaryta galimybė nusiprausti. Kiekviename nuteistųjų būryje įrengti sanitariniai mazgai-prausyklos, kuriose nuolat tiekiamas vanduo, todėl nuteistieji turi visas galimybes laikytis asmens higienos.
6. Vilniaus PN nurodė, kad Vilniaus PN I-o gyvenamojo korpuso (bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos) kiekviename aukšte įrengta po 2 sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui (būriuose gyvena nuo 40 iki 50 nuteistųjų). Kiekviename aukšte įrengta po 2 sanitarinius mazgus, kiekviename iš jų įrengta po 5 tualeto vietas, 4 pisuarus, 4 kriaukles ir 3 prausyklas. Tai atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Sanitariniai mazgai yra tvarkingi. Visi Vilniaus PN I-o gyvenamojo korpuso sanitariniai mazgai identiški. Pertvarų tarp pisuarų įrengimas teisės aktuose nenumatytas. Vilniaus PN I-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų sanitariniuose mazguose įrengti ne sėdimi, o tupimi tualetai, nes tai leidžiama pagal Aprūpinimo normas.
7. Teigė, kad Vilniaus PN direktorius patvirtino nuteistųjų pasivaikščiojimų grafiką, pagal kurį paprastosios grupės nuteistiesiems kasdien skirta pasivaikščioti 4 valandas, t. y. daugiau, nei numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK). Visiems nuteistiesiems sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore BVK nustatytą laiką, įrengtas erdvus, tvarkingas kiemas su sporto inventoriumi.
8. Paaiškino, kad visos gyvenamosios patalpos įrengtos vadovaujantis Taisyklėmis ir jose įtvirtintais reikalavimais, visos Vilniaus PN patalpos aprūpintos inventoriumi pagal Aprūpinimo normas.
9. Vadovaujantis Taisyklių 11.5 punktu, lengvajai ir paprastajai grupei priskirtuose gyvenamuosiuose kambariuose langai iš lauko pusės apsaugomi grotomis. Atsižvelgiant į nuolatinių draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų patekimą per langus ir siekiant užtikrinti jų saugumą, buvo priimtas sprendimas bendrabučio tipo pastato langus iš lauko pusės apsaugoti grotomis.
10. Atkreipė dėmesį, jog, vadovaujantis HN 134:2015 20 punktu, Vilniaus PN atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, nustačius jų pėdsakus – teisės aktų nustatyta tvarka jie naikinami. Administracija nuolat reikalauja iš nuteistųjų, kad jie palaikytų tinkamą tvarką bei švarą kamerose. Siekiant palaikyti tinkamas gyvenimui sąlygas Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose, su uždarąją akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Pelias“ yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią nuolat atliekami vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra bei profilaktiniai patikrinimai. Vilniaus PN 2018 m. gruodžio 19 d. buvo atliktas patalpų, įskaitant ir bendrabučio tipo patalpas, monitoringas, kurio metu blakių gyvenamosiose patalpose neaptikta.
11. Paaiškino, kad nuteistieji maitinami pagal Vilniaus PN pavirtintą dienotvarkę. Valgiaraščius tvirtina Departamento direktorius. Maistas virtuvėje gaminamas 3 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius. Valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal receptūras, panaudojant maisto produktus ir žaliavas pagal valgiaraščiuose nurodytus kiekius, atsižvelgiant į nuteistųjų skaičių. Maistas nuteistiesiems išduodamas tik po Vilniaus PN Sveikatos priežiūros skyriaus darbuotojo juslinio maisto patikrinimo (ragavimo), tai pažymint pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Sugedęs maistas Vilniaus PN nėra tiekiamas nuteistiesiems. Kontroliuojama, kad maistas būtų kokybiškas, o produktų kiekiai daviniuose atitiktų taisyklių reikalavimus.
12. Vilniaus PN nuomone, pareiškėjo skundo argumentai dėl neturtinės žalos grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Vilniaus PN neatliko neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, laikėsi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas nepateikė įrodymų ir paaiškinimų dėl neturtinės žalos fakto. Pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas tik turtinės naudos, t. y. pasipelnyti iš valstybės. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo paremtas tik samprotavimais ir prielaidomis. Vilniaus PN pareiškėjo teisių nepažeidė ir žalos nepadarė. Pareiškėjas nepagrindė, kokiais paskaičiavimais jam atsirado 3 000 Eur neturtinė žala ir nepateikė dokumentų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų ir argumentų, kaip skunde nurodytos aplinkybės paveikė jo fizinę ar psichinę sveikatą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Vilniaus PN pateiktas fotografijas, padarė išvadą, kad sanitarinių mazgų įrengimas užtikrino pareiškėjo privatumą naudojantis tualetu. Vadovaudamasis Aprūpinimo normų 9.1 punktu, teismas padarė išvadą, kad sanitariniame mazge gali būti įrengti ir tupiami tualetai. Įvertinęs Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėjui išduotą 2006 m. gegužės 15 d. Darbingumo lygio pažymą DL1 Nr. 0007369, patvirtinančią, kad pareiškėjo darbingumo lygis – 25 proc., remdamasis Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos TLK-10-AM Sisteminiu ligų sąrašu ir nustatęs, kad pareiškėjas nepateikė į bylą gydytojų išvados, jog jam dėl jo neįgalumo būtina naudotis sėdimu tualetu, konstatavo, kad pareiškėjo neįgalumas nesusijęs su fizine negalia. Todėl padarė išvadą, kad pareiškėjui nėra nustatyta liga, dėl kurios privalėtų naudotis tik sėdimu tualetu, o jo pretenzija dėl sėdimo tualeto neįrengimo laikytina nepagrįsta, neįrodžius, jog tai sukėlė jam neigiamas pasekmes.
15. Nustatęs, kad pareiškėjas dėl sugedusios varškės ir jo įžeidinėjimo necenzūriniais žodžiais nesikreipė į administraciją su skundu, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog šios faktinės aplinkybės įrodytos. Pareiškėjo teiginiai dėl tiekto netinkamo maisto nekonkretūs, jis nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, nenurodė, jog dėl sugedusių maisto produktų buvo sutrikusi jo sveikata. Taip pat nenurodė ir priežastinio ryšio tarp šių pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Todėl teismas padarė išvadą, kad nėra galimybių nustatyti Vilniaus PN veiksmų atitikimą ar neatitikimą teisės aktų reikalavimams. Nustatęs, kad pareiškėjas teismui nepateikė objektyvių duomenų, kad Vilniaus PN savo veiksmais ar neveikimu pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, ir įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamo maisto nėra pakankamai detalizuoti, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Atkreipė dėmesį, jog pagal BVK 92 straipsnį nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų.
16. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl pablogėjusio regėjimo dėl nepakankamos šviesos, kurią sulaiko ant langų įtvirtintos grotos, sutiko su Vilniaus PN pozicija, kad grotos ant langų įrengtos siekiant užtikrinti nuteistųjų saugumą ir užkirsti kelią nuolatinių draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų patekimą per langus. Nustatęs, kad grotų įrengimas atitinka Taisyklių reikalavimus, teismas konstatavo, kad jų įrengimas nelaikomas pareiškėjo teisių pažeidimu.
17. Nustatęs, kad dušai įrengti su pertvaromis, teismas pripažino, kad pareiškėjui buvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu.
18. Teismas, remdamasis paties pareiškėjo paaiškinimu, padarė išvadą, kad į lauką jis nėjo savo paties apsisprendimu, todėl skunde keliamos pretenzijos pripažintos nepagrįstomis ir prieštaraujančiomis objektyvioms aplinkybėms. Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad pasivaikščiojimo kiemas yra pakankamai erdvus, todėl kritiškai įvertinti pareiškėjo skundo argumentai, jog jame trūko vietos pasivaikščioti. Remdamasis Vilniaus PN nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore gyvenamojoje zonoje 2017 m. liepos 26 d. grafiku, teismas konstatavo, kad Vilniaus PN I-ojo gyvenamojo korpuso nuteistiesiems pasivaikščiojimui buvo skiriama po 4–4,5 val. kasdien. Teismo vertinimu, pareiškėjas per pakankamai ilgą laiką tikrai galėjo realizuoti savo teisę į pasivaikščiojimą gryname ore.
19. Teismas, nustatęs, kad Vilniaus PN su UAB „Pelias“ sudarė paslaugų tiekimo sutartį, nuteistųjų bendrabutyje buvo atliktas monitoringas ir deratizacijos darbai, konstatavo, kad Vilniaus PN rūpinosi parazitų naikinimu.
20. Nustatęs, kad pareiškėjas į Vilniaus PN atvyko 2016 m. balandžio 25 d. ir periodiškai Vilniaus PN buvo laikomas iki 2019 m. rugpjūčio 23 d., kol išvyko į Kybartų pataisos namus, pareiškėjas bausmę atliko bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kur jis galėjo laisvai judėti po bendro naudojimo patalpas, lokalinio sektoriaus teritoriją, lankytis koplyčioje, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, užsiimti kita teisėta veikla, o jo buvimas gyvenamojoje patalpoje privalomas tik pagal dienotvarkę miegui skirtu laiku, padarė išvadą, kad pareiškėjui suteikta judėjimo laisvė kompensavo ploto trūkumą, jei toks buvo. Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai konstatavo neva gyvenamojo ploto trūkumą, tačiau fakto nepagrindė tinkamais įrodymais, todėl teismas negalėjo patvirtinti, jog ši pareiškėjo pretenzija pagrįsta.
21. Įvertinęs pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, rašytinę bylos medžiagą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nelaikytini tokio masto, kad būtų pakankamas pagrindas svarstyti realios neturtinės žalos atsiradimo ir atlyginimo pinigais klausimą. Pareiškėjas nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė jo patirta neturtinė žala, byloje nenustatytas šios žalos atsiradimo faktas, todėl nenustatytos visos atsakovo atsakomybei kilti būtinos sąlygos.
Šalies argumentai
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde (b. l. 86) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Teismas neįsigilino į pareiškėjo skundo argumentus, neatsižvelgė į jame išdėstytas aplinkybes dėl vietos trūkumo pasivaikščiojimo kiemelyje, parazitų veisimosi. Teismas nepagrįstai išimtinai vadovavosi Vilniaus PN pateiktomis nuotraukomis, jose nėra nufotografuoti trūkumai, kurie išdėstyti pareiškėjo skunde.
23. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 91–93) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
23.1. Pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių, todėl padarė pagrįstas išvadas dėl pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių. Pareiškėjas nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl teismo priimto sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos Vilniaus PN sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartojo tas pačias aplinkybes, kurias išdėstė skunde ir kurias pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai taikė teisės aktų normas, teismų praktiką, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, visiškai atskleidė bylos esmę. Sprendimo motyvai atitinka jam keliamus reikalavimus. Teismas detaliai atsakė į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą, nepadarė nei materialiosios, nei proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą priimto teismo sprendimo panaikinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
24. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, priteisimo.
25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos.
26. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 4 d.). Taigi, siekiant realiai apginti galimai pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta ABTĮ. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, kai teismo išvados atitinka turinčias reikšmės bylai aplinkybes, konstatuotas įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka.
27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (žr., pvz., 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Skundas turi būti suformuluotas taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiai skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Pažymėtina, jog skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Aptariami reikalavimai užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pastebėtina, jog procesinio dokumento skundo trūkumai šalinami vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis normomis. Būtent trūkumų šalinimo institutas turi būti naudojamas skundo priėmimo stadijoje, jeigu teismui kyla abejonių, kad procesinio dokumento – skundo – dalykas pagal keliamo ginčo pobūdį suformuluotas ne visiškai teisingai ar aiškiai. Procesinė situacija, kai pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, savo skunde aiškiai nenurodo laikotarpio, kuriuo prašoma priteisti žala pareiškėjui galbūt ir kilo, o teismas šios aplinkybės neišsiaiškina ir ją abstrakčiai įvardija kaip ginčo laikotarpį, vertintina kritiškai bei pripažintina proceso teisės normų pažeidimu.
28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundą teismo žinion, neapsibrėžė pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribų, o kartu ir ribų, kuriose teismas turi nagrinėti bylą, vadovaudamasis tik atsakovo atstovo paaiškinimais neišnagrinėjo ir nenustatė esminių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudaro pareiškėjo skundo pagrindą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl yra naikinamas.
29. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d). Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.