Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

gynėjai pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteiktą antrinę teisinę pagalbą-advokatei Daliai Dudėnienei,

viešame nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM platformą, pravestame teismo posėdyje pagreitinto probeso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinįnį išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2013m. vasario 26d. Širvintų raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d., tačiau byla nutaukta LR BK 93 str. 1d. 3p. pagrindu, jam, kaip nepilnamečiam asmeniui, paskyrus auklėjamojo poveikio priemones(LR BK 82 str.), neturintis teistumo; 2) 2013m. balandžio 18d. Širvintų raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d.-laisvės apribojimu šešiems mėnesiams; 3) 2014m. birželio 11d. Širvintų raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d., 187 str. 3d., pritaikius LR BK 641 str.,-laisvės apribojimu vieneriems metams ir keturiems mėnesiams; 4) 2018m. sausio 24d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų pagal LR BK 22 str. 2d., 281 str. 7d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-areštu 50(penkiasdešimčiai) parų; 5) 2020m. vasario 10d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų pagal LR BK 140 str. 2d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams be intensyvios priežiūros, 2020m. lapkričio 03d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus, visi teistumai išnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. S. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam, kaip vairuojančiam asmeniui, buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

2025m. rugsėjo 21d., apie 02¹⁶ val., nakties metu, kaltinamasis R. S. ties namu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatantčius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „ Toyota Corolla “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą pil. E. G. vardu, būdamas neblaivus, kai jam nuvažiavus nuo kelio į pakelės griovį, pagal pranešimą į įvykio vietą atvykę Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus pareigūnai, alkotesteriu „ Alcotest 7510 “, Nr. ARJK-0074, atlikus blaivumo testą, nustatė, kad 03⁰² val. atlikto pirmo pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 2,09 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 03¹⁹ val. atlikto antro pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 2,05 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis R. S., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą veiką, pilnai prisipažino ir parodė, kad teisės vairuoti transporto priemones jis nėra įgyjęs, nes niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir tik šiuo metu mokosi vairavimo. Pil. E. G. yra jo sugyventinė, kuri šiuo metu yra pusmečiui išvykusi į komandiruotę į Vokietiją, o į Lietuvą planuoja grįžti tik 2025m. gruodžio mėn. pabaigoje. Jis su E. kartu nuomojasi butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Po to, kai E. išvyko į komandiruotę, jis tame bute liko gyventi vienas. E. turi savi vardu registruotą automobilį„ Toyota Corolla “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį, išvykdama į komandiruotę, paliko stovėti aikštelėje, prie namo adresu: (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena. Automobilio spynelės užvedimo raktelį E. paliko bute. Kadangi jis teisės vairuoti transporto priemones neturi, tai apie tai, ar jis gali važinėti su sugyventinės automobiliu, su E. net kalbos nebuvo, todėl jis to automobilio ir nelietė. Dabar tikslios datos neatsimena, galimai 2025m. rugsėjo 20d., vakare, jis vienas girtavo bute, po ko nutarė pasivažinėti su sugyventinės E. automobiliu. Paėmęs bute paliktus automobilio raktelius, sėdo už E. automobilio „ Toyota Corolla “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo. Vienas važiavo link (duomenys neskelbtini). Važiuojant keliu per (duomenys neskelbtini), kylant į kalną, automobilio variklis užgeso. Mėgindamas užvesti automobilio variklį, sumaišęs pedalus, nuo kalno pradėjo riedėti žemyn, tokiu būdu įvažiuodamas į pakelės griovį, esantį kelio dešinėje pusėje. Į griovį įvažiavo galine automobilio dalimi. Matė, kad įvykio metu buvo apgadintas automobilio galinis bamperis, galinis kairysis sparnas ir galinis žibintas. Ar dar buvo padaryta daugiau automobilio apgadinimų, jis nežino. Kadangi iš griovio išvažiuoti pačiam nepavyko, paskambino pažįstamiems asmenims, kad šie atvažiuotų ir iš griovio ištrauktų automobilį, tačiau draugai nespėjo atvažiuoti, nes pirma į įvykio vietą atvyko spec. tarnybos, t.y. priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, greitoji medicinos pagalbos tarnyba ir policija. Policijos pareigūnams jis prisipažio, jog teisės vairuoti transporto priemones neturi ir kad automobilį vairavo, būdamas neblaivus. Tuo metu buvo po 02⁰⁰ val. nakties. Policijos pareigūnai alkoholio matuokliu per du kartus tikrino jo blaivumą. Pirmą kartą alkoholio matuoklis parodė 2,09 promilių alkoholio koncentraciją, o antrą kartą-2,05 promilių alkoholio koncentraciją. Beto, policijos pareigūnų nurodymu jis ėjo tiesia linija ir pirštu lietė nosies galiuką. Sutikdamas tiek su nustatytu neblaivumu, t.y. alkoholio matuoklio parodymais, tiek ir su nustatytais neblaivumo požymiais: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas ir nerišli kalba, pasirašė neblaivumo nustatymo akte. Sugyventinės E. G. automobilis buvo išgabentas į automobilių saugojimo aikštelę.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis R. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ str. 1d., pastarojo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str.(toliau-ir BPK) pagrindu paskelbtu transporto priemonės savininkės E. G. policijai elektroniniu paštu siųstu paaiškinimu dėl automobilio(b.l. 60-62), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašu(b.l. 12-6), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo 2025m. rugsėjo 21d. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių(b.l. 28-29), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 35-37) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 38-51), 2025m. rugsėjo 24d. kitų objektų apžiūros protokolu(b.l. 17-21) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. DVD-R kompaktiniu disku(laikmena) su į į įvykio vietą buvusių atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „ BODY “ kūno kameromis filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failais(b.l. 22), UAB „ Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Vilniaus filialo pateiktos greitosios medicinos pagalbos kortelės(forma Nr. 110/a) išrašu(b.l. 23-27), 2025m. rugsėjo 21d. neblaivumo nustatymo aktu(b.l. 30-31), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenimis(b.l. 32-33), alkotesterio „ Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0074, patikros sertifikato Nr. 2399879 kopija(b.l. 34), VĮ „ Regitra “ duomenų bazės informacinio pobūdžio pažyma apie transporto priemonės priklausomybę(b.l. 52) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašo matyti, kad 2025m. rugsėjo 21d., 02¹⁶ val., Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje buvo užregsitruotas neprisistačiusio fizinio asmens telefoninis pranešimas(pastaba: skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad prie bažnyčios, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), į griovį yra matomas įvažiavęs raudonos spalvos automobilis „ Toyota “, aplink kurį vaikšto labai girtas jaunuolis. Ar automobilyje yra prispaustų kitų asmenų, yra nežinoma. Pranešė pravažiuojantis asmuo, kuris nelauks. Apie įvykį yra informuotos spec. tarnybos, t.y. priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba(PGT), Vilniaus apskrities VPK ir greitoji medicinos tarnyba(GMP)(b.l. 12-6).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo 2025m. rugsėjo 21d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių matyti, kad 2025m. rugsėjo 21d., apie 02²¹ val., tarnybos metu patruliuojant nustatytame maršrute iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas apie tai, kad prie bažnyčios, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), į griovį yra įvažiavęs raudonos spalvos automobilis „ Toyota “, aplink kurį vaikšto labai girtas jaunuolis. Ar automobilyje yra prispaustų asmenų, neaišku. Pranešė pravažiuojantis asmuo. Nelauks. Apie 02⁵³ val. atvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje buvo rastas pil. R. S., kuris nurodė, kad, būdamas neblaivus, vairavo lengvąjį automobilį „ Toyota Corolla “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio, nesuvaldęs, nuvažiavo į pakelės griovį. Alkoholio kiekio matuokliu „ Drager Alcotest 7510 “, Nr. ARJK-0074(patikros sertifikato Nr. 2399879) vairuotojui atlikus blaivumo testą, apie 02⁵⁵ val. atlikto pirmo tikrinimo metu buvo nustatytas 2,09 promilių neblaivumas, o apie 03¹² val. tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu atlikto antro tikrinimo metu buvo nustatytas 2,05 promilių neblaivumas. R. S. su alkoholio kiekio matuoklio rezultatais sutiko. Bendraujant su R. S., vyras nurodė, kad jo vairuojamą lengvąjį „ Toyota Corolla “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatytos tapatybės asmenys bandė pastumti, nes automobilis nevažiavo, o bestumiant, pasak R. S., jis nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį, tačiau R. S. tikslių įvykio aplinkybių nenurodė. Atvykusi greitosios medicinos pagalbas brigada apžiūrėjo automobilio vairuotoją. Įvykio vietoje rastas lengvasis automobilis „ Toyota Corolla “ priverstinai buvo nutrluotas į automobilių saugojimo aikštelę. Be to, įvykio vietoje buvo nustatyta, jog automobilio vairuotojas R. S. vairuotojo pažymėjimo neturi(b.l. 28-29).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2025m. rugsėjo 24d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną, tarpe 08⁰⁰-11¹⁸ val., Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Vilniaus gt. Nr. 39, Širvintų m., tarnybinėse patalpose, naudojant tarnybinį kompiuterį, vaizdo įrašų peržiūros programos „ VLC “ pagalba buvo peržiūrėti 2025m. rugsėjo 21d. į įvykio vietą buvusių atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „ BODY “ kūno kameromis filmuotos medžiagos 9 vnt. vaizdo įrašų failų.

Iš teisme paskelbto byloje esančio UAB „ Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Vilniaus filialo pateiktos greitosios medicinos pagalbos kortelės(forma Nr. 110/a) išrašo, kuris buvo pateiktas pagal ikiteisminį tyrimą atlikusios policijos pareigūnės reikalavimą, matyti, kad 2025m. rugsėjo 21d., 02³⁰ val., pagal iškvietimą adresu: (duomenys neskelbtini), atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada, atliko į pakelės griovį įvažiavusio buvusio neblaivaus automobilio vairuotojo-kaltinamojo R. S. medicininę apžiūrą, kuris jokių nusiskundimų neišsakė, nurodydamas, jog nusileidimas į griovį buvo švelnus, todėl niekur nesusižeidė. Asmens neblaivumą nustatė policijos pareigūnai(pastaba: neblaivumas nustatytas virš 2,0 promilių alkoholio koncentracijos). Vairuotojas pilno gyvenamosios vietos adreso nenurodė, savo asmens kodo mintinai nežino, o asmens tapatybę patvirtinančio dokumento neturėjo, todėl buvo laukiama atvykstančių policijos pareigūnų dėl asmens tapatybės nustatymo. Asmens neblaivumą nustatė policijos pareigūnai(pastaba: buvo nustatytas virš 2,0 promilių neblaivumas(b.l. 23-27).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2025m. rugsėjo 21d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad įvykio vietoje alkotesteriu „ Alcotest 7510 “, Nr. ARJK-0074, patikros Nr. 2399879, du kartus atlikus kaltinamojo R. S., kaip automobilį vairavusio asmens, blaivumo testą, pirmo pūtimo, atlikto 03⁰² val., pastarajam buvo nustatytas 2,09 promilių girtumas, o antro pūtimo, atlikto 03¹⁹ val., metu,-2,05 promilių girtumas(pastaba: blaivumo testų atlikimo laikas yra nurodomas pagal alkoholio matavimo prietaiso rodmenų kvitus, nes neblaivumo nustatymo akte dėl aiškaus rašymo apsirikimo yra neteisingai nurodytas blaivumo testų atlikimo laikas), ką patvirtina ir prie bylos medžiagos pridėti neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitai(b.l. 30-33).

Iš teisme paskelbtos byloje esančios alkotesterio „ Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0074, patikros sertifikato Nr. 2399879 kopijos matyti, kad alkotesterio patikra buvo atlikta 2025m. liepos 04d., kuris yra tinkamas naudoti, o sertifikatas galioja iki 2026m. sausio 03d.(b.l. 34).

Iš teisme paskelbtos byloje esančios VĮ „ Regitra “ duomenų bazės informacinio pobūdžio pažymos apie transporto priemonės priklausomybę matyti, kad keleivinis automobilis „ Toyota Corolla “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2021m. gegužės 01d. yra registruotas fizinio asmens-pil. E. G., kaip transporto priemonės savininkės, vardu, ką patvirtina ir byloje esančio transporto priemonės registracijos liudijimo I Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys (b.l. 52, 58).

Pagal LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017m. sausio 01d., redakciją BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančią baudžiamoąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. 2019m. sausio 11d. priėmus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 68, 281 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 281¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-1929, kuris įsigaliojo nuo 2019m. balandžio 01d., BK 281 straipsnyje nebeliko 7 dalies, vietoje kurios kodeksas buvo papildytas nauju 281¹ straipsniu, numatančiu asmens baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Kadangi kaltinamasis R. S. kelių transporto priemonę vairavo po naujo įstatymo įsigaliojimo, t.y. 2025m. rugsėjo 21d., o pagal BK 281¹ str. 1d. dispoziciją baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vairavusiam kelių transporto priemonę esant neblaiviam, nebesiejama su paimto kraujo mėginio etilo alkoholio kiekiui nustatyti rezultatais, fiksuojant tik asmens neblaivumą alkoholio matavimo prietaiso pagalba, kurio rodmenys rodytų 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą, kas šiuo atveju kaltinamajam R. S. dviejų neblaivumo testų atlikimo metu buvo nustatyta daugiau nei 1,51 promilės alkoholio(b.l. 30-34), įvertinus visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos proceso metu patikrintų įrodymų bei išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo R. S. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ str. 1d., požymius, t.y. transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo, kaltinime pagal BK 281¹ str. patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Spręsdamas kaltinamojo R. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.

Kaltinamojo R. S. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(BK 11 str. 3d.). Taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas kaltinamojo R. S. atžvilgiu, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs teistas keturis kartus asmuo, tame tarpe ir už analogišką veiką transporto eismo saugumui, tačiau visi ankstesni teistumai jau yra išnykę(b.l. 99-107). Kaltinamasis R. S. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį-baudą, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių kaltinamojo R. S. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(BK 41 str. 1-2d.d.).

Be to, įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

BK 27 str. prasme kaltinamasis R. S. nėra recidyvistas ir laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes visi ankstesni teistumai už praeityje padarytas veikas šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuojamo naujo nusikaltimo padarymo metu jau buvo išnykę.

Kadangi kaltinamasis R. S. yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, teismas, atsižvelgdamas ne tik į padarytos veikos pobūdį, bet ir į paties kaltinamojo R. S. asmenybę, bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad paskirtina bausmė būtų efektyvi ir pasiektų įstatymo apibrėžtų bausmės tikslus(BK 41 str.), laiko, kad kaltinamasis dar gali būti pataisytas ir perauklėtas ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam R. S. gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu kaltinamajam R. S., kaip šiuo metu dirbančiam asmeniui(b.l. 110-112), už padarytą nusikaltimą yra paskirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta alternatyvi, su laisvės atėmimu nesusijusi švelniausia bausmės rūšis,-bauda, tačiau paskiriant už nesunkų nusikaltimą įstatymo numatytos skirti baudos šiek tiek didesnę nei minimalus dydis baudą, pagal kaltinamojo dabartinę turtinę padėtį paskyrus ilgesnį baudos susimokėjimo terminą(LR 2017m. rugsėjo 28d. įstatymu Nr. XIII-653, įsigaliojusiu 2017m. spalio 06d., patvirtinto BK 47 str. 3d. 2p. ir 5d. redakcija). Paskirtina bausmės rūšis-bauda yra mažintina 1/3 dalimi BK 64¹ str. pagrindu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis R. S. teisės vairuoti transporto priemones nėra įgyjęs, nes niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo, ką patvirtina ir byloje esantys vairuotojų registro duomenys(b.l. 70).

Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67, 68, 68¹, 69, 70, 71, 72, 72¹, 72², 72³, 72⁴ ir 72⁵ straipsniais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kuris gali būti taikomas tik tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR 2024m. balandžio 25d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu 2025m. vasario 01d., pakeisto BK 42 str. 6d., 67 str. 2d. 1p. ir 3d. redakcija).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. S. nusikalstamą veiką padarė neatsakingai, kuris kelių transporto priemonę vairavo ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tuo šiurkščiai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pagal formuojamą teismų praktiką(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016), vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes nagrinėjamoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad kaltinamasis R. S. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t.y. vairuodamas kelių transporto priemonę, kuris vairavimo metu buvo apgadinta, nuo kelio nuvažiavus į pakelės griovį(b.l. 35-51), o kaltinamasis metų bėgyje administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas nebuvo(b.l. 108-109), teismas, be aukščiau paminėtų aplinkybių kartu atsižvelgdamas tiek į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį(vidutinis girtumo laipsnis), tiek ir į tai, jog kaltinamojo padarytas nusikaltimas kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, visgi laiko, kad, kaltinamajam R. S., uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti kelių transporto priemones(pastaba: pagal LR ANK 422 str. 5d. transporto priemones vairavusiems neblaiviems asmenims(nustatytas lengvas neblaivumas(daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių, todėl, asmeniui taikant baudžiamąją atsakomybę, už vairavimą esant neblaiviam, turi būti nustatytinas didesnis uždraudimo naudotis specialia teise terminas), pastarajam yra nustatytinas mažesnis, nei įstatymo numatytos galimos skirti šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis, terminas(Lietuvos Respublikos 2022m. spalio 10d. įstatymu Nr. XIV-1447, įsigaliojusiu 2022m. lapkričio 01d., patvirtinta pakeisto 68 str. 2d. redakcija).

BK 67 str. 3d. yra numatyta dar viena galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas. Nušalinus kaltinamąjį R. S. nuo kelių transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į UAB „ Aljuva “ priklausančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Pramonės gt. Nr. 7, Ukmergės m., o po to, tenkinant prašymą, Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK vyr. tyrėjos 2025m. rugsėjo 23d. nutarimu laikinam saugojimui, t.y. iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme, buvo perduotas saugoti kaltinamojo sugyventinės-pil. E. G., kaip transporto priemonės savininkės, įgaliotam asmeniui(b.l. 53-55, 63-69).

Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančios AB „ Regitra “ duomenų bazės informacinio pobūdžio pažymos apie transporto priemonės priklausomybę matyti, kad keleivinis automobilis

„ Toyota Corolla “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2021m. gegužės 01d. yra registruotas fizinio asmens-pil. E. G., kaip transporto priemonės savininkės, vardu, ką patvirtina ir byloje esančio transporto priemonės registracijos liudijimo I Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys(b.l. 52, 58).

Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu yra laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 1-2d.d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros(išskyrus BK 72 str. 4d.), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 str. 2d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kadangi kaltinamojo R. S. vairuota kelių transporto priemonė, t.y. automobilis, turi ekonominę vertę, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, vertinant BK 72 straipsnyje išdėstytas imperatyvias nuostatas, nagrinėjamoje byloje ši kelių transporto priemonė yra laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri nors ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios kelių transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ str. 1d., padarymas yra neįmanomas.

Pažymėtina, kad, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t.y. daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ str. 1d., automobilio konfiskavimas yra sudėtinė šios atsakomybės dalis. Nuo 2019m. balandžio 01d. įsigaliojusiame naujame BK 281¹ straipsnyje, kuriame už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančiam ar vairuoti mokančiam asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas būtų iš esmės apsunkintas. Tokia situacija formuotų nebaudžiamumo įspūdį ir nepagarbą baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju-turto konfiskavimo, pobūdžio.

Be to, BK 72 str. 4d. dalis numato atvejus, kada kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, vienas iš kurių yra tai, kad, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, tas asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti(BK 72 str. 4d. 1p.). Kaltinamojo R. S. sugyventinė E. G., kaip transporto priemonės savininkė, policijai elektroniniu paštu 2025m. rugsėjo 23d. siųstame paaiškinime dėl automobilio nurodė, jog ji buvo informuota apie tai, kad R. S., 2025m. rugsėjo 21d. vairuodamas jai priklausantį automobilį „ Toyota Corolla “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į griovį ir apgadino automobilį, kuris po įvykio priverstinai buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Pasak pil. E. G., su R. S. jie yra išsinuomavę butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Po to, kai ji išvyko į komandiruotę, į Vokietiją, pil. E. G. žodžiais, R. pasilikus toliau gyventi tame bute, ji savo automobilį „ Toyota Corolla “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo palikusi prie namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kieme, o raktus nuo automobili-nuomojamame bute. Kadangi ji žinojo, jog R. teisės vairuoti transporto priemones neturi, pil. E. G. teigimu, tarp jų net nebuvo pokalbio apie tai, ar R. gali vairuoti jos automobilį. Apie tai, kad R. paėmė jai priklausantį automobilį ir jį vairavo, būdamas neblaivus, pil. E. G. žodžiais, jai buvo netikėta. Pasak pil. E. G., tiek dėl automobilio paėmimo be jos leidimo, tiek ir dėl automobilio apgadinimo ji R. jokių pretenzijų neturi(b.l. 60-62). Šias pil. E. G. aiškinamas aplinkybes, kurios paaiškinimas, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą byloje, buvo pagarsintas bylos nagrinėjimo teisme metu, teisme patvirtino ir pats kaltinamasis R. S..

Nors BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kurii baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos(adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra(proporcingumas)(pvz. Konstitucinio Teismo 2008m. rugsėjo 17d., 2009m. balandžio 10d. nutarimai).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo R. S. vairuota kelių transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, o duomenų apie tai, jog kaltinamojo sugyventinei E. G., kaip automobilio savininkei, būtų buvę žinoma, jog kaltinamasis R. S., būdamas išgėręs, sės už automobilio vairo, nėra, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, laiko, kad šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamajam R. S. yra netikslinga taikyti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. kaltinamojo vairuoto keleivinio automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimą. Nežiūrint į tai, įstatymas numato, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų BK 72 str. 4d. nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą(BK 72 str. 5d.).

Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „ Emprekis “ informacinio pobūdžio pažymos matyti, kad kaltinamojo R. S. vairuoto keleivinio automobilio „ Toyota Corolla “ vidutinė kaina(su PVM) Lietuvoje yra 2.070,- Eur.(du tūkstančiai septyniasdešimt eurų ir 00 eur/ct.)(b.l. 60). Iš internetinėje erdvėje prieinamos informacijos matyti, kad galimybė naudotis informacija apie vidutines automobilių rinkos kainas buvo sudaryta pasirašius VMĮ ir VšĮ „ Emprekis “ bendradarbiavimo sutartį. Ši paslauga mokesčių administratoriui teikiama nemokamai, kuria nemokamai gali naudotis visi mokesčių mokėtojai, jei į duomenų bazę patenka per VMĮ interneto puslapyje esančią nuorodą. Tokiu būdu VšĮ „ Emprekis “ žinynas „ Autotransporto kainos Lietuvoje “, skelbiamas interneto svetainėje adresu: http://www.emprekis.lt, yra oficialus leidinys, kuriuo remiantis byloje buvo pateikta keleivinio automobilio „ Toyota Corolla “ vidutinė kaina Lietuvoje. Nežiūrint į tai, viešai skelbtinoje informacijoje apie šią sistemą nurodoma, jog joje „ vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu“(žr. http://www.emprekis.lt/about.php). Taigi, pagal šios sistemos duomenis pateikta vidutinė analogiškų keleivinių automobilių „ Toyota Corolla “ kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai ji verta, juolab, kad kiekvienu atveju yra būtina įvertinti konkrečius transporto priemonės gamybos metus, jos nusidėvėjimą ir turimus defektus(sugadinimus).

Kadangi šiuo nagrinėjamu atveju jokių kitų duomenų, kurių nėra pateikęs ir pats kaltinamasis R. S., apie kitą galimą kaltinamojo vairuoto keleivinio automobilio vidutinę kainą Lietuvoje byloje nėra, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis R. S., sėsdamas neblaivus už vairo, tokiu savo elgesiu ne tik sukėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, bet ir jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, todėl, vadovaudamasis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis(BK 41, 54 str.str.), vertina, jog iš kaltinamojo R. S. turi būti išieškotina konfiskuotino turto, t.y. automobilio, vertę atitinkanti pinigų suma pagal byloje esančią VšĮ „ Emprekis “ pateiktą automobilio „ Toyota Corolla “ vidutinę kainą(su PVM) Lietuvoje(BK 67 str. 3d., 72 str. 5d.), o automobilis yra grąžintinas jo faktiniam valdytojui(savininkei)-kaltinamojo sugyventinei E. G., kurios įgaliotam asmeniui minėta transporto priemonė iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme buvo perduota laikinam saugojimui(BPK 151 str. 8d.).

LR 2024m. balandžio 25d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu 2025m. vasario 01d., buvo patvirtinta nauja BK 67 str. redakcija, kuriuo buvo papildytas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galimų skirti baudžiamojo poveikio priemonių sąrašas, numačius ir dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.(BK 67 str. 2d. 10p.). Kadangi kaltinamasis R. S., kaip nebe pirmą kartą teisiamas asmuo, tame tarpe ir pagal BK 281¹ str. 1d., vėl vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, už ką yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tam, kad užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės, teismo vertinimu, naujos baudžiamojo poveikio priemonės-dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose paskyrimas darytų teigiamą įtaką kaltinamojo R. S., kaip nuteistojo, elgesiui, o tuo pačiu turėtų ir prevencinį/auklėjamąjį poveikį(LR 2024m. balandžio 25d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu 2025m. vasario 01d., patvirtinta nauja BK 67 str. redakcija, kodeksą papildžius ir nauju 72⁵ str.).

Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme pagreitinto proceso tvarka, kaltinamam asmeniui yra privalomas gynėjo užtikrinimas(BPK 51 str. 1d. 7p.), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamajam R. S. buvo paskirta advokatė D. Dudėnienė, kaip gynėja pagal paskyrimą, atstovavusi kaltinamojo interesus teisminio bylos proceso metu(b.l. 122, 128, 131).

2025m. spalio 13d. surengtame nuotoliniame teismo posėdyje vykusių baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo R. S. gynėjai-advokatei pasisakius dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atstovaujant kaltinamojo interesus, dėl kurių buvo kreiptąsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, priteisimo klausimo išsprendimo, po baudžiamosios bylos išnagrinėjime teisme tą pačią dieną, t.y. 2025m. spalio 13d. Ukmergės rūmuose buvo užregistruotas gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl kaltinamajam R. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos sudaro 100,- Eur.(vienas šimtas eurų ir 00 eur/ct.)(b.l. 140-143).

BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 str. 1d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(BPK 106 str. 2d.).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos(toliau-Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies punkte „ c “ nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001m. vasario 12d. nutarime yra konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014m. sausio 01d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.

Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme pagreitinto proceso tvarka, kaltinamam asmeniui turi būti užtikrinamas privalomas gynėjo dalyvavimas(LR BPK 51 str. 1d. 7p.), todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo R. S., kaip dirbančio asmens, dabartinę esamą turtinę padėtį, iš pastarojo nėra priteistinos baudžiamojo byloje turėtos pastarajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos(LR BPK 106 str. 2d.). Kaltinamojo R. S. interesus baudžiamojoje byloje teisminio bylos proceso metu atstovavusios advokatės, kaip gynėjos pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ str. 1d., ir nuteisti, paskiriant 54 MGL 2.700,- Eur.(dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą.

BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam R. S. paskirtą bausmę-baudą sumažinti 1/3 dalimi, t.y. 900,- Eur.(devynių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio suma, nustatant, kad likusi mokėtina baudos dalis yra 36 MGL 1.800,- Eur.(vienas tūkstantis aštuoni šimati eurų ir 00 eur/ct.).

Likusi mokėtina baudos dalis 1.800,- Eur.(vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumoje turi būti sumokėta per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pinigines lėšas pervedant pasirinktinai į bet kurią Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą(AB bankas „ Citadelė “, sąskaitos Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB „ Luminor bankas “, sąskaitos Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100; AB „ SEB bankas “, sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB „ Šiaulių bankas “, sąskaitos Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; „ Danske Bank A/S “ Lietuvos filialas, sąskaitos Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; AB „Nordea Bank “ Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400; AB bankas „ Swedbank “, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, ir UAB „Medicinos bankas “, sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, įmokos kodas 6801).

BK 67 str. 3d. ir 68 str. 2d.(Lietuvos Respublikos 2019m. sausio 11d. įstatymu Nr. XIII-1929, įsigaliojusiu 2019m. balandžio 01d., patvirtinta 68 str. 2d. redakcija) pagrindu kaltinamajam R. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimu teisės vairuoti kelių transporto priemones, dvejiems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo 2025m. rugsėjo 23d., t.y. Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK vyr. tyrėjos 2025m. rugsėjo 23d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės-specialiosios teisės sustabdymas priėmimo dienos.

BK 67 str. 3d. ir 72 str. 5d. pagrindu kaltinamajam R. S. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę, t.y. 2.070,- Eur.(dviejų tūkstančių septyniasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumos, kaip konfiskuotino automobilio „ Toyota Corolla “ vertę atitinkančios pinigų sumos, konfiskavimą į valstybės pajamas.

BK 67 str. 2d. 10p. ir 3d., 72⁵ str.(LR 2024m. balandžio 25d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu 2025m. vasario 01d., patvirtinta nauja BK 67 str. redakcija, kodeksą papildžius nauju 72⁵ straipsniu) pagrindu kaltinamajam R. S. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant kaltinamąjį per aštuonis mėnesius nuo nuosprednžio įsitesiėjimo dienos išklausyti visą programos užsiėmimų kursą.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam R. S. paskirtas kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gynėjai pagal paskyrimą atstovaujant kaltinamojo R. S. interesus baudžiamojoje byloje teisminio bylos proceso metu, priteisimo netenkinti.

Daiktinį įrodymus-keleivinį automobilį „ Toyota Corolla “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), šiuo metu laikinam saugojimui, t.y. iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme, perduotą saugoti kaltinamojo sugyventinei-pil. E. G., kaip transporto priemonės savininkei, su užvedimo spynelės rakteliu ir automobilio dokumentais, t.y. transporto priemonės registracijos liudijimu I Nr. (duomenys neskelbtini) ir ir privalomios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtai automobilio savininkei-pil. E. G., gyv. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), o daiktinį įrodymą-DVD-R kompaktinį diską(laikmeną) su į įvykio vietą buvusių atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „ BODY “ kūno kameromis filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.