- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-05
- Bylos Nr.
- 2A-195-227/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Rimantas Savickas
- Atsakovas
- E. L.
- Ieškovas
- J. L.
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė, Vida Leonovienė
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 195 – 227 / 2007
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. gegužės 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. L. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. sprendimo santuokos nutraukimo, išlaikymo skolos priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų dalyje civilinėje byloje pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui E. L. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. L., sutikslinusi ieškinį, 2006-09-11 kreipėsi į teismą ir prašė:
1) nutraukti santuoką su atsakovu, įregistruotą 1998-07-18 Anykščių raj. CMS, pripažįstant, jog ji nutraukiama dėl atsakovo kaltės;
2) nutraukus santuoką grąžinti jai ikisantuokinę pavardę;
3) nustatyti nepilnametės dukters M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja;
4) priteisti vaiko išlaikymui iš atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 25 procentus nuo visų gaunamų pajamų, bet ne mažiau kaip 250 Lt/mėn., nuo 2006 m. gegužės 1 d. iki dukros pilnametystės;
5) priteisti iš atsakovo materialinio išlaikymo įsiskolinimą nuo 2006 m. vasario 1 d. iki 2006 m. gegužės 1 d., kas sudaro 750 Lt;
6) priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad su atsakovu E. L. santuoką įregistravo 1998-07-18 Anykščių raj. Civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje gimė dukra M. L. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės: atsakovas visiškai nesirūpino šeima, o rūpinosi tik savimi, išgėręs vartojo fizinį ir psichologinį smurtą, niekada nerodė pagarbos ir lojalumo. Atsakovas vengė dirbti, nuolat keitė darbovietes, neduodavo pakankamai pinigų šeimai išlaikyti, o nuo 2006 m. vasario 1 d. visiškai jų nebedavė. Pradėjus kalbėti apie skyrybas, atsakovas ją dar labiau žemino, įžeidinėjo. Ją įžeidinėjo ir anyta, todėl ji 2006 m. balandžio 8 d. išėjo iš buto, kuriame gyveno. Atsakovas nesutiko išsiskirti bendru sutikimu. Būdamas užsienyje jis ją įžeidinėjo siųsdamas mobiliuoju telefonu necenzūrines žinutes. Santuokoje kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo. Ji visą laiką dukrą augino, auklėjo, ją išlaikė, todėl vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatytina kartu su ja. Kadangi atsakovas savo dukters visiškai nebeišlaiko nuo 2006 m. vasario 1 d., todėl iš jo turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas – iš viso už laikotarpį nuo 2006-02-01 iki 2006-05-01 –750 Lt (CK 3.200 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2007 m. vasario 7 d. sprendimu ieškovės J. L. ieškinį tenkino pilnai.
J. L. ir E. L. santuoką, įregistruotą 1998-07-18 Anykščių rajono CMS (akto įrašo Nr. 64), nutraukė dėl atsakovo E. L. kaltės.
Po santuokos nutraukimo grąžino J. L. ikisantuokinę – B. pavardę, o atsakovui paliko dabartinę – L.
Nepilnametės dukters M. L. gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina J. L.
Priteisė iš E. L. išlaikymą nepilnametei dukrai M. L. nuo 2006 m. gegužės 1 d. iki jos pilnametystės mokamomis periodinėmis išmokomis po 25 procentus nuo visų gaunamų pajamų (uždarbio), bet ne mažiau kaip 250 Lt kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei išlaikymo įsiskolinimą – 750 Lt.
Priteisė iš E. L. J. L. bylinėjimosi išlaidas – 1061 Lt.
Išieškojo iš E. L. į valstybės biudžetą dalį – 90 Lt žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą ir 27,80 Lt teismo turėtų pašto išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad šalys susituokė 1998 m. liepos 18 d. Anykščių rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje 1999 m. gruodžio 1 d., gimė dukra M. Sutuoktiniai santuokoje kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo. Nuo 2006 m. balandžio mėn. ieškovė ir atsakovas gyvena atskirai ir neveda jokio bendro ūkio, negyvena sutuoktinių gyvenimo. Ieškovė taikytis atsisakė.
Iš ieškovės, atsakovo atstovo paaiškinimų, liudytojų parodymų, byloje esančių rašytinių įrodymų, teismas padarė išvadą, jog J. L. ir E. L. santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės, ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Teismas, pripažindamas atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo, atsižvelgė į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas (CK 3.60 str. 2 d., 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str.), į tai, kad atsakovas nevykdė įstatyme numatytų sutuoktinio pareigų: nuo pat pradžių išgėrinėjo, visiškai nesirūpino vaiku ir visa šeima, rūpinosi tik savimi, dažnai keitė darbovietes, o kai nedirbo, visi rūpesčiai buvo tik ieškovės reikalas, nereguliariai teikė išlaikymą dukrai. Ieškovė išlaikė dukrą, mokėjo mokesčius, rūpinosi maistu. Atsakovas išgėręs būdavo agresyvus, dažnai triukšmaudavo, smurtavo prieš ieškovę. Kai sutuoktinių santykiai pablogėjo, ir ieškovė pradėjo skyrybų bylą, atsakovas visiškai nesistengė išsaugoti šeimos, įžeidinėjo ir žemino ieškovę. Nors atsakovas savo pareiškime teismui nurodė, jog santuoka iširo ne tik dėl jo kaltės, tačiau jokių įrodymų apie tai teismui nepateikė. Teismas kritiškai vertino atsakovo teiginius, jog ieškovė daug dirbdama ir mokydamasi prisidėjo prie šeimos iširimo. Ieškovės emocijų išreiškimą dėl atsakovo šeimyninių pareigų nevykdymo nelaikė lojalumo stoka kitam sutuoktiniui. Teismas nenustatė jokių esminių ieškovės, kaip sutuoktinės, pareigų pažeidimų, todėl konstatavo, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo E. L. kaltės.
Anykščių rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybai pateikus išvadą ir ją palaikius teismo posėdžio metu dalyvavusiam tarnybos atstovui bei nesant ginčo tarp sutuoktinių, nepilnametės dukters M. L. gyvenamąją vietą teismas nustatė kartu su motina.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad sutuoktiniai nuo 2006 m. balandžio mėnesio gyvena atskirai, atsakovas visiškai nesirūpina dukterimi, neteikia jai išlaikymo nuo 2006 m. vasario mėnesio iki 2006 m. gegužės 1 d., todėl priteisė išlaikymo įsiskolinimą 750 Lt (už 3 mėn. po 250 Lt). Nurodė, kad ieškovė dirba, tačiau jos uždarbis nėra didelis – 950 Lt, dukra mokosi pirmoje klasėje, lanko šokių būrelį, ruošiasi dainų šventei, be to, turi sveikatos problemų, nuolat vartoja homeopatinius vaistus, vitaminus. Nuo 2006 m. gegužės 1 d. ieškovė gauna išlaikymą dukrai – po 125 Lt/mėn., kurį teikia atsakovo tėvai. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį šalių nepilnametei dukrai, atsižvelgė į tėvų turtinę padėtį, vaiko amžių, jos poreikius, sveikatą. Kadangi atsakovas sveikas ir darbingas, kitų išlaikytinių, išskyrus savo dukrą, neturi, teismas ieškovės prašomą priteisti išlaikymo sumą dukrai nelaikė per didele. Teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymą po 25 procentus nuo visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau kaip 250 Lt/mėn., orientavosi į tai, jog atsakovo turtinė padėtis ateityje gali pagerėti, ką paliudijo teisme ir jo tėvas P. L. Be to, pažymėjo, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams, tėvas ar motina turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas E. L. prašo apylinkės teismo sprendimą pakeisti: pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo – 750 Lt bei teismo išlaidų advokato pagalbai apmokėti – 1061 Lt atmesti kaip nepagrįstą.
Skunde teigia, kad teismas iš anksto nusistatė prieš jį, kuomet, teismui jį įpareigojus dalyvauti teismo posėdyje, jis posėdyje nedalyvavo. Teigia, kad teismas nenustatė tikrų šeimos iširimo priežasčių, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į jo paaiškinimus ir todėl padarė nepagrįstą išvadą jog santuoka iširo dėl jo katės. Tuo pažeidė CPK 176, 177, 179, 376 str. Nepagrįsta teismo išvada, jog jis nesirūpino šeima, mažamete dukra ir jai neteikė išlaikymo. Kol žmona mokėsi ir dirbo už 1,5 etato, buities ir šeimos klausimais daugiausia rūpinosi jis, o išeiginėmis dienomis ir vasarą dukra būdavo kaime pas senelius, kur buvo pilnai išlaikoma. Jo teiktą pastovų išlaikymą įrodo nuo 2006-04-08 pateiktos pašto perlaidos, todėl nepagrįstai priteistas išlaikymas nuo 2006-02 mėnesio, skaičiuojant po 250 Lt. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl byloje esančios jį charakterizuojančios medžiagos. Nepagrįstai rėmėsi J. V. duotais parodymais, kurios santykiai su juo ir jo tėvais nėra draugiški. Be to, prašė V. nekviesti liudyti, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Nurodo, kad ieškovė visą laiką jį niekindavo, žemindavo, elgdavosi nepagarbiai, tyčiodavosi, šmeiždavo, nes jis yra darbininkas, o ji medikė. Sutinka, kad santuoka būtų nutraukta, tačiau ją turėjo nutraukti dėl abiejų kaltės, judviejų tarpusavio nesutarimų ir pačios ieškovės nenoro bendrai gyventi. Todėl mano, kad jis neprivalo apmokėti ieškovės turėtų išlaidų už advokato paslaugas. Teigia, kad išlaikymą visą laiką teikė, ką patvirtina pateiktos pašto perlaidos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. L. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti apylinkės teismo sprendimą nepakeistą.
Apeliacinis skundas nepagrįstas. Anykščių rajono apylinkės teismo 2007m. vasario 7 d. sprendimas keistinas dėl netinkamai taikytos ir aiškintos materialinės teisės normos – CK 3.196 str. (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
1.Dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei.
Vienas iš įstatyme nustatytų santuokos pasibaigimo pagrindų yra jos nutraukimas faktiškai iširus santuokai dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.60 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl šeimos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas šeimos teisinius santykius reglamentuojančioje CK III knygoje ,,Šeimos teisė“ (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Nurodytu pagrindu kreipiantis su ieškiniu į teismą dėl santuokos nutraukimo reikia nurodyti, kuo pasireiškia kito sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo (CPK 382 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Tokią bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti įrodinėtinas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinio kaltės klausimą.
Civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Šalys gali vesti bylas pačios ar per savo atstovus – advokatus ar jų padėjėjus. Turi teisę duoti paaiškinimus žodžiu ir raštu. Atstovai pagal įstatymą atstovaujamų vardu atlieka visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teisė priklauso atstovaujamiesiems, išskyrus tuo atveju, jei teismas nustatė būtinumą dalyvauti byloje pačiam atstovaujamajam (CPK 54 str. 1 d.). Įprastai teismai nustato būtinumą dalyvauti teismo posėdžiuose pačiam atstovaujamajam bylose, turinčiose viešą interesą, prie kurių priskirtinos šeimos bylos.
Atsiliepimas
Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje teismas nagrinėjo J. L. ieškinį, kuriuo buvo prašoma santuoką nutraukti dėl sutuoktinio kaltės, priteisti išlaikymą, išlaikymo įsiskolinimą ir kt., o atsakovas E. L. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir tvirtino, kad nesutarimai laikini, buvo sprendžiamas nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, tai, nepriklausomai nuo to, kad atsakovą byloje atstovavo advokatas, teismas pagrįstai nustatė būtinumą teismo posėdyje dalyvauti pačiam atstovaujamajam. Tik tokiu būdu galima nustatyti visas bylos aplinkybes, sudaryti sąlygas šalių santuokos išsaugojimui ir priimti sprendimą maksimaliai atitinkantį šalių nepilnamečio vaiko interesus (b. l. 71–72 protokolas, b. l. 89–90 nutartis). Vienok, apelianto teiginys, jog teismas dėl jo nedalyvavimo teismo posėdžiuose iš anksto nusistatė prieš jį, niekuo nepagrįstas ir atmestinas. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas šalių pateiktus ir byloje esančius įrodymus įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu.
Įrodymų vertinimas grindžiamas taip vadinama tikėtinumo taisykle, kurios esmę sudaro laisvo įrodymų vertinimo principas – teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Taip iš byloje esančių įrodymų visumos apylinkės teismas turėjo pagrindo daryti išvadą, kad dėl šeimos išrimo kaltas atsakovas. Jis (atsakovas), teigdamas priešingai, savo teiginių įrodymais nepagrindė ir neįrodė priešingai (CPK 178 str.). Priešingai nei teigia apeliantas, teismas, siekdamas nustatyti bylos tiesą ir išsiaiškinti santuokos iširimo priežastis, sprendime nesirėmė šalių giminaičių: R. R., P. R. ir P. L. parodymais, kaip galimai neobjektyviais. Iš apklaustų liudytojų teismas rėmėsi tik vienos liudytojos J. V. parodymais. Liudytoja, gyvendama šalių kaimynystėje, gerai pažindama šalis bei su jais nesipykdama, ieškovę charakterizavo teigiamai, kaip tvarkingą, darbščią, rūpestingą šeimoje, priešingai nei atsakovą. Jos parodymais, atsakovas vienoje darbovietėje padirbdavo po kelis mėnesius, ji dažnai matydavo atsakovą labai girtą, kuris išgėręs namuose nuolat keldavo skandalus, o šalių dukra pas ją atbėgdavo pagalbos, skųsdavosi, kad tėtis skriaudžia mamą ir jai ne vieną kartą teko priglausti ieškovę su dukra, o atsakovas daužydavo namo duris, nuolat skambindavo telefonu. Teigė, kad ieškovė kentėjo visą laiką, ne kartą verkė ir ją teko guosti. Tvirtino, kad ieškovei išvažiavus mokytis, mergaite rūpindavo ieškovės motina (b. l. 111). Nurodytas elgesys atsakovo šeimoje negali būti laikomas tinkamu, juo labiau, kad šeimoje auga nepilnametė dukra. Apeliantas teigdamas, kad teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus, konkrečiai nurodo liudytoją J. V., su kuria, pasak jo, konfliktiški santykiai. Tačiau šią versiją jis iškelia pirmą kartą tik apeliaciniame skunde, teigdamas, kad tokį prašymą buvo pateikęs ieškovės atstovei, ir kaip to pagrindimą, kartu su skundu pateikia laiško nuorašą. Vienok, jo paties atstovas, dalyvavęs teismo posėdyje ir atstovaudamas atsakovą, neprieštaravo dėl šios liudytojos apklausos (b. l. 106 – protokolas). Ieškovės teiginius apie atsakovo netinkamą elgesį šeimoje: dažną keitimą darboviečių, išgėrimus, nesirūpinimą šeima, patvirtino ne tik apklausta liudytoja J. V., tačiau apie netinkamą atsakovo elgesį ieškovės atžvilgiu galima spręsti iš VTAT atstovo V. J., duodančio išvadą byloje, parodymų – apie atsakovo atsiųstų ieškovei žinučių turinį, kurias jis vertino kaip įžeidžiančias, žmogaus orumą žeminančias, necenzūrinio pobūdžio (b. l. 109). Įrodymų, jog liudytoja J. V. ir V. J. nori apkalbėti ir tuo pakenkti atsakovui – nėra. Atsakovo pateiktos charakteristikos vertintinos, kaip patvirtinančios ieškovės teiginį ir liudytojos J. V. parodymus, kad atsakovas dažnai keitė darbovietes, dėl ko išdirbus (duomenys neskelbtini) 2 savaites, jo negalėjo charakterizuoti (b. l. 69) ir kaip gerą darbuotoją jam dirbant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 48–49). Vienok, ta aplinkybė, kad atsakovas buvo gerai vertinamas darbe, nepaneigia ieškovės, liudytojo parodymų ir nepatvirtina jo teiginių, kad jis tinkamai elgėsi šeimoje, ja rūpinosi. Aplinkybė, kad išeiginėmis dienomis ir vasarą dukra būdavo kaime pas senelius, kur buvo pilnai išlaikoma, nepatvirtina jo teiginio, jog jis pats išlaikė ir rūpinosi šeima. Byloje nustatyta, kad E. ir J. L. šeimoje santykiai nutrūko 2006 m. balandžio mėnesį ir ieškovė su dukra išsikėlė iš atsakovo tėvams priklausančio buto. Byloje taip pat nustatyta, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės su dukra grįžimas gyventi pas tėvus nerodo ieškovės kaltės dėl atsakovo palikimo, kaip tikina atsakovas. Apelianto teiginiai, kad ieškovė jį visą laiką žemino, tyčiojosi iš jo, šmeiždavo, nes ji medikė, o jis – darbininkas, niekuo nepagrįsti ir atmestini.
Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad apylinkės teismo padaryta išvada, jog J. ir E. L. santuoka iširo dėl sutuoktinio E. L. kaltės, pagrįsta byloje surinktais įrodymais. Aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą – nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Atsakovas įrodymais nenuneigė ieškovės tvirtinimo, kad vasario, kovo ir balandžio mėnesiais jis neteikė dukrai išlaikymo (CPK 178 str.). Pats pripažinęs, kad išlaikymą teikė kuomet dirbo, nepateikė duomenų, jog nurodytu laiku dirbo. Iš SODROS pažymos apie E. L. įsidarbinimus matyti, kad paskutinė jo darbovietė buvo (duomenys neskelbtini), kur dirbo iki 2006-03-06 (b. l. 54). Todėl atsakovui neįrodžius teikto išlaikymo laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 1 d. iki gegužės 1 d., apylinkės teismas pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuodamas po 250 Lt/mėn., kas atitinka vaiko poreikius ir atsakovo išgalėjimą teikti tokio dydžio išlaikymą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Įstatymas numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis), prie kurių priskirtinos išlaidos advokato ar advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 d. 6 p.). Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikė įrodymus joms pagrįsti. Kadangi ieškinys buvo patenkintas pilnai, apylinkės teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas sutinkamai su CPK 93 ir 98 straipsnių nuostatomis. Ieškovė už advokato pagalbą atstovui sumokėjo 880 Lt (b. l. 6, 39, 99). Ieškovės turėtų išlaidų dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų ,,Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, numatytais maksimaliais dydžiais, atsižvelgiant į bylos esmę, procesinių dokumentų ir teismo posėdžių skaičių, pripažintina, kad ieškovės realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos advokato pagalbai buvo būtinos, o jų dydis atitinka protingumo kriterijus. Be šių išlaidų, ieškovė turėjo kitų bylinėjimosi išlaidų. Ji ieškinį apmokėjo 100 Lt dydžio žyminiu mokesčiu (b. l. 5), turėjo 81 Lt išlaidų už skelbimą apie posėdį spaudoje – CPK (b. l. 22), kurios atlygintinos ieškovei, kaip laimėjusiai šaliai (CPK 93 str.). Apylinkės teismas, priteisdamas iš atsakovo ieškovei jos turėtas 1062 Lt bylinėjimosi išlaidas, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reguliuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Todėl apeliacinio skundo motyvas, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovei jos turėtas advokato pagalbos išlaidas –atmestinas kaip nepagrįstas.
Aptartų motyvų visuma kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas sprendime išvardijo visus reikšmingus įrodymus ir nustatytas konkrečias faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės ir atsakovas neteikė išlaikymo nepilnametei dukrai laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 1 d. iki gegužės 1 d. Tenkindamas ieškinį apylinkės teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Todėl sprendimą naikinti ar keisti pagal apeliacinio skundo motyvus ir argumentus, nurodomas aplinkybes nėra pagrindo.
Dėl priteisto išlaikymo būdo
Apylinkės teismas, nustatęs, kad išlaikymas turi būti teikiamas nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis – CK 3.196 str. 1 d. 1 p., nepagrįstai išlaikymą siejo su atsakovo gaunamomis pajamomis (uždarbiu) ir priteisė iš atsakovo E. L. išlaikymą nepilnametei dukrai po 25 procentus nuo visų gaunamų pajamų (uždarbio), bet ne mažiau 250Lt/mėn. Naujasis CK tokio išlaikymo būdo nenumato. Todėl sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, teismas, atsižvelgęs į vaiko interesus, lemiamus jo amžiaus, sveikatos būklės, gabumų, pomėgių, nustato reikalingo (teiktino) išlaikymo dydį, o išnagrinėjęs tėvų turtinę padėtį, pajamas, išlaikytinių skaičių, kitas aplinkybes – nustato kiekvieno jų išgalėjimo teikti išlaikymo dydį. Šioje byloje teismas nustatė, kad šalių dukrai 7 metai amžiaus, ji mokosi pirmoje klasėje, lanko šokių būrelį, ruošiasi dainų šventei, dėl ko reikia jai pasiūti kostiumą, be to, dėl sveikatos problemų mergaitė nuolat vartoja homeopatinius vaistus, vitaminus. Šios aplinkybės rodo, kad šalių dukrai dėl pomėgių ir sveikatos problemų reikalingas didesnio dydžio išlaikymas nei įprastai tokio amžiaus vaikui. Ieškovė uždirba 950 Lt. Atsakovas nepateikė duomenų, apie jo gaunamo uždarbio dydį. Kadangi jis sprendimo išlaikymo dalyje neginčijo ir neginčijo įsiskolinimo dydžio, paskaičiuoto po 250Lt/mėn., išskyrus tai, jog tvirtino teikęs išlaikymą geruoju, laikytina, jog atsakovas privalo ir išgali teikti po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametės dukros išlaikymui iki jos pilnametystės. Atsižvelgiant į infliaciją, apylinkės teismas pagrįstai taikė CK 3.208 str., numatantį išlaikymo indeksavimą. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio. Todėl tuo atveju, jei teikiančio išlaikymą asmens turtinė padėtis iš esmės pagerės ir padidės išlaikomo nepilnamečio vaiko poreikiai, motina ar tėvas turės teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).
Aptartais motyvais atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos ir valstybei teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 98 str., 88 str. 1 d. 1 p.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kuria iš atsakovo E. L. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą. Priteisti nuo 2006 m. gegužės 1 d. iš E. L., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai M. L., (duomenys neskelbtini), atstovaujamai motinos J. L., iki jos pilnametystės išlaikymą mokomomis periodinėmis išmokomis po 250 litų kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš E. L. 700 Lt J. L. naudai turėtų advokato pagalbos išlaidų apeliaciniame procese ir 16,40 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
nutarė:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. sprendimą ... Priteisti iš ... ... Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.