Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2005-08-16 · Civilinė byla Nr. 2-398

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Data
2005-08-16
Bylos Nr.
2-398
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytas Milius (pirm.), Audronė Jarackaitė (pran.), Laima Garnelienė
Atsakovas
V. B., UAB „Pons Possibilitatis Prosperae“, R. L.
Trečiasis asmuo
P. J., V. J., UAB „Rentija“
Kategorijos
  • 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-398/2005 Procesinio sprendimo kategorija 36.2; 110.1; 110.6 (S)
Lietuvos apeliacinis teismasNutartisLietuvos respublikos vardu2005 m. rugpjūčio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų kolegijos pirmininko teisėjo Vyto Miliaus,kolegijos teisėjų: Laimos Garnelienės ir Audronės Jarackaitės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 7 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr.2-935-436/2005 pagal ieškovo akcinės bendrovės (toliau – AB) „Linas“ ieškinį atsakovams UAB „Pons Possibilitatis Prosperae“, R. L., V. B. dėl skolos priteisimo (tretieji asmenys – P. J., V. J., UAB „Rentija“).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ieškovas AB „Linas“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Pons Possibilitatis Prosperae“ (skolininkas), R. L. (laiduotojas), V. B. (laiduotojas) dėl 2 900 442,67 Lt solidarios skolos priteisimo, nurodydamas, kad skolininkas negrąžino pagal 2001 m. lapkričio 27 d. kreditavimo sutartį Nr. 031-01506 suteiktos paskolos, o laiduotojai taip pat skolos nesumokėjo. Ieškovas prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovų nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą ieškinio sumai užtikrinti, nes po kelių reikalavimų grąžinti skolą atsakovai jos negrąžina, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2005 m. birželio 7 d. nutartimi areštavo atsakovų UAB „Pons Posibilitatis Prosperae“, R. L. ir V. B. 2 900 442,67 Lt nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant juo disponuoti. Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nesvarstomas ieškinio pagrįstumo klausimas bei netiriamos faktinės bylos aplinkybės, kad atsižvelgia į ieškinio sumą, į tai, kad atsakovai gera valia skolos negrąžina, kad neatsirastų priežasčių, dėl kurių teismo sprendimo vykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, kad atsakovai neperleistų turto, todėl nepranešęs skolininkams, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d., 148 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Atsakovas V. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 7 d. nutartį ir išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą iš esmės. Atsakovas nurodo, kad :

Pažeistos teritorinio teismingumo taisyklės, kadangi šalys Kauno apygardoje buveinių neturi, o byla būtų operatyviau išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme. Ieškovo pareikštas ieškininis reikalavimas kyla iš 2005 m. vasario 7 d. trišalės reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 02300092/2005, kurioje numatyta, kad ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose, nenurodant teritorinio teismingumo; Ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstas, nes nėra duomenų, kad atsakovui buvo įteikti raginimai ar pranešimai įvykdyti prisiimtas prievoles (pateikta tik UAB „Pons Posibilitatis Prosperae“), kad atsakovas UAB „Pons Possibilitatis Prosperae“ yra tikrai skolingas ieškovo nurodytas sumas, o ieškovas neinformavo laiduotojų, kad skolininkas neatsiskaito laiku. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad visi atsakovai vengia gražiuoju grąžinti skolą, nes informuotas tik pagrindinis skolininkas; Be to, teismas, pritaikydamas ieškinio dydžio turto areštą fiziniams asmenims (beje, vieno atsakovo akcininkams), privalėjo siekti kreditoriaus ir skolininkų interesų pusiausvyros, pareikalauti iš ieškovo galimų atsakovų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, tačiau to nepadarė, taikė laikinąsias apsaugos priemones net nepranešęs atsakovams; Taip pat teismas neįsitikino, ar atsakovai, fiziniai asmenys, kurių turto atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra sandorio šalis, pagal kurį reikalaujama grąžinti skolą. Vienintelis pagrindas įtraukti į bylą fizinius asmenis atsakovais buvo 2004-10-28 laidavimo raštas, kurį fiziniai asmenys pasirašė kaip atsakovo UAB „Pons Posibilitatis Prosperae“ akcininkai, jam atstovaudami, ir laidavo tik savo akcijomis minėtoje įmonėje. Akcininkų turtas yra atskirtas nuo įmonės turto, negali būti siejamas su bendrovės prisiimtomis prievolėmis ar jų vykdymu, todėl teismas nepagrįstai pritaikė turto areštą visam atsakovo, fizinio asmens, akcininko, turtui; Apeliantas pažymi, kad atsakovo UAB „Pons Possibilitatis Prosperae“ prievolių įvykdymą užtikrina ieškovo (kreditoriaus) iš banko (pirminio kreditoriaus) perimtos skolą užtikrinančios priemonės – hipotekos ir įkeitimo lakštai bei kitos garantijos, todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas gavo dvigubą ieškinio užtikrinimą.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir nurodo, kad :

Ieškinys atsakovams pareikštas dėl skolos pagal kredito sutartį, sudarytą su pradiniu kreditoriumi AB bankas „Snoras“, su visais jos pakeitimais ir papildymais, išieškojimo. 2005-02-10 papildomame susitarime dėl kredito sutarties Nr. 031-01506 vykdymo (2005-01-10 sutarties priedas Nr. 100) buvo išdėstyta nauja 2001 m. lapkričio 27 d. kredito sutarties Nr. 031-01506 redakcija, kur ir nustatytas teritorinis teismingumas. Ieškovo reikalavimas kilo ne iš reikalavimo perėmimo sutarties, o iš kreditavimo sutarties; Apelianto teiginiai dėl skolos negrąžinimo yra svarbūs nagrinėjant bylą teismo posėdyje iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; Apelianto teiginiai, jog fiziniai asmenys nežinojo apie skolininko UAB „Pons Possibilitatis Prosperae“ prievolių nevykdymą, neatitinka tikrovės, nes apeliantas yra atsakovo komercijos direktorius, o teismui pateikti ieškinio priedai įrodo, jog skola egzistuoja; Ieškovas yra linkęs spręsti taikiai susiklosčiusią padėtį, tačiau apeliantas nereagavo į ieškovo advokatų siųstus raštus, vengė bendravimo; Taikyti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą yra teismo teisė; Apelianto teiginys, jog jis laidavo kaip akcininkas tik savo akcijomis, nėra analizuojamas taikant laikinąsias apsaugos priemones, tai ieškinio pagrįstumo klausimas, bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas pagrįstai ir teisėtai pritaikė apelianto turtui laikinąsias apsaugos priemones, nes jis byloje yra atsakovu; Be to, žinodamas apie galimybę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, panaikinimo ar dydžio sumažinimo pagal CPK 146 straipsnio nuostatas, apeliantas neatliko jokių veiksmų, kad grąžinti skolą, priešingai ėmėsi veiksmų, kad turtas būtų paslėptas, išsiėmė pažymėjimą turimo sklypo pardavimui.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Pons Possibilitatis Prosperae“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti ir nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymui neprieštarauja, nes laiku nesugebėjo įvykdyti savo įsipareigojimų, o ieškininiai reikalavimai kyla iš 2001 m. kredito sutarties, todėl teismas teisingai nustatė teritorinį teismingumą, priimdamas ieškinį. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo administracijos vadovas visus sandorius sudarydavo tik akcininkų sprendimų pagrindu arba akcininkams pritarus. Kadangi kredito suma buvo didelė, todėl verslas buvo vykdomas išimtinai akcininkams pritarus. Daugumoje atvejų derybas vesdavo tiesiogiai patys akcininkai, todėl iškilus laikinoms finansinėms problemoms, akcininkai įpareigojo bendrovės direktorių pasirašyti garantijos sutartis, pateiktas ieškovo bei pateikė asmenines akcininkų garantijas visu savo turtu. Todėl nėra pagrindo tenkinti apelianto skundo.

Atsakovas R. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti ir nurodo, kad kartu su apeliantu laidavo už UAB „Pons Posibilitatis Properae“ prievolių vykdymą visu savo turtu, o jam neįvykdžius savo prievolių, ieškovas įgijo teisę reikalauti prievolės įvykdymo iš laiduotojų, kurie turi sąžiningai vykdyti savo įsipareigojimus.

Trečiasis asmuo UAB „Rentija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir nurodo, kad šalys galėjo pagal CPK 32 straipsnio pirmą dalį susitarti dėl teritorinio teismingumo, ką ir padarė. Teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų priklauso ieškovui, o ne apeliantui. Atsakovas vietoje to, kad įrodytų, jog nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo vykdymas nepasunkės, gilinasi atskirajame skunde į ieškinio pagrįstumą bei faktines bylos aplinkybes. Trečiasis asmuo UAB „Rentija“, dalyvavusi atsakovams pasirašant laidavimo raštą, patvirtina, kad atsakovai solidariai laidavo būtent visu savo turtu, kad atsakovas UAB „Pons Posibilitatis Prosperae“ įvykdys savo įsipareigojimus, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones apelianto atžvilgiu.

Tretieji asmenys P. J. ir V. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir nurodo, kad teismingumas nustatytas šalių sutartyje, be to, patogiausias visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, kurie yra iš Kauno, Panevėžio ir Vilniaus, todėl patogumo ir operatyvumo tikslais, byla paliktina nagrinėti Kauno apygardos teisme. Nelogiški apelianto teiginiai, jog jis laidavo tik įmonės akcijomis, nes, jei įmonė negeba vykdyti įsipareigojimų, tai jos akcijos nieko vertos, todėl logiška, kad apeliantas laidavo savo turtu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.), o pagal CPK 145 straipsnį, laikinosios apsaugos priemonės paprastai taikomos atsakovo turtui, pasireiškia jo turtinių interesų ribojimu.

Šioje byloje apeliantui pareikšti ieškininiai reikalavimai CK 6.81 straipsnio pagrindu dėl negrąžintos paskolos priteisimo ieškovui išduoto laidavimo rašto, kuriuo jis laidavo atsakovo UAB „Pons Possibilitatis Prosperae“ įsipareigojimų pagal 2004 m. spalio 28 d. Ūkinės veiklos sutartį ir 2004 m. spalio 28 d. garantijos suteikimo sutartį vykdymą, pagrindu, kaip solidariąją prievolę turinčiam bendraskoliui (CK 6.81 str., 6.82 str.), o didelė ieškinio suma (2 900 442,67 Lt), jos negrąžinimas, kiti bylos duomenys duoda pagrindo teigti apie būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą (CPK 144 str. 1 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamojo ir kilnojamojo apelianto turto areštą (CPK 145 str.1 d. 1 p. ir 3 p.).

Neturi pagrindo ir apelianto argumentas dėl civilinės bylos teritorinio teismingumo, nes pagal bylos duomenis ieškovo reikalavimas - grąžinti skolą kyla iš 2001 m. lapkričio 27 d. kredito sutarties Nr. 031-01506, sudarytos su pradiniu kreditoriumi AB bankas „Snoras“, bei jos pakeitimų ir papildymų, tarpe kurių 2005 m. vasario 10 d. papildomame susitarime (2005-01-10 sutarties priedas Nr. 100) buvo išdėstyta nauja 2001 m. lapkričio 27 d. kredito sutarties Nr. 031-01506 redakcija, kurioje nustatytas sutartinis teritorinis teismingumas - Kauno apygardos teisme, jei ieškinio suma viršys 100 000 Lt (b.l.18). Šis susitarimas dėl bylos teritorinio teismingumo nepažeidžia išimtinio ar rūšinio teismingumo nustatymo taisyklių (CPK 32 str., 27 str., 31 str., CK 6.189 str.). Apelianto nurodoma 2005 m. vasario 7 d. trišalė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 02300092/2005 nustato kreditorių pasikeitimą prievolėje, perleidus reikalavimą dėl skolos ieškovui AB „Linas“, kuri nepakeitė susitarimo dėl teismingumo (CK 6.101 str., CPK 32 str.). Beje, pagal bylos duomenis ieškovo buveinė ir atsakovo R. L. gyvenamoji vieta yra Panevėžyje, visi tretieji asmenys gyvena (ar jų buveinė) Kaune, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti ir CPK 35 straipsnyje numatytų aplinkybių dėl bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui.

Dėl to atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti apygardos teismo nutarties (338 str., 329 str., 330 str.). Beje, pagal CPK 147 straipsnio pirmą dalį, apeliantas turi teisę, esant pagrindui, motyvuotai prašyti teismo pritaikyti jo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimą, o pagal to paties straipsnio trečią dalį, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo atmestas ieškinys, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, atsiradusius dėl ieškovo prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Teisėjų kolegija nenagrinėja apelianto argumentų dėl ieškinio esmės (laidavimo sutarties turinio, sąlygų, laidavimo pagrindų, apimties ir kt.), kurie gali būti reikšmingi nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą pirmosios instancijos teisme (CPK 338 str., 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 7 d. nutartį.

Kolegijos pirmininkasVytas Milius TeisėjaiLaima Garnelienė Audronė Jarackaitė