- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-01
- Bylos Nr.
- AS-469-73-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Taminskas (pirm.), Stasys Gudynas, Sigita Rudėnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- D.P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D.P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D.P. prašymą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D.P. prašymą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises ir žalos atlyginimo ir 2006 m. gruodžio 4 d. paskelbė sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjos D.P. skundą dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises ir žalos atlyginimo patenkinti iš dalies: priteisti D.P. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, 838,50 (aštuonis šimtus trisdešimt aštuonis litus ir penkiasdešimt centų) Lt turtinei žalai atlyginti, o kitoje dalyje skundą atmesti.
Pareiškėja D.P. 2006 m. gruodžio 11 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą išaiškinti, papildyti, ištaisyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje.
Šalies argumentai
Prašyme nurodė, kad teismas neteisingai aiškino faktines aplinkybes, netinkamai ir nepilnai išsprendė reikalavimus, nepaaiškino jai atsakovo veiksmų, neteisingai nurodė faktines aplinkybes, klaidingai nurodė skaičius ir pavardes.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 12 d. nutartimi nutarė ištaisyti administracinėje byloje Nr. 1-3778-19/2006 m. pagal pareiškėjos D.P. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises ir žalos atlyginimo, priimto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje esančius rašymo apsirikimus: neteisingą pavardę „D.V." į teisingą D.Ž. (2,3 lapuose) bei skaičius 30000 į 300000 (5-o lapo priešpaskutinė pastraipa). Kitoje dalyje teismas pareiškėjos prašymo netenkino bei išaiškino jai, kad prašyme minimi teiginiai gali būti nurodyti pasinaudojant sprendimo apskundimo teise, paduodant apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio l dalis numatyta, kad paskelbus byloje sprendimą, priėmęs sprendimą teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kol sprendimas neįvykdytas, teismas gali savo iniciatyva ar bylos šalių prašymu ištaisyti sprendime aptiktus rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas. Ištaisymų klausimas išsprendžiamas nepranešus šalims, priimant nutartį. Šio straipsnio 3 dalis taip pat numato, kad kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. Teismo nuomone, pagal pareiškėjos prašymą išaiškinti, papildyti, ištaisyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimą, galima suprasti, kad ji šiuo prašymu apskritai nesutinka su teismo sprendimu, prašyme nurodo, kad teismas netinkamai ir neteisingai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas. Kaip nurodė teismas, šis prašymas negali būti laikomas prašymu ištaisyti ir išaiškinti teismo sprendimą. Todėl pareiškėjai teismas išaiškino, kad ji turi teisę prašyme nurodytus argumentus ir nuomonę nurodyti apeliaciniame skunde, pasinaudojant teise apskųsti teismo sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja prašymo 9 punkte taip pat nekonkretizuodama pažymėjo, jog teismo sprendime neteisingai nurodytos pavardės, neturtinės žalos dydis ir yra kitų netikslumų. Šiuo klausimu teismas nurodė, jog 2006 m. gruodžio 4 d. teismo sprendime kai kuriose vietose klaidingai nurodoma D.Ž. pavardė „V.", bei sprendimo 5 lape paskutinėje pastraipoje klaidingai nurodyti skaičiai 30000, kai turėtų būti nurodoma 30000, todėl šis rašymo apsirikimas ištaisytinas.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėja D.P. prašo išaiškinti, pataisyti ir papildyti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nutartį pagal pateiktą prašymą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 12 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl šio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimo išaiškinimo, papildymo ir ištaisymo tenkino iš dalies bei nurodė, kad dalis pareiškėjos prašymo teiginių gali būti suprantami ir vertinami kaip jos nesutikimo su teismo sprendimu argumentai bei atitinkamai gali būti nurodyti apeliaciniame skunde, pasinaudojant teise apskųsti teismo sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Tačiau, anot pareiškėjos, 2006 m. gruodžio 12 d. nutartį ji gavo tik 2006 m. gruodžio 20 d., t. y. jau pasibaigus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimo apskundimo terminui, todėl negalėjo pasinaudoti šia galimybe.
2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 4 d. sprendime nurodė tai, kad pareiškėjos atžvilgiu buvo iškelta baudžiamoji byla, kad ji neturėjo teisės įsigyti žemę, taip pat ir kitus nesuprantamus teiginius, kuriuos patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Tačiau prašymas išaiškinti, papildyti ar pataisyti šiuos teiginius buvo nepagrįstai atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 151 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi:
palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą;pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį iš dalies;panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės;panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsižvelgiant į šias ABTĮ nuostatas, konstatuotina, jog pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytas reikalavimas - išaiškinti, pataisyti ir papildyti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nutartį šioje administracinėje byloje – negali būti tenkinamas, kadangi tokios apeliacinės instancijos teismo teisės įstatymas nenumato.
Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog atskirajame skunde pareiškėja iš esmės ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nutartį (t. 2, b.l. 182) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimo adm. byloje Nr. I-3778-19/2006 m. (t. 2, b.l. 164-170) išaiškinimo ir ištaisymo. Todėl, vadovaujantis ABTĮ 136 straipsnio 1 bei 2 dalyje įtvirtintomis teisės normomis, apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti visą bylą ir įvertinti Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 12 d. nutarties pagrįstumą bei teisėtumą.
Pažymėtina, jog ABTĮ 94 straipsnio 1 dalis numato, kad paskelbus byloje sprendimą, priėmęs sprendimą teismas neturi teisės patį jį panaikinti ar pakeisti. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kol sprendimas neįvykdytas, teismas gali savo iniciatyva ar bylos šalių prašymu ištaisyti sprendime aptiktus rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, ištaisymų klausimas išsprendžiamas nepranešus bylos šalims, priimant nutartį. Vadovaujantis ABTĮ 94 straipsnio 3 dalimi, kol teismo sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2006 m. gruodžio 11 d. pateikė prašymą dėl šio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimo adm. byloje Nr. I-3778-19/2006 m. išaiškinimo, ištaisymo ir papildymo (t. 2, b.l. 172-174). Šiame prašyme pareiškėja iš esmės išdėstė dvejopo pobūdžio argumentus, kurie, jos nuomone, sąlygoja būtinybę išaiškinti bei ištaisyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimą.
Visų pirma, prašyme dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimo adm. byloje Nr. I-3778-19/2006 m. išaiškinimo, ištaisymo ir papildymo pareiškėja pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime neteisingai nurodė asmenų pavardes, neturtinės žalos dydį ir kitus netikslumus. Šiuo aspektu pažymėtina, jog, atsižvelgdamas į šią pareiškėjos prašymo dalį, nurodytus rašymo apsirikimus (kai kurių pavardžių bei skaičių rašybą) pirmosios instancijos teismas 2006 m. gruodžio 12 d. nutartimi ištaisė.
Antra, kaip pabrėžiama ir atskirajame skunde, pareiškėja prašyme dėl teismo sprendimo išaiškinimo, ištaisymo ir papildymo nurodė įvairius jos nuomone nepagrįstus teismo sprendimo teiginius, kuriuos patvirtinančių įrodymų byloje nėra, t. y., kad pareiškėjos atžvilgiu buvo iškelta baudžiamoji byla, kad ji neturėjo teisės įsigyti žemę ir pan. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šių pirmosios instancijos teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimo teiginių vertinimas negalėjo būti atliktas ištaisant ar išaiškinant teismo sprendimą ABTĮ 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis ABTĮ 94 straipsnio 2 bei 3 dalies nuostatomis teismo sprendime galima ištaisyti tik rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, o išaiškinti teismo sprendimą galima tik nekeičiant jo turinio. Todėl pareiškėjos teiginiai dėl įvairių pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomų aplinkybių faktinio nepagrįstumo, kaip teisėtai ir pagrįstai 2006 m. gruodžio 12 d. nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, gali būti vertinami tik nagrinėjant administracinę bylą iš esmės apeliacine tvarka (ABTĮ 130, 138 straipsniai).
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada jog pareiškėjos D.P. atskirasis skundas yra atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjos D.P. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.