- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-15
- Bylos Nr.
- TS-12-1046/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
- Nuteistasis
- J. T.
- Kategorijos
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė, susipažinusi su pateikta nuteistosios asmens byla, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 01/7-4554 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“, Panevėžio pataisos namų siūlymu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios J. T. skundą dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 01/7-4554 ,,Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“ ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2017 m. spalio 23 d. nutarimu „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“ Nr. 01/7-4554 nutarė netaikyti nuteistajai J. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Taip pat rekomendavo nuteistajai dėl nuteistosios socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo iki pakartotinio svarstymo dienos tęsti mokslą Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro skyriuje ir dirbti pataisos įstaigos siūlomus darbus.
Panevėžio miesto apylinkės teisme 2017 m. spalio 30 d. gautas J. T. skundas, kuriame nurodoma, kad nuteistoji nesutinka su Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. spalio 23 d. nutarimu „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“ Nr. 01/7-4554 ir prašo jį panaikinti bei taikyti jai lygtinį paleidimą.
Šalies argumentai
Skunde J. T. nurodė, kad bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas veiklas, 2017 mokslo metais Suaugusiųjų mokymo centro skyriuje mokosi 5 klasėje, komisija nutarime nurodo, kad požiūris į mokslą atsakingas. 2017 m. liepos 4 d. suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, nurodė šiuo metu dirbanti ūkyje esančiame už įstaigos teritorijos ribų. 2017 m. rugsėjo 22 d. įsakymu jai buvo suteikta trumpalaikė išvyka 3 paroms į namus, į pataisos namus sugrįžo laiku. Bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų nepažeidė, teigia, kad buvo skatinta, tačiau dokumentuose, pateiktuose Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai nurodyta, kad skatinta nebuvo ir mano, kad tokia klaida padaryta rašant charakteristiką galėjo nulemti komisijos sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo. Prašo atsižvelgti į šeimyninę padėtį, kadangi turi 4 vaikus, iš kurių 3 nepilnamečiai, motinos valdžia nėra apribota, su jais, bei sugyventiniu nuolat palaiko socialinius ryšius laiškais ir telefoniniais pokalbiais. Skunde nuteistoji taip pat nesutinka su komisijos išvada, kad yra išsikėlusi ilgalaikius abstrakčius tikslus, tačiau nenumačiusi kaip juos įgyvendinti, nurodo, kad patenkinus prašymą jai taikyti lygtinį paleidimą, ketina dirbti, kartu su sugyventiniu rūpintis vaikais. Remiantis OASys metodikos gautais duomenimis pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tačiau, kaip komisija pažymi, nuteistosios elgesyje stebima pažanga. Mano, kad gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi bausmės atlikimo metu suvokė ir visiškai pripažino savo padarytas klaidas, ketina laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti, turi gyvenamąją vietą, palaiko ryšius su savo šeimos nariais.
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra atsiliepimo į skundą nepateikė.
Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, apsvarsčiusi nuteistosios J. T. prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nutarė netaikyti jai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atsižvelgdama į tai, kad nuteistoji teista trečią kartą, bausmę pataisos namuose atlieka antrą kartą, paskutines nusikalstamas veikas įvykdė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, stokoja darbinės patirties, išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos, neturi pakankamų problemų sprendimo įgūdžių, linkusi kartoti klaidas, be to, nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas (49 balai, vidutinė rizika), ir kitos reikšmingos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad J. T. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Panevėžio miesto apylinkės teisme 2017 m. lapkričio 9 d. gautas Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos siūlymas Nr. S-4404, kuriame nurodyta, kad jeigu būtų priimta nutartis tenkinti J. T. skundą ir taikyti jai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija siūlytų teismui nuteistajai nustatyti pareigą per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios skundas atmetamas.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistoji J. T. lanko biblijos pažinimo programą, dalyvauja kitose programose, dalyvavo teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimuose nuteistosioms. Be to, nuteistoji 2017 metais Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro skyriuje baigė 4 klasę, t. y. įgijo pradinį išsilavinimą, šiais metais tęsia mokslus ir mokosi 5 klasėje. Su pertraukomis pataisos namuose dirbo ūkio darbus. 2017-09-22 direktoriaus įsakymu jai buvo suteikta trumpalaikė išvyka į namus, po kurios nuteistoji grįžo nustatytu laiku. Bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų nepažeidė, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais.
Aptarti duomenys patvirtina, kad J. T. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikusi įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nagrinėjamu atveju pagal OASys metodiką atlikus nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad J. T. priskirtina ne prie žemos, o prie vidutinės grupės (49 balai). Be to, kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos, jos nusikalstamo elgesio rizika nuo 2016 m. gruodžio mėnesio visiškai nesikeičia. Esant nustatytai vidutinei nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti tai, ar yra akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant šį klausimą svarbu įvertinti ne tik nuteistosios elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, taip pat visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad J. T. yra teista tris kartus ir dauguma jos padarytų nusikalstamų veikų yra susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, t. y. sunkūs bei visuomenei didelę grėsmę keliantys nusikaltimai. Be to, nuteistosios daromi nusikaltimai vis sunkėja. Svarbu ir tai, kad veikas, už kurių padarymą buvo nuteista paskutiniu teismo nuosprendžiu, įvykdė lygtinio paleidimo metu, kas rodo nuteistosios polinkį nusikalsti. Nors nuteistoji tvirtina, kad išėjusi į laisvę pragyvenimui ji užsidirbs sąžiningai dirbdama, tačiau teismui tokie nuteistosios teiginiai kelia pagrįstų abejonių. Visų pirma, kaip minėta anksčiau, J. T., šiuo metu turi tik pradinį išsilavinimą, nėra įgijusi jokios specialybės, o jos darbinė patirtis yra labai menka – yra dirbusi Anglijoje pakavimo fabrike, o pataisos namuose bei už pataisos namų teritorijos ribų dirbo tik ūkio darbus, kas rodo, kad nuteistoji nėra konkurencinga darbo rinkoje. Antra, nuteistoji J. T. turi net keturis vaikus, iš kurių trys yra nepilnamečiai ir reikalingi išlaikymo. Taigi, nuteistajai laisvėje tektų rūpintis ne tik savimi, bet ir vaikais, kas reiškia didesnių pajamų reikalingumą. Tuo tarpu neturint atitinkamo išsilavinimo bei specialybės ir turint teistumą, būnant laisvėje susirasti darbą galimybės yra labai ribotos. Visa tai neleidžia teismui atmesti tikimybės, kad nuteistoji, neturėdama pakankami lėšų pragyvenimui sau ir vaikams, gali vėl grįžti prie nusikalstamų veikų darymo. Tuo labiau, kad ji savo jau padarytas nusikalstamas veikas pateisina. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad vienas iš kriminogeninių veiksnių, darančių įtaką nuteistosios elgesiui yra išsilavinimo ir darbinės patirties stoka. Svarbu pažymėti ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyti net penki kriminogeniniai veiksniai, kai tuo tarpu apsauginių, riziką mažinančių veiksnių yra tik du. Visų šių aptartų aplinkybių nesušvelnina net ir tai, kad nuteistajai J. T. net kelis kartus buvo suteikta teisė išvykti už pataisos namų ribų be palydos. Ši aplinkybė rodo tik tai, kad nuteistosios elgesys gerėja, tačiau pagerėjimas nėra toks žymus, kad būtų galima taikyti lygtinį paleidimą.
Taigi nors bylos duomenys ir patvirtina, kad nuteistosios elgesys keičiasi teigiama linkme (vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos programose, mokosi, dirba ir kt.), tačiau šiuo metu nuteistosios J. T. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos būtų neadekvatus ir neproporcingas nei nuteistosios asmenybės apibūdinimui, nei jos padarytų nusikaltimų sunkumui ir pavojingumui, jis neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o svarbiausia, tokiu atveju nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pakankamai požymių, patvirtinančių, jog būdama laisvėje nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nuteistosios pataisos procesas turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, o jos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 364 straipsniu,
nutaria:
Atmesti nuteistosios J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. spalio 23 d. nutarimo „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“ Nr. 01/7-4554.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.