- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-11
- Bylos Nr.
- 2S-370-212/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-01042-2011-01
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Nijolė Danguolė Smetonienė, Zina Mickevičiūtė (pran.)
- Ieškovas
- A. U.
- Atsakovas
- Viešajai įstaigai Pasvalio
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės (pranešėjos),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. U. atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-39-205/2012 pagal A. U. ieškinį atsakovui Viešajai įstaigai Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centrui dėl pažeistų teisių ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė atsakovės Viešosios įstaigos Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro vadovo V. P. 2011-07-08 pasirašytą dokumentą Nr. R3-368 pripažinti neteisėtu; įpareigoti VšĮ Pasvalio PASPC ieškovei išduoti vieną iš pažymų: pažymą, kad A. U. neserga lėtiniu alkoholizmu, neserga narkomanija, neserga psichikos liga; pažymą, kad A. U. neserga F10, neserga narkomanija, psichikos ligos Z76.9; pripažinti, kad VšĮ Pasvalio PASPC vadovas V. P. neteisėtai neleido A. U. susipažinti su jos medicininiais dokumentais; įpareigoti VšĮ Pasvalio PASPC skubiai supažindinti A. U. su jos medicininiais dokumentais, sudarant galimybę pareikšti pastabas apie medicinos dokumentuose esančius trūkumus, priteisti iš atsakovo VšĮ Pasvalio PASPC 5 000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 28 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas numato privalomą ikiteisminių ginčų nagrinėjimą dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos nustatymo. Ieškovė, manydama, kad jos teises pažeidė sveikatos įstaigos vadovas, paduodama skundą, turėtų remtis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos 64 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą, nesilaikydama tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir šia teise dar gali pasinaudoti, jos ieškinį teismas paliko nenagrinėtu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-03-28 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – 2011-08-22 ieškovės ieškinio prašymą tenkinti. Nurodo, jog nutarties turinys neatitinka ieškinyje išdėstytų aplinkybių, pagrįstų žodiniais ir rašytiniais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, nes nutartį priėmė tik dėl 4-to ieškinio reikalavimo punkto, ignoruodamas kitus ieškinio reikalavimo punktus. Teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovė kreipėsi į teismą, nesilaikydama tos kategorijos byloms nustatyto išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, kadangi ieškovė kreipėsi į: Sveikatos apsaugos ministeriją, kuri išaiškino ikiteisminę ginčo tvarką ir ją įvykdė; Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centrą bei į Pasvalio PASPC vadovą V. P.. Pasvalio rajono Savivaldybės administracijos 2011-07-09 Nr. ARB-1646 įrodo, kad ieškovė kreipėsi į Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Savivaldybės Tarybos sudarytą visuomeninę administracinių ginčų komisiją ir gavo informaciją, kad Pasvalio rajono savivaldybėje tokios komisijos nėra. Ieškovė taip pat kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą bei Pasvalio rajono apylinkės teismą. Išdėstytos aplinkybės įrodo, kad ieškovė laikėsi problemos sprendimo ne teisme tvarkos. Iš jos negalima reikalauti atsakomybės už Pasvalio PASPC neveikimą, Pasvalio rajono Savivaldybės neveikimą, už tai, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas pasiūlė kreiptis į Pasvalio rajono apylinkės teismą, o Pasvalio rajono apylinkės teismas ieškinį priėmė. Mano, kad Pasvalio rajono apylinkės teismas sąmoningai vilkino šią bylą. Atsakovė nei karto savo pozicijos negrindė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 str. 2 d. 24 str. 2d. bei atmetė ikiteisminius prašymus ginčą išspręsti taikiai. Teismo nutartis, žinant apie atsakovės poziciją, yra nepagrįsta ir neatitinkanti situacijos esmės, nes teismas verčia ieškovę, beveik metus laiko nesėkmingai bandančią apginti savo teises, procesą pradėti iš pradžių, tuo pažeisdamas teisingumo ir sąžiningumo principus. Teismas neteisingai aiškina priežastis dėl ieškovės reikalavimo priteisti 5 000 Lt iš atsakovės. Be to, teismas neleido ieškovei laisvai išdėstyti ieškinio aplinkybių, neteisingai taikė teisės normas, ignoravo faktą, kad į teismą kreipėsi buvusi Pasvalio PASPC pacientė bei priėmė nutartį neatsižvelgdamas į Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 21 ir 22 str. ieškinys teismui buvo pateiktas dėl to, jog atsakovė pažeidė ieškovės teises, todėl Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymas šiuo atveju nėra esminis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-03-28 nutartį palikti galioti. Nurodo, kad teismas nutartimi pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą, dėl tos priežasties, kad ieškovė ieškiniu reikalaudama nustatyti jos teisių pažeidimo faktą bei priteisti tuo padarytą neturtinę žalą, nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Nepagrįsti ieškovės argumentai, jog ji laikėsi problemos sprendimo ne teisme tvarkos, nes ji turėjo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, tačiau to nepadarė. Mano, kad visos bylos aplinkybės įrodo, kad ieškovė vis dar serga psichikos liga ir dėl šios priežasties jos prašoma pažyma, kad ieškovė neserga jokiomis psichinėmis ligomis negali būti išduota. Nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl turi būti palikta galioti, o ieškovės skundas vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise bei tolimesnis ieškovės sąmoningas ar nesąmoningas manipuliavimas turimais dokumentais bei klaidingas jų interpretavimas.
Atskirasis skundas atmestinas, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-03-28 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. CPK 22 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka konkrečių kategorijų byloms nagrinėti. CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK nustatyta tvarka. PTŽSAĮ 13 straipsnyje numatyta, kad pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos (PTŽSAĮ 24 str. 2 d.). Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (PTŽSAĮ 24 str. 3 d.).
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005-02-10 nutarimu Nr. 152 patvirtino Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatus, kurių 6 punkte numatyta, kad Komisija yra ikiteisminė institucija, nagrinėjanti ginčus dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo, išskyrus ginčus, kylančius iš civilinės atsakomybės draudimo santykių, o 32 punkte – kad pacientas (jo atstovas), kitas suinteresuotas asmuo ar sveikatos priežiūros įstaiga, taip pat sprendimą priimant nedalyvavę asmenys, nesutinkantys su Komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo gavimo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Iš Komisijos nuostatų 7 punkto matyti, kad komisijos funkcijos yra spręsti, ar paciento (jo atstovo) arba kitų suinteresuotų asmenų pareiškimo nagrinėjimas priklauso Komisijos kompetencijai; nagrinėti ginčus dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo, kylančius tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos; nustatyti padarytą žalą ir jos dydį pagal paciento (jo atstovo) ar kitų suinteresuotų asmenų pareiškimą ir neturtinės žalos dydį (7.1–7.4 p.).
PTŽSAĮ 23 straipsnis nustato pacientų skundų, nesusijusių su žalos atlyginimu, pateikimo ir nagrinėjimo tvarka. Pagal šio straipsnio 2-9 d. nustatytą reglamentavimą, pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą, laikydamasis šiame įstatyme nustatyto pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos turinio ir formos reikalavimų.
Ieškovės A. U. reikalavimai dėl pažeistų teisių ir neturtinės žalos atlyginimo kyla iš pacientės ir sveikatos priežiūros įstaigos ginčo, todėl atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad pateikdama ieškinį teismui, ieškovė privalėjo pasinaudoti PTŽSAĮ nustatyta ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ir kreiptis dėl jai padarytos žalos nustatymo į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Pažymėtina, kad PTŽSAĮ 23 straipsnio 6 dalis nustato, kad į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, 23 straipsnio 5 dalis nustato, kad pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienerius metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos. Ieškovė nesikreipė į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją ir dar gali pasinaudoti šios kategorijos bylose nustatyta išankstine bylos sprendimo ne teisme tvarka. Ieškovės kreipimasis į Sveikatos apsaugos ministeriją ir ministrą R. Š., nepakeičia pareigos kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės A. U. ieškinį dėl pažeistų teisių ir neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.