- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-12
- Bylos Nr.
- 1S-131/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rūta Mickevičienė
- Kaltinamasis
- D. L.
- Kategorijos
- 2.1.15.1Nusikalstama veika padaryta žala
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. L. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. spalio 22 d. nutarties, kuria D. L. , kaltinamam padarius nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 181 str. 2 d., 180 str. 1 d., kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.
Teisėja, išnagrinėjusi kaltinamojo skundą ir susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. L. pagal LR BK 181 str. 2 d. kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2008 m. kovo mėnesio pradžios iki 2008 m. birželio mėnesio pradžios, neturėdamas teisėto pagrindo, t.y., civilinių įstatymų numatyto turtinės teisės atsiradimo pagrindo, atvirai vertė nepilnamečius T. A. ir V. M. savo naudai perduoti turtą – 700 litų arba 200 eurų – už praeityje nenustatytų asmenų pagrobtus automobilio ratų apdailos gaubtus, o neįvykdžius šio reikalavimo, grasino panaudoti ir panaudojo fizinį smurtą, o būtent – 2008 m. kovo mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, dienos metu, Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini) namo esančioje turgavietėje, grasindamas ateityje išvežti į mišką, sumušti, peršauti rankas ir kojas, atvirai vertė nukentėjusįjį T. A. ir V. M. perduoti jam pinigus – 700 litų arba 200 eurų, kaip užmokestį už nenustatytų asmenų praeityje pagrobtus ratų apdailos gaubtus; po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam T. A. ir V. M. neįvykdžius reikalavimo, 2008 m. kovo mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, dienos metu, prie „Aušros“ vidurinės mokyklos Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), sudavė nukentėjusiajam T. A. du kartus kumščiu į žandą, vieną kartą į smilkinį, sugriebęs už sprando palenkė ir keliu spyrė į pilvą, o T. A. pargriuvus, spyrė jam į ausį, taip sukeldamas fizinį skausmą, bei reikalavo 700 litų arba 200 eurų atnešti kitą dieną į nurodytą vietą; po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikotarpyje nuo 2008 m. balandžio 25 d. 15.58 val. iki 2008 m. gegužės 7 d. 13. 57 val. skambino ir siuntė trumpuosius pranešimus bei skambino iš jam priklausančio mobilaus ryšio telefono SIM kortelės Nr. 8 653 91616 nukentėjusiajam T. A. į jo mobiliojo telefono SIM kortelę Nr. 8 638 22676 bei V. M. į SIM kortelę 8 689 23688, pasinaudodamas psichologiniu poveikiu T. A. ir V. M. reikalavo 700 litų arba 200 eurų, tokiu būdu pavartodamas fizinį smurtą ir psichologinį poveikį, vertė įvykdyti reikalavimą.
Be to, D. L. pagal LR BK 180 str. 1 d. kaltinamas tuo, kad 2008 m. birželio 11 d. apie 16.45 val., Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su G. T. ir D. G. , panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį T. A. ir taip palaužęs jo pasipriešinimą, t.y sugriebęs jį už rankos, jėga ištraukė ir pagrobė rankoje laikytą svetimą – D. A. , turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SGH X 630“ 450 litų vertės; po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, panaudodamas fizinį smurtą, t.y. D. G. ir G. T. laikant nukentėjusįjį T. A. už rankų, G. T. pagrasinus T. A. užmušti, taip atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis, pagrobė svetimą - D. A. , turtą – 20 litų, pakelį cigarečių „LM“ 5 litų vertės, bendrai padarydamas 475 Lt žalą.
D. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2008 m. birželio 11 d., 2008 m. birželio 13 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurios terminas vėliau to paties teismo nutartimis buvo tęsiamas.
Panevėžio apygardos teismas 2008 m. spalio 22 d. nutartyje pratęsdamas kaltinamajam D. L. kardomosios priemonės - suėmimo terminą nurodė, kad byloje surinkti duomenys leidžia manyti, kad kaltinamais D. L. gali būti padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir 181 str. 2 d. už kurias įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę. Be to, kaltinamasis anksčiau teistas, naujus nusikaltimus kaltinamas padaręs lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu. Tokiu būdu apygardos teismas nustatė, kad šiuo atveju yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatyti suėmimo pagrindai, jog būdamas laisvėje D. L. bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus, numatytus LR BPK 122 str. 4 d.
Šalies argumentai
Skundu kaltinamasis D. L. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. spalio 22 d. d. nutartį. Skunde nurodo, jog nuo teismo niekada nesislapstė ir netrukdė procesui ir neketina to daryti ateityje. Kaltinamasis skunde teigia, kad būdamas laisvėje jis turi galimybę įsidarbinti, todėl jam galėtų būti taikomos ir švelnesnės kardomosios priemonės, kaip namų areštas, dokumentų paėmimas, ar registravimasis policijos įstaigoje. Be to, nurodo, jog jam nepagrįstai yra taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė, nes jis yra kaltinamas tik sunkaus ir apysunkio nusikaltimo padarymu.
Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo D. L. skundą atmesti, o gynėja prašė šį skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. L. skundas atmetamas.
Panevėžio apygardos teismas 2008 m. spalio 22 d. nutartimi kaltinamajam D. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, LR BPK 121 str., 122 str., 127 str. reikalavimų nepažeidė.
Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas kaltinamajam D. L. kardomąją priemonę – suėmimą pratęsė nustatęs tam pagrindus, numatytus LR BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p., t. y., kad kaltinamasis bėgs(slėpsis) nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus, numatytus LR BPK 122 str. 4 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte nurodyta, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, skiriant arba pratęsiant suėmimą, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Panevėžio apygardos teismas 2008 m. spalio 22 d. nutartyje pagrįstai konstatavo, jog byloje surinkti duomenys, t.y. pačio kaltinamojo prisipažinimas dėl vienos nusikalstamos veikos, kitų kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai daiktų apžiūros protokolai, specialistų išvados bei kiti bylos duomenys, leidžia pagrįstai manyti, kad D. L. gali būti padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 181 str. 2 d. ir BK 180 str. 1 d straipsnio 1 dalyje, kurios priskiriamos prie sunkių ir apysunkių nusikaltimų ir už kurias įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 str. 8 d.). Taip pat iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad D. L. anksčiau 5 kartus teistas, naujas nusikalstamas viekas kaltinamas padaręs lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu. D. L. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nesaistomas jokiais socialiniais ryšiais, nevedęs, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad šių aplinkybių pakanka pagrįstam manymui, jog jis bėgs (slėpsis) nuo teismo, bei darys LR BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus. Tad aukščiau paminėtos aplinkybės rodo esant suėmimo termino pratęsimo pagrindus, numatytus LR BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p.
Nors skunde kaltinamasis D. L. nurodo, kad jis neketina slėptis, trukdyti procesui, turi galimybę įsidarbinti, todėl jam gali būti taikomos ir įstatymų numatomos švelnesnės kardomosios priemonės, tačiau aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog aukštesniojo teismo teisėjas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone. Šį klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas LR BPK 139 str. numatyta tvarka. Be to, vien šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės, nepaneigia teismo nurodyto suėmimo pagrindo ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.
Šiuo metu baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas yra baigtas, 2008 m. spalio 13 d. surašytas kaltinamasis aktas, byla jau yra perduota apygardos teismui. Aplinkybė dėl ikiteisminio tyrimo pabaigimo niekaip nepaneigia būtinumo taikyti kaltinamajam kardomąją priemonę-suėmimą, kadangi tokį sprendimą pilnai pagrindžia LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatyti suėmimo pagrindai, kurie aptarti tiek skundžiamoje apygardos teismo nutartyje, tiek ir šiame aukštesnės instancijos teismo sprendime.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo D. L. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.