Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-08-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2452-1100/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-08-05
Bylos Nr.
1-2452-1100/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29081-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
T. T.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-2452-1100/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29081-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.25.6; 2.12.1.4(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

T. T. (T. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvoje, išsiskyręs, dirba UAB (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

T. T. 2019 m. liepos 10 d. apie 17.05 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo – 1,85 promilės etilo alkoholio koncentracija.

T. T. šiais savo veiksmas padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

T. T. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad 2019 m. liepos 10 d. apie 11 val. parduotuvėje nusipirko degtinės ir, atsisėdęs į savo automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo iki miško, esančio Antakalnio pabaigoje. Čia jis sustojo aikštelėje, atsidarė degtinės butelį ir pradėjo gerti. Jis išgėrė butelį degtinės apie 16.30 val. Tada vėl sėdo prie savo automobilio vairo, užvedė variklį ir išvažiavo iš miško aikštelės. Jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. ir nuvažiavo parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini) pl., link. Važiuojant (duomenys neskelbtini) g., jis pastebėjo iš priekio atvažiuojantį policijos patrulį su motociklu. Iš karto sustojo kelkraštyje išsigandęs. Sustojęs jis nusprendė apsisukti, kad greitai važiuotų atgal, bet apsisukęs policijos pareigūnas privažiavo prie jo. Privažiavęs pareigūnas paklausė jo, ar gėrė alkoholio. Jis išjungė automobilio variklį ir prisipažino, kad gėrė alkoholį ir padavė dokumentus. Pareigūnas paprašė jo atlikti testą, o po to liepė pūsti į alkotesterį. Jis neprisimena, kiek įpūtė, tada jis buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę (b. l. 30).

Liudytojas policijos pareigūnas D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 10 d. apie 17.05 val., vairuodamas tarnybinį motociklą, važiavo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., ir pastebėjo iš priekio atvažiuojantį automobilį Volvo V70, kuris staiga sustojo kelkraštyje, po to pavažiavo atbulas. Jis nutarė automobilį patikrinti ir, privažiavęs arčiau, rankos mostu sustabdė. Nulipęs nuo motociklo, jis priėjo prie vairuotojo vairuotojo ir pastebėjo, kad prie vairo sėdintis vyras yra akivaizdžiai neblaivus. Be to, jis pajuto iš automobilio vidaus sklindantį alkoholio kvapą. Paklausus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholį, vyras atsakė: „dieną“, o paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, pasakė: „namuose“. Vairuotojas pateikė asmens tapatybės kortelę išduotą T. T. vardu. Jis paprašė T. T. išlipti iš automobilio ir informavo budėtoją apie sulaikytą neblaivų vairuotoją. Jam į pagalbą atvyko policijos pareigūnas, kuris su alkotesteriu patikrino T. T. ir nustatė girtumą virš 1,5 promilių (b. l. 21).

Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos D. M. 2019 m. liepos 10 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 7).

Alkotesterio „Alcotest 7510“ rodmenų išrašai patvirtina, kad T. T. 2019 m. liepos 10 d. 17.39 val. nustatytas 1,92 promilių neblaivumas, o 18.09 val. – 1,85 promilių neblaivumas. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad T. T. sutiko su nustatytu neblaivumu. Pagal alkotesterio „Alcotest 7510“ patikros sertifikato Nr. 0972415 kopiją, šio alkotesterio patikra galioja iki 2019 m. lapkričio 10 d. (b. l. 8–11).

Pagal BIRT ataskaitų žiūryklės duomenis, buvo pranešta, kad gatvėje buvo sustabdytas automobilis Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas neblaivus (b. l. 4–5).

VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, kad automobilio Volvo V70 vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 4370 Eur, o be PVM – 3612 Eur (b. l. 17).

VĮ „Regitra“ išraše užfiksuota, kad automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas–savininkas yra T. T. (b. l. 18).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog T. T. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo iškvėptame ore buvo 1,85 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad T. T. vairavo automobilį Volvo V70, be kita ko, patvirtina tiesioginio nagrinėjamo įvykio liudytojo D. M. parodymai, jo 2019 m. liepos 10 d. tarnybinis pranešimas, BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio, kurio patikra nagrinėjamo įvykio metu buvo galiojanti, rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo jais netikėti.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą. Kadangi T. T. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, T. T. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu, tačiau prašo baudą mokėti dalimis (b. l. 48–50).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – T. T. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis savo veiksmais kėlė pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tokią išvadą patvirtina ta aplinkybė, kad T. T. vairavo automobilį Vilniaus mieste, ankstyvo vakaro metu, kada automobilių eismas yra didelis. T. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 33), baustas administracine tvarka (b. l. 31–32), dirba (proceso dalyvių asmens duomenų l. 5). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. T. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 75 MGL dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

T. T. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – dešimties mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti T. T. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) uždraudimą trejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

T. T. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,85 promilės etilo alkoholio koncentracija (viršija 1,51 promilių ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė). Jis vairavo automobilį Vilniaus mieste ankstyvo vakaro metu, kai automobilių srautas yra didelis. Tokios aplinkybės rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos 2019 m. liepos 11 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑7‑144‑628/2018).

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

T. T. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Volvo V70, todėl jis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė kaltinamajam. Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, T. T. priklausantis automobilis Volvo V70 konfiskuotinas valstybės naudai. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė T. T. padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo T. T. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Be to, automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2019 m. liepos 11 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas T. T. priklausančiam automobiliui Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris – VIN: (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2020 m. sausio 11 d., uždraudžiant šį turtą valdyti ir disponuoti, paliekant teisę juo naudotis (b. l. 45). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

Iš bylos medžiagos matyti, kad T. T. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. liepos 10 d. 17.05 val. iki 2019 m. liepos 11 d. 13.24 val. (viena diena) (b. l. 35–36). Šis laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

T. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 38–39, 41–42). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, T. T. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, perduotinas kartu su teismo baudžiamojo įsakymo nuorašu VĮ „Regitra“.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. T. (T. T.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. T. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti T. T. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 10 d. 17.05 val. iki 2019 m. liepos 11 d. 13.24 val. (viena diena), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 48 MGL, t. y. 2400 (dviejų tūkstančių keturių šimtų) Eur, dydžio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1–3 dalimis, paskirti T. T. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Uždraudimo terminą skaičiuoti nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2019 m. liepos 11 d.

– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris – VIN: (duomenys neskelbtini), konfiskavimą valstybės naudai.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

T. T. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, T. T. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su teismo baudžiamojo įsakymo nuorašu VĮ „Regitra“.

Išaiškinti T. T., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą – dešimties mėnesių – laikotarpį nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Darius Lukaitis