Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Indrei Gavelytei, Rasai Maldanytei, Gabrielei Samaškienei,

gynėjams advokatams Aldonai Leichter, Giršui Leichteriui, Stasiui Zabitai, V. K. , Tomui Meidui, Deimintui Radzevičiui, Viktorui Rutkauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, nuteistųjų A. G. , P. K. , J. Ž. ir V. U. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 260 str. 1, 2 d., ir nuteistas:

pagal BK 260 str. 1 d. - laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;pagal BK 260 str. 2 d. - laisvės atėmimu aštuoneriems metams;

BK 63 str. 1, 4 d. pagrindu paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, S. S. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas aštuoneriems metams ir penkiems mėnesiams;

BK 63 str. 9 d. pagrindu prie paskirtosios bausmės iš dalies pridėjus Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-04-03 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, S. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas devyneriems metams, atliekant ją pataisos namuose.

S. S. pagal BK 25 str. 3 d., 260 str. 2 d. (2005-12-13-14 epizodas) išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 25 str. 3 d., 260 str. 3 d., ir nuteistas laisvės atėmimu dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. G. pagal BK 25 str. 3 d., 199 str. 2 d. išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

P. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 229 str., ir jam skirta bausmė - teisės dirbti valstybės tarnautoju teisėsaugos institucijose atėmimas ketveriems metams.

P. K. pagal BK 25 str. 3 d., 260 str. 2 d. (2005-12-13 ir 2005 m. gruodžio mėn. antros pusės epizodai) išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

J. Ž. pripažinta kalta padariusi nusikaltimus, numatytus BK 25 str. 3 d., 260 str. 3 d. (2006 m. sausio mėn. ir 2006-04-16 epizodai), 25 str. 3 d., 199 str. 2 d. (2006 m. sausio mėn. epizodas), 260 str. 2 d., 199 str. 2 d. (2006-04-26 epizodas), 24 str. 5 d., 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija), 300 str. 2 d., ir nuteista:

pagal BK 25 str. 3 d. 260 str. 3 d. (2006 m. sausio mėn. epizodas), pritaikius BK 62 str. 2 d. 2 p., 3 d. 1 p., laisvės atėmimu dvejiems metams;pagal BK 25 str. 3 d., 199 str. 2 d. (2006 m. sausio mėn. epizodas), pritaikius BK 62 str. 2 d. 2 p., 3 d. 1 p., laisvės atėmimu vieneriems metams;pagal BK 25 str. 3 d., 260 str. 3 d. (2006-04-16 epizodas), pritaikius BK 62 str. 2 d. 2 p., 3 d. 1 p., laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 260 str. 2 d., pritaikius BK 62 str. 2 d. 2 p., 3 d. 1 p., laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;pagal BK 199 str. 2 d. (2006-04-26 epizodas), pritaikius BK 62 str. 2 d. 2 p., 3 d. 1 p., laisvės atėmimu vieneriems metams;pagal BK 24 str. 5 d., 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija) trisdešimties parų areštu;pagal BK 300 str. 2 d. keturiasdešimties parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 d., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu ir iš dalies jas sudedant, J. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė - dveji metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo, atliekant ją pataisos namuose.

J. Ž. pagal BK 25 str. 3 d., 199 str. 2 d. (2006-04-18 epizodas) išteisinta, nenustačius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

V. U. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 6 d., 260 str. 3 d., ir nuteistas laisvės atėmimu dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

I. R. (I. R. ) ir V. E. (V. E. ) pagal BK 25 str. 3 d., 260 str. 2 d. (2005-12-13 ir 2005 m. gruodžio mėn. antros pusės epizodai) bei 25 str. 3 d., 260 str. 3 d. išteisinti, nenustačius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas R. J. , tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno nedidelį kiekį narkotinių medžiagų bei jas pardavė, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d.:

S. S. , turėdamas tikslą platinti narkotines medžiagas, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – 10,429 g kanapių ir jų dalių, jas laikė ir 2005 m. gruodžio mėnesio pradžioje, tikslesnė data nenustatyta, apie 19.00 val. atgabeno šias medžiagas prie restorano „Mc.Donald`s“, esančio Gedimino pr. 15, Vilniuje, kur šį nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – 10,429 g kanapių ir jų dalių, už 40 litų pardavė A. M. . Šios narkotinės medžiagos 2005 m. gruodžio 14 d., apie 20.40 val., buvo surastos ir paimtos iš A. M. automobilio „Audi 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo sulaikymo metu.

Taip pat S. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno, ir laikė didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, bei dalį šių medžiagų pardavė ar kitaip platino, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 2 d.:

S. S. iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens nenustatytu laiku ir aplinkybėmis neteisėtai įgijo didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 25,021 g amfetamino, nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 0,801 g MDMA, nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 47,9 g kanapių ir jų dalių, 20,896 g kanapių dervos, kurias laikė bute, esančiame P. Vileišio g. 16-53, Vilniuje. 2006 m. kovo 23 d., laikotarpiu tarp 15.00 ir 16.00 val., nurodytame bute, nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 0,14 g amfetamino jis nemokamai davė Č. K. , tą pačią dieną, apie 21.00 val., Vilniuje, P. Vileišio g. 16 namo laiptinėje, nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų 0,147 g amfetamino ir 0,030 g MDMA už 15 litų pardavė M. Š. . 2006 m. kovo 24 d., apie 15.00 val., to pačio namo laiptinėje nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 0,151 g amfetamino ir nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,44 g kanapių ir jų dalių davė skolon L. G. . Likusią neparduotą ir kitaip neišplatintą narkotinių ir psichotropinių medžiagų dalį – 27,9 g kanapių ir jų dalių, 20,896 g kanapių dervos bei psichotropinių medžiagų – 0,801 g MDMA, 19,421 g amfetamino toliau laikė bute, esančiame Vilniuje, P. Vileišio g. 16-53, iki 2006 m. kovo 24 d., kol nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo surastos kratos metu ir paimtos policijos darbuotojų.

J. Ž. , A. G. ir R. J. , veikdami organizuota grupe, o taip pat V. U. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, siuntė ir pardavė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, o J. Ž. dar ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šias medžiagas kontrabandos būdu:

A. G. 2005 m. spalio mėnesį susitaręs su R. J. , jog pastarasis pardavinės jo neteisėtai įgytas psichotropines medžiagas, 2005 metais, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neteisėtai įgijo 2000 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 140,89 g MDMA, kurias nenustatytose vietose laikė iki 2005 m. gruodžio mėnesio pabaigos, kol tyrimo tiksliai nenustatytą dieną šias psichotropines medžiagas – 140,89 g MDMA atgabeno prie namo Nr. 43 Subačiaus gatvėje, Vilniuje ir norėdamas parduoti perdavė jas R. J. , kuris šias medžiagas neteisėtai laikė savo bute.

Tęsdamas susitarimą su R. J. dėl prekybos narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, A. G. 2005 m. gruodžio mėnesį susitarė su R. G. įgyti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 10 000 vnt. Extazy tablečių už 14 000 Lt, nurodydamas R. G. , kad aptartą pinigų sumą Extazy tablečių įsigijimui Olandijoje R. G. perduos ir atgabentas tabletes priims kitas asmuo – V. U. . Vykdydamas nusikalstamo sumanymo planą, R. G. telefoninio pokalbio su J. Ž. , gyvenusia Olandijoje, metu susitarė, jog pastaroji nupirks nurodytą kiekį Extazy tablečių ir paštu jas atsiųs į Lietuvos Respubliką. 2006 m. sausio 6 d. R. G. , paskambinęs A. G. nurodytu telefono numeriu V. U. , susitiko su juo Antakalnio g. namo Nr. 44 kieme, Vilniuje, kur V. U. perdavė R. G. 14 050 Lt psichotropinėms medžiagoms Olandijoje nupirkti. Tą pačią dieną iš V. U. gautus pinigus R. G. perdavė S. S. , kad pastarasis pinigus pervestų į J. Ž. sąskaitą. Gautus pinigus S. S. iš karto AB „Hansabankas“ padalinyje, esančiame Antakalnio g. 45, Vilniuje, nežinodamas pinigų įnešimo į sąskaitą tikslų, pervedė į J. Ž. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) . Vykdydama susitarimą su R. G. , J. Ž. už pervestus į jos sąskaitą pinigus 2006 m. sausio mėnesio viduryje, tikslesnė data nenustatyta, iš nenustatyto asmens vardu „Slava“, Roermond mieste, Olandijoje nupirkdama, neteisėtai įgijo 10 000 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 704,056 g MDMA, atgabeno šias tabletes į nuomojamą butą Herculesstraot 102024RG, Harlemo mieste, Olandijoje ir laikė jas šiame bute iki išsiuntimo į Lietuvos Respubliką. Paslėpusi po 5000 vnt. tablečių vaikiškame žaisle ir sulčiaspaudėje, J. Ž. per 2 kartus – 2006 m. sausio 13 d. ir 2006 m. sausio mėnesio nenustatytą dieną, naudodamasi greitojo siuntinių pašto paslaugomis (paslauga Bizpak), 704,056 g psichotropinės medžiagos MDMA kaip siuntinius išsiuntė iš Haarlemo miesto, Olandijoje ir neteisėtai siuntė jas iki Lenkijos - Lietuvos Respublikos valstybės sienos. Nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdama Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos išduoto leidimo, nepateikdama muitinės kontrolei ir kitaip muitinės kontrolės išvengdama, J. Ž. minėtuose siuntiniuose paslėptą labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų pergabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Kadangi J. Ž. psichotropines medžiagas į Lietuvos Respubliką, Vilniaus miestą atsiuntė M. D. vardu, pastarasis 2006 m. sausio mėnesio pabaigoje gautus siuntinius su psichotropinėmis medžiagomis perdavė R. G. . 2006 m. sausio mėnesio pabaigoje, tyrimo tikslesnė data nenustatyta, R. G. labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 704,056 g MDMA, paslėptos kartoninėje dėžėje, atgabeno prie namo Nr. 44 Antakalnio g., Vilniuje, kur perdavė jas A. G. nurodytam asmeniui – V. U. ir apie šių medžiagų perdavimą telefonu pranešė A. G. . A. G. dalį atsiųstų iš Olandijos psichotropinių medžiagų – 6500 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 457,6 g MDMA, išplatino nenustatytomis aplinkybėmis, o likusią neišplatintą šių medžiagų dalį – 3500 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 246,4 g MDMA pagal išankstinį susitarimą per du kartus, siekdamas parduoti, perdavė kitam organizuotos grupės nariui R. J. . 2006 m. sausio pabaigoje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, R. J. A. G. nurodymu automobiliu „Citroen ZX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko prie Antakalnio gatvės namo Nr. 48, Vilniuje, kur V. U. perdavė jam kartoninę dėžutę su 1000 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 70,4 g MDMA. R. J. šias neteisėtai įgytas psichotropines medžiagas tą pačią dieną atgabeno į savo butą, esantį Subačiaus g. 43-65, Vilniuje, kur toliau jas laikė pardavimo tikslais, o likusias 2500 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 176 g MDMA, A. G. 2006 m. vasario 5 d. automobiliu BMW atgabeno prie Subačiaus g. namo Nr. 43, Vilniuje ir kartu su kitomis nenustatytomis aplinkybėmis įgytomis psichotropinėmis medžiagomis (MDMA, metamfetaminu) ir narkotinėmis medžiagomis (heroinu), turėdamas tikslą parduoti, perdavė R. J. , kuris šias visas A. G. perduotas medžiagas taipogi laikė savo bute.

2006 m. sausio mėnesio pradžioje R. J. dalį iš A. G. 2005 m. gruodžio mėnesio pabaigoje gautų psichotropinių medžiagų – 500 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 35 g MDMA, neteisėtai pardavė nenustatytam asmeniui vardu Romas, o 1000 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 70,4 g MDMA 2006 m. sausio mėnesį neteisėtai pardavė kitam nenustatytam asmeniui.

Likusią neparduotą psichotropinių medžiagų dalį – 500 vnt. tablečių, perduotų A. G. 2005 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, o taip pat 2006 m. sausio mėnesio pabaigoje A. G. nurodymu perduotas V. U. bei 2006 m. vasario 5 d. paties A. G. perduotas psichotropines medžiagas - 1491,521 g tablečių ir jų miltelių (4603 vnt. tablečių), kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos 324,0777 g MDMA, 22,697 g miltelių iš tablečių, kurių sudėtyje buvo nedidelis kiekis psichotropinės medžiagos – 5,614 g MDMA (70 vnt. tablečių), 1,892 g rudos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo nedidelis kiekis – 0,525 g psichotropinės medžiagos MDMA (10 tablečių), 13,893 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 4,744 g narkotinės medžiagos – heroino, 89,232 g miltelių, kurių sudėtyje buvo nedidelis kiekis psichotropinės medžiagos – 13,566 g metamfetamino, R. J. turėdamas tikslą parduoti laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2006 m. vasario 7 d., 10 val., kol šias psichotropines ir narkotines medžiagas, išmestas pro buto balkono langą prie nurodyto namo, surado ir paėmė policijos pareigūnai.

J. Ž. nuteista už tai, kad veikdama organizuota grupe su R. G. , atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ str. pagrindu, ir Ž. B. , pasislėpusiu nuo teismo, neteisėtai įgijo, gabeno ir perdavė Ž. B. labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų:

R. G. telefoninio pokalbio su J. Ž. , gyvenusia Olandijoje, metu pranešė jai apie planuojamą Ž. B. atvykimą į Olandiją, turint tikslą neteisėtai įsigyti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – „Extazy“ tablečių ir susitarė, kad ji padės Ž. B. įgyvendinti šį tikslą. 2006 m. balandžio 11 d. R. G. perdavė Ž. B. 6000 eurų (20 716 Lt 80 cnt), ir šis tą pačią dieną automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko į Olandiją, kur 2006 m. balandžio 12 d. Amsterdamo mieste susitiko su J. Ž. . 2006 m. balandžio 16 d. J. Ž. ir Ž. B. atvyko į Roermond miestą Olandijoje, kur geležinkelio stotyje Ž. B. perdavė dalį iš R. G. gautų pinigų - 4700 eurų (12 228 Lt 16 cnt) J. Ž. , psichotropinėms medžiagoms nupirkti. J. Ž. nuvykusi pas nurodytame mieste gyvenantį nenustatytą asmenį vardu „Slava“, už 4700 eurų iš jo nupirko ir taip neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 10 380 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 584,828 g psichotropinės medžiagos MDMA. Po to šias įgytas medžiagas J. Ž. neteisėtai gabeno automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į geležinkelio stotį Roermond mieste, kur perdavė jas ten laukusiam Ž. B. , kuris psichotropines medžiagas paslėpė automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tą pačią dieną – 2006 m. balandžio 16 d., Ž. B. su J. Ž. psichotropines medžiagas automobiliu nugabeno iš Roermond miesto į Amsterdamą, kur su J. Ž. išsiskyrė. Ž. B. atgabentą į Lietuvą labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 584,828 g MDMA automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame automobilių stovėjimo aikštelėje Geležinio Vilko g. 3a, Vilniuje, 2006 m. balandžio 20 d. surado ir paėmė policijos darbuotojai.

Taip pat J. Ž. nuteista už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė, gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdama tikslą jas platinti:

J. Ž. , 2005 m. gruodžio mėnesį Olandijoje, Amsterdamo mieste, nenustatytomis aplinkybėmis nusipirko ir taip neteisėtai įgijo didelį kiekį narkotinių medžiagų – 36,114 g kanapių dervos, turėdama tikslą jas kitaip išplatinti - perduoti kitam asmeniui atsilyginant už suteiktas apgyvendinimo paslaugas. Šias įgytas medžiagas nuo įsigijimo dienos (nuo 2005 m. gruodžio mėnesio) iki 2006 m. balandžio 12 d. neteisėtai laikė nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini) , Haarlemo mieste, Olandijoje, o nuo 2006 m. balandžio 12 d. iki 2006 m. balandžio 25 d. minėtas narkotines medžiagas neteisėtai laikė viešbutyje, netoli Zandamo miesto, Olandijoje, tikslus adresas nenustatytas, bei kitose nenustatytose vietose. Laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 25 d. iki 2006 m. balandžio 26 d., 15.30 val., šį didelį kiekį narkotinių medžiagų - 36,114 g kanapių dervos, turėdama tikslą šias medžiagas išplatinti, laikydama minėtas narkotines medžiagas paslėptas savo kelioniniame krepšyje, J. Ž. neteisėtai gabeno keleiviniu automobiliu „Ford Transit FT 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo vyko kaip keleivė, iš Olandijos per šios valstybės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Lenkijos Respublikos teritorijas iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kur 2006 m. balandžio 26 d., 15.30 val., Lazdijų tarptautiniame pasienio kontrolės punkte, Lazdijų r., pergabeno 36,114 g kanapių dervos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ir tą pačią dieną 36,114 g kanapių dervos neteisėtai atgabeno į butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur šias narkotines medžiagas neteisėtai laikė iki tol, kol 2006 m. balandžio 27 d., 14.30 val., minėtas medžiagas kratos nurodytame bute metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Taip pat J. Ž. nuteista už tai, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandos būdu gabeno narkotines medžiagas:

J. Ž. 2006 m. balandžio 26 d., 15.30 val., Lazdijų tarptautiniame pasienio kontrolės punkte, Lazdijų rajone, vykdama kaip keleivė keleiviniu automobiliu „Ford Transit FT 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos išduoto leidimo, nepateikdama muitinės kontrolei ir kitaip muitinės kontrolės išvengdama, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną narkotines medžiagas - 36,114 g kanapių dervos, paslėptas savo kelioniniame krepšyje.

Taip pat, J. Ž. nuteista už tai, kad, turėdama tikslą įsigyti netikrą vairuotojo pažymėjimą, 2005 m. gruodžio mėnesį, tyrimo metu nenustatytą dieną, Vilniuje, Gedimino pr., tiksliai nenustatytoje vietoje, paprašė tyrimo metu nenustatyto asmens pagaminti netikrą dokumentą - jos vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, šiam asmeniui pateikė savo fotonuotrauką ir taip palenkė nenustatytą asmenį pagaminti netikrą vairuotojo pažymėjimą. J. Ž. palenktas asmuo nenustatytomis aplinkybėmis pagamino netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr(duomenys neskelbtini)., neva išduotą 2000 m. rugpjūčio 10 d. Kauno m. VPK Kelių policijoje, J. Ž. , gim. 1982-07-05 vardu, antspauduotą nurodytos policijos įstaigos antspaudu.

Taip pat nuteista už tai, kad laikė ir gabeno suklastotą dokumentą:

J. Ž. , laikotarpiu tarp 2006 m. vasario 11 d. ir 2006 m. balandžio 12 d., nuomojamame bute, Herculesstraat 10 2024 RG, Haarlemo mieste, Olandijoje, ir nuo 2006 m. balandžio 12 d. iki 2006 m. balandžio 25 d. viešbutyje, netoli Zandamo miesto, Olandijoje, tikslus adresas nenustatytas, bei nurodytu laikotarpiu nešiodamasi su savimi laikė žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), neva išduotą 2000 m. rugpjūčio 10 d. Kauno m. VPK Kelių policijoje J. Ž. , gim. 1982-07-05 vardu, antspauduotą nurodytos policijos įstaigos antspaudu. Po to ji laikotarpiu tarp 2006-04-25 ir 2006-04-26, maždaug 18.00 val., nurodytą žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), laikydama prie savęs, vykdama kaip keleivė keleiviniu automobiliu „Ford Transit FT 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šį netikrą dokumentą gabeno iš Olandijos per šios valstybės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Lenkijos Respublikos teritorijas iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, o 2006-04-26, 15.30 val., pergabenusi per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, minėtą dokumentą atgabeno į Vilnių, kur žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. JC036133 laikė bute, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2006-04-27 kratos nurodytame bute metu netikrą vairuotojo pažymėjimą surado ir paėmė policijos darbuotojai.

P. K. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas, dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas ir dėl to valstybė patyrė didelės žalos, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 229 str.:

P. K. 2005 m. laikotarpiu tarp lapkričio mėn. pabaigos ir gruodžio mėn. pabaigos, dirbdamas Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Narkotikų kontrolės skyriaus tyrėju, turėdamas informaciją apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų tiekimą iš Kauno miesto į Vilnių, turėdamas tikslą nustatyti šias medžiagas tiekiančius asmenis, susitarė su I. R. ir R. G. , jog, įgyvendinant nurodytą tikslą, pastarieji susitiks su narkotines ir psichotropines medžiagas tiekiančiais asmenimis, pažadėdamas jiems jų dalyvavimą operatyviniuose veiksmuose oficialiai įforminti. Pagal išankstinį susitarimą su P. K. , I. R. ir R. G. per du kartus - 2005-12-13 ir 2005 m. gruodžio mėn. antroje pusėje, tikslesnė data nenustatyta, automobiliu vyko prie restorano „Bernelių užeiga“, esančio Rumšiškių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, prie automagistralės Vilnius-Kaunas, turėdami tikslą susitikti su atvykstančiais iš Kauno paminėtų medžiagų tiekėjais, o pats P. K. kartu su kitais policijos darbuotojais taip pat nuvykęs į nurodytą vietą, kontroliavo šiuos susitikimus. P. K. , būdamas šių vykdomų priemonių iniciatoriumi, iš anksto žinodamas apie planuojamus I. R. ir R. G. susitikimus su narkotinių - psichotropinių medžiagų tiekėjais, nesiėmė jokių veiksmų, kad I. R. ir R. G. dalyvavimas operatyviniuose veiksmuose būtų tinkamai oficialiai įformintas – neparuošė medžiagos bei nesiėmė jokių priemonių, kad būtų sankcionuotas nusikalstamą veiką imituojantis elgesio modelis.

Turėdamas informaciją bei pagal išankstinį susitarimą su S. S. , žinodamas, kad pastarasis 2005-12-14 apie 20.00 val., prie Naugarduko g. 56 namo, Vilniuje perduos A. M. 500 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, P. K. organizavo ir iš anksto paruošė A. M. sulaikymo planą. Kai nurodytu laiku psichotropinės medžiagos buvo perduotos A. M. , jis iš karto policijos darbuotojų buvo sulaikytas. Dėl šio fakto P. K. , būdamas taikomų veiksmų A. M. atžvilgiu iniciatorius bei organizatorius, taip pat nesiėmė jokių priemonių, kad būtų paruoštas nusikalstamą veiką imituojantis elgesio modelis. Dėl tokio P. K. netinkamo pareigų atlikimo valstybė patyrė didelės žalos.

S. S. , P. K. , I. R. , V. E. buvo kaltinami tuo, kad veikdami organizuota grupe, neteisėtai disponavo (įgijo, laikė, gabeno) dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, turėdami tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir šias medžiagas pardavė ar kitaip išplatino, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str. 3 d., 260 str. 2 d.:

2005 m. lapkričio mėn. pabaigoje, Vilniuje, nenustatytoje vietoje, I. R. nusikalstamai susitarė su nenustatytu asmeniu vardu „Žilvinas“, nusipirkti ir taip neteisėtai įgyti didelį kiekį psichotropinių medžiagų - 1000 vnt. Extazy tablečių, šias psichotropines medžiagas atsiimant prie restorano „Bernelių užeiga", esančio prie magistralės Vilnius-Kaunas, Kaišiadorių r., Rumšiškių sen. Nenustatytomis aplinkybėmis sumokėjo pinigus už planuojamas įsigyti psichotropines medžiagas, ir apie tai pranešė valstybės pareigūnui - Vilniaus m. VPK KP NTT Narkotikų kontrolės skyriaus tyrėjui P. K. .

P. K. , piktnaudžiaudamas savo, kaip teisėsaugos pareigūno, tarnybine padėtimi, veikdamas kartu su I. R. organizuota grupe, parengė išankstinį nusikaltimo padarymo planą, paskirstydamas vaidmenimis: P. K. žadėdamas įstatymų nustatyta tvarka įforminti nusikalstamos veikos imitacijos modelį ir užtikrinti saugų nuvykimą iš Vilniaus prie restorano „Bernelių užeiga" bei sugrįžimą atgal, nurodė I. R. kartu su R. G. dalyvauti neva slaptoje operacijoje - nuvykti prie restorano „Bernelių užeiga“ ir ten neteisėtai įgyti didelį kiekį psichotropinių medžiagų (1000 vnt. Extazy tablečių), įgytas medžiagas neteisėtai atgabenti į Vilnių ir jas perduoti S. S. , kuris atgabentas medžiagas parduotų planuojamam sulaikyti A. M. . Paskui I. R. , įgyvendindamas su P. K. aptartą nusikalstamą planą, 2005 m. gruodžio 11 ar 12 dieną bei 2005-12-13, prie P. Kavoliuko g. 33 namo, Vilniuje, susitiko su R. G. , kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ str. pagrindu, įkalbinėdamas palenkė pastarąjį dalyvauti minėtoje neva slaptoje operacijoje. 2005-12-13, apie 16.00 val., I. R. , kartu su prie šios nusikalstamos veikos prisijungusiu organizuotos grupės nariu R. G. , automobiliu „Mercedes Benz 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu R. G. , P. K. juos kitu automobiliu lydint ir užtikrinant saugų vykimą, atvyko prie restorano „Bernelių užeiga“, esančio prie magistralės Vilnius - Kaunas, Kaišiadorių r., kur iš nenustatyto asmens nusipirkdamas neteisėtai įgijo 1000 vnt. rausvos spalvos tablečių su įspaustu logotipu „LOVE“, kurių sudėtyje yra didelis kiekis - 43,73 g psichotropinės medžiagos – MDMA, turėdamas tikslą įgytas medžiagas parduoti ir kitaip išplatinti. I. R. kartu su R. G. , tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną (2005-12-13) įgytą didelį kiekį - 43,73 g psichotropinės medžiagos MDMA neteisėtai laikydamas minėtame automobilyje „Mercedes Benz 300“, lydint ir saugumą užtikrinant P. K. , laikotarpiu tarp 16.00 ir 18.00 val. neteisėtai gabeno nuo minėto restorano „Bernelių užeiga“ į Vilnių, kur atgabeno į iš anksto su P. K. sutartą vietą - prie garažų bendrijos, Vilniuje, P. Kavoliuko g. 2. Čia prie organizuotos grupės narių P. K. , R. G. , I. R. daromos nusikalstamos veikos prisijungė V. E. ir S. S. ir visi kartu su paminėtais organizuotos grupės nariais aptarė dalies iš Kaišiadorių rajono atgabentų psichotropinių medžiagų - 500 vnt. rausvos spalvos tablečių su įspaustu logotipu „LOVE“, kurių sudėtyje yra didelis kiekis - 21,865 g psichotropinės medžiagos - MDMA, pardavimo planuojamam sulaikyti A. M. aplinkybes, susitariant šias medžiagas A. M. perduoti 2005-12-14 prie Naugarduko g. 56 namo, Vilniuje. Po to, I. R. , dalyvaujant nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam R. G. , organizuotos grupės nariams P. K. ir V. E. , prie minėtos garažų bendrijos organizuotos grupės nariui S. S. perdavė iš Kaišiadorių rajono atgabentas psichotropines medžiagas - 500 vnt. rausvos spalvos tablečių su įspaustu logotipu „LOVE“, kurių sudėtyje yra didelis kiekis - 21,865 g psichotropinės medžiagos – MDMA, įdėtas į 500 ml plastikinį indelį su užrašu „Daumantų majonezas“, o likusias psichotropines medžiagas - 21.865 g MDMA (500 vnt. rausvos spalvos tablečių su įspaustu logotipu „LOVE“) pasiliko pas save ir nenustatytomis aplinkybėmis išplatino. S. S. perduotas psichotropines medžiagas (21.865 g MDMA) tą pačią dieną nugabeno ir neteisėtai laikė bute, Dariaus ir Girėno g. 13-4, Vilniuje, o 2005-12-14, apie 20.00 val., šias psichotropines medžiagas atgabeno iki Naugarduko g. 56 namo, Vilniuje, ir jas neteisėtai pardavė A. M. (A. M. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties), po ko pastarasis P. K. ir kitų Vilniaus m. VPK KP NTT Narkotikų kontrolės skyriaus pareigūnų tuoj pat buvo sulaikytas. 2005-12-14, 20.40 val., apžiūrėjus A. M. automobilį „Audi 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jame buvo surastas ir paimtas 500 ml plastikinis indelis su užrašu „Daumantų majonezas“, kuriame buvo 500 vnt. rausvos spalvos tablečių, įspaustu logotipu „LOVE“, kurių sudėtyje yra didelis kiekis - 21,865 g psichotropinės medžiagos - MDMA.

Dėl šių kaltinimų S. S. , P. K. , I. R. , V. E. išteisinti, nenustačius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Taip pat P. K. , I. R. , V. E. buvo kaltinami tuo, kad veikdami organizuota grupe, neteisėtai disponavo (įgijo, laikė, gabeno) dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, turėdami tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir šias medžiagas pardavė ar kitaip išplatino bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 str. 3 d., 260 str. 2 d.:

I. R. 2005 m. gruodžio mėn. pabaigoje, Vilniuje, nenustatytoje vietoje, nusikalstamai susitarė su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu vardu „Žilvinas“ nusipirkti ir taip neteisėtai įgyti didelį kiekį psichotropinių medžiagų - 1000 vnt. „Extazy“ tablečių. Šias psichotropines medžiagas atsiimdamas prie restorano „Bernelių užeiga”, esančio prie magistralės Vilnius-Kaunas, Kaišiadorių r., Rumšiškių sen., I. R. nenustatytomis aplinkybėmis sumokėjo pinigus už planuojamas įsigyti psichotropines medžiagas ir apie tai pranešė valstybės pareigūnui - Vilniaus m. VPK KP NTT Narkotikų kontrolės skyriaus tyrėjui P. K. , kuris, piktnaudžiaudamas savo, kaip teisėsaugos pareigūno, tarnybine padėtimi, veikdamas organizuota grupe kartu su I. R. bei vėliau prie šios nusikalstamos veikos prisijungusiais organizuotos grupės nariais – V. E. ir R. G. , kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ str. pagrindu, parengė išankstinį nusikaltimo padarymo planą ir pasiskirstė vaidmenimis:

2005 m. gruodžio mėn. pabaigoje, nenustatytą dieną, P. K. gyvenamojoje vietoje - name, esančiame sodų bendrijoje „Kaitra“, Valų k., Trakų r., V. E. , P. K. , I. R. ir R. G. aptarė planuojamo pakartotinio vykimo įsigyti psichotropinių medžiagų prie restorano „Bernelių užeiga“ maršrutą, išvykimo datą ir laiką. P. K. , žadėdamas įstatymų nustatyta tvarka įforminti nusikalstamos veikos imitacijos modelį ir užtikrinti saugų nuvykimą iš Vilniaus prie paminėto restorano „Bernelių užeiga“ bei sugrįžimą atgal, nurodė I. R. kartu su R. G. pakartotinai sudalyvauti neva slaptoje operacijoje - nuvykti prie paminėto restorano „Bernelių užeiga“, kur neteisėtai įgyti didelį kiekį psichotropinių medžiagų (1000 vnt. Extazy tablečių), siekiant tokiu būdu nustatyti psichotropinėmis medžiagomis neteisėtai disponuojančius asmenis. Paskui I. R. , įgyvendindamas su V. E. , P. K. ir R. G. aptartą nusikalstamą planą, 2005 m. gruodžio mėn. pabaigoje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, apie 16.00 val., kartu su nuo baudžiamosios atsakomybės atleistu organizuotos grupės nariu R. G. , automobiliu „Nissan Terrano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamu R. G. . P. K. juos kitu automobiliu lydint ir užtikrinant saugų vykimą, atvyko prie restorano „Bernelių užeiga“, esančio prie magistralės Vilnius - Kaunas, Kaišiadorių r., kur apie 17.00-17.30 val. iš nenustatytų asmenų nusipirkdamas neteisėtai įgijo 1000 vnt. rausvos spalvos tablečių su įspaustu logotipu „LOVE“, kurių sudėtyje yra didelis kiekis - 43,73 g psichotropinės medžiagos – MDMA, turėdamas tikslą įgytas medžiagas parduoti ir kitaip išplatinti. I. R. kartu su R. G. , tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną įgytą didelį kiekį - 43,73 g psichotropinės medžiagos MDMA neteisėtai laikydamas minėtame automobilyje „Nissan Terrano“, lydint ir saugumą užtikrinant P. K. , laikotarpiu tarp 17.30 ir 19.00 val. neteisėtai gabeno nuo restorano „Berneliu užeiga“ į Vilnių, pakeliui į Vilnių, pavažiavus apie 2 km nuo šio restorano, sustojo magistralės Vilnius - Kaunas kelkraštyje, kur P. K. neteisėtai perdavė 2 vnt. Extazy tablečių, kurių sudėtyje yra nedidelis kiekis - 0,087 g psichotropinės medžiagos MDMA, o likusį didelį kiekį psichotropinių medžiagų neteisėtai atgabeno į Vilnių, kur I. R. atgabentas psichotropines medžiagas nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai pardavė ar kitaip išplatino.

Dėl šių kaltinimų P. K. , I. R. , V. E. išteisinti, nenustačius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

I. R. ir V. E. taip pat buvo kaltinami tuo, kad veikdami organizuota grupe, neteisėtai disponavo (įgijo, laikė, pardavė) labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 3 d.:

I. R. , V. E. ir R. G. 2006-02-20, apie 16.00-17.00 val., prie parduotuvės „Maxima“, Vilniuje, Gabijos 35A, veikdami organizuota grupe, nusikalstamai susitarė su D. Š. už 6000 Lt parduoti jam labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - 10,887 g heroino ir 0,537 g psichotropinės medžiagos - fenobarbitalio, šias medžiagas atsiimant pas V. E. bute, Vilniuje, Gabijos g. 39-38. Paskui I. R. , R. G. ir V. E. , vykdydami minėtą nusikalstamą sumanymą, D. Š. nenustatytomis aplinkybėmis jiems sumokėjus 6000 Lt, nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - 10,887 g heroino ir 0,537 g psichotropinės medžiagos - fenobarbitalio, šias įgytas medžiagas neteisėtai atgabeno į nurodytą V. E. butą, kur neteisėtai laikė iki 2006-02-20, 20.00 val., kol minėtas medžiagas V. E. pardavė D. Š. , kuris 10,887 g heroino ir 0,537 g psichotropinės medžiagos - fenobarbitalio laikydamas su savimi gabeno automobiliu „Mercedes Benz E200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki namo Vilniuje, adresu Fabijoniškių g. 3, prie kurio tą pačią dieną apie 20.20 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Dėl šių kaltinimų I. R. ir V. E. išteisinti, nenustačius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

A. G. buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas organizuota grupe, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandos būdu gabeno psichotropines medžiagas, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 str. 3 d., 199 str. 2 d.:

A. G. , veikdamas organizuota grupe su R. J. , 2005 m. spalio mėnesį, su pastaruoju susitarė, kad šis pardavinės A. G. įgytas psichotropines – narkotines medžiagas. Įgyvendindamas šį nusikalstamą sumanymą, 2005 m. gruodžio mėnesį A. G. susitarė su organizuotos grupės nariu R. G. , kad šis organizuos neteisėtą psichotropinių medžiagų – 10 000 vnt. „Extazy“ tablečių įgijimą Olandijoje. R. G. nurodymu organizuotos grupės narė J. Ž. už pervestus į jos sąskaitą 14 050 Lt Roermond mieste, Olandijoje iš nenustatyto asmens vardu „Slava“ nupirko ir taip neteisėtai įgijo 10 000 vnt. rausvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos - 704,056 g MDMA, įgytas medžiagas iš Roermond miesto Olandijoje neteisėtai atgabeno į nuomojamą butą, Herculesstraat 10 2024 RG, Haarlemo mieste, Olandijoje, kur jas neteisėtai laikė iki išsiuntimo į Lietuvą dienos. J. Ž. , tęsdama nusikalstamą veiką, per du kartus - 2006-01-13 ir 2006 m. sausio mėn. nenustatytą dieną, naudodamasi greitojo siuntinių pašto paslaugomis (paslauga „Bizpak“) neteisėtai laikytas 10 000 vnt. rausvos spalvos tabletes su logotipu „X“ (704,056 g - psichotropinės medžiagos MDMA), paslėpusi po 5000 vienetų šių tablečių vaikiškame žaisle ir sulčiaspaudėje, kaip siuntinius išsiuntė iš Haarlemo miesto, Olandijoje, ir neteisėtai siuntė per šios valstybės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Lenkijos Respublikos teritorijas iki Lenkijos Respublikos - Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kur nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdama Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos išduoto leidimo, nepateikdama muitinės kontrolei ir kitaip muitinės kontroles išvengdama, minėtuose siuntiniuose paslėptas psichotropines medžiagas pergabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. J. Ž. tokiu būdu paslėptas psichotropines medžiagas atsiuntė M. D. vardu, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini). M. D. 2006 m. sausio mėn. pabaigoje, tyrimo nenustatytomis dienomis, per du kartus perdavė R. G. J. Ž. atsiųstus siuntinius su juose paslėptomis psichotropinėmis medžiagomis - pirmą kartą tokį siuntinį perdavė prie Žirmūnų 97 namo, Vilniuje, o antrą kartą - prie Juozapavičiaus - Kalvarijų gatvių sankryžos, Vilniuje. Po to R. G. J. Ž. atsiųstą labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 10 000 vnt. rausvos spalvos tablečių, patalpintų į kartoninę dėžę, 2006 m. sausio mėnesio pabaigoje, tyrimo nenustatytą dieną, automobiliu neteisėtai atgabeno prie namo, Antakalnio g. 44, Vilniuje, netoli parduotuvės „Iki“, kur atgabentas medžiagas perdavė A. G. nurodytam asmeniui - organizuotos grupės nariui V. U. ir apie šių medžiagų perdavimą pranešė A. G. . A. G. iš Olandijos per R. G. kontrabandos būdu atsiųstą dalį psichotropinių medžiagų – 6500 vnt. tablečių išplatino nenustatytomis aplinkybėmis, o likusią dalį – 3500 vnt. tablečių per du kartus – vieną kartą per V. U. , kitą kartą - pats tiesiogiai tolimesniam platinimui perdavė R. J. .

Dėl šių kaltinimų A. G. išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

J. Ž. buvo kaltinama tuo, kad veikdama organizuota grupe, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandos būdu gabeno psichotropines medžiagas, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 str. 3 d., 199 str. 2 d.:

J. Ž. , veikdama organizuota grupe su R. G. ir Ž. B. , pastarųjų nurodymu, 2006-04-16 Roermond mieste, Olandijoje už 4700 eurų neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 10 380 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 584,828 g psichotropinės medžiagos MDMA, turėdama tikslą šias medžiagas, atgabenus į Lietuvą, parduoti ar kitaip išplatinti. Ji šias įgytas psichotropines medžiagas Roermond miesto geležinkelio stotyje perdavė Ž. B. , kad šis pargabentų į Lietuvą. Ž. B. jos perduotas psichotropines medžiagas – 584,828 g MDMA, neteisėtai laikydamas automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tą pačią dieną - 2006-04-16 kartu su J. Ž. nugabeno iš Roermond miesto, Olandijoje į Amsterdamą, kur nenustatytoje automobilių saugomoje aikštelėje tame pačiame automobilyje neteisėtai laikė iki 2006-04-17. 2006-04-17 Ž. B. nurodytas psichotropines medžiagas (584,828 g MDMA), paslėptas automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje buvusioje įrankių dėtuvėje, toliau neteisėtai gabeno šiuo automobiliu iš Amsterdamo per Olandijos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Lenkijos Respublikos teritorijas ir 2006-04-18, apie 21.00 - 22.00 val., neteisėtai atgabeno iki Lenkijos Respublikos - Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kur Kalvarijų pasienio kontrolės punkte, Marijampolės r., neturėdamas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos išduoto leidimo, nepateikdamas muitinės kontrolei ir kitaip muitinės kontrolės išvengdamas, automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje paslėptas psichotropines medžiagas - 584,828 g MDMA pergabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

Dėl šių kaltinimų J. Ž. išteisinta, nenustačius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Dėl BK 31 str. 1 d, 260 str. 2 d. taikymo

Dėl bausmės

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 260 str. 2 d. (2005-12-13 ir 2005 m. gruodžio mėn. antros pusės nusikaltimai) ir nuteisti jį:

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., prie paskirtos bausmės iš dalies pridėjus 2005-11-17 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, galutinę subendintą bausmę V. E. paskirti laisvės atėmimą devyneriams metams 6 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., prie Vilniaus apygardos teismo 2007-06-29 nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės iš dalies pridėjus paskirtąją bausmę, galutinę subendrintą bausmę S. S. paskirti laisvės atėmimą devyneriems metams 6 mėnesiams, atliekant ją pataisos namuose.

BK 61 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, byloje nustatęs tiek lengvinančių, tiek ir sunkinančių aplinkybių, įvertina kiekvienos iš nustatytų aplinkybių reikšmę. Be to, vertindamas minėtas aplinkybes, teismas turi vertinti ir jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, ryšį. Vilniaus apygardos teismas, skirdamas bausmę J. Ž. , pasak pastarosios, tik formaliai pažymėjo, jog yra nustatyta viena lengvinanti (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir viena sunkinanti (BK 60 str. 1 d. 2 p.) aplinkybė. Teismas neįvertino nei šių aplinkybių reikšmės bausmės dydžiui, nei jų tarpusavio santykio, kaip to reikalauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 6 punktas, kuriame nustatyta, kad jeigu nustatomos ir vienos, ir kitos aplinkybės, teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo pobūdį, faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kurios iš jų nulemia bausmes dydį.

Be to, apeliantė skunde teigia, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatytos nustatytos dvi savarankiškos lengvinančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-276/2006). Tai, pasak apeliantės, yra kompleksinė aplinkybė, galinti nusverti BK 60 str. 1 d. 2 p. apibrėžtą sunkinančią aplinkybę. Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas pats pripažino, jog J. Ž. nebuvo nusikaltimų iniciatorė. Ji šiuos nusikaltimus padarė kitų įtakota, t. y. būdama įkalbėta atlikti vienus ar kitus teisei priešingus veiksmus. Tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad J. Ž. asmeninės nuostatos nebuvo antivisuomeniškos.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad BK 260 str. numatytos nusikalstamos veikos gali būti padaromos tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėti taip veikti, numatyti galimus padarinius ir jų siekti (BK 15 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. virželio 21 d. nutarime Nr. 37 taip pat nurodyta, kad šios kategorijos nusikaltimai gali būti padaromi tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai ir kaltininkas bent bendrais bruožais turi suvokti, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokti, koks yra jų kiekis (nutarimo 17 p.). Tuo tarpu, šioje baudžiamojoje byloje nėra ir negali būti jokių įrodymų, kad apeliantas žinojo ar bent bendrais bruožais galėjo suvokti, kas yra perduodamame pakete, kadangi su niekuo (nei su R. G. , nei su R. J. , nei su A. G. ) nekalbėjo apie narkotines ar psichotropines medžiagas, o juo labiau apie jų kiekį, dėžutės turinio netikrino, jos neatidarė.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro bei nuteistojo A. G. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, nuteistųjų P. K. ir J. Ž. apeliaciniai skundai atmetami. Nuteistojo V. U. apeliacinis skundas tenkinamas.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, kuriais byloje grindžiama P. K. , I. R. bei S. S. kaltė neteisėtai disponavus prie „Bernelių užeigos“ įgytomis psichotropinėmis medžiagomis, netinkamai realizavo BPK 20 str. 5 d. reikalavimus.

P. K. , I. R. , V. E. ir S. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos (BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 2 d.) padaromos veikiant tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, kad neteisėtai disponuoja dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas platinti ir nori taip veikti. Iš pirmiau aptartų apygardos teismo išteisinamojo nuosprendžio motyvų matyti, kad teismas nors ir pripažino, jog išteisintųjų veiksmuose yra objektyviųjų BK 260 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymių, tačiau byloje, anot teismo, nėra pakankamai įrodymų, jog išteisintieji veikė suprasdami veiksmų nusikalstamą pobūdį ir norėdami taip veikti. Kolegija atkreipia dėmesį, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, o kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko subjektyviais jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių vertinimais, bet ir remiantis byloje surinkta ir teismo posėdyje ištirta bylos medžiaga. Šioje byloje išteisinant P. K. , I. R. bei S. S. nebuvo įsigilinta į visą bylos medžiagą, nebuvo įvertinta įrodymų visuma bei atskiri įrodymai, jų tarpusavio sąsajumo ir loginio ryšio požiūriu.

Kolegijos nuomone, šioje byloje nustatytos susitarimo įgyti psichotropines medžiagas iš byloje nenustatytų asmenų, nuvykimo į nusikaltimo vietą bei psichotropinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir realizavimo aplinkybės paneigia kaltinamųjų iškeltą versiją, jog jie nesuprato savo veiksmų nusikalstamo pobūdžio, tyčios nusikalsti neturėjo.

Dėl P. K. .

Šios byloje teisėtai surinktais įrodymais nustatytos aplinkybės leidžia padaryti pagrįstą išvadą, jog P. K. dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų neteisėtai disponavo (įgijo, laikė, gabeno, išplatino) veikdamas organizuota grupe su I. R. , atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės R. G. bei vėliau prie grupės nusikalstamų veikų prisidėjusiu S. S. .

Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Įstatyme nėra nustatyta, kokiu būdu bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų bendrininkų susitarimas, tačiau pagal susiklosčiusią teismų praktiką, bendrininkų susitarimas gali pasireikšti bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. BK 24 straipsnis nustato būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo padarant nusikalstamą veiką požymius, kurie tarpusavyje yra glaudžiai susiję. Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis kartu su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tačiau, kiekvieno bendrininko tyčios turinys ir kryptingumas darant nusikalstamą veiką atskleidžiamas ne vien tik pačių kaltininkų subjektyviais parodymais apie jų suvoktą bendrininkavimą, bet ir objektyviais požymiais, parodančiais kelių asmenų, dalyvavusių padarant nusikalstamą veiką, veiksmų bendrumą. Kelių asmenų padaryta veika, kai be asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys (pavyzdžiui, organizatorius), kurie neatlieka veiksmų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokius veiksmus, kurie nulemia vykdytojo veikas ir yra susiję priežastiniu ryšiu su vykdytojų nusikalstamomis veikomis ir kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais, pripažįstama padaryta sudėtingo bendrininkavimo forma. Šioje byloje I. R. , P. K. , S. S. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas R. G. veikė pasiskirstę vaidmenimis, pagal iš anksto aptartą planą, siekdami vieningo rezultato. Tokia bendrininkavimo forma atitinka organizuotos grupės požymius.

Apygardos teismas, išteisindamas I. R. pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 2 d. (dėl 2005 m. gruodžo 13 d. ir gruodžio mėnesio pabaigos nusikalstamų veikų), pripažino, kad jo kaltė byloje grindžiama tik nepatikimais atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. G. parodymais. Tačiau, kolegijos nuomone, toks I. R. kaltę patvirtinančių įrodymų įvertinimas padarytas pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. nuostatas. Paminėtas BPK straipsnis nustato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. I. R. išteisintas dėl veikų, kurios buvo įrodinėjamos ne tik R. G. parodymais, bet ir kaltinamųjų P. K. , S. S. , V. E. , liudytojų A. M. , E. K. , V. G. , S. P. , D. D. parodymais, psichotropinių medžiagų cheminio tyrimo išvadomis, įstatymų nustatyta tvarka operatyvinėmis priemonėmis surinktais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš priimto nuosprendžio, šių duomenų apskritai nevertino, dėl jų motyvuotai nepasisakė.

R. G. , duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo, pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu, nuosekliai ir vienodai teigė, kad 2005 m. gruodžio 13 d. ir tų pačių metų gruodžio mėnesio pabaigoje vykti prie restorano „Bernelių užeiga“ jį įkalbėjo I. R. , kuris palaikė glaudžius santykius su V. E. ir P. K. . Įkalbinėdamas R. G. dalyvauti psichotropinių medžiagų užpirkime, I. R. primygtinai teigė, kad psichotropinių medžiagų pirkimas bus teisėtas, kad juos lydės P. K. . Be to, iš byloje duotų R. G. parodymų matyti, kad būtent I. R. palaikė pastovų ryšį su P. K. važiuojant į psichotropinių medžiagų įsigijimo vietą, būnant joje bei grįžtant atgal. Iš paties I. R. R. G. žinojo, kad dėl pinigų sumokėjimo už psichotropines medžiagas šis iš anksto susitarė su asmeniu, vardu „Žilvinas“. Tokie R. G. parodymai sutampa su P. K. nurodytomis aplinkybėmis. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu P. K. taip aiškino I. R. vaidmenį: „I. R. man pasakė, kad sporto klube Fabijoniškėse susipažino su asmeniu, vardu „Žilvinas“, kuris, kaip man paaiškino I. R. , susijęs su psichotropinių medžiagų gabenimu iš Kauno. I. R. ar V. E. man pasakė, kad jau renka arba jau surinko pinigus, kuriuos perduos už narkotinių, psichotropinių medžiagų atgabenimą iš Kauno į Vilnių. Buvo kalba apie ne mažesnį kiekį kaip 500 vnt. Ekstazy tablečių, bet koks konkrečiai tablečių kiekis buvo nurodytas, aš nežinau bei kiek už tai buvo sumokėta pinigų, aš taip pat nežinau. <...> Bet vėliau planai pasikeitė, „Žilvinas“ nurodė, kad jiems, I. R. ir R. G. , reikės nuvykti patiems prie restorano „Bernelių užeiga“, esančio Kauno rajone, susitikti su kauniečiais, iš kurių reikės paimti tabletes (t.8 b.l. 8-13)“. „I. R. man minėjo, kad jo tarpininkas „Žilvinas“ yra sakęs, kad kauniečiai prekiauja ne mažiau kaip 500 vnt. tablečių. I. R. man minėjo, kad turi sumokėti „Žilvinui“ už psichotropines medžiagas, bet ar tas mokėjimas įvyko, man nežinoma“ (t.8 b.l. 16-17). Teisiamajame posėdyje P. K. patvirtino, kad su R. G. jokių kontaktų neturėjo, o su I. R. jį supažindimo V. E. . I. R. pranešė P. K. , kad psichotropinių medžiagų įgijimui yra renkami pinigai. Paskelbus P. K. duotus parodymus ikiteisminiame tyrime, kuriame jis detaliai nurodė I. R. vaidmenį organizuojant psichotropinių medžiagų įgijimą iš kauniečių bei apmokėjimą už jas, P. K. patvirtino, kad tie parodymai teisingi (t. 14 b.l. 24). P. K. , apklaustas apeliacinio proceso metu, teigė, kad esminių bylos aplinkybių neprisimena, tačiau teisingus parodymus davė pirmosios instancijos teisme. Kad I. R. iš tikrųjų tarėsi su „Žilvinu“ dėl psichotropinių medžiagų įgijimo sąlygų (kainos, kiekio, apmokėjimo laiko, psichotropinių medžiagų perdavimo būdo, vietos bei laiko) patvirtina ne tik pirmiau aptarti R. G. ir P. K. parodymai, jo paties parodymai pripažįstant patį psichotropinių medžiagų paėmimo iš kauniečių ir atgabenimo į Vilnių, faktą, bet ir I. R. slapto sekimo protokolo duomenys (t.11 b.l. 115-123). Šiame protokole užfiksuotas I. R. pokalbis su sulaikytu P. K. , vykęs 2006 m. rugsėjo 27-29 dienomis, VPK viešosios policijos areštinės ir konvojavimo skyriaus patalpose. Šio pokalbio turinio analizė duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad jo metu I. R. su pašnekovu aptarinėja byloje surinktus duomenis, svarsto galimybę paneigti asmens, vardu „Žilvinas“ dalyvavimą bendrai padarytose nusikalstamose veikose: „Aš sutikau Žilvą, sakau – žiūrėk, Žilva, - jis priduoda. Žilva rėkė – man... . Aš sakau – žiūrėk brolau, kad ... nebūtų ... būna labai skaudžiai. Mes pastovėjome, pašnekėjome, pasijuokėme, aš sakau, jei jis vienas, tai reikia viską neigti, bet ten dar trys žmonės“ (t.11 b.l.116). „Dėl Žilvos pasakysiu – aš dėl jokių ratų su juo nekalbėjau, dar pasakysiu – koks Žilva? Jo pavardės nežinau, neškite, sakysiu, fotonuotrauką (t.11 b.l.118). „Žilviną suvedžiau su Rimu ..., jie ten tardavosi, aš nelabai domėjausi...“ (t.11 b.l.117).

Apygardos teismas, išteisindamas I. R. dėl 2005 m. gruodžio 13 d. įgytų psichotropinių medžiagų perdavimo S. S. , savo sprendimą argumentavo tuo, kad byloje nenustatyta, kas konkrečiai S. S. perdavė indelyje nuo majonezo buvusias tabletes ir ar tai buvo tos pačios psichotropinės medžiagos, kurias I. R. ir R. G. tą pačią dieną įgijo prie restorano „Bernelių užeiga“. Tokias išvadas nuosprendį priėmęs teismas padarė iš esmės tik pačių kaltinamųjų, dalyvavusių susitikime prie garažų Kavoliuko gatvėje, subjektyviais parodymais, tačiau liko neįvertintos kitos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Akivaizdu, kad I. R. , P. K. , R. G. ir S. S. susitikimas prie garažų neįvyko atsitiktinai ir be jokio konkretaus tikslo. Tai, kad I. R. , P. K. bei R. G. dar net nespėję grįžti iš Kauno nutarė į susitikimą pakviesti ir S. S. , rodo, kad jam šiame susitikime vaidmuo buvo numatytas iš anksto. Vadinasi, kviesdami į iš anksto suplanuotą susitikimą S. S. , I. R. , P. K. ir R. G. ne tik turėjo bendrų tikslų S. S. atžvilgiu, bet ir kiekvienas iš jų, atvykdamas ir dalyvaudamas šiame susitikime, tuo pačiu numatė ir savo individualų vaidmenį priimant bendrus sprendimus. Iš tikrųjų, visų susitikime dalyvavusių asmenų parodymai apie tai, kas konkrečiai perdavė psichotropines medžiagas S. S. , yra skirtingi. Tačiau, kiekvienas iš jų duodamas parodymus apie tai, kas iš tikrųjų perdavė indelį su Ekstazy tabletėmis, patvirtino ir tai, kad tai buvo padaryta atvirai, matant ir neprieštaraujant kitiems susitikimo dalyviams. Minimos aplinkybės rodo, kad I. R. , P. K. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas R. G. 2005 m. gruodžio 13 d. įgytas psichotropines medžiagas prie garažų atgabeno būtent tam, kad jas išplatinimui perduotų S. S. . Visi jie suvokė, kad veikia bendrai ir norėjo taip veikti. Kad S. S. buvo perduotos Ekstazy tabletės, kurios buvo įgytos prie restorano „Bernelių užeiga“ netiesiogiai patvirtina ir įstatymo nustatyta tvarka užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, vykę tarp R. G. ir S. S. bei R. G. ir I. R. . Telefoniniai pokalbiai vyko 2005 m. gruodžio 14 d., po to, kai S. S. buvo sulaikytas perduodant psichotropines medžiagas A. M. . Pokalbio, kuris vyko 21 val. 20 min. metu, S. S. skundžiasi R. G. , kad už paimtas psichotropines medžiagas reikės grąžinti pinigus: „Ne, tai man tai gerai, bet šita pirmas dalykas, kaip su tais pinigais daryti“ (t.11 b.l.135). Dar beveik po dviejų valandų (23 val. 44 min.) S. S. skambina R. G. , prašo suorganizuoti susitikimą su „hebra“, nuogąstauja, kad susitikimo metu iš S. S. bus pareikalauta sugrąžinti prarastus pinigus (t.11 b.l.136). iš I. R. ir R. G. telefoninio pokalbio, vykusio po S. S. sulaikymo matyti, kad S. S. sulaikymas I. R. labai suerzino. Pastarasis aiškina R. G. , kad S. S. turės atlyginti jam padarytą žalą: „tu sakai, jis nieko neatiduos, jis viską ... atiduos man“ (t.11 b.l.136). Iš bylos duomenų matyti, kad po S. S. sulaikymo 2005 m. gruodžio 14 d. I. R. , R. G. , P. K. bei V. E. buvo susitikę prie P. Cvirkos paminklo Vilniuje ir sprendė po S. S. sulaikymo susidariusią situaciją. Teisėjų kolegija, sugretinusi nuteistojo S. S. , R. G. teisiamajame posėdyje duotus parodymus ir 2005 m. gruodžio 13 ir 14 d. įvykių eiliškumą (gruodžio 13 d. I. R. , R. G. bei P. K. atsiveža psichotropines medžiagas, įgytas prie „Bernelių užeigos“. Tos pačios dienos vakare visi trys bei S. S. susitinka prie garažų Kavoliuko gatvėje, susitikimo metu perduoda 500 vnt. Ekstazy tablečių S. S. ; sekančią, gruodžio 14 d., S. S. sulaikomas, sulaikymo metu paimama 500 vnt. Ekstazy tablečių) bei po S. S. sulaikymo skubiai organizuojamo P. K. , R. G. ir I. R. susitikimą susidariusiai situacijai aptarti, pirmiau aptartų pokalbių tarp R. G. ir S. S. , R. G. ir I. R. turinį (jų metu S. S. nuogąstauja, kad reikės grąžinti pinigus, I. R. ketina reikalauti, kad jam padarytą žalą S. S. atlygintų) sprendžia, kad šių duomenų pakanka padaryti patikimą išvadą, jog 2005 m. gruodžio 14 d. A. M. automobilyje buvo paimtos būtent tos Ekstazy tabletės, kurios S. S. visų bendru sutarimu buvo perduotos I. R. , R. G. bei P. K. susitikimo prie garažų Kavoliuko gatvėje metu.

Ikiteisminio tyrimo metu I. R. buvo inkriminuota tai, kad jis 500 vnt. Ekstazy tablečių, įgytų 2005 m. gruodžio 13 d. ir atgabentų į Vilnių, pasiliko sau ir nenustatytomis aplinkybėmis išplatino taip pat, kad jis nenustatytomis aplinkybėmis pardavė ar kitaip išplatino dar ir 1000 vnt. Ekstazy tablečių, įgytų ir atgabentų į Vilnių 2005 m. gruodžio mėnesio pabaigoje.

Pagal Baudžiamojo proceso įstatymą, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais, todėl įrodyta gali būti pripažinta tik tokia nusikalstama veika, kurios padarymo vieta, laikas, būdas ir kitos svarbios aplinkybės nustatytos byloje teisėtais būdais surinktais ir pagal BPK 20 str. 5 d. reikalavimus įvertintais įrodymais. Teismas pripažinęs, kad kaltininkas padarė kelias BK 260 str. 2 d. numatytas atskiras veikas ar padaręs tęstinę nusikalstamą veiką, susidedančią iš atskirų epizodų, savo išvadas bet kuriuo atveju privalo pagrįsti teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Šioje byloje I. R. kaltė dėl neteisėto psichotropinių medžiagų išplatinimo nenustatytomis aplinkybėmis 2005 m. gruodžio 13 d. (500 vnt. tablečių) ir 2005 m. gruodžio mėnesio pabaigos (1000 vnt. tablečių) grindžiamas vien tik liudytojo R. G. abstrakčiais parodymais. Pagal R. G. parodymus teisiamajame posėdyje, 500 vnt. Ekstazy tablečių iš 1000 vnt. įgytų 2005 m. gruodžio 13 d., jis pasidalino su I. R. . I. R. savo dalį kažkam atidavė ar pardavė (t.13 b.l. 138). Ikiteisminiame tyrime R. G. teigė, kad 500 vnt. tablečių pasiėmė vienas I. R. , o tabletės, kaip vėliau sužinojo, buvo skirtos kažkokiam „Jevgenijui“. Prieštaringi ir nevienodi R. G. parodymai ir dėl 2005 m. gruodžio mėnesio pabaigoje įgytų ir I. R. išplatintų 1000 vnt. Ekstazy tablečių. Ikiteisminiame tyrime jis teigė, kad P. K. išlipo prie „Rubikono“ parduotuvės, kur jo laukė „Ženia“ (t.3 b.l.54), apklaustas vėliau jau teigė, kad I. R. laukė kažkoks žmogus (t.13 b.l.142). I. R. savo kaltės dėl aptariamo psichotropinių medžiagų platinimo niekada nepripažino. R. G. kai kuriuose parodymuose minimas asmuo, vardu „Jevgenijus“ arba „Ženia“, kuris galėtų patvirtinti arba paneigti psichotropinių medžiagų perdavimo faktą, nenustatytas. Taigi šioje byloje liko nenustatytos esminės Ekstazy tablečių platinimo aplinkybės: kada, kur, kam ir kokiais konkrečiais veiksmais tabletės buvo išplatintos. Tai, kad I. R. derėjosi su kauniečiais dėl psichotropinių medžiagų įgijimo, tarėsi su jais dėl apmokėjimo už jas, leidžia daryti prielaidą, jog jis ir buvo labiausiai suinteresuotas dalį įgytų psichotropinių medžiagų parduoti, o gautomis pajamomis kompensuoti turėtas asmenines išlaidas. Tačiau prielaidomis ir spėjimais apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas, o iškilusios abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Todėl apygardos teismas pagrįstai I. R. išteisino dėl 500 vnt. Ekstazy tablečių, įgytų 2005 m. gruodžio 13 d., ir 1000 vnt. Ekstazy tablečių, įgytų 2005 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, pardavimo ar kitokio išplatinimo.

Dėl S. S. .

Apygardos teismas, išteisindamas S. S. pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 2 d., dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2005 m. gruodžio 13-14 dienomis, pripažino esant įrodytu tai, kad 2005 m. gruodžio 13 d. susitikimo prie garažų Kavoliuko gatvėje metu, S. S. buvo perduota 500 vnt. Ekstazy tablečių, kurias S. S. pagal susitarimą su P. K. turėjo parduoti A. M. . Tačiau teismas padarė išvadą, kad S. S. negali atsakyti už psichotropinių medžiagų įgijimą iš P. K. ir perdavimą A. M. , nes tuos veiksmus jis atliko neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip išplatinti, bet siekdamas padėti išsiaiškinti psichotropinių medžiagų platinimu užsiimantį asmenį – A. M. . Teismo nuomone, tai, kad operatyvinius veiksmus atlikęs P. K. neparuošė nusikalstamos veikos imitavimo modelio negali būti S. S. baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Teisėjų kolegija su tokiu S. S. atliktų veiksmų nusikalstamumo bei baudžiamumo vertinimu nesutinka.

Pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos įtvirtintos BK 2 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Baudžiamasis įstatymas apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai bei jas uždraudžia (BK 2 str. 2 d. 1 p.). BK 260 str. 2 d. nustato, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip išplatino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dešimties metų. Iš S. S. byloje duotų parodymų matyti, kad jis pripažįsta 2005 m. gruodžio 13 d. įgijęs 500 vnt. Ekstazy tablečių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 21,865 g. – psichotropinės medžiagos MDMA ir jas 2005 m. gruodžio 14 d. perdavė A. M. . Vadinasi, S. S. prisipažįsta atlikęs baudžiamojo įstatymo numatytą bei uždraustą nusikalstamą veiką (BK 260 str. 2 d.), tačiau, kaip matyti iš jo parodymų, kuriais išteisindamas S. S. vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, jis nusikaltimo, numatyto minėtame BK straipsnyje, požymių turinčius veiksmus neva atliko suklydimo įtakoje. Baudžiamosios teisės teorijoje pripažįstama klaidos reikšmė baudžiamosios atsakomybės atsiradimui. Klaida baudžiamojoje atsakomybėje, tai asmens klaidingas padarytos veikos baudžiamojo teisinio vertinimo ar neteisingo tam tikrų veikos faktinių aplinkybių suvokimas. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų matyti, kad teismas, išteisindamas S. S. , pripažino jį klydus dėl nusikalstamos veikos pobūdžio, t.y. pripažino, kad jis darydamas objektyviai pavojingą veiką buvo įsitikinęs, kad jo veiksmai sankcionuoti įstatymo nustatyta tvarka pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, todėl nėra priešingi baudžiamajai teisei. Tačiau klaida dėl nusikalstamo veikos pobūdžio gali būti pateisinama tik tuo atveju, jei asmens įsitikinimas apie jo veiksmų nenusikalstamumą yra pagrįstas ne bendro pobūdžio prielaidomis ar samprotavimais, o tiksliomis žiniomis ar objektyviais bylos duomenimis patvirtinamu žinojimu, jog jo daroma veika yra nenusikalstama. Byloje surinkti objektyvūs duomenys rodo, kad S. S. , darydamas jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pagrindo tokiam įsitikinimui neturėjo.

Pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 3 str. 19 d., nusikalstamos veikos imitacijos modelis yra sankcionuoti veiksmai formaliai turintys nusikalstamos veikos ar kitokio teisės pažeidimo požymių, atliekami siekiant apsaugoti nuo nusikalstamo kėsinimosi įstatymų saugomas asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą.

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad P. K. į kompetetingus pareigūnus dėl sankcionavimo nusikalstamos veikos imitacijos modelio, kuriuo būtų siekiama S. S. , R. G. ar I. R. pagalba išaiškinti psichotropinėmis medžiagomis prekiaujančius asmenis, nesikreipė. Iš S. S. parodymų matyti, kad P. K. jam niekada ir neteigė apie tokio sankcionuoto modelio, pagal kurį jam būtų leista atlikti nusikalstamos veikos požymių turinčius veiksmus, egzistavimą. Kad toks modelis nėra įformintas žinojo ir pats S. S. . Apklausiamas įtariamuoju 2006 m. kovo 25 d. jis nurodė, kad po jo ir A. M. sulaikymo bei pristatymo į policiją, P. K. žadėjo ateityje įforminti bendradarbiavimą su juo (t.6 b.l.3). Vėliau, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, S. S. aiškino, kad klausinėjo P. K. apie tai, kas jam gali būti už narkotikų pardavinėjimą, P. K. jam patvirtino, kad juo niekas neturėtų domėtis (t.6 b.l.196). Duodamas parodymus teisiamajame posėdyje S. S. taip pat patvirtino, kad apie tinkamai įforminto modelio egzistavimą nežinojo, dėl bendradarbiavimo su policijos pareigūnais jokių dokumentų nepasirašė, o P. K. dokumentus apie bendradarbiavimą žadėjo įforminti ateityje. Iš S. S. parodymų ikiteisminiame tyrime po jo sulaikymo dėl psichotropinių medžiagų perdavimo A. M. bei jo telefoninių pokalbių su R. G. matyti, kad S. S. aiškiai suvokia, kad atliko baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus, už juos numatytą atsakomybę ir visais būdais stengiasi jos išvengti (t.6 b.l.141; 147; t.11 b.l. 135-136).

Apibendrindama pirmiau aptartus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog S. S. nebuvo jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad jis, sutikdamas nusikalstamai bendrininkauti su I. R. , P. K. bei R. G. , įgydamas iš jų 500 vnt. Ekstazy tablečių su tikslu parduoti A. M. ir jas parduodamas, veikia teisėtai, pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį. S. S. , atlikdamas šiuos veiksmus, suprato pavojingą savo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia. Pagal bylos duomenis, susitikimo, vykusio 2005 m. gruodžio 13 d. prie garažų Kavoliuko gatvėje, metu buvo aptartas tolimesnių nusikalstamų veiksmų planas. I. R. , P. K. , R. G. ir S. S. numatė, kad psichotropinės medžiagos bus parduotos A. M. . Tuo tikslu A. M. buvo perduoti psichotropinės medžiagos pavyzdžiai, o pastarajam sutikus psichotropines medžiagas nupirkti, S. S. , P. K. ir I. R. , aktyviai derindami tarpusavio veiksmus, ruošėsi S. S. susitikimui su A. M. . Iš anksto suplanuoti ir tarpusavyje suderinti S. S. , P. K. ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. G. veiksmai rodo, kad visi jie veikė organizuota grupe.

Dėl V. E. (2005 m. gruodžio 13 d. ir 2005 m. gruodžio mėnesio pabaigos nusikalstamos veikos).

V. E. dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis MDMA 2005 m. gruodžio 13 d. ir tų pačių metų gruodžio mėnesio pabaigoje išteisintas pagrįstai.

V. E. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios visuose savo parodymuose vienodai ir nuosekliai teigė, kad su I. R. , R. G. ir P. K. nesitarė dėl psichotropinių medžiagų įgijimo ir platinimo; 2005 m. gruodžio 13 d. ir gruodžio mėnesio pabaigoje į Kaišiadorių rajoną prie restorano „Bernelių užeiga“ nevažiavo ir psichotropinių medžiagų ten neįgijo; apie tai, kad I. R. , R. G. ir P. K. buvo nuvykę prie „Bernelių užeigos“ ir iš ten atsivežė psichotropinių medžiagų, sužinojo vėliau; susitikime prie garažų Kavoliuko gatvėje, kuomet S. S. buvo perduotos psichotropinės medžiagos, nedalyvavo. Tokius V. E. parodymus iš esmės patvirtino I. R. , P. K. ir S. S. . Pagal jų parodymus, V. E. nei įgyjant psichotropines medžiagas prie „Bernelių užeigos“, nei aptariant psichotropinių medžiagų perdavimą ir perduodant jas S. S. Kavoliuko gatvėje, nedalyvavo. Iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. G. parodymų matyti, kad jis taip pat paneigė V. E. dalyvavimą įgyjant psichotropines medžiagas prie „Bernelių užeigos“, o jo parodymai dėl V. E. dalyvavimo perduodant psichotropines medžiagas S. S. Kavoliuko gatvėje – nenuoseklūs: ikiteisminiame tyrime R. G. vienodai ir kategoriškai teigė, kad šiame susitikime V. E. dalyvavo; pirmosios instancijos teisme jis teigė, kad netoliese matė tik V. E. automobilį, o jo paties nematė; bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, - kad V. E. susitikimo vietoje galbūt buvo, tačiau nuo kitų asmenų buvo atsitraukęs apie 50 metrų. Jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių V. E. dalyvavimą įgyjant psichotropines medžiagas 2005 m. gruodžio 13 d. prie restorano „Bernelių užeiga“, tą pačią dieną atgabenant jas į Vilnių ir čia jas perduodant S. S. , byloje nesurinkta. Prokuroras, nesutikdamas su V. E. išteisinimu, apeliaciniame skunde teigia, kad liko teismo neįvertintos svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės teisingam bylos išsprendimu: V. E. padėdavo P. K. susisiekti su kalinčiu S. S. ; V. E. 2005 m. gruodžio 13 d. savo mobiliojo ryšio telefono aparatą davė I. R. , kad šis, vykdamas prie „Bernelių užeigos“, galėtų susisiekti su P. K. ; prieš A. M. sulaikymą V. E. kartu su I. R. buvo atvykęs prie „Lukoil“ degalinės, kur P. K. susitiko su S. S. ; V. E. po A. M. ir S. S. sulaikymo dalyvavo bendrame susitikime prie P. Cvirkos paminklo Vilniuje; V. E. ir I. R. namo pavežė iš narkologinio centro paleistą S. S. . Prokuroro teigimu, šių aplinkybių visuma duoda pakankamą pagrindą išvadai, jog V. E. iš anksto žinojo tikrąsias vykimo prie „Bernelių užeigos“ aplinkybes – įsigyti Ekstazi tablečių bei, duodamas šiuo tikslu vykusiam I. R. savo mobilųjų telefoną, tuo prisidėjo prie bendrininkų daromo nusikaltimo. V. E. teisiamajame posėdyje patvirtino davęs telefoną I. R. , pastarojo prašymu nuvežęs jį prie degalinės „Lukoil“ bei kitas prokuroro apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, tačiau kategoriškai paneigė, kad tokiais veiksmais tyčia prisidėjo prie daromo nusikaltimo.

Pagal BK 24 str. 1 d., bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi, norint pripažinti V. E. bendrininkavus su kitais asmenimis, kaip to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, būtina nustatyti bendrininkavimo valinį ir intelektualinį tyčios turinį: jo suvokimą, kad jis su kitais asmenimis dalyvauja bendrai daromoje nusikalstamoje veikoje ir norą veikti kartu su jais siekiant bendro nusikalstamo rezultato; jo supratimą, kad tokiais savo veiksmais vykdytojams sudaro būtinas sąlygas padaryti nusikalstamą veiką ir t.t. Prokuroro nurodomos aplinkybės bei kiti bylos duomenys neduoda pagrindo konstatuoti, jog V. E. , bendrininkaudamas su kitais asmenimis, 2005 m. gruodžio 13 d. ir gruodžio mėnesio pabaigoje neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti ir šias medžiagas pardavė ar kitaip išplatino. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, prokuroro apeliacinis skundas dėl V. E. pripažinimo kaltu pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 2 d. atmetamas.

Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos įrodymus, pagal prokuroro paduoto skundo argumentus nustato tokias 2005 m. gruodžio 13 d. ir tų pačių metų gruodžio mėnesio pabaigoje padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes:

S. S. , P. K. , I. R. bei atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. G. , veikdami organizuota grupe, I. R. 2005 m. lapkričio mėn. pabaigoje, Vilniuje, nenustatytoje vietoje, nusikalstamai susitarus su nenustatytu asmeniu vardu „Žilvinas“ nusiperkant neteisėtai įgyti didelį kiekį psichotropinių medžiagų - 1000 vnt. Ekstazy tablečių, šias psichotropines medžiagas atsiimant prie restorano „Bernelių užeiga", esančio prie magistralės Vilnius - Kaunas, Kaišiadorių raj., nenustatytomis aplinkybėmis sumokėjo pinigus už planuojamas įsigyti psichotropines medžiagas, apie ką pranešė valstybės pareigūnui - Vilniaus m. VPK KP NTT Narkotikų kontrolės skyriaus tyrėjui P. K. , kuris, piktnaudžiaudamas savo, kaip teisėsaugos pareigūno, tarnybine padėtimi, veikdamas kartu su I. R. organizuota grupe, parengė išankstinį nusikaltimo padarymo planą, pasiskirstant vaidmenimis, tai yra: P. K. , žadėdamas įstatymų nustatyta tvarka įforminti nusikalstamos veikos imitacijos modelį ir užtikrinti saugų nuvykimą iš Vilniaus prie paminėto restorano „Bernelių užeiga" bei sugrįžimą atgal, nurodė I. R. kartu su R. G. sudalyvauti neva slaptoje operacijoje - nuvykti prie paminėto restorano „Bernelių užeiga", kur neteisėtai įgyti didelį kiekį psichotropinių medžiagų (1000 vnt. Ekstazy tablečių), įgytas medžiagas neteisėtai atgabenti į Vilnių ir jas perduoti S. S. , kuris atgabentas medžiagas parduotų planuojamam sulaikyti A. M. . Paskui I. R. , įgyvendindamas su P. K. aptartą nusikalstamą planą, 2005 m. gruodžio 11 ar 12 dieną bei 2005 m. gruodžio 13 d., prie Kavoliuko g. esančio 33 namo, Vilniuje, susitiko su R. G. , kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, įkalbinėdamas palenkė pastarąjį sudalyvauti paminėtoje neva slaptoje operacijoje. 2005 m. gruodžio 13 d., apie 16.00 val., I. R. kartu su prie šios nusikalstamos veikos prisijungusiu organizuotos grupės nariu R. G. automobiliu Mercedes Benz 300, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamu R. G. , P. K. juos atskiru automobiliu lydint ir užtikrinant saugų vykimą, atvyko prie restorano „Bernelių užeiga", esančio prie magistralės Vilnius - Kaunas, Kaišiadorių raj., kur iš nenustatyto asmens nusiperkant neteisėtai įgijo 1000 vnt. rausvos spalvos tablečių su įspaustu logotipu „LOVE", kurių sudėtyje yra didelis kiekis - 43,73 g psichotropinės medžiagos – MDMA, turint tikslą įgytas medžiagas parduoti ir kitaip išplatinti. I. R. kartu su R. G. , tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną (2005 m. gruodžio 13 d.) įgytą didelį kiekį - 43,73 g psichotropinės medžiagos MDMA neteisėtai laikydamas minėtame automobilyje Mercedes Benz 300, lydint ir saugumą užtikrinant P. K. , laike nuo 16.00 val. iki 18.00 val. neteisėtai gabeno nuo minėto restorano „Bernelių užeiga“ į Vilnių, kur atgabeno į iš anksto su P. K. sutartą vietą - prie garažų bendrijos, Vilniuje, Kavoliuko g. 2, kur prie organizuotos grupės narių P. K. , R. G. , I. R. daromos nusikalstamos veikos prisijungė S. S. bei po to kartu su paminėtais organizuotos grupės nariais aptarė dalies iš Kaišiadorių rajono atgabentų psichotropinių medžiagų - 500 vnt. rausvos spalvos tablečių su įspaustu logotipu „LOVE“, kurių sudėtyje yra didelis kiekis - 21,865 g psichotropinės medžiagos - MDMA, pardavimo planuojamam sulaikyti A. M. aplinkybes, susitariant šias medžiagas A. M. perduoti 2005 m. gruodžio 14 d. prie Naugarduko g. 56 namo, Vilniuje. Po to, I. R. , dalyvaujant nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam R. G. , organizuotos grupės nariui P. K. , prie minėtos garažų bendrijos organizuotos grupės nariui S. S. perdavė iš Kaišiadorių rajono atgabentas psichotropines medžiagas - 500 vnt. rausvos spalvos tablečių su įspaustu logotipu „LOVE", kurių sudėtyje yra didelis kiekis - 21,865 g psichotropinės medžiagos – MDMA, įdėtas į 500 ml plastikinį indelį su užrašu „Daumantų majonezas“. S. S. perduotas psichotropines medžiagas (21.865 g MDMA) tą pačią dieną nugabeno ir neteisėtai laikė bute, Dariaus ir Girėno g. 13-4, Vilniuje, o 2005 m. gruodžio 14 d., apie 20.00 val., šias psichotropines medžiagas atgabeno iki Naugarduko g. 56 namo, Vilniuje, ir jas neteisėtai pardavė A. M. , po ko pastarasis P. K. ir kitų Vilniaus m. VPK KP NTT Narkotikų kontrolės skyriaus pareigūnų tuoj pat buvo sulaikytas. 2005 m. gruodžio 14 d., 20.40 val., apžiūrėjus A. M. automobilį Audi 90, v/n (duomenys neskelbtini) jame buvo surastas ir išimtas 500 ml plastikinis indelis su užrašu „Daumantų majonezas" su 500 vnt. rausvos spalvos tablečių, įspaustu logotipu „LOVE", kurių sudėtyje yra didelis kiekis - 21,865 g psichotropinės medžiagos - MDMA.

Taip pat P. K. , I. R. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas R. G. , veikdami organizuota grupe, I. R. 2005 m. gruodžio mėn. pabaigoje, Vilniuje, nenustatytoje vietoje, nusikalstamai susitarus su nenustatytu asmeniu vardu „Žilvinas“ nusiperkant neteisėtai įgyti didelį kiekį psichotropinių medžiagų - 1000 vnt. Ekstazy tablečių, šias psichotropines medžiagas atsiimant prie restorano „Bernelių užeiga", esančio prie magistralės Vilnius - Kaunas, Kaišiadorių raj., Rumšiškių sen., nenustatytomis aplinkybėmis sumokėjo pinigus už planuojamas įsigyti psichotropines medžiagas, apie ką pranešė valstybės pareigūnui - Vilniaus m. VPK KP NTT Narkotikų kontrolės skyriaus tyrėjui P. K. , kuris, piktnaudžiaudamas savo, kaip teisėsaugos pareigūno, tarnybine padėtimi, veikdamas organizuota grupe kartu su I. R. bei vėliau prie šios nusikalstamos veikos prisijungusiu organizuotos grupės nariu – R. G. , kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 39¹ str. pagrindu, parengė išankstinį nusikaltimo padarymo planą, pasiskirstant vaidmenimis, tai yra: 2005 m. gruodžio mėn. pabaigoje, nenustatytą dieną, P. K. gyvenamojoje vietoje - name, esančiame sodų bendrijoje „Kaitra“, Valų km., Trakų raj., P. K. , I. R. , R. G. aptarė planuojamo pakartotinio vykimo įsigyti psichotropinių medžiagų prie paminėto restorano „Bernelių užeiga" maršrutą, išvykimo datą ir laiką. P. K. , žadėdamas įstatymų nustatyta tvarka įforminti nusikalstamos veikos imitacijos modelį ir užtikrinti saugų nuvykimą iš Vilniaus prie paminėto restorano „Bernelių užeiga" bei sugrįžimą atgal, nurodė I. R. kartu su R. G. pakartotinai sudalyvauti neva slaptoje operacijoje - nuvykti prie paminėto restorano „Bernelių užeiga", kur neteisėtai įgyti didelį kiekį psichotropinių medžiagų (1000 vnt. Ekstazy tablečių), siekiant tokiu būdu nustatyti psichotropinėmis medžiagomis neteisėtai disponuojančius asmenis. Paskui I. R. , įgyvendindamas su P. K. ir R. G. aptartą nusikalstamą planą, 2005 m. gruodžio mėn. pabaigoje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, apie 16.00 val., kartu su nuo baudžiamosios atsakomybės atleistu organizuotos grupės nariu R. G. automobiliu Nissan Terrano, v/n (duomenys neskelbtini) (buvęs v/n AT 85532), vairuojamu R. G. , P. K. juos atskiru automobiliu lydint ir užtikrinant saugų vykimą, atvyko prie restorano „Bernelių užeiga", esančio prie magistralės Vilnius - Kaunas, Kaišiadorių raj., kur apie 17.00-17.30 val. iš nenustatytų asmenų nusiperkant neteisėtai įgijo 1000 vnt. rausvos spalvos tablečių su įspaustu logotipu „LOVE", kurių sudėtyje yra didelis kiekis - 43,73 g psichotropinės medžiagos – MDMA, turint tikslą įgytas medžiagas parduoti ir kitaip išplatinti. I. R. kartu su R. G. , tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną įgytą didelį kiekį - 43,73 g psichotropinės medžiagos MDMA neteisėtai laikydamas minėtame automobilyje Nissan Terrano, lydint ir saugumą užtikrinant P. K. , laike nuo 17.30 val. iki 19.00 val. neteisėtai gabeno nuo minėto restorano „Berneliu užeiga" į Vilnių, pakeliui į Vilnių - pavažiavus apie 2 km nuo šio restorano, sustojo magistralės Vilnius-Kaunas kelkraštyje, kur P. K. neteisėtai perdavė 2 vnt. Ekstazy tablečių, kurių sudėtyje yra nedidelis kiekis - 0,087 g psichotropinės medžiagos MDMA, o likusį didelį kiekį psichotropinių medžiagų neteisėtai atgabeno į Vilnių.

Dėl P. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 228 str. 1 d. Dėl P. K. apeliacinio skundo.

Iš teismo nuosprendyje aptariamų P. K. parodymų galima daryti išvadą, kad P. K. padaryta tarnybinių pareigų neatlikimo veika pasireiškė tuo, kad jis, vykdamas prie „Bernelių užeigos“ bei vykdydamas A. M. sulaikymo veiksmus, neįformino nusikalstamos veikos imitacijos modelio. Toks P. K. veiksmų vertinimas yra siauras ir vienpusiškas. Pareikštame įtarime P. K. pagal BK 228 str. 1 d. nurodyta visa eilė normatyvinių aktų, kuriuos jis, kaip tyrėjas, privalėjo vykdyti, taip pat išdėstyti jo padarytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai. Tačiau apygardos teismas P. K. pareikštame įtarime visų nustatytų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi požymių nesvarstė, apsiribodamas konstatavimu, jog P. K. aplaidumas pasireiškė tik netinkamu modelio įforminimu. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino P. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, apimtį ir be pagrindo jo nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 228 str. 1 d. į BK 229 str.

Nuteistasis P. K. savo apeliaciniame skunde teigia, kad būdamas valstybės tarnautoju jis jokių nusikalstamų veikų nepadarė. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas jo veiksmus pagal BK 229 str., nenurodė kuo pasireiškė jo padaryta didelė žala valstybei. Apeliantas, būdamas operatyvinės veiklos subjektu, jo teigimu, vadovavosi Operatyvinės veiklos įstatymu ir jo nepažeidė.

P. K. apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija, svarstydama prokuroro paduoto skundo dalį dėl nepagrįsto P. K. išteisinimo pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 2 d., šiame nuosprendyje nustatė, jog P. K. padarė tyčines nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d., 260 str. 2 d., nurodė, kuo jos pasireiškė. Todėl, atsakant į P. K. skundo argumentus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pirmiau išdėstytų motyvų nebekartoja.

Dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2006 m. vasario 20 d.

I. R. ir V. E. buvo kaltinami tuo, kad veikdami organizuota grupe su atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės R. G. , neteisėtai disponavo (įgijo, laikė, perdavė) labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o būtent: 2006 m. vasario 20 d., apie 16-17 val., prie parduotuvės “Maxima”, esančios Vilniuje, Gabijos g. 35 A, I. R. , V. E. ir R. G. , veikdami organizuota grupe, nusikalstamai susitarė su D. Š. už 6000 Lt parduoti jam labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 10.887 g heroino ir 0.537 g psichotropinės medžiagos fenobarbitalio, šias medžiagas paimant V. E. bute, Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Paskui I. R. , R. G. ir V. E. , vykdydami šį nusikalstamą sumanymą, D. Š. , nenustatytomis aplinkybėmis jiems sumokėjus 6000 Lt, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 10.887 g heroino ir 0.537 g psichotropinės medžiagos fenobarbitalio. Šias įgytas medžiagas neteisėtai atgabeno į nurodytą V. E. butą, kur neteisėtai laikė iki 2006 m. vasario 20 d., 20 val., kol minėtas medžiagas V. E. perdavė D. Š. , kuris įgytą heroiną ir fenobarbitalį, laikydamas su savimi, gabeno savo automobiliu “Mercedes Benz E 200” ir Vilniuje, Fabijoniškių gatvėje, prie namo Nr. 3, buvo sulaikytas policijos pareigūnų. I. R. ir V. E. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 3 d.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad I. R. būtų atlikęs kokius nors veiksmus, susijusius su heroino ir fenobarbitalio įgijimu ir pardavimu D. Š. ir I. R. išteisino. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kaltinamojo V. E. veiksmai formaliai atitinka nusikaltimo požymius tačiau jis, atlikdamas veiksmus, susijusius su narkotinių medžiagų pardavimu D. Š. , neturėjo tyčios platinti šias medžiagas. V. E. tikslas buvo padėti policijos pareigūnams sulaikyti neteisėtai narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis disponuojantį D. Š. . Teismas konstatavo, kad V. E. veikė BK 31 straipsnyje numatytomis būtinojo reikalingumo sąlygomis ir jį pagal BK 25 str. 3 d., 260 str. 3 d. išteisino.

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Liudytojų V. Š. , R. Z. , D. Š. parodymais, specialisto išvados Nr. 1548 (t.2 b.l.28-29) duomenimis neginčijamai nustatyta, kad 2006 m. vasario 20 d., apie 20 val. 20 min., Vilniaus mieste, Fabijoniškių gatvėje, prie namo Nr. 3, buvo sulaikytas D. Š. . Jo automobilyje rasta ir paimta 10,887 g narkotinės medžiagos heroino ir 0.537 g psichotropinės medžiagos fenobarbitalio. Iš D. Š. parodymų ikiteisminio tyrimo, pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme, matyti, kad D. Š. šias medžiagas prieš pat sulaikymą įgijo iš V. E. , gyvenančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Visuose parodymuose D. Š. iš esmės vienodai aiškino, jog, norėdamas įsigyti heroino, susisiekė su I. R. , kuris paaiškino, kad šių medžiagų neturi ir davė R. G. telefono numerį. Vėliau, susisiekus su R. G. , šis iš D. Š. paėmė 6000 Lt ir nurodė kreiptis į V. E. . V. E. pažinojo seniai, nes su juo mokėsi vienoje mokykloje, jo bute yra buvęs ir anksčiau. 2006 m. vasario 20 d., apie 20 val., D. Š. nuvažiavo pas V. E. į butą ir čia jam buvo perduotos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurias vėliau jo automobilyje rado ir pėmė policijos pareigūnai. Parodymų patikrinimo vietoje metu D. Š. parodė V. E. butą ir paaiškino, jog jame jam V. E. perdavė narkotines ir psichotropines medžiagas (t. 2 b.l.77-81). Parodymo atpažinti metu iš pateiktų fotonuotraukų D. Š. V. E. atpažino kaip asmenį, iš kurio jis įsigijo narkotikų, o R. G. kaip asmenį, kuriam jis perdavė pinigus už juos (t.2 b.l.74-76).

Kolegija neturi pagrindo netikėti tokiais D. Š. parodymais. Kaip matyti iš jo apklausos protokolų turinio, jo parodymai apie tai, kad narkotines, psichotropines medžiagas jam pardavė V. E. savo bute, visose apklausose tvirtino vienodai. Nuo pat pirmosios apklausos D. Š. davė parodymus apie V. E. , pradžioje jį vadindamas tiktai vardu “Valera”. D. Š. parodymus apie tai, kad pagal susitarimą narkotines medžiagas pastarajam perduos būtent V. E. , patvirtino ir R. G. . Tiktai jis, priešingai nei pats D. Š. ir I. R. , aiškino, kad į V. E. kreiptis nurodė I. R. . R. G. patvirtino, kad 2006 m. vasario 20 d., apie 20 val., atstitiktinai atvažiavęs į V. E. namo kiemą matė prie savo automobilio V. E. , jis pasakė, kad laukia D. Š. ir paliepė R. G. važiuoti iš kiemo. Be to, R. G. patvirtino, kad V. E. prašė jo byloje duoti V. E. palankius parodymus.

Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinkta pakankamai patikimų duomenų, patvirtinančių, jog V. E. 2006 m. vasario 20 d., apie 20 val., savo bute D. Š. pardavė heroiną ir fenobarbitalį, todėl V. E. išteisintas nepagrįstai. Atmestina V. E. gynybinė versija, jog jis jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus atliko padėdamas policijos pareigūnui P. K. išsiaiškinti narkotikų platinimu užsiimančius asmenis. Akivaizdu, kad V. E. , turėdamas pakankamą kriminalinę patirtį dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, parduodamas heroiną ir fenobarbitalį D. Š. , suprato, jog pats tokiais veiksmais daro nusikaltimą, už kurio padarymą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. V. E. parodymai apie tai, jog savo veiksmus suderino su policijos pareigūnu P. K. , kad dalyvavo jo organizuotoje operacijoje, nepatvirtinami jokiais objektyviais bylos duomenimis, išskyrus paties V. E. ir P. K. parodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad V. E. ir P. K. , aiškindami, kurioje vietoje buvo susitikę ir aptarė būsimą narkotikų perdavimą, nurodė skirtingas vietas: P. K. nurodė parduotuvę “Maxima”, o V. E. – teritoriją prie garažų tarp Justiniškių ir Pašilaičių mikrorajonų. Kita vertus, net ir pripažinus, jog V. E. veikė su policijos pareigūno P. K. žinia, nekiltų jokių abejonių, kad V. E. suvokė, jog už padarytą nusikaltimą, kokiu yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimas, yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, nuo kurios joks policijos pareigūnas žodinio susitarimo būdu atleisti negali. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog V. E. atlikti nusikalstami veiksmai būtų buvę sankcionuoti pagal Baudžiomojo proceso ar Operatyvinės veiklos įstatymus.

Prokuroro apeliacinis skundas dėl I. R. nepagrįsto išteisinimo pagal BK 25 str. 3 d., 260 str. 3 d. atmestinas. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvadomis, jog išskyrus atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. G. parodymus, kitokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo kaltę byloje dėl šio kaltinimo, nesurinkta. Pats I. R. visuose savo parodymuose kategoriškai neigė bet kokį pokalbį su D. Š. , V. E. ar R. G. dėl galimybės įsigyti heroino. D. Š. taip pat nei vienuose savo parodymuose neteigė, jog I. R. būtų tiesiogiai atlikęs kokius nors veiksmus padėdamas jam įsigyti psichotropinių, narkotinių medžiagų. Pagal D. Š. parodymus, jis iš pažįstamo, vardu “Julius”, sužinojo I. R. telefono numerį ir paskambinęs jam susitarė susitikti. Susitikimo metu teiravosi dėl galimybės iš I. R. nusipirkti heroino, tačiau jis atsakė, kad padėti niekuo negali. Vėliau I. R. davė R. G. telefono numerį, o R. G. nurodė heroino kainą, paėmė iš D. Š. pinigus ir nurodė kuriuo laiku nuvykti pas V. E. . V. E. patvirtino, kad prieš narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavimą D. Š. matė susitikime dalyvaujančius R. G. ir D. Š. , tačiau I. R. nebuvo. Jis pats su I. R. apie heroino perdavimą niekada nekalbėjo. P. K. taip pat patvirtino, kad apie I. R. dalyvavimą narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavime D. Š. jam nėra žinoma.

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. G. teigia, kad I. R. dalyvavo aptariant heroino perdavimo D. Š. galimybes, paėmė iš D. Š. pinigus ir nurodė jam V. E. kaip asmenį, per kurį D. Š. turės paimti narkotikus. Tačiau tai vienintelis įrodymas, patvirtinantis I. R. dalyvavimą narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavime D. Š. . Tačiau, kaip minėta, tokie R. G. parodymai paneigiami paties, pinigus už narkotikus sumokėjusio D. Š. , parodymais, juos neigia ir I. R. . Apkaltinamasis teismo nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais, jis gali būti priimamas tik su sąlyga, jog asmens kaltę neginčijamai patvirtina byloje teisėtais būdais surinktų įrodymų visuma.

Ikiteisminio tyrimo metu suformuluotame kaltinime nurodoma, kad V. E. , veikdamas organizuota grupe su I. R. ir R. G. , D. Š. 2006 m. vasario 20 d., apie 20 val., perduotomis psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis neteisėtai disponavo dar prieš jų perdavimą, t.y. jie nenustatytomis aplinkybėmis įgijo, jas atgabeno į V. E. butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir čia jas neteisėtai laikė iki jos buvo perduotos D. Š. . Tačiau šie kaltinimo epizodai dėl narkotinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir laikymo nenustatytomis aplinkybėmis tik numanomi, jų nepatvirtina jokie bylos duomenys, todėl V. E. pripažįstant kaltu neteisėtai disponavus dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų šios aplinkybės iš kaltinimo šalinamos. Be to, teisėjų kolegija V. E. palikdama kaltinime nurodytą organizuotos grupės požymį, iš kaltinimo pašalina aplinkybę, kad V. E. veikė organizuota grupe su I. R. .

V. E. nuskalstama veika ikiteisminiame tyrime buvo kvalifikuota pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 3 d. Kaltinimas buvo grindžiamas specialisto išvada Nr. 1548, pagal kurią nustatyta, jog D. Š. iš V. E. įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos heroino (10.887 g). Tačiau, ištyrus šias narkotines medžiagas pakartotinai, nustatyta, kad tirti pateiktuose 49,798 g miltelių gryno heroino yra tik 10.507 +/- 0.594 g. Vadinasi, iš nustatyto heroino kiekio atėmus galimos paklaidos dydį, gryno heroino lieka mažiau, negu 10 g. Toks kiekis atitinka įstatyme numatytą didelį kiekį narkotinės medžiagos, už neteisėtą disponavimą kuriuo numatyta baudžiamojoje atsakomybė pagal BK 260 str. 2 d.

Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytu, nustato, kad V. E. ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. G. , veikdami organizuota grupe, neteisėtai disponavo (pardavė) didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o būtent: V. E. ir R. G. 2006 m. vasario 20 d., prie parduotuvės “Maxima”, esančios Vilniuje, Gabijos g. 30A, veikdami organizuota grupe, nusikalstamai susitarė su D. Š. už 6000 Lt parduoti jam didelį kiekį narkotinės medžiagos – 10.507 +/- 0.59 g heroino ir 0.537 g psichotropinės medžiagos fenobarbitalio, šias medžiagas atsiimant V. E. bute, Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Veliau R. G. ir V. E. , vykdydami minėtą nusikalstamą susitarimą, D. Š. jiems sumokėjus 6000 Lt, šias medžiagas 2006 m. vasario 20 d., apie 20 val., V. E. pardavė D. Š. , kuris šias įgytas narkotines ir psichotropines medžiagas gabeno savo automobiliu ir buvo sulaikytas. Tokiais veiksmais V. E. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 2 d.

Dėl V. U. apeliacinio skundo.

V. U. skundžiamu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 24 str. 6 d. ir 260 str. 3 d. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su J. Ž. , A. G. ir R. J. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, siuntė ir pardavė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, o būtent už tai, kad 2006 m. sausio mėnesio pabaigoje, Antakalnio g. 45, Vilniuje, iš R. G. , kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perėmė kartoninę dėžutę, kurioje buvo paslėptas labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos MDMA, kurią vėliau laikė savo automobilyje. Po kelių valandų, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, apeliantas minėtą kartoninę dėžutę su labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, toje pačioje vietoje, perdavė R. J. .

Pirmosios instancijos teismas V. U. kaltę, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, grindė liudytojo R. G. ir nuteistojo R. J. parodymais, paties apelianto parodymais, R. J. padarytu garso įrašu, kuriuose įrašytas A. G. pokalbis su R. J. .

Dėl byloje nustatytų duomenų, apibūdinančių V. U. inkriminuoto nusikaltimo objektyviosios pusės bei subjekto požymius apeliacinio teismo teisėjų kolegijai abejonių nekyla. Šios aplinkybės, kad paprašytas R. J. iš R. G. perėmė kažkokią dėžutę, kurią vėliau atidavė R. J. , neginčija ir pats apeliantas. Tačiau apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl V. U. inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymio – kaltės buvimo nuteistojo veikoje bei kai kurių faktinių bylos aplinkybių interpretavimo.

Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas apeliantą pagal BK 260 str. 3 d., rėmėsi liudytojo R. G. , kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymais. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš bylos duomenų matyti, kad R. G. parodymai, duoti prieš R. G. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės ir po to - skiriasi. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog R. G. vaidmuo organizuotos grupės veikloje buvo aktyvus, pastarasis ją organizavo, jis taip pat buvo įtariamas daugeliu nusikalstamų veikų padarymu, tarp ir jų ir labai sunkių nusikaltimų. Todėl kolegija, įvertindama R. G. parodymų, duotų byloje apie kitų asmenų padarytas nusikalstamas veikas, objektyvumą ir savarankiškumą, atsižvelgia ir į tai, kokiomis sąlygomis jo atžvilgiu buvo pritaikytos BK 39¹ straipsnio nuostatos, jo vaidmenį padarytuose nusikaltimuose ir BK 39¹ str. 2 d. reikalavimus. Dėl šių aplinkybių šio liudytojo parodymais galima remtis tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys.

Apklaustas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją R. G. nurodė, jog 2006 m. sausio pabaigoje, gavęs iš J. Ž. atsiųstas psichotropines medžiagas – 10 000 vnt. Extazy tablečių, jis susitiko su R. G. nurodytu asmeniu Vilniuje, prie parduotuvės „IKI“ ir pastarajam perdavė dėžutę su psichotropine medžiaga (t. 3 b.l.61-71). Iš 2006 m. lapkričio 9 d. asmens atpažinimo pagal nuotrauką protokolo matyti, jog R. G. atpažino V. U. kaip asmenį, kuriam A. G. nurodymu perdavė pirmiau minėtas psichotropines medžiagas (t. 3 b.l.86). 2006 m. spalio 10 d. papildomos apklausos metu R. G. parodė, jog A. G. jam nurodė, kad visus reikalus, susijusius nu psichotropinių medžiagų perdavimu jis (R. G. ) turi tvarkyti per jo nurodytą asmenį bei davė jo telefono numerį (t.3 b.l.126-127). Po 2006 m. gruodžio 1 d. nutarimo, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas prieš R. G. dėl jo visų nusikalstamų veikų padarymo (t.3 b.l.212-218), R. G. toliau parodymus davė kaip liudytojas. 2006 m. gruodžio 13 d. R. G. , apklaustas liudytoju, patikslino įvykio aplinkybes dėl V. U. vaidmens nurodydamas, kad savo automobiliu Mersedes Benz, atvykęs prie parduotuvės „IKI“ Antakalnyje, V. U. ir A. G. parašė SMS žinutę, su žodžiu „jau“, kas reiškė, kad R. G. jau atvyko į sutartą vietą bei atvežė 10 000 vnt. Extazi tablečių. Po 3-5 minučių atėjo V. U. ir paėmė iš R. G. dėžutę, kurioje buvo minėtos psichotropinės medžiagos (t.3 b.l.219-223). Tokias pačias perdavimo aplinkybes R. G. nurodė ir akistatos su V. U. metu (t.10 b.l.116-117) ir taip pat nurodė, jog A. G. jam (R. G. ) nurodė bendrauti su V. U. dėl psichotropinių medžiagų perdavimo.

Tokius liudytojo R. G. parodymus, kad A. G. V. U. nurodė kaip asmenį, su kuriuo reikia bendrauti perduodant psichotropines medžiagas bei davė jo telefono numerį, paneigia byloje surinkti duomenys. Visų pirma, iš 2006 m. gruodžio 1 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolo, kuriame užfiksuoti duomenys, gauti klausantis R. G. telefoninių pokalbių, vykusių laikotarpiu nuo 2005 m. lapkričio 8 d. iki 2006 m. vasario 4 d., matyti, kad jame užfiksuoti R. G. pokalbiai su J. Ž. , A. G. ir M. D. . Šiame protokole nėra užfiksuota nei vieno pokalbio, kuris patvirtintų, kad R. G. būtų tiesiogiai bendravęs su V. U. , nors pagal jo (R. G. ) parodymus apie tai, kad A. G. dėl psichotropinių medžiagų perdavimo nurodė bendrauti tiesiogiai su V. U. ir davė jam pastarojo telefono numerį, turėtų būti užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp R. G. ir V. U. ar SMS žinutės tarp. Šiais duomenimis apie telefoninius pokalbius paneigiama ir R. G. nurodyta aplinkybė, jog atvykęs į sutartą vietą, kur V. U. turėjo perimti psichotropines medžiagas iš R. G. , pastarasis išsiuntė SMS žinutę su tekstu „jau“ tiek A. G. , tiek V. U. , kadangi, kaip matyti iš minėto protokolo, 2006 m. sausio 27 d. A. G. parašė R. G. SMS žinutę nurodydamas, kad „bus toks mažo ūgio“. Po kelių minučių R. G. gavo SMS žinutę su tekstu „jau“, o duomenų apie tai, kad V. U. būtų gavęs tokio pačio turinio žinutę, byloje nėra (t. 11 b.l.153-154). Apklaustas primosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose R. G. pats paneigė šias aplinkybes, nurodydamas, jog su V. U. tiesiogiai nebendravo, o visus klausimus sprendė bendraudamas telefonu su A. G. .

Byloje surinkti duomenys taip pat paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog V. U. žinojo, kad priima ir perduoda psichotropines medžiagas, nes pagal R. G. parodymus, paėmęs dėžutę V. U. ją iš karto pasikišo po striuke, jaudinosi ir labai greitai nuėjo. Tokius parodymus R. G. davė apklaustas liudytoju 2006 m. gruodžio 13 d., jau po to, kai jis prokuroro nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Iki tol, nors jau buvo apklaustas kelis kartus, šios aplinkybės R. G. nebuvo nurodęs. Tokių savo parodymų R. G. nepatvirtino pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, o apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. G. nurodė, jog kai buvo perduotos psichotropinės medžiagos, V. U. buvo apsiavęs šlepėtimis, paprastai apsirengęs, jis buvo ramus, be jokios baimės (t.16 b.l.33).

Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, jog R. G. skirtingai aiškino tą aplinkybę, ar V. U. žinojo, jog perduotoje dėžutėje yra paslėptos psichotropinės medžiagos, ar ne. Apklaustas liudytoju R. G. kategoriškai nurodė, jog perdavimo metu su V. U. apie tabletes nekalbėjo, tačiau ir taip buvo aišku, kas buvo perduodama, kadangi iš dėžės sklido anyžių kvapas, būdingas būtent Extazy tabletėms. Pirmosios instancijos teisme R. G. pakeitė parodymus, pasakydamas, jog jam susidarė įspūdis, kad V. U. nežinojo, kas yra perduotoje dėžutėje, kad jo tik paprašė ją perimti (t.13 b.l.171-172). Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje liudytojas patvirtino savo parodymus ir nurodė, jog V. U. galimai nežinojo, kas yra dėžutės viduje, o buvo tik paprašytas ją paimti (t.16 b.l.33).

Iš šių pirmiau aptartų alinkybių akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl R. G. parodymų išsamumo ir nuoseklumo, yra neteisinga ir nepagrįsta. Apygardos teismas rėmėsi tik tais parodymais, kurie buvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu, tačiau neatsižvelgė į šio liudytojo parodymus teisiamajame posėdyje.

Kaip teisingai nurodo V. U. savo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ir R. J. parodymais apie V. U. vaidmenį inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje, kurie taip pat nebuvo visiškai nuoseklūs.

2006 m. lapkričio 6 d. dieną apklaustas įtariamuoju R. J. parodė, jog 2006 m. sausio mėnesį, susitaręs su A. G. dėl psichotropinių medžiagų perėmimo, jis atvyko prie Lauros namo. Atėjęs V. U. atidarė savo automobilio galines dureles ir išėmė iš jo kartoninę dėžutę bei pasakė, kad tai yra A. G. dovana R. J. . Prie R. J. V. U. dėžutės nebuvo atidaręs, jos turinio netikrino (t.9 b.l.81-82). 2006 m. gruodžio 7 d. apklausos metu R. J. nurodė, jog su V. U. tiesiogiai apie dėžutės viduje esančias Exstazy tabletes nekalbėjo, tačiau, kaip nurodė R. J. , V. U. tikrai žinojo, jog joje yra psichotropinės medžiagos, nes šią dėžutę buvo paprasta atidaryti, ji nebuvo užklijuota (t.9 b.l.89-90). Teisėjų kolegija pažymi, jog tokius R. J. parodymus, jog dėžutė nebuvo užklijuota ir ją buvo galima lengvai aitdaryti, paneigia liudytojo R. G. parodymai, kur jis nurodo, kad dėžutė buvo spalvota, rausvos spalvos, apklijuota su permatoma lipnia juosta (t.3 b.l.219-223). Vilniaus apygardos teismo posėdyje R. J. nurodė nežinojęs, ar V. U. buvo žinomas dėžutės turinys (t.13 b.l.182).

Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas V. U. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuosprendyje nurodė, jog iš liudytojo R. G. parodymų seka, kad jis V. U. perdavė visas iš Olandijos atsiųstas Extazy tabeletes. Bylos duomenimis nustatyta, kad iš Olandijos J. Ž. atsiuntė 10 000 vnt. šių tablečių. Apygardos teismas padarė išvadą, kad R. G. V. U. perdavė 10 000 vnt. tablečių. Tuo tarpu po kurio laiko V. U. R. J. perdavė paketą, kuriame buvo tik 1000 vnt. Extazy tablečių, o dar vėliau iš šios atsiųstos iš Olandijos psichotropinių medžiagų siuntos A. G. R. J. perdavė 2500 vnt. Extazy tablečių. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog R. G. V. U. perduotas Extazy tabletes pastarasis turėjo padalinti į kelias dalis ir todėl žinojo, kad R. G. perduotoje dėžutėje yra psichotropinės medžiaos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, darydamas tokią išvadą, jog dalis (3500 vnt.) J. Ž. atsiųstų Extazy tablečių R. J. buvo perduotos per du kartus, neatkreipė dėmesio į nustatytas faktines aplinkybes, o būtent į antrosios dalies tablečių (2500 vnt.) perdavimo aplinkybes. Iš tokios pirmosios instancijos teismo išvados sektų, jog likusią dalį padalintų Extazy tablečių R. J. turėjo perduoti arba V. U. , arba A. G. . Tačiau tokais teismo išvadas paneigia R. G. ir R. J. parodymai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog trečiasis psichotropinių medžiagų perdavimas, kuomet buvo perduota 2500 vnt. Extazy tablečių, atsiųstų J. Ž. iš Olandijos, R. J. , įvyko maždaug 2006 m. vasario 5 d. Tą kartą A. G. automobiliu atvyko prie R. J. namų, esančių Subačiaus g. 43, Vilniuje ir kartu su kitomis nenustatytomis aplinkybėmis įgytomis psichotropinėmis medžiagomis (MDMA, metamfetaminu) ir narkotinėmis medžiagomis (heroinu) perdavė tikslu parduoti R. J. , kuris šias visas R. G. perduotas medžiagas taipogi laikė savo bute.

R. J. apklaustas dėl šių aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2006 m. vasario 5 d. jis su A. G. susitiko prie savo namų, Vilniuje, Subačiaus g. 43. A. G. pasiteiravo, ar R. J. galėtų pas save palaikyti dar apie 2500 vnt. Extazy tablečių bei kitų narkotinių ir psichotropinių medžiagų. R. J. sutikus, A. G. nurodė, jog reikia palaukti R. G. . R. J. kartu su A. G. sedėjo ir lauke pastorojo automobilyje, R. J. sedėjo keleivio pusėje ir ant grindų, prie kojų, jokių maišelių nebuvo. Po pusvalandžio prie jų privažiavo automobilis Mitsubischi Pajero, iš kurio išlipo R. G. . R. J. išlipo iš A. G. automobilio ir nuėjęs atokiau rūkė, tuo tarpu A. G. kalbėjosi su R. G. . Rūkydamas R. J. nematė, ką darė R. G. ir A. G. . Po kurio laiko prie R. J. savo automobiliu privažiavo A. G. . R. J. įsėdus į automobilį, A. G. jam nurodė paimti ant grindų buvusį polietileninį mašelį. Prieš tai automobilyje šio maišelio nebuvo. Grįžęs namo, R. J. pamatė, kad jame yra du pailgos formos maišeliai su Extazy tabletėmis bei kitomis narkotinėmis ir psihotropinėmis medžiagomis, kurias buvo prašęs pasaugoti A. G. (t.9 b.l.81-83). Tokias pačias aplinkybes R. J. nurodė ir apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.

R. G. ikiteisminio tyrimo metu neneigė, kad 2006 m. vasario 5 d. buvo susitikęs su A. G. prie R. J. namų, Vilniuje, Subačiaus g. 43, tačiau neigė šio susitikimo metu perdavęs narkotines ir psichotropines medžiagas (t. b.l.135).

Taigi įvertinus visas minėtas aplinkybės matyti, jog ne kas kitas, o R. G. 2006 m. vasario 5 d. perdavė vieną dalį (2500 vnt.) Extazy tablečių iš J. Ž. atsiųstos siuntos A. G. , o šis – R. J. . Todėl teismo padaryta išvada, jog V. U. buvo perduota 10 000 vnt. Extazy tablečių yra nepagrįsta, nes akivaizdu, jog dalis šių tablečių buvo ne pas V. U. ar A. G. , o pas R. G. , nes tik po A. G. ir R. G. susitkimo R. J. buvo perduota dalis iš Olandijos atsiųstų psichotropinių medžiagų.

V. U. apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad A. G. buvo susitikęs su R. J. ir klausė, kodėl pastarasis davė tokius parodymus dėl V. U. , nepagrįstai įvertino kaip netiesioginį apelianto kaltės įrodymą. Byloje nėra duomenų apie, kad V. U. būtų prašęs A. G. daryti įtaką R. J. dėl jo parodymų ar būtų prašęs, kad šis pasikalbėtų su R. J. , todėl tokia teismo išvada dėl paminėtos aplinkybės įrodomosios vertės nėra pagrįsta.

Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, jog V. U. iš šios nusikalstamos veikos būtų turėjęs kokią nors materialinę naudą. Iš R. G. bei R. J. parodymų matyti, kad V. U. anksčiau pažinojo tik R. J. , tačiau su apeliantu jokių reikalų dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų anksčiau neturėjo, apie juos nėra kalbėjęs ar iš anksto taręsis dėl jų perdavimo.

Nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, padaromos tik veikiant tiesiogine tyčia. Už tokių nusikalstamų veikų padarymą asmuo atsako tokiu atveju, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokė, koks yra jų kiekis ir pan. Taigi norint patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 3 d., būtina įrodyti, jog asmuo žinojo, jog disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu ir nori taip veikti. Iš pirmiau aptartų aplinkybių matyti, jog V. U. šios nusikalstamos veikos padaryme atliko tik tarpininko vaidmenį perduodamas dėžutę, kurioje buvo labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – Extazi, tačiau nepakanka duomenų daryti išvadai, jog jis žinojo, kas yra toje dėžutėje ir juo labiau, koks kiekis psichotropinės medžiagos joje yra. Todėl, nesant V. U. veiksmuose visų būtinų nusikaltimo sudėties požymių, jis turi būti išteisintas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. U. kaltu pagal BK 24 str. 6 d. ir 260 str. 3 d. netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir todėl padarė nepagrįstas bei neteisingas išvadas dėl V. U. veiksmuose esančio būtinojo nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymio – tyčios buvimo. Nuosprendis pagrįstu laikomas tada, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ar kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl V. U. nuteisimo pagal BK 24 str. 6 d. ir 260 str. 3 d., yra nepagrįstas, kadangi teismo padarytos išvadas neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl naikintinas.

Dėl A. G. apeliacinio skundo.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu A. G. nuteistas pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 3 d. Nuosprendžiu nustatyta, jog A. G. , 2005 m. spalio mėnesį susitaręs su R. J. , jog pastarasis pardavinės jo neteisėtai įgytas psichotropines medžiagas, 2005 metais, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neteisėtai įgijo 2000 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 140,89 g MDMA, kurias nenustatytose vietose laikė iki 2005 m. gruodžio mėnesio pabaigos, kol, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną šias psichotropines medžiagas – 140.89 MDMA atgabeno prie namo Nr.43 Subačiaus gatvėje, Vilniuje ir perdavė jas tikslu parduoti R. J. , kuris šias medžiagas neteisėtai laikė savo bute. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog tęsdamas susitarimą su R. J. dėl prekybos narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, A. G. 2005 m. gruodžio mėnesį susitarė su R. G. įgyti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 10 000 vnt. Ekstazy tablečių už 14 000 Lt, nurodydamas R. G. , kad aptartą pinigų sumą Ekstazy tablečių įsigijimui Olandijoje R. G. perduos ir atgabentas tabletes priims kitas asmuo – V. U. . 2006 m. sausio mėnesio pabaigoje, tyrimo tikslesnė data nenustatyta, R. G. labai didelį kiekį, psichotropinės medžiagos – 704,056 g MDMA, paslėptos kartoninėje dėžėje, atgabeno prie namo Nr. 44 Antakalnio g., Vilniuje, kur perdavė jas A. G. nurodytam asmeniui – V. U. ir apie šių medžiagų perdavimą telefonu pranešė A. G. . A. G. dalį atsiųstų iš Olandijos psichotropinių medžiagų – 6500 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 457,6 g MDMA, išplatino nenustatytomis aplinkybėmis, o likusią neišplatintą šių medžiagų dalį – 3500 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 246,4 g MDMA pagal išankstinį susitarimą per du kartus tikslu parduoti perdavė kitam organizuotos grupės nariui R. J. . Likusias 2500 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 176 g MDMA, A. G. 2006 m. vasario 5 d. automobiliu BMW atgabeno prie Subačiaus g. namo Nr. 43, Vilniuje ir kartu su kitomis nenustatytomis aplinkybėmis įgytomis psichotropinėmis medžiagomis (MDMA, metamfetaminu) ir narkotinėmis medžiagomis (heroinu) perdavė tikslu parduoti R. J. , kuris šias visas R. G. perduotas medžiagas taipogi laikė savo bute.

Iš Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad A. G. nuteistas už tris nusikalstamos veikos epizodus. Dėl pirmojo epizodo apygardos teismas nustatė, jog 2005 metais, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neteisėtai įgijo 2000 vnt. Ekstazy tablečių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos MDMA, kurias nenustatytose vietose laikė iki 2005 m. gruodžio mėnesio pabaigos, kol, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną šias psichotropines medžiagas atgabeno prie namo Nr. 43 Subačiaus gatvėje, Vilniuje ir perdavė jas tikslu parduoti R. J. . Teismas, pripažindamas A. G. kaltu dėl šios veikos, rėmėsi vieno iš nuteistųjų – R. J. parodymais.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl šio nusikalstamos veikos epizodo R. J. parodė, jog 2005 m. gruodžio mėnesį A. G. pastarajam atvežė 2000 vnt. Ekstazy tablečių (t.9 b.l.61-63). R. J. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, jog 1500 vnt. šių tablečių jis pardavė dviems asmenims – 1000 vnt. tablečių V. Č. , o 500 vnt. – asmeniui, vardu “Romas”. R. J. su A. G. susitarė dėl atsiskaitymo už parduotas psichotropines medžiagas – R. J. apeliantui už jas turėjo sumokėti 7000 Lt (t.13 b.l.180-181).

Šių R. J. parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys. 2006 m. rugsėjo 8 d. V. Č. , kurį R. J. nurodė kaip asmenį, kuriam pardavė 1000 vnt. Ekstazy tablečių, buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl neteisėto 1000 vnt. Ekstazy tablečių įgijimo iš R. J. . Apklaustas įtariamuoju V. Č. savo kaltės dėl jam pateikto įtarimo nepripažino ir nurodė, jog iš R. J. niekada nėra pirkęs psichotropinių ar narkotinių medžiagų (t.10 b.l.150-151). Svarbia aplinkybe laikytina ir tai, jog Vilniaus apygardos prokuratūros 2006 m. lapkričio 28 d. nutarimu V. Č. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., padarymo (t.10 b.l.153-155). Taip pat iš 2006 m. rugsėjo 25 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti ir kito R. J. nurodyto asmens – Romo tapatybės (t.10 b.l.167). Šios aplinkybės paneigia R. J. aiškinimą, jog dalį iš A. G. gautų psichotropinių medžiagų jis pardavė pirmiau minėtiems asmenims.

A. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme neigė 2005 m. pabaigoje perdavęs R. J. 2000 vnt. Ekstazy tablečių. Apklaustas Vilniaus apygardos teisme A. G. parodė, jog tik 2006 m. sausio pradžioje su R. J. įvyko pirmasis pokalbis dėl psichotropinių medžiagų pirkimo (t. 13 b.l.184).

Teismas, grįsdamas A. G. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, nurodė 2006 m. vasario 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolą, kuriame užfiskuota, jog prie namo, esančio Subačiaus g. 43, Vilniuje, buvo surastas ir paimtas lagaminas, kuriame buvo 16 polietileninių maišelių su rausvos spalvos tabletėmis, 2 polietileniniai maišeliai su rausvos spalvos milteliais, 2 polietileniniai maišeliai su baltos spalvos milteliais, 1 polietileninis maišelis su rusvos spalvos milteliais, 3 polietileniniai paketai su medžiaga įvyniota į baltos spalvos servetėles, ant kurių yra užrašai su skaičiumi „4“, elektroninės svarstyklės „TW-150“ su juodos spalvos dėklu, elektroninė skaičiavimo mašinėlė „Bitė“, 7 tušti polietileniniai maišeliai, 2 baltos spalvos plastmasiniai šaukštai, vienas 2,5x5 ml, kitas 2 ml talpos (1 t. 130-135 b.l.). R. J. nurodė, kad 500 vnt. Ekstazy tablečių, rastų įvykio vietos apžiūros metu, yra dalis tų tablečių, kurias jam ir perdavė A. G. . Kaip jau buvo minėta anksčiau, šių R. J. parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys. Akivaizdu, jog R. J. ir anksčiau vertėsi neteisėta prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, todėl šį kiekį – 500 vnt. Ekstazy tablečių jis galėjo įgyti ir iš kito asmens. Juo labiau, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė nei iš kokio asmens, nei kurioje vietoje A. G. įgijo šias tabletes, nėra jokių duomenų, pagrindžiančių kokį kiekį šių tablečių jis įgijo.

Teismo nuosprendis pagrįstu pripažįstamas tada, kai jis yra pa­grįs­tas iš­sa­miai ir ne­ša­liš­kai iš­tir­tais ir tei­sin­gai įver­tin­tais įro­dy­mais. Ap­kal­ti­na­ma­sis nuosp­ren­dis ne­ga­li bū­ti grin­džia­mas prie­lai­do­mis, teis­mo iš­va­dos tu­ri bū­ti pa­grįs­tos įro­dy­mais, ne­gin­či­ja­mai pa­tvir­ti­nan­čiais kaltinamo­jo kal­tę pa­da­rius nu­si­kals­ta­mą vei­ką ir ki­tas svar­bias by­los ap­lin­ky­bes. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. G. kaltu dėl 2000 vnt. psichotropinės medžiagos – Ekstazy tablečių neteisėto įgijimo, laikymo bei perdavimo, vadovavosi vien R. J. parodymais, tačiau visiškai nevertino kitų byloje surinktų duomenų – V. Č. bei paties apelianto parodymų. Pirmosios instancijos teismas taip pat nemotyvavo išvadų, kodėl vadovaujasi būtent R. J. parodymais, o nesiremia kitais bylos duomenimis. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog A. G. kaltė padarius šiuos veiksmus bylos duomenimis nėra įrodyta, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi išimtinai R. J. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys, todėl ši kaltinimo dalis A. G. atžvilgiu iš nuosprendžio šalintina.

Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl 6500 vnt. Ekstazy tablečių, kurias, kaip nurodoma skundžiamame nuosprendyje, A. G. išplatino nenustatytomis aplinkybėmis.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė remdamasis R. G. parodymais, jog iš Olandijos buvo atsiųsta 10 000 vnt. Ekstazy tablečių, kurias pastarasis per V. U. perdavė A. G. . Iš šio kiekio psichotropinių medžiagų 3500 vnt. tablečių buvo perduota R. J. , todėl teismas padarė išvadą, jog likusias tabletes A. G. išplatino nenustatytomis aplinkybėmis.

Tokios pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstos jokiais byloje surinktais duomenimis ir grindžiamos tik prielaidomis. Kaip jau teisėjų kolegija pasisakė atsakydama į V. U. skundą, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad V. U. R. G. būtų perdavęs būtent tokį kiekį – 10 000 vnt. Ekstazy tablečių. Juo labiau, byloje nėra duomenų ir apie tai, jog A. G. būtų perėmęs 10 000 vnt. R. G. atvežtų tablečių iš V. U. . Bylos duomenimis nustatyta, jog tabletes, turinčias psichotropinių medžiagų, iš V. U. perėmė ne kas kitas, o R. J. .

Teismų praktikoje pripažįstama, jog narkotinių medžiagų platinimu lai­ko­mas psichotropinių ar nar­ko­ti­nių me­džia­gų ir pir­mos ka­te­go­ri­jos jų pirm­ta­kų (pre­kur­so­rių) per­da­vi­mas ki­tiems as­me­nims, iš­mai­nant jas į ki­tus daik­tus, do­va­no­jant, ap­mo­kant sko­lą, at­ly­gi­nant už dar­bą ar ki­tas pa­slau­gas, duo­dant pa­sko­lą ir pan. Taigi norint padaryti išvadą, jog A. G. 6500 vnt. Extazy tablečių išplatino, reikia nustatyti tų psichotropinių medžiagų įgijimo faktą. Šiuo atveju byloje nėra neabejotinų duomenų, jog A. G. buvo įgijęs inkriminuotą kiekį Ekstazy tablečių, juo labiau, kad jas išplatino. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, šis nusikalstamos veikos epizodas iš A. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos taip pat šalintinas.

Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. G. skundžiamu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagrįstai nuteistas už tai, kad dalį J. Ž. R. G. atsiųstų iš Olandijos psichotropinių medžiagų – 3500 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 246,4 g MDMA pagal išankstinį susitarimą per du kartus tikslu parduoti perdavė kitam organizuotos grupės nariui R. J. . Tokia A. G. nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 260 str. 3 d.

Tai, jog apeliantas padarė pirmiau nurodytus nusikalstamus veiksmus patvirtina ne tik liudytojo R. G. bei nuteistojo R. J. parodymai, tačiau ir kiti byloje surinkti duomenys – telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus protokolas, kuriame užfiksuoti telefoniniai pokalbiai bei trumposios SMS žinutės tarp R. G. ir A. G. bei iš dalies paties apelianto parodymai.

Liudytojas R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog A. G. pažįsta nuo vaikystės ir bendrauja iki šiol. Maždaug 2005 metų gruodžio mėnesį jie buvo susitikę ir R. G. A. G. paprašė pasiteirauti, ar R. J. nereikia Extazy tablečių. Maždaug po savaitės R. G. susitiko su A. G. ir pastarasis pasakė, jog R. J. susidomėjo dėl Extazy tablečių pirkimo iš R. G. . R. G. nurodė, jog minėtos psichotropinės medžiagos kainuos 14 000 Lt ir šią informaciją paprašė perduoti R. J. . Gavęs iš J. Ž. psichotropines medžiagas, R. G. jas perdavė per V. U. ir apie tai informavo A. G. (t. b.l.126-127). Tokius savo parodymus liudytojas R. G. patvirtino ir apklaustas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose.

R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog su apeliantu jis susipažino 1998 m., atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje. Nuo to laiko jie palaikė draugiškus santykius. Vieno pokalbio metu A. G. R. J. pasakė, jog iš R. G. galima gauti psichotropinių medžiagų – Extazy tablečių, kurios bus atgabentos iš Olandijos. 2006 m. sausio mėnesį A. G. paskambino R. J. ir nurodė nuvažiuoti pas Laurą, kur galės pasiimti Extazy tabletes. Apeliantas taip pat nurodė paimtas Extazy tabletes laikyti savo namuose ir, radus pirkėjų, jas parduoti. Minėtas psichotropines medžiagas R. J. perėmė iš A. G. nurodyto asmens – V. U. . 2006 m. vasario 5 d. A. G. atvyko prie R. J. namų VIlniuje, Subačiaus g. 43, ir, po susitikimo su R. G. toje pačioje vietoje, perdavė R. J. dar 2500 vnt. Extazy tablečių bei kitų psichotropinių bei narkotinių medžiagų – amfetamino, heroino ir gliukozės miltelius (t. 9 b.l.81-83). Tokius savo parodymus R. J. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t.9 b.l.93-101), pirmosios instancijos teisme (t. 13 b.l.180-184) bei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (t.16 b.l.74-76).

Iš apelianto parodymų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu matyti, jog jis iš dalies pripažįsta teismo nustatytas faktines aplinkybes. Akistatos su R. G. metu nurodė, jog kartu su R. J. buvo atvykęs į autoservisą, kur susitiko su R. G. . Pokalbio su R. G. metu pastarasis pasiteiravo, ar jam reikia Extazy tablečių. Apeliantas atsakė, jog tabletės jo nedomina, tačiau gali pasiteirauti R. J. . Šį R. G. pasiūlymą A. G. perdavė R. J. (t.10 b.l.31-23). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apeliantas davė išsamesnius parodymus bei nurodė, jog 2005 m. lapkričio mėnesį į autoservisą kartu su R. J. jis važiavo taisyti savo automobilio. Tame autoservise jis susitiko su R. G. . Vėliau pastarasis pasiteiravo, ar jam arba R. J. nereikia psichotropinių medžiagų – Ekstazy tablečių. 2006 m. sausio mėnesį R. J. paprašė perduoti jo telefono numerį R. G. . 2006 metų pradžioje apeliantui paskambino R. J. ir pasiteiravo, kur yra V. U. . Apeliantas neigia pats asmeniškai perdavęs psichotropines medžiagas R. J. taip pat teigia nežinojęs, jog R. G. per V. U. perduotame pakete buvo psichotropinės medžagos – Extazy (t.13 b.l.184-185).

Šiuos pirmiau nurodytus liudytojo R. G. ir nuteistojo R. J. parodymus patvirtina bei apelianto versiją, jog jis nežinojo, kad per V. U. R. J. buvo perduotos pshotropinės medžiagos – Ekstazi, paneigia telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos ir įrašų darymo, atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus, protokolas (t.11b.l.125-155), kuriame užfiksuoti telefoniniai pokalbiai ir SMS žinutės tarp R. G. ir apelianto. Iš šio protokolo matyti, kad apeliantas tariasi su A. G. dėl psichotropinių medžiagų atsiuntimo iš Olandijos bei jų perdavimo. 2006 m. sausio 23 d. A. G. parašė SMS žinutę R. G. teiraudamasis, ar yra kokių naujienų, R. G. atsakė, kad “laukiu, sakė ryt parskris”. 2006 m. sausio 25 d. iš A. G. mobilaus ryšio telefono buvo išsiųsta SMS žinutė R. G. su tekstu “Nu sveikas draugai, ar tas dar neparskrido? Kaip tavo meilė?”. R. G. apeliantui atrašė, jog “Meilė atskrido. L. Gerai atrodo. To asilo dar laukiu”. R. G. ikiteisminio tyrimo metu atsakydamas į klausimus dėl minėtų SMS žinučių nurodė, jog 2006 m. sausio 25 d. SMS žinute A. G. R. G. teiravosi apie Extazy tabletes, kurias iš Olandijos turėjo atsiųsti J. Ž. , jas įvardindamas žodžiu “meilė”. R. G. žinutė “Meilė atskrido” reiškia, jog Extazy tabletes jis gavo ir jos yra Lietuvoje (t.3 b.l.219-223). Iš 2006 m. sausio 27 d. telefoninio pokalbio tarp R. G. ir apelianto matyti, jog jie tariasi dėl susitikimo vietos ir laiko, kada ir kurioje vietoje V. U. turi perimti iš R. G. psichotropines medžiagas.

Šiame protokole užfiksuoti duomenys paneigia apelianto nurodytas aplinkybes, jog jis nežinojo, koks buvo dėžutės, perduotos V. U. , turinys. Akivaizdu, jog A. G. su R. G. tarėsi dėl psichotropinių medžiagų atgabenimo į Lietuvą bei perdavimo, todėl jis, nurodydamas R. G. susitikimo su V. U. laiką ir vietą, suprato, kad bus perduodamos būtent psichotropinės medžiagos – Extazy, kurias iš Olandijos atsiuntė J. Ž. . Nors psichotropinės medžiagos tiesiogiai A. G. nebuvo perduotos, tačiau matyti, jog jis kontroliavo jų perdavimą telefonu bendraudamas su R. G. bei V. U. , suderindamas jų susitikimo laiką ir vietą. R. G. A. G. išsiųsta SMS žinutė “jau” po susitikimo su V. U. taip pat parodo, jog apeliantui buvo svarbus rezultatas, tai yra krovinio perdavimas V. U. .

A. G. apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo išvada, jog R. J. , J. Ž. ir A. G. nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe. Skunde nurodo, jog nuteistosios J. Ž. jis nepažįsta, jokių nusikalstamos veikos aplinkybių su ja nederino ir nesitarė padaryti nusikalstamą veiką.

BK 25 str. 3 d. nustatyta, jog organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Norint pripažinti, jog nusikalstama veika padaryta veikiant viena iš bendrininkavimo formų, būtina nustatyti objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo požymius. Baudžiamasis įstatymas išskiria du objektyviuosius bendrininkavimo požymius – dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką ir kelių asmenų veikos bendrumas. Prie subjektyviųjų požymių priskiriami susitarimas daryti nusikaltimą ir tyčia bendrininkauti. Tyčia esant bendrininkavimui pasireiškia tuo, jog kiekvienas kaltininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitais asmenimis tam tikru būdu prie jos prisidėdamas. Būtent susitarimo pagrindu išsirutuliuoja veikos bendrumos ir tyčia daryti nusikalstamą veiką bendromis pastangomis. Nesant susitarimo, negali būti pripažįstamas ir kelių asmenų bendrumas.

Šiuo atveju akivaizdu, jog A. G. nusikalstamą veiką daryti susitarė su R. G. ir R. J. . R. J. paprašytas, A. G. susitarė su R. G. iš Olandijos atsigabenti psichotropinių medžiagų – Extazy tablečių, kurias turėjo iš pastarojo nupirkti ir išplatinti R. J. . Byloje nėra duomenų, kad A. G. būtų žinojęs, iš kokio asmens Olandijoje R. G. šias psichotropines medžiagas gaus, tai yra jis nežinojo apie J. Ž. nusikalstamas veikas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog A. G. būtų pažinojęs J. Ž. , kuri taip pat patvirtino šią aplinkybę. Todėl akivaizdu, jog tarp A. G. ir J. Ž. nebuvo susitarimo bendrai daryti nusikalstamas veikas, o tai reiškia, kad nebuvo ir visų būtinų bendrininkavimo požymių – susitarimo, veiksmų bendrumo bei tyčios bendrininkauti. Nei J. Ž. , nei A. G. nesuvokė, jog daro bendrą nusikalstamą veiką bei nežinojo vienas kito atliekamų veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog A. G. veikė organizuotoje grupėje su J. Ž. , iš nuosprendžio šalintina.

Tuo tarpu byloje pakanka duomenų išvadai, jog A. G. veikė organizuota grupe su R. J. ir su nuo baudžiamosios atsakomybės atleistu R. G. . Iš pirmiau aptartų bylos duomenų matyti, jog R. J. paprašius apelianto per R. G. gauti psichotropinių medžiagų, A. G. apie tai pranešė R. G. bei toliau tarpininkavo perduodant Extazy tabletes R. J. . Akivaizdu, jog tarp šių asmenų buvo susitarimas neteisėtai įgyti psichotropines medžiagas tikslu jas vėliau išplatinti, kiekvienas iš jų savo nusikalstamais veiksmais prisidėjo prie galutinio rezultato, tarpusavyje bendravo, buvo pasiskirstę vaidmenimis. Iš byloje esančių duomenų taip pat akivaizdu, jog visi trys asmenys žinojo vienas apie kito vaidmenis nusikalstamos veikos daryme.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog A. G. , R. J. bei R. G. nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe.

A. G. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jam paskirtoji bausmė yra gerokai per griežta bei neproporcinga apelianto padarytoms veikoms. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apelianto argumentu bei nurodo, jog apygardos teismas, skirdamas bausmę A. G. netinkamai pritaikė Baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatas ir todėl paskyrė neteisingą bausmę.

Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti ne tik į BK Specialiosios dalies straipsnyje, numatančiame baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, bet ir į bendrosios dalies nuostatas. BK 54 str. 2 d. nurodyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog nusikalstama veika padaryta veikiant organizuota grupe. Teismas, skirdamas bausmę apeliantui, atsižvelgė į tai, jog jis neteistas, baustas administracine tvarka, šiuo metu dirba.

Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam pritaikyto baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą minimalią dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, tinkamai įvertino visas bausmei inidividualizuoti reikšmingas aplinkybes. A. G. taikyti BK 62 str. ar BK 54 str. 3 d. nuostatų nėra teisinio pagrindo.

Dėl J. Ž. apeliacinio skundo.

Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu apeliantė pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 25 str. 3 d., 260 str. 3 d., 25 str. 3 d., 199 str. 2 d., 260 str. 2 d., 199 str. 2 d., 24 str. 5 d., 300 str. 1 d. ir 300 str. 2 d. J. Ž. apeliaciniame skunde nuosprendžiu nustatytos faktinės aplinkybės neginčijamos, todėl ši dalis apeliacine tvarka neperžiūrima (BPK 320 str. 3 d.).

Apeliaciniu skundu nuteistoji ginčija paskirtąsias bausmes, nurodydama, jog teismas netinkamai įvertino atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, jų tarpusavio santykį ir todėl netinkamai pritaikė BK 61 straipsnio nuostatas.

Apygardos teismas nustatė vieną apeliantės atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad ji prisipažino padarius nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi bei padėjo jas išaiškinti ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamos veikos padarytos veikiant organizuota grupe.

BK 61 str. 1 d. nurodyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Apygardos teismas pagrįstai pripažino, jog apeliantės atsakomybę lengvina ta aplinkybė, jog ji prisipažino padarius nusikalstamas veikas, nuoširdžiai dėl jų gailisi bei padėjo jas išaiškinti. BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodyta aplinkybė pripažįstama tada, kai teismas nustato vieną iš trijų kaltininko elgesio alternatyvų: kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi, kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti nusikalstamą veiką, kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti ją darant dalyvavusius asmenis. Taigi, būtina sąlyga pripažinti šią atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir dar bent viena iš trijų alternatyvių aplinkybių. Vilniaus apygardos teismas nustatė, jog apeliantė ne tik prisipažino padarius nusikalstamą veiką, bet ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo nusikalstamas veikas išaiškinti. Apeliantė skunde pagrįstai nurodo, jog ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kompleksinė, kadangi įstatymų leidėjas numatė dvi privalomas aplinkybes, kurios būtinos pripažįstant BK 59 str, 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau įstatymų leidėjas šias aplinkybes suformulavo kaip vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl teigti, jog tai yra dvi savarankiškos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra jokio teisinio pagrindo.

Iš apeliacinio skundo turinio taip pat matyti, jog, pasak J. Ž. , teismas nepagrįstai nenustatė, jog ji padėjo išaiškinti šiose nusikalstamose veikose dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padėjimas išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis yra tada, kai kaltininkas nurodo šią veiką padariusių asmenų pavardes, gyvenamąją ar slapstymosi vietą, kitus esminius nusikaltusių asmenų požymius ar kitas žinias apie juos, jei tai padeda teisėsaugos institucijoms išaiškinti, sulaikyti ar patraukti atsakomybėn kitus asmenis. Taigi iš tokio apibrėžimo seka, jog nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų atskleidimas yra svarbus ikiteisminio tyrimo pradžioje, kuomet teisėsaugos pareigūnams nėra žinomi galimai nusikalstamą veiką padariusių asmenų anketiniai duomenys arba jų buvimo ar gyvenamoji vieta.

Iš bylos duomenų matyti, jog apeliantei pranešimas apie įtarimą įteiktas 2006 m. balandžio 28 d., tą pačią dieną ji buvo apklausta įtariamąja pirmą kartą (t.4 b.l.52-56). Iš pranešimo apie įtarimą matyti, jog jau pirmosios J. Ž. apklausos metu ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo žinomi asmenys, galimai padarę nusikalstamas veikas, kuriuos šios apklausos metu nurodė apeliantė. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, jog J. Ž. nurodyti galimai nusikalstamą veiką padarę asmenys buvo apklausti įtariamaisiais iki tol, kol J. Ž. buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino, kad J. Ž. padėjo nustatyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas ir apie tai, jog teismas netinkamai įvertino atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių tarpusavio santykį ir todėl paskyrė neteisingą bausmę.

Iš BK 61 str. nustatytos taisyklės išplaukia, jog teismas, skirdamas bausmę, turi įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių kiekį, pobūdį, santykį, tačiau turi jas vertinti kartu su visomis kitomis BK 54 str. 2 d. nurodytomis bausmei individualizuoti reikšmingomis aplinkybėmis. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, jog teismas įvertino ne tik atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, bet ir J. Ž. asmenybę charakterizuojančias bei nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantei, atsižvelgė į tai, jog ji administracinių nuobaudų neturi, padarė du labai sunkius, tris sunkius, po vieną nesunkų ir apysunkį nusikaltimus. Teismas įvertino ir jos kaip bendrininkės vaidmenį dalyvaujant organizuotos grupės veikloje. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tas aplinkybes, jog apeliantė yra našlaitė, viena augina mažametį vaiką, kurios, be jos, daugiau nėra kam prižiūrėti. Nors apygardos teismas motyvuojamoje dalyje nurodė, jog J. Ž. anksčiau teista, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog apeliantė anksčiau teista nebuvo, todėl apeliacinės instancijos teismas tai vertina kaip techninę klaidą, kadangi nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas pagrįstai nurodė, jog apeliantė anksčiau teista nebuvo. Todėl aplinkybė, jog J. Ž. anksčiau teista, iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies dėl bausmių skyrimo šalintina. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, pritaikęs BK 62 str. 2 d. 2 p. bei 3 d. 1 p., paskyrė gerokai švelnesnes, nei BK specialiosios dalies straipnių, numatančių baudžiamąją atsakomybę už J. Ž. padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose nustatytą minimalią bausmęs ribą.

Skunde apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 62 str. 2 d. 2 p. ir 3 d. 1 p. nuostatas, kadangi paskyrė su laisvės atėmimu susijusią bausmę, dėl kurios mažametis vaikas lieka be priežiūros.

BK 62 str. numato teismo teisę, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, už padarytą nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jei yra šiame straipsnyje nurodytos sąlygos. Švelnesnės, negu įstatyme numatyta, bausmės skyrimas – tai teismo galimybė: paskirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė arba paskirti švelnesnės bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs BK 62 str. 2 d. 2 p. nurodytą aplinkybę, jog apeliantė išlaiko mažametį vaiką, kurio dėl paskirtosios įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, pritaikė BK 62 str. 3 d. 1 p. ir paskyrė mažesnes bausmes, negu straipsnių sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytos minimalios bausmės.

Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį, jog skirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta bausmę, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Tai reiškia, kad teismas yra laisvas rinktis, ar taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, o jas pritaikius, ar paskirti švelnesnę bausmę, ar parinkti švelnesnę bausmės rūšį. Taigi teismas, vadovaudamasis savo teisine sąmone ir vidiniu įsitikinimu, atsižvelgęs į visas kitas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kokio dydžio ar rūšies bausmę skirti, kad ji neprieštarautų teisingumo principui bei būtų pasiekti BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai. Apeliaciniame skunde J. Ž. nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir pirmosios instancijos teismui. Apygardos teismas įvertino tai, jog apeliantė turi mažametį vaiką, jį išlaiko, turi legalų pragyvenimo šaltinį ir visas kitas aplinkybes. Tačiau teismas įvertino ir tai, jog J. Ž. nuteista už 2 labai sunkius, 3 sunkius, 1 nesunkų ir 1 apysunkų nusikaltimus, kurių dalis buvo padaryta veikiant organizuota grupe. Nusikalstamos veikos, susijusios narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų ne tik atskiriems asmenims, tačiau ir visai visuomenei, įtraukia į narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą pilnamečius ir nepilnamečius asmenis.Visos šios aplinkybės buvo tinkamai įvertintos ir pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus švelnesnes, negu BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose numatytos minimalios bausmės, tačiau susijusias su realiu laisvės atėmimu, bausmes.

Dėl turto konfiskavimo.

Prokuroras savo apeliaciniame skunde prašo konfiskuoti R. G. priklausantį automobilį „Nissan Terrano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

BK 72 str. nustato, jog turto konfikavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties strapsnio 2 dalyje nurodyta, jog konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas.

Pirmiau aptartais byloje esančiais duomenimis neginčijamai nustatyta, kad Ekstazy tabletės 2005 m. gruodžio 13 d. ir tų pačių metų gruodžio mėnesio pabaigoje nuo Kauno rajone esančio restorano „Bernelių užeiga“ į Vilnių buvo atgabentos R. G. , kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, priklausančiu automobiliu „Nissan Terrano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , todėl yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, prokuroro apeliacinis skundas šioje dalyje yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl bausmių P. K. , V. E. , S. S. ir I. R. skyrimo.

Teisėjų kolegija, skirdama bausmę P. K. , V. E. , S. S. ir I. R. , atsižvelgia į BPK 320 str. 4 d. nuostatas, kuriose nurodyta, kad nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia ir į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos susijusios su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis. Tokios nusikalstamos veikos kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, padeda plisti narkomanijai ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir nepilnamečių.

P. K. , I. R. ir S. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe apeliacinės instancijos teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamos veikos padarytos veikiant organizuota grupe (BK 60 str. 1 d. 2 p.).

P. K. padarė tris nusikaltimus, iš kurių du – sunkūs, padaryti veikiant organizuota grupe, o vienas – apysunkis. Apeliacinės instancijos teismas P. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Teisėjų kolegijos nuomone, P. K. pavojingumą didina tai, kad jis nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, jis padarė būdamas pareigūnu, dirbdamas Vilniaus miesto VPK Kriminalinės policjos Kriminalinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Narkotikų skyriaus tyrėju, turėdamas tiesiogines pareigas siekti išaiškinti asmenis, užsiimančius neteisėtu psichotropinių ar narkotinių medžiagų disponavimu, bei užkardyti tokias nusikalstamas veikas. Teismas taip pat atsižvelgia į P. K. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes - anksčiau jis teistas nebuvo, dirba, Vilniaus miesto VPK personalo skyriaus išduotoje charakteristikoje charakterizuojamas teigiamai. Esant šioms aplinkybėms, P. K. , už nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 1 d., skirtina alternatyvi, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimas ketveriems metams. Už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 25 str. 3 d., 260 str. 2 d., numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dešimties metų. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus minimalų sankcjoje numatytą bausmės dydį – laisvės atėmimą aštuoneriems metams.

I. R. padarė du sunkius nusikaltimus, susijusius su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis ir veikdamas organizuota grupe, kas pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Apeliacinės instancijos teismas I. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. I. R. anksčiau teistas už nusikalstamą veiką susijusią su disponavimu psichotropinėmis, narkotinėmis medžiagomis, teistumas neišnykęs, iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo. Už I. R. padarytą nusikalstamas veikas (BK 260 str. 2 d.) numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dešimties metų. Atsižvelgiant į visas pirmiau paminėtas aplinkybes ir į prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją dėl I. R. skirtinos bausmės dydžio, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus bausmę, artimą minimaliam bausmės dydžiui, numatytam BK 260 str. 2 d. sankcijoje.

V. E. padarė sunkų nusikaltimą veikdamas organizuota grupe. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė. V. E. anksčiau teistas du kartus už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu psichotrpinėmis, narkotinėmis medžiagomis. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 2 d., nustatyta tik laisvės atėmimo bausmė, todėl I. R. skirtina minimali minėto straipsnio sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė.

S. S. padarė sunkų nusikaltimą veikdamas organizuota grupe. S. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. S. S. anksčiau teistas du kartus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, administracine tvarka nebaustas, įrašytas į narkologinę įskaitą, iki suėmimo niekur nedirbo. Atsižvelgiant į visas šias bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes bei į prokuroro prašomos skirti bausmės dydį, S. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis lygus BK 260 str. 2 d. sankcijoje numatytai minimaliai ribai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 1 d. 3 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 329 str. 1 p., 2 p.,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendį pakeisti.

P. K. nusikalstamą veiką iš BK 229 str. perkvalifikuoti į BK 228 str. 1 d. ir paskirti bausmę – atėmimą teisės dirbti valstybės tarnautoju teisėsaugos institucijose 4 (ketveriems) metams.

A. G. iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti įrodytomis pripažintas aplinkybes:

- kad A. G. 2005 metais, nenustatytu laiku įgijo 2000 vnt. tablečių (140,89 g MDMA), jas nenustatytose vietose laikė iki 2005 m. gruodžio mėnesio ir jas perdavė R. J. .

- kad A. G. 2006 m. sausio mėnesį iš R. G. įgijo 6500 vnt. tablečių (457,6 g MDMA) ir jas išplatino nenustatytomis aplinkybėmis.

A. G. bausmės laiką skaičiuoti nuo sulaikymo dienos. Į bausmės laiką A. G. įskaityti kardomąjį kalinimą nuo 2006 m. lapkričio 13 d. iki 2007 m. vasario 13 d.; nuo 2007 m. kovo 6 d. iki 2008 m. birželio 5 d.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria P. K. , I. R. išteisinti pagal BK 25 str. 3 d., 260 str. 2 d. (2005 m. gruodžio 13 d. ir 2005 m. gruodžio mėn. pabaigos veikos), V. E. išteisintas pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 3 d. (2006 m. vasario 20 d. veika), S. S. išteisintas pagal BK 25 str. 3 d., 260 str. 2 d. (2005 m. gruodžio 13-14 veika) bei V. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 str. 6 d., 260 str. 3 d. ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

P. K. pripažinti kaltu pagal BK 25 str. 3 d., 260 str. 2 d. (2005 m. gruodžio 13 d. ir 2005 m. gruodžio mėn. pabaigos veikos) ir paskirti bausmę:

- pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 2 d. (2005 m. gruodžio 13 d. veika) – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams;

- pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 2 d. (2005 m. gruodžio pabaigos veika) – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 ir 6 dalimis P. K. paskirtas bausmes pagal BK 25 str. 3 d., 260 str. 2 d. ir BK 228 str. subendrinti apėmimo būdu ir iš dalies jas sudedant bei galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, atliekant ją pataisos namuose.

Bausmės pradžią P. K. skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

I. R. pripažinti kaltu pagal BK 25 str. 3 d., 260 str. 2 d. (2005 m. gruodžio 13 d. ir 2005 m. gruodžio mėn. pabaigos veikos) ir paskirti bausmę:

- pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 2 d. (2005 m. gruodžio 13 d. veika) – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams;

- pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 2 d. (2005 m. gruodžio pabaigos veika) – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią I. R. skaičiuoti nuo sulaikymo dienos. Į paskirtos bausmės laiką I. R. įskaityti kardomąjį kalinimą nuo 2006 m. rugsėjo 25 d. iki 2006 m. gruodžio 11 d.

V. E. pripažinti kaltu pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 2 d. (2006 m. vasario 20 d. veika) ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką V. E. įskaityti kardomąjį kalinimą nuo 2006 m. gegužės 18 d. iki 2006 m. spalio 27 d.

S. S. pripažinti kaltu pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 2 d. (2006 m. gruodžio 13-14 d. veika) ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, paskirtąją bausmę iš dalies sudedant subendrinti su šiuo nuosprendžiu S. S. pagal BK 260 str. 1 d. ir 260 str. 2 d. paskirtomis bausmėmis ir subendrintą bausmę S. S. paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. S. S. prie paskirtosios bausmės pridėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. U. pagal BK 24 str. 6 d. ir 260 str. 3 d. išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Nuteistųjų P. K. ir J. Ž. apeliacinius skundus atmesti.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 2 p., kaip nusikaltimo priemonę, konfiskuoti valstybės nuosavybėn R. G. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Nissan Terrano“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) .

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.