Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2015-02-09 · Administracinė byla Nr. eI-832-386/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-09
Bylos Nr.
eI-832-386/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00044-2015-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras
Atsakovas
G. J., R. J.
Advokatai
Jurga Šakienė
Kategorijos
  • 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-832-386/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00044-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 38; 70.3; 73 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. vasario 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, 2015 m. vasario 9 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovams G. J. ir R. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas 2015 m. sausio 19 d. prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų G. J. ir R. J. 193,77 eurus (669,06 Lt) nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą už atliekų surinkimą ir tvarkymą už nekilnojamojo turto objektus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), (gyvenamoji paskirtis, 104,81 kv. m.) ir (duomenys neskelbtini), (gyvenamoji paskirtis, 104,63 kv. m.) už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2014-12-31 bei 100 Lt išlaidas dėl prašymo teismui paruošimo ir pateikimo.

Teisme gautas pareiškėjo pareiškimas, kuriuo nurodoma, kad atsakovas R. J. sumokėjo vietinę rinkliavą, todėl atsisako reikalavimo priteisti vietinę rinkliavą. Prašo priteisti 28,96 eurus (100 Lt) prašymo teismui paruošimo išlaidas.

Konstatuojama:

Dėl atsisakymo priteisti vietinę rinkliavą

Pareiškėjas prašymu prašė priteisti193,77 eurus (669,06 Lt) iš abiejų atsakovų. Pareiškėjas pateikė Swedbanko mokėjimo operacijų duomenis, iš kurių matyti, jog R. J. 2015 m. vasario 3 d. pervedė pareiškėjui 90 eurų ir 2015 m. vasario 6 d. pervedė 104 eurus, viso – 194 eurus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnyje išvardinti pagrindai, kada teismas nutraukia bylą. Šio straipsnio 3 punkte numatytas bylos nutraukimo pagrindas - pareiškėjui atsisakius skundo (prašymo). Pareiškėjas atsisako savo prašymo, nes atsakovas R. J. sumokėjo vietinę rinkliavą. Aplinkybių, kurioms esant bylos nutraukimas negalimas, nenustatyta.

Dėl atstovavimo išlaidų

Pareiškėjas prašo priteisti 28,96 eurus (100 Lt ) prašymo teismui paruošimo išlaidas.

Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnyje nustatyta tvarka. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui (ABTĮ 44 straipsnio 3 dalis). Toks reguliavimas gali būti siejamas su tuo, kad faktinis teisinių santykių susiklostymo rezultatas tokiu atveju iš esmės pagal savo prasmę atitinka proceso šalies, iniciavusios atitinkamą teisminį procesą, interesus. Taigi nagrinėjamoje byloje keliamas procesinio pobūdžio klausimas dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas buvimo ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies pagrindu. Atitinkamai, sprendžiant nurodytą klausimą svarbi ir šiuo klausimu suformuota teismų praktika.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad šios teisės normos taikymui neturi esminės reikšmės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011).

Administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Šalies argumentai

Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prašomą priteisti sumą sudaro 28,96 eurai prašymo teismui paruošimo ir surašymo išlaidos. Patirtas išlaidas patvirtina 2014 m. gruodžio 2 d. sąskaita-faktūra Nr. JUR1026 bei 2014 m. gruodžio 16 d. vietinio mokėjimo nurodymas. Bylos dokumentais nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo vardu prašymą ruošė ir teikė advokatė Jurga Šakienė, atstovaujanti pareiškėją pagal atstovavimo sutartį.

Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).

Teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iš esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybą. Profesionalus teisinis atstovavimas administracinėse bylose skirtas ne vien padėti šalims tinkamai išdėstyti ir teisiškai pagrįsti savo poziciją, bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 49 str. 1 d.). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008.). Taigi, ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą. Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso šalies apsisprendimo, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies.

Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar atsakovas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Kaip jau paminėta, nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei nutarti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas.

Nors pareiškėjo prašoma priteisti 28,96 eurų (100 Lt) suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio, tačiau teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtus kriterijus, į tai, kad byla yra šabloninė, nesudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo, inicijuota per Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų EPP posistemį, prašymo ir jo priedų kopijas atsakovams ruošė teismas, konstatuoja, jog pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas dalinai ir iš atsakovų G. J. ir R. J. priteistina 14 eurų prašymo teismui surašymo išlaidų atlyginimo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi ir 106 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti administracinę bylą Nr. eI-832-386/2015 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovams G. J. ir R. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Išaiškinti, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Tenkinti iš dalies pareiškėjo prašymą dėl išlaidų priteisimo - pareiškėjui UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui priteisti solidariai iš atsakovų G. J. ir R. J. 14 (keturiolika) eurų prašymo teismui surašymo išlaidų atlyginimo.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė