- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-20
- Bylos Nr.
- 2S-1159-392/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29557-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- K. R.
- Ieškovas
- B. R.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. R. ieškinį atsakovui K. R. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei kitų reikalavimų, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė B. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui K. R., kuriuo prašo nutraukti santuoką, sudarytą su atsakovu dėl sutuoktinio kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su motina (ieškove); nustatytu atsakovui bendravimo su vaikais tvarką; priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą; priteisti ieškovei iš atsakovo neturtinę žalą bei padalinti santuokos metu įgytą transporto priemonę. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 500 Lt kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su motina ieškove B. R. Ieškovė nurodė, jog gyvenant santuokoje tarpusavio santykiai pradėjo blogėti, kadangi atsakovas pradėjo išgėrinėti, naudoti psichologinį ir fizinį smurtą. Atsakovui ir toliau vedant tokį gyvenimo būdą, ieškovė bijodama būsimo smurto pasiėmė vaikus bei daiktus ir išėjo gyventi į kitą butą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 1 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Priteisė iš atsakovo K. R. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. R. ir K. R., kiekvienam po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio gavimo dienos (t.y. 2014-09-01) iki teismo sprendimo priėmimo, pavedant šiomis lėšomis disponuoti nepilnamečių vaikų įstatyminiam atstovui ieškovei B. R. Nustatė nepilnamečių vaikų D. R. ir K. R. laikiną gyvenamąją vietą kartu su motina.
Šalies argumentai
Atsakovas K. R. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir nustatyti vaikų, bent jau vyresniojo vaiko, D. R., gyvenamąją vietą su atsakovu. Skundą motyvavo tuo, kad ne jis, o ieškovė yra kalta dėl šeimos iširimo, nes yra neištikima atsakovui. Ieškovė už tėvų pinigus nusipirko atsakovo surastą namą ir jame apsigyveno su vaikais ir savo meilužiu. Atsakovas pagal galimybes teikia išlaikymą vaikams, ruošia jiems maistą, perka rūbus, veža pas gydytojus. Atsakovas nėra išsaugojęs įrodymų apie išlaikymo vaikams teikimą, bet pastaruoju metu iš pasiskolintų lėšų teikė apie 650 litų išlaikymą kiekvienam vaikui. Taip pat kas mėnesį atsakovas nuolat teikė apie 400 litų išlaikymą kiekvienam vaikui. Jis dirba turguje mėsos pardavėju, todėl šeimą aprūpina maistu ir turi laiko rūpintis vaikais. Vaikai turėtų likti gyventi šeimos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovas ieškovės giminaičių buvo žiauriai sumuštas ir žmona jo nepalaikė.
Atsiliepimas
Ieškovė B. R. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutiko ir nurodė, kad atsakovas iki ginčijamos teismo nutarties priėmimo išlaikymo vaikams neteikė. Tik po teismo nutarties priėmimo jis tapo „geru, vaikais besirūpinančiu“ tėvu. Atsakovo reikalavimas nustatyti D. R. gyvenamąją vietą su atsakovu, nagrinėjant šį skundą, negali būti sprendžiamas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikiną šalių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove bei priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 500 Lt kas mėnesį.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų įstatyminiam reglamentavimui skirta CPK 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Pagal CPK 375 str. teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 str., atsižvelgdamas į vaikų interesus. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika taip pat orientuoja teismus nagrinėjant bylą vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti. Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas susietas su vertinamosiomis sąlygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus. Todėl skiriant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai. Byloje yra pateikti Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus buities tyrimo aktas ir išvada iš kurių matyti, kad vaikai turi geras sąlygas gyventi su motina privačiame jos tėvų name. Vaikai išreiškė aiškų norą likti gyventi su ieškove, nurodė, jog niekada su ja nebuvo išsiskyrę. Toks jų noras atitinka vaikų interesus. O atsakovas nebuvo rastas, į skyriaus inspektorės paliktą informaciją nereagavo, todėl išsiaiškinto jo gyvenamąsias sąlygas nebuvo galima. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad keisti ginčijamos nutarties, vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo dalyje, nėra pagrindo.
Pagal CK 3.65 str. 2 d. 4 p. teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pabrėžtina, kad išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Pagal CPK 144-148 str. teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Tačiau Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Išlaikymo dydžio nustatymo orientaciniu kriterijumi teismų praktikoje laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalis, kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, todėl vaikams turint abu tėvus, laikytina, kad ginčijamas procesinis sprendimas priteisti 500 litų dydžio laikinąjį išlaikymą kiekvienam vaikui yra pagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas ir į prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutarė:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.