- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-10-14
- Bylos Nr.
- A2.6.-4080-606/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03541-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Pažeidėjas
- A. B.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalį, 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. pažeidė Kelių eismo taisykles, kas nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą, be to, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas buvo susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo.
2015 m. rugsėjo 5 d., 3.20 val., Janonio g. 27, Klaipėdoje, vairavo automobilį būdamas neblaivus, nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovintį automobilį, tokiu būdu jį apgadindamas, po ko, apie įvykį nepranešęs policijos pareigūnams, iš įvykio vietos pasišalino. Protokolo surašymo metu, nepateikė savo vairuotojo pažymėjimo. Šiais savo veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 126, 222 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalyje,127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu A. B. padaręs administracinius teisės pažeidimus pripažino iš dalies. Parodė, kad buvo neblaivus, savo automobiliu atsirėmė į kito automobilio ratą, tačiau jo netaranavo.Atėjo apsaugos darbuotojas, stovėjo policijos pareigūnai, nematė ar buvo automobilio savininkas, nes buvo tamsu.Paaiškino, kad jam buvo pasakyta, kad nieko neatsitiko ir jis gali važiuoti toliau.
Liudytojas M. G. paliudijo, kad atvykęs į naktinį klubą, automobilį paliko prie klubo „Fabrik“ įėjimo. Po kiek laiko su draugais iš klubo išvažiavo, palikęs automobilį stovėti prie klubo, kadangi klube vartojo alkoholį. Kitą dieną jam atėjus pasiimti automobilio, pamatė, kad automobilis apgadintas – įlenktas automobilio galinis sparnas ir tos pačios pusės galinis bamperis nuo smūgio paplyšęs ir aptrupėjęs, rado policijos paliktą raštelį, kad įvyko eismo įvykis ir reikia atvykti į policiją. Pagal automobiliui padarytus sužalojimus suprato, kad turėjo būti padarytas stiprus smūgis. Paaiškino, kad paties įvykio nematė, su automobilio, atsitrenkusio į jo automobilį savininku, nebendravo.
D. L., paliudijo, kad įvykis įvyko prie J. J. g. 27 esančio naktinio klubo jo patruliavimo metu. Pravažiuojant pro naktinį klubą jam ranka pamojo taksi vairuotojas, kuris pasakė, kad BMW automobilis atitrenkęs į Mercedes automobilį, kuris stovėjo prie naktinio klubo įėjimo, nuvažiavo N.Uosto gatve. Paaiškino, kad taksistui nurodžius BMW automobilio numerius, nuvažiavo nurodyta kryptimi paskui nurodytą automobilį, per radijo ryšį pranešė kitiems ekipažams apie pasišalinusį automobilį, tuo metu kitas ekipažas pranešė, kad mato eismo įvykį, kuriame dalyvauja taksisto nurodytas automobilis. Tada sustojo prie šio eismo įvykio, kur pamatė nurodytą BMW automobilį. Tuomet privažiavo naktinio klubo apsaugos darbuotojas, kuris patvirtino, kad būtent to paties BMW vairuotojas atsitrenkė į automobilį stovintį prie naktinio klubo. Tada jis su kolege grįžo prie naktinio klubo, pamatė ten stovintį apgadintą juodą Mercedes automobilį. Apžiūrėjus automobilį buvo užfiksuoti šie apgadinimai – automobilio galinis buferis ir dešinės pusės sparnas buvo apgadinti.Įvykį formino ekipažas „Dainava“, kiti pareigūnai.
Eismo įvykio schema ir papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad eismo įvykio metu –J. J..27, Klaipėdoje, ties naktiniu klubu buvo apgadintasautomobilis „Mercedes Benz“, S350v(duomenys neskelbtini), kurio savininkas M. G.. Nustatyta, kad automobiliui „Mercedes Benz“, S350v/n (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas užpakalinis dešinės pusės sparnas ir užpakalinis bamperis (b. l. 17,22).
Šalies argumentai
M. G. 2015-09-05 paaiškinime nurodyta, kad jis 2015-09-05 apie 23.00 pastatė automobilį „Mercedes Benz“, S350, v/n (duomenys neskelbtini) J. J. g. 27, Klaipėdoje, sveiką, neapgadintą. 2015-09-05 priėjės prie savo automobilio, rado lapelį su policijos pranešimu apie padarytą eismo įvykį. Apžiūrėjęs automobilį aptiko apgadintą galinį sparną ir galinį bamperį (b.l. 28).
A. B. 2015-09-05 paaiškinime nurodyta, kad jis 2015-09-05 atvažiavo į naktinį klubą „Fabrik“, ten išgėrė porą kokteilių ir nusprendė važiuoti namo. Važiuodamas pajuto, kad įvažiavo į kitą automobilį, išlipo apsižiūrėti, savo ir kitą automobilį, bet jokių pažeidimų nebuvo, dar priėjo žmogus ir pasakė, kad viskas gerai. Už 15 metrų stovėjo patrulis, kuris viską matė. Tuomet pajudėjo automobiliu link namų ir N.Uosto gatvėje atsitiko įvykis su taksi automobiliu. Vairuotojo pažymėjimą turi, bet po įvykio nerado (b.l. 30).
2015-09-05 specialisto tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad A. B., vairavo automobilį BMW 730, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, esant šlapiai kelio dangai nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su tiesiai atvažiavusiu automobiliu Opel Zafira, v.n T 13946. Vietoje A. B. nustatytas 2,36 prom. girtumo laipsnis. Nustatyta, kad per šį eismo įvykį A. B. J. J. g. 27, Klaipėdoje su automobiliu BMW 730, v/n (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį „Mercedes Benz“ S350, kuris priklauso M. G. ir iš įvykio vietos pasišalino. Šio įvykio metu apgadintas „Mercedes Benz“, S350 automobilis (b. l. 13).
2015-09-05 vyr.patrulės tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad A. B., vairavo automobilį BMW 730, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, atsitrenkė į stovintį automobilį „Mercedes Benz“, S350, v/n (duomenys neskelbtini), apgadinęs galinį bamperį ir dešinės pusės galinį sparną, pasišalino iš įvykio vietos, nuvažiuodamas N.Uosto gatve link miesto centro. Važiuodamas N. Uosto gatve, patęko į kitą eismo įvykį, kur atvažiavo ir naktinio klubo apsaugos darbuotojas, pristatęs kaip J. S., ir kuris atpažino BMW automobilį vairavusį vairuotoją ir paaiškino, kad matę, jog būtent jis atsitrenkė į automobilį „Mercedes Benz“, S350, v/n (duomenys neskelbtini) (b.l. 14).
2015-09-10 specialisto tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad į Kelių policijos biurą atvykęs A. B. prisipažino, kad 2015-09-05 03.20 val. J. J. g. 27, Klaipėdoje, vairavo automobilį BMW 730, v.n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 12).
Asmens blaivumo testu ir medicinine pažyma A. B. nustatytas 2,36 prom. girtumas (b.l.19,24).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galimai išvengti. Be to, Kelių eismo taisyklių 14 punktas nustato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės.Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. buvęs neblaivus ir atsitrenkęs į Mercedes automobilį, tačiau neigia apgadinęs automobilį ir tyčia pasišalinęs iš įvykio vietos, vienok tokia pažeidėjo pozicija traktuotina vienareikšmiai tik kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.
Administracinės bylos medžiaga nustatyta, kad tą patį įvykį matė ir naktinio klubo apsaugos darbuotojas, kuris pasivijęs patrulius pranešė apie įvykį prie naktinio klubo, tai teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas D. L.. Taigi, galima spręsti, kad A. B. suvokė, kad įvykio metu kliudė kitą automobilį ir suprasdamas, kad tokiu būdu neišvengiamai padarė turtinę žalą, jis turėjo vadovautis KET 234 punkto reikalavimais bei privalėjo pasilikti eismo įvykio vietoje ir, nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusiojo asmens, turėjo nedelsiant pranešti apie eismo įvykį policijos pareigūnams. Tuo tarpu A. B. pasitraukimas iš įvykio vietos, nebandant įsitikinti, kokio dydžio žala padaryta, bei susisiekti su nukentėjusiuoju (bent jau užrašant savo kontaktinius duomenis ir lapelį su duomenimis užkišant už automobilio valytuvo), kaip tik patvirtina pažeidėjo tikslą nepastebėtam pasišalinti iš įvykio vietos ir tokiu būdu išvengti gresiančių nemalonumų.
ATPK130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Šiuo atveju A. B. veika atitinka Kelių eismo taisyklių 3 punkte numatytą eismo įvykio sąvoką, todėl darytina išvada, kad jis privalėjo pranešti policijai apie įvykusį eismo įvykį.
A. B. iš esmės neneigia aplinkybės, kad atsitrenkė į kitą automobilį, tačiau nurodo, kad pasišalino ne tyčia, o todėl, kad jis suprato, kad nieko neatsitiko ir jis gali važiuoti toliau. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013, 2AT-10-2014). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant E. P. minimo pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys.
Nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, kad A. B. apgadino kitą automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Nors pastarasis teigia, kad suprato, jog kliudė kitą šalia stovėjusį automobilį, tačiau nesuprato, jog apgadino jį ir nusprendė, kad gali pasitraukti iš įvykio vietos, tačiau tokius jo argumentus paneigia apklausto liudytojo policijos pareigūno D. L. parodymai. Būtent šis liudytojas, kurio paaiškinimus, atitinka pareigūnės V. M. tarnybinio pranešimo esmė, asmeniškai apžiūrėjo apgadintą automobilį Mercedes netrukus po įvykio ir užfiksavo jo apgadinimus.A. B. paaiškinimus, jog pats automobilio savininkas, kaip nustatyta M. G., apžiūrėjęs automobilį, patvirtino, jog sužalojimų nėra, ko pasėkoje jam leido važiuoti, M. G. teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai ir vienareikšmiai paneigė.
Teisme apklausti liudytojai M. G. ir D. L. davė iš esmės analogiškus ir nuoseklius parodymus, duomenų, kad šie liudytojai būtų turėję ar galėję turėti išankstinį nusistatymą byloje nėra, šie parodymai yra patvirtinti ir rašytine byloje surinkta medžiaga – Eismo įvykio schema ir papildomais duomenimis apie eismo (b. l. 17,22), tarnybiniais pranešimais (b. l. 12-14), todėl netikėti jų parodymais ir jais nesivadovauti teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, kad liudytojai apklausti būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą.
Išdėstytų aplinkybių visuma suponuoja pagrįstą išvadą, kad A. B., logiškai įvertinęs aplinkybes ir tokiu būdu neabejotinai suvokdamas, kad būtent jis, nepasirinkęs saugaus atstumo, atsitrenkė į kitą automobilį, tikslingai pasišalino iš eismo įvykio vietos, tokiu būdu siekdamas aiškiai suvokiamo ir apibrėžto tikslo - nuslėpti eismo įvykio aplinkybes, ir išvengti administracinės atsakomybės. Vertinant bylos aplinkybes, akivaizdu, jog A. B. veiksmai, išvažiuojant iš eismo įvykio vietos, vienareikšmiai buvę suvokti, apgalvoti, taigi tyčiniai.
Įvertinus aptartų įrodymų visumą, konstatuotina, kad 2015 m. rugsėjo 5 d., 3.20 val., J. J. g.27, Klaipėdoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu A. B., vairuodamas automobilį BMW 730, v.n (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Mercedes Benz“, S350, v/n (duomenys neskelbtini), tokiu būdu automobilį „Mercedes Benz“, S350apgadindamas, po ko, apie įvykį nepranešęs policijos pareigūnams, iš įvykio vietos pasišalino.
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad teismo posėdžio metu A. B. duoti paaiškinimai apie tai, kad jis nesuprato, jog apgadino automobilį, yra paneigti bylos medžiaga ir faktinių teisminio nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visuma. Akcentuotina, jog automobiliams padarytų apgadinimų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad fizinio kontakto stiprumas buvo pakankamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. suvoktų, kad įvyko eismo įvykis, iš kurio jis pasišalino. Todėl A. B. veiksmai atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėtį.
Byloje ištirti ir teismo aptarti įrodymai patvirtina, kad A. B. yra visi pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 3 d., sudėties požymiai.
A. B. kaltę dėl jam inkriminuojamo pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje patvirtinaadministracinis teisės pažeidimo protokolas bei byloje esantis A. B. paaiškinimas.
A. B. lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str. 2 d.). A. B. atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. A. B. yra baustas administracine tvarka bei turi galiojančių administracinių nuobaudų. Įvertinęs padaryto pažeidimo pobūdį, taip pat byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti A. B. skiriant didesnes administracines nuobaudas, negu numatytos ATPK 124¹ str. 8 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose, jas subendrinant apėmimo būdu (ATPK 33 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, 124¹ straipsnio 8 dalimi, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsniu,
nutaria:
A. B. kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje ir paskirti:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalį administracinę nuobaudą –8 Eur (aštuonių eurų) dydžio baudą;pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį administracinę nuobaudą – 1350 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams dvejiems mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį administracinę nuobaudą - 1060 Eur (vieno tūkstančio šešiasdešimt eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams dvejiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu,A. B. galutinę administracinę nuobaudą - 1350 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams dvejiems mėnesiams
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės pažeidimo bylos numerį A2.6.-4080-606/2015, įmokos kodą 1001.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.