Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-09-18 · Civilinė byla Nr. e2S-1253-653/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-18
Bylos Nr.
e2S-1253-653/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04008-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Atsakovas
UAB „Procertus“
Ieškovas
UAB „Latena“
Kategorijos
  • 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1253-653/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04008-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 99.3; 122. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugsėjo 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto atsakovo UAB „Procertus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-19710-155/2015 pagal ieškovo UAB „Latena“ ieškinį atsakovui UAB „Procertus“ dėl nuostolių priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovo 2900 EUR nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2015-02-27 nutartimi teismas ieškovo reikalavimo įvykdymui užtikrinti pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui priklausantį, pas jį ar trečiuosius asmenis esantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bendrai 2900 EUR sumai, uždraudžiant juo disponuoti, nedraudžiant valdyti ir naudotis, šio turto nepakakus – areštuoti atsakovo pinigines lėšas, neviršijant 2900 EUR sumos, leidžiant atsiskaitymus su valstybės biudžetu, ieškovu ir darbuotojais. 2015-03-04 nutartimi šios laikinosios apsaugos priemonės atsakovo prašymu buvo pakeistos į 2900 EUR sumos įmokėjimą į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą kaip užtikrinimą ieškinio reikalavimų.

2015-03-24 teisme gautas atsakovo prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriuo atsakovas prašo užtikrinti jo galimų nuostolių atlyginimą ieškovui nepalankaus teismo sprendimo atveju ir įpareigoti ieškovą įnešti į teismo specialiąją depozitinę sąskaitą 250 EUR užstatą arba pateikti atsakovui analogiško dydžio banko garantiją. Atsakovas nurodė, kad atsakovas negali laisvai disponuoti ginčo piniginėmis lėšomis, kurios yra įšaldytos teismo depozitinėje sąskaitoje. Dėl tokio pinigų įšaldymo atsakovas patiria nuostolių. Pažymėjo, jog pats atsakovas turi kredito sutartį su kredito unija „Sostinės kreditai“, pagal kurią už suteiktą kreditą, atsakovas moka kredito unijai kredito įmokas ir palūkanas. Todėl įšaldytus teismo depozitinėje sąskaitoje pinigus atsakovas galėtų grąžinti kreditoriui „Sostinės kreditai“ ir nemokėti palūkanų. Per metus dėl pinigų deponavimo praras apie 246,50 EUR.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atsakovo UAB „Procertus“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetė.

Teismas nurodė, kad šiuo atveju reikalaujama užtikrinti galima nuostolių suma (250 EUR) yra labai maža kaip juridiniam asmeniui. Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie ieškovo finansinę būklę, kad šis nepajėgtų ateityje šių nuostolių padengti, o pagrindiniai atsakovo prašymo argumentai yra tai, kad atsakovas galėtų šiuo metu įšaldytą teismo depozitinėje 2900 EUR sumą įnešti savo kitam kreditoriui, tam kad mokėtų mažiau palūkanų, t.y. nors teismui pateikta tikėtini įrodymai, kad šie nuostoliai gali atsirasti, bet teismui nėra pateikta visiškai jokių įrodymų, jog ieškovas nepajėgs šios mažos sumos padengti atsakovui, jei vis dėl to ieškinys būtų atmestas ir atsakovas realiai patirtų minėtus nuostolius. Taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, minėtų abiejų sąlygų visuma yra būtina.

Teismas vadovavosi aktualia teismų praktika.

Atsakovas taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimą, neįrodė būtinų abiejų sąlygų, o būtent nuostolių išieškojimo apsunkinimo (CPK 146 str. 1 d., 178 str., 185 str.).

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir visiškai patenkinti atsakovo prašymą dėl nuostolių užtikrinimo. Nurodo, jog CPK nenumato, jog prašymas dėl nuostolių užtikrinimo turėtų būti grindžiamas negalimumu minėtus nuostolius ateityje išieškoti iš ieškovo. Tai reiškia, jog teismai nepagrįstai riboja įstatymų leidėjo suteiktas proceso šalių teises prašyti nuostolių užtikrinimo. Teismo skundžiamoje nutartyje nurodytas precedentas gali būti taikomas tik analogiškoms savo ratio decidendi byloms, kai taikomos didelio masto LAP, sukeliančios didelius nuostolius atsakovui. Nagrinėjama byla savo ratio iš esmės skiriasi.

Aplinkybę, jog skundžiamoje nutartyje nurodytas precedentas negalėjo būti taikomas mechaniškai, patvirtina šie argumentai: atsakovas visiškai užtikrino pareikšto ieškinio kainą, atlikdamas įmoką į teismo depozitinę sąskaitą; atsakovas prašė užtikrinti nedidelės vertės nuostolius, kurių užtikrinimas tikrai neapsunkins ieškovo teisių į teisminę gynybą; atsakovas prašė užtikrinti tik tiesioginius, realius ir akivaizdžius nuostolius, kurių kilimą pagrindė tiesioginiais rašytiniais įrodymais.

Šalies argumentai

Teismas net prima facie nevertino aplinkybės, jog ieškovo pareikštas ieškinys turi akivaizdžių įrodinėjimo trūkumų. Civilinės atsakomybės įrodymas visada apima 4 savarankiškus įrodinėjimo elementus. Ieškinyje ieškovas tik nurodė tariamos žalos dydį, tačiau nė vienu žodžiu nepasisakė dėl kitų civilinės atsakomybės aspektų. Toks, koks yra pareikštas, ieškinys negalės būti tenkinamas. Atitinkamai ir byloje atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka CPK 144 str. reikalavimo dėl tikėtino ieškinio pagrindimo. Turi būti užtikrintas balansas tarp LAP taikymo nesant prima facie akivaizdžiam ieškinio pagrįstumui ir nuostolių užtikrinimo.

Atsakovas, prašydamas nuostolių užtikrinimo nesigynė nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi šių sumų vertės nėra adekvačios. Ieškovo buvo prašyta užtikrinti tik 0,085 dalį ieškinio kainos. Toks simbolinis nuostolių užtikrinimo prašymas negali būti vertinamas kaip gynyba nuo laikinųjų apsaugos priemonių.

Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog ieškovas yra ribotos juridinės atsakomybės asmuo, kurio įsipareigojimams viršijus turtą, kreditorių reikalavimai (tame tarpe atsakovo) negalės būti patenkinti, jei tokios lėšos nebus deponuotos pas trečiuosius asmenis (teismo depozitinėje sąskaitoje ar užtikrintos banko garantija). Ieškovas pats net nesugebėjo sumokėti viso žyminio mokesčio byloje. Pats ieškovas sumokėjo tik 16 EUR žyminio mokesčio, o likusią 71 EUR žyminio mokesčio dalį už ieškovą sumokėjo tretieji asmenys – L. B. (22 EUR) ir M. G. (49 EUR). Minėtas faktas tiesiogiai patvirtina atsakovo nuostolių išieškojimo apsunkinimą.

Pateikti argumentai patvirtina, jog nagrinėjamo ginčo situacijoje, kai ieškovo ieškinio patenkinimas yra visiškai užtikrintas įnašu į teismo depozitinę sąskaitą ir atsakovui turi būti lygiomis teisėmis garantuojama teisė į adekvatų LAP sukeliamų nuostolių užtikrinimą, mechaniškai netaikant faktinės situacijos neatitinkančių Lietuvos apeliacinio teismo precedentų. Nė viename iš skundžiamoje nutartyje nurodytų precedentų nebuvo nagrinėjama situacija, kai ieškovo reikalavimai būtų visiškai užtikrinti įnašu į teismo depozitinę sąskaitą. Sąžiningumas, protingumas ir teisingumas tokioje akivaizdžioje situacijoje reikalauja užtikrinti akivaizdžius atsakovo įrodytus būsimus nuostolius.

Atsakovas pateikė prašymą prijungti papildomą įrodymą – 2015-07-20 antstolio L. J. pažymą apie išieškojimą iš UAB „Latena“. Nurodo, jog vykdomuosius dokumentus už UAB „Latena“ vykdo tretieji asmenys, pati įmonė neturi reikiamų finansinių išteklių skoloms apmokėti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

CPK 148 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama, be to, atsakovas gali įkeisti turimą turtą ieškovui. Ši nuostata suteikia galimybę atsakovui išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jam savo valia užtikrinus ginčijamo reikalavimo įvykdymą. CPK 148 straipsnio 3 dalis nustato, kad sumokėjus reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, teismas nutartimi gali paskirtą laikinąją apsaugos priemonę pakeisti arba panaikinti. Taigi, į teismo depozitinę sąskaitą sumokėta suma savo esme nėra atsakovui teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Tuo tarpu CPK 146 straipsnio, reglamentuojančio atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tvarką ir sąlygas, paskirtis – užtikrinti atsakovo galimybę gauti nuostolių atlyginimą dėl ieškovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartimi taikytas areštas skolininko turtui bendrai 2900 EUR sumai, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartimi nutarta atlikus 2900 EUR mokėjimą į Vilniaus apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartimi Nr. eL2-10653-155/2015 skolininko UAB “Procertus” atžvilgiu pritaikytą turto areštą 2900 EUR sumai, nuimti šį areštą.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarties (Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys) matyti, kad 2015-03-09 vietinio mokėjimo nurodymu 2900 EUR suma skolininko buvo įmokėta į Vilniaus m. apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.

Darytina išvada, jog atsakovo atžvilgiu nėra pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Kadangi, nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutas taikytinas tik tuomet, kai byloje šalies atžvilgiu yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo prašymą atmetė.

Atsakovui manant, jog jo teisės pažeidžiamos ir jis patiria nuostolių dėl įmokos sumokėjimo į teismo depozitinę sąskaitą, atsakovas gali kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo bendra ginčo teisenos tvarka.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista, tačiau kitais apeliacinės instancijos teismo motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jelena Šiškina