Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, specialaus (profesinio) išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nužudė S. D., gimusią (duomenys neskelbtini), o būtent: jis, 2015-05-12 apie 23 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su S. D. metu, dūrė pastarajai peiliu į krūtinę, tuo padarydamas jai durtinį pjautinį plaučių, širdplėvės ir širdies sužalojimą, kuris komplikavosi vidiniu kraujavimu, širdies tamponada, ūminiu širdies veiklos sutrikimu, dėl ko S. D. vietoje mirė.

Šiais savo veiksmais D. T. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. T. parodė, kad kaltu dėl pareikšto kaltinimo prisipažįsta visiškai. Sudegusiame sodo namelyje gyveno tik dviese, nes jo draugas ir S. D. vyras buvo mirę, o jie liko gyventi tame name. Įvykio dieną buvo išgėręs 2 butelius stipraus alaus, grįždamas iš darbo užėjo pas kaimynus tėvą ir sūnų A. ir G., ten buvo nusinešęs 2 litrus alaus, kur kartu su jais alų išgėrė ir parėjo namo. Kas ten vyko neprisimena, nes buvo girtas, o prieš tai be pertraukos gėrė pusę metų. Prisimena, kad atsibudo, buvo daug dūmų, nematė ar ten buvo S.. Prabudo išgirdęs, kad sproginėja šiferis, išmušė lango stiklą ir iššoko laukan, ten jau buvo subėgę kaimynai, degė visas namas, šokdamas pro langą susižalojo ranką. Sudegė visas namas. Policijos pareigūnai išvežė jį į policijos komisariatą, ten apklausinėjo tik dėl kilusio gaisro ir jį paleido į darbą, o vakare vėl suėmė ir tada pasakė, kad S. buvo nužudyta prieš gaisrą. Jis pasimetė, išsigando ir visą kaltę prisiėmė sau, nes name daugiau nieko nebuvo, tik jis ir S..

Teisiamajame posėdyje perskaityti įtariamojo D. T. parodymai. Apklausiamas 2015-05-13 (apklausa 8.15 – 8.40 val.) liudytoju, nes nebuvo žinoma S. D. mirties priežastis. D. T. pasakė, kad gegužės 12 d. parėjo namo, buvo neblaivus, S. miegojo, kaip ir kiekvieną vakarą neblaivi. Jis ją žadino, bet ji buvo kaip guminė ir nieko pasakyti negalėjo. Naktį jis prabudo, nes pradėjo dusti, nieko nematė, visur buvo dūmai. Ugnis plito iš virtuvės į kambarį, jis išdaužė langą ir išlipo iš namo. Tik pats vos spėjo išsigelbėti (t. 1, b. l. 80).

Apklausiamas įtariamuoju 2015-05-14, dalyvaujant gynėjui ir vertėjai, D. T. parodė, kad 2015 m. gegužės 13 d. (past. – parodymuose padaryta rašymo klaida, kalbama apie 12 d.) po darbo, kuriame jis dirbo nelegaliai, apie 19 val., važiuodamas namo autobusu, išgėrė 2 litrus alaus. Prieš grįžtant į namus jis užėjo pas kaimynus A. ir G.. Ten visi išgėrė dar 2 litrus alaus. Apie 22 val. D. T. nuėjo namo. Jis buvo neblaivus ir namo ėjo sunkiai. Namie lovoje gulėjo S. (S. D.), kuri buvo neblaivi. Jis pradėjo su ja konfliktuoti, priekaištavo jai, kad jis dirba ir vienas moka už elektrą, o ji „sėdi namuose“, niekur nedirba, naudojasi visais elektros prietaisais, o materialiai jam nepadeda. Tada D. T. priėjo prie jos ir, paėmęs už plaukų, norėjo ištempti iš lovos, tačiau ji buvo tokia girta, kad vos atsistojo. Dėl savo neblaivumo ji negalėjo nieko pasakyti, vis kažką „vebleno“. Atsistojusi ji taip spyrė jam iš kojos į krūtinę, kad jis pora metrų nulėkė link virtuvės. Tada jis atsistojo ir nuėjo į virtuvę, kur pasiėmė virtuvinį, apie 20 cm ilgio peilį medine tamsia rankena, kuris buvo spintelės stalčiuje. Tuomet D. T., nuėjęs į kambarį, kur prie lovos stovėjo S., nieko jai nepasakęs, dešinėje rankoje turėtu peiliu dūrė jai į krūtinės sritį. Galimai peilis pataikė į širdį. Ištraukęs peilį D. T. numetė jį kažkur prie S. lovos. S. po smūgio peiliu atsisėdo ant lovos, susigriebusi širdies srityje, o po to šonu nukrito ant lovos. D. T. nesitikėjo, kad šiuo smūgiu ją nužudys. Tada jis nuėjo miegoti, atsigulęs gretimoje lovoje. Kažkiek pamiegojęs D. T. matė, kad S. guli lovoje, bet gelbėdamasis prie jos nepriėjo ir paliko ją name. Nuo ko galėjo kilti gaisras, D. T. nežino. Jam pasirodė, kad gaisro židinys buvo virtuvėje ir mano, kad tai įvyko dėl elektros instaliacijos gedimo. Prie S. lovos buvo sumesta labai daug drabužių (t. 1, b. l. 98-99).

2016-01-08 D. T. apklaustas įtariamuoju parodė, kad savo kaltę jis pripažįsta visiškai, tačiau jis šiuo metu neprisimena nusikaltimo aplinkybių. Tačiau apklausos metu D. T. nurodė, kad jis su S. D. kambaryje buvo tik dviese, todėl niekas kitas negalėjo jos nužudyti, tik jis. Kokius parodymus davė pirmos apklausos metu, jis net neprisimena (t. 1, b. l. 101-103).

2015-05-15 sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės paskyrimo Vilniaus miesto apylinkės teisme D. T. nurodė, kad jis S. D. nenužudė, ją tik užkabino peiliu į šoną. Daugiau namie tuo metu nieko nebuvo – tik jis ir S. D.. Jis žino, kad S. D. mirė nuo to užkabinimo peiliu (t. 1, b. l. 107-108).

Perskaičius šiuos parodymus teisiamajame posėdyje parodė, kad tik jis galėjo užmušti, nes jie gyveno dviese po jos vyro mirties, kitų vyrų namo ji neparsivesdavo, gerdavo kažkur kitur. Namo ji nieko nevedžiodavo, pas juos po vyro mirties nebuvo girtaujama. S. niekur nedirbo, jis mokėjo už viską. Šiuo metu jis nieko neatsimena. Pirmos apklausos metu jis nežinojo, kad ji nužudyta. Apklausoje dalyvavo advokatas ir vertėja. Teismo posėdyje buvo apklausiamas. Dabar jam atrodo, kad jis negalėjo jos nužudyti, yra neagresyvus, išgėręs bailus, nežino ar galėjo taip padaryti.

Liudytojas A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad šalia jų gyveno kaimynai. Namo šeimininkas mirė, po to mirė moters vyras. Name liko gyventi moteris, kurią dažnai matydavo išgėrusią. Prieš gaisrą vakare buvo atėjęs kaltinamasis, atsinešė alaus, išgėrė ir išėjo namo, sakė, kad eina gulti, jis nebuvo visiškai apsvaigęs, nesvirduliavo. Naktį užsidegė namas, D. šaukė: „degam“. D. buvo šoke ir sėdėjo basas ant laiptų, pasakė, kad koja išspyrė langą ir iššoko. Jis su sūnumi gesino namą.

Liudytojas G. B. parodė, kad su tėvu gyveno dviese šalia sudegusio namo, apsigyveno ten prieš du metus. Šalia jų namo buvo namas, kuriame gyveno kaltinamasis. Ten gyveno dar 2 vyrai, kurie mirė, liko gyventi D. ir S., kuri per gaisrą sudegė. Prieš gaisrą vakare atėjo D., atsinešė alaus, pas juos su tėvu išgėrė alaus ir išėjo namo. Namas yra šalia, kokie 4 -5 metrai, jokio triukšmo ir barnių nesigirdėjo. Apie vidurnaktį prasidėjo gaisras, subėgo kaimynai, jie puolė gesinti namą, nes labai arti. Kaltinamasis D. buvo lauke basas, jis pasibeldė į jų namo langą ir šaukė: „degam“. Po gaisro buvo rastas S. lavonas.

Liudytojas K. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad sodo namelio šeimininkas I. leido prieš 2 metus iki gaisro jam apsigyventi šalia jo namo. Liudytojas atsivežė statybininkų vagonėlį ir pasistatė šalia jo namo, ten ir gyveno. Jis gyveno savo namelyje, o kaltinamasis D. su I. gyveno sodo namelyje. Vėliau I. priėmė gyventi S. ir D. D., kurie gaudavo pašalpas, ir pastoviai girtaudavo. Kovo mėnesį mirė I., o gegužės mėnesį mirė D. D.. Sodo namelyje liko gyventi D. su S.. Žino, kad D. buvo nepatenkintas, kad S. gyvena tame name, sakė, kad prašys šeimininkės (I. buvusios žmonos), kad ją iškraustytų iš namo. I. žmona pasakė S., kad ji rinktųsi daiktus ir išsikraustytų. S. buvo ūmaus būdo, labai triukšminga, dažnai būdavo neblaivi. D. (kaltinamasis) norėjo gyventi vienas, be jos. Prieš gaisrą vakare jis buvo užėjęs pas D., ten dar išgėrė butelį alaus ir išėjo namo, neatsimena, ar su jais gėrė ar jau miegojo S.. Jiems išeinant pas save girdėjo, kad D. užrakino duris iš vidaus. Naktį prabudo nuo gaisro. Sudegė sodo namelis ir šalia esantis jo namelis. D. buvo lauke, visas drebėjo, kas ten atsitiko nieko nepasakojo. Jį išsivežė policijos pareigūnai kartu su D., o ryte apklausė ir paleido. Liudytojas kategoriškai tvirtina, kad nedūrė peiliu S., jokio konflikto su ja nebuvo. Praėjo daug laiko po įvykio, tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 63-67). Jis tą vakarą buvo truputį išgėręs, alkotesteris parodė 1,10% alkoholio (t. 1, b. l. 65). Apie S. mirties aplinkybes nieko nežino, gaisrininkai pasakė, kad rastas sudegęs lavonas, suprato, kad tai S. lavonas.

Liudytoja S. R. parodė, kad sudegęs namas priklausė jai, šiame name leido gyventi savo buvusiam vyrui I., kuris buvo iš vaikų namų, ten apsigyveno su savo draugu kaltinamuoju D.. I. leido K. K. šalia pasistatyti statybininkų vagonėlį, kuriame K. ir gyveno. Vėliau I. priėmė gyventi vyrą su žmona. 2015 m. kovo mėnesį mirė jos buvęs vyras I.. Už elektrą su ja atsiskaitydavo D.. Ji jam leido toliau ten gyventi, nes jis buvo I. draugas. Gegužės mėnesį mirė S. vyras, D. prašė, kad ji iškraustytų S. iš namo. Ji buvo atvažiavusi, rado S. visiškai girtą, su ja buvo neįmanoma susikalbėti, dar rūkė lovoje, pagalvojo, kad gali sudeginti namą. Liudytoja prašė S. susirasti vietą ir išsikraustyti gyventi kitur, bet ji neišsikraustė. Apie įvykusį gaisrą sužinojo iš policijos. Sode viskas sudegė. Namas nebuvo apdraustas, ji jokio draudimo atlyginimo negavo.

2015-05-13 (nakties metu) apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje gaisravietė. Namas yra visiškai sudegęs, stogas įgriuvęs. Viduje buvusios sienos sudegusios, išgriuvusios. Maždaug namo viduryje rastas apdegęs žmogaus kūnas (t. 1, b. l. 9-13).

2015-05-13 (dienos metu) gaisravietės apžiūros, dalyvaujant Gaisrų tyrimo centro Ekspertizių skyriaus specialistams M. D. ir M. J., apžiūros protokole nurodyta, kad name yra mūrinis dūmtraukis ir mūrinė krosnis, kurios sklendė atidaryta. Virtuvėje rasti du apdegę peiliai. Kambaryje rastas apdegęs elektrinis šildytuvas. Kambario sienos sudegusios iš vidaus. Tarp kambaryje buvusių apdegusių daiktų liekanų rasti keturi peiliai su sudegusiomis rankenomis, vienas peilis su apdegusia rankena ir vienas peilis su dėklu. Specialistai, dalyvavę apžiūroje pateikė išvadą, kad gaisro židinio zona yra namo kambario centrinėje dalyje. Ugnies plitimo kelias buvo nuo kambario link virtuvės ir koridoriaus patalpų. Labiausiai tikėtina, kad ugnis galėjo kilti dėl pašalinio atviro ugnies poveikio (t. 1, b. l. 15-36).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 654/15(01) nurodyta, kad S. D. mirtis įvyko nuo durtinio – pjautinio plaučių, širdplėvės ir širdies sužalojimo, tai komplikavosi vidiniu kraujavimu, širdies tamponada, ūmiu širdies veiklos sutrikimu. Nustatyti S. D. mirties laiko negalima dėl stipraus lavono apanglėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad mirusios kvėpavimo takuose rasta daug suodžių, jos lavono kraujyje nustatyta 57,2 % karboksihemoglobino, galima teigti, kad gaisro metu ji buvo gyva ir mirė gaisro metu. Įvertinus S. D. palaikų tyrimo metu rastus sužalojimus ir papildomų tyrimų duomenis, nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai padaryti:

Mechaniniu poveikiu: durtinis – pjautinis plaučių, širdplėvės ir širdies sužalojimas, padarytas duriančiu pjaunančiu daiktu, kuriuo galėjo būti geležtė, vienu trauminiu poveikiu į krūtinės kairę pusę. Identifikuoti sužalojimus padariusį objektą nėra galimybės, nes tam neišliko objektų (sužalojimų vieta krūtinės ląstos siena, kurią sudaro krūtinės oda, poodis, šonkauliai, tarpšonkaulio raumenys, tinkantys peilio identifikavimui, sudegę). Sužalojimus padariusio daikto kryptis, sužalojimo padarymo metu buvo iš kairės į dešinę, iš priekio į nugarą, iš viršaus į apačią. Šie sužalojimai padaryti keliolikos – keliasdešimties minučių laikotarpyje iki mirties.

Cheminiu poveikiu: ūminis toksinis anglies monoksido poveikis, tai rodo 57,2 % karboksihemoglobino radimas lavono kraujyje. Šis karboksihemoglobino kiekis ir suodžių radimas nukentėjusios kvėpavimo takuose rodo, kad gaisro metu ji buvo gyva ir kvėpavo. S. D. kraujyje rasta 2,28 %, šlapime 2,96 % etilo alkoholio – tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį.

Fiziniu poveikiu: aukšta temperatūra, galimai liepsna padarytas viso kūno pomirtinis apdegimas, kurį rodo viso kūno apanglėjimas su kaukolės, krūtinės ir pilvo ertmių pradegimu, galūnių nudegimu, skrandžio pradegimu, nežymiu kepenų apanglėjimu (t. 1, b. l. 51- 55).

Apklaustas teisiamajame posėdyje specialistas teismo medicinos ekspertas J. P. parodė, kad mirties priežastis yra durtinis pjautinis sužalojimas pažeidęs širdį. Kai buvo perdurta širdis, prasidėjo kraujavimas, širdis yra apgaubta maišeliu, į tą maišelį susikaupė pakankamai daug kraujo, sustojo širdies veikla. Tas užtruko iki keliolikos – keliasdešimt minučių, kol kraujas suspaudė širdį. Šlapime rasta daugiau alkoholio negu kraujyje, tai rodo, kad ji buvo pasiekusi sunkų girtumą. Kažkiek išsiblaivė, kai buvo sužalota. Smalkių kiekis yra mirtinas, bet pirmenybė teikiama širdies sužalojimui, tiesiog mirties metu ji prisikvėpavo smalkių. Širdies sužalojimas rodo, kad mirė nuo širdies sužalojimo, ne nuo smalkių. Po sužalojimo ji susmuko, mažai tikėtina, kad ji galėjo atsikelti ir vaikščioti. Gaisras kilo neužilgo po sužalojimų padarymo, todėl ji ir prisikvėpavo smalkių.

Specialisto išvada patvirtina kaltinamojo D. T. parodymus 2015-05-14 d. apklausos metu, kad po suduoto peiliu smūgio S. į krūtinę, ji krito ant lovos, susigriebė širdies srityje, o po to šonu nukrito ant lovos. Teismo medicinos specialistas J. P. patvirtino, kad taip ir galėjo būti, nes po tokio sužalojimo nukentėjusioji judėti, vaikščioti negalėjo.

Nustatyta, kad D. T. kūne buvo paviršinis linijinis dešinės plaštakos nugarinis paviršiaus sužalojimas, kuris padarytas pjaunančių savybių ašmenimis ir aštrią briauną turinčiu daiktu. Kas galėjo būti padaryta suduodant ranka į lango stiklą (specialisto išvada Nr. G1549/15, t. 1, b. l. 160 - 161).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 79TPK – 33/2015 išvadoje nurodyta, kad D. T. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo (ar patologinio efekto) būsenoje, dėl psichikos būsenos galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Įvertinus ekspertizei pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, kad tiriamasis byloje nagrinėjamo įvykio metu buvo fiziologinio afekto būsenoje ar kitoje emocinėje būsenoje, galėjusioje turėti esminės įtakos jo sąmonei ir elgesiui (tiriamojo veikoje įvykio metu nenustatyta tokioms būsenoms būdingų požymių). D. T. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jam diagnozuojami psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, dėl dabartinės psichikos būsenos jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus bei būti apklausiamas ir dalyvauti teismo posėdžiuose. D. T. dėl psichikos būsenos taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių nereikia (t. 1, b. l. 152 -155).

D. T. iki įvykio pastoviai girtavo, mažiausiai pusę metų vartojo alkoholinius gėrimus be pertraukos. Sulaikius dėl įtarimo padarius nusikalstamą veiką 2015-05-13 20 val. 50 min., negavus alkoholio, nuo 2015-05-15 iki 2015-05-22 buvo gydomas laisvės atėmimo vietų ligoninėje su diagnoze: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, komplikacija abstinencijos būklė (laisvės atėmimo vietų ligoninės 2016-03-10 pažyma Nr. S - 1379).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas patikimiausiu įrodymu laiko įtariamojo D. T. apklausą 2015 m. gegužės 14 d., kurioje jis davė nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes, apklausoje dalyvavo gynėjas ir vertėja. Parodė, kad tarp jo ir S., abu buvo girti, įvyko konfliktas, nes jis jai priekaištavo, kad ji niekur nedirba, girtauja, neprisideda prie mokesčių už sunaudotą elektrą, jis turi ją išlaikyti. Ji jam spyrė, supykęs nuėjo į virtuvę, kur pasiėmė virtuvinį, apie 20 cm ilgio peilį medine tamsia rankena, kuris buvo spintelės stalčiuje. Nuėjęs į kambarį, kur prie lovos stovėjo S., nieko jai nepasakęs, dešinėje rankoje turėtu peiliu dūrė jai į krūtinės sritį. Ištraukęs peilį numetė jį kažkur prie S. lovos. S. po smūgio peiliu krito ant lovos, susigriebusi širdies srityje, o po to šonu krito ant lovos. Jis po to atsigulė į savo lovą. Sodo namelyje jie tuo metu buvo tik dviese. Liudytojas K. K. parodė, kad vakare išeidamas iš D. girdėjo, kad jis po jo išėjimo užrakino namelio duris iš vidaus. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimas buvo padarytas duriančiu pjaunančiu daiktu, kuriuo galėjo būti geležtė, vienu trauminiu poveikiu į krūtinės kairę pusę. Sužalojimo kryptis: iš kairės į dešinę, iš priekio į nugarą, iš viršaus į apačią. S. D. mirtis įvyko nuo durtinio pjautinio plaučių, širdplėvės ir širdies sužalojimo. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta gaisro priežastis, tačiau teismo medicinos specialisto J. P. paaiškinimu mirtis įvyko dėl širdies sužalojimo, o smalkių prisikvėpavo po sužalojimo, kol dar veikė širdis. Lavono kraujyje rasta 2,28 %, o šlapime 2,96 % alkoholio, kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Specialistas paaiškino, kad po sužalojimo į širdį S. D. vaikščioti negalėjo. Apdegęs žmogaus kūnas rastas maždaug namo viduryje (t. 1, b. l. 9 - 13), kas atitinka kaltinamojo parodymus, kad po smūgio peiliu S. D. nukrito ant lovos, o lova sudegė gaisro metu. Liudytojai Albinas ir G. B. parodė, kad prieš įvykusį gaisrą pas juos buvo atėjęs neblaivus D. T., atsinešė alaus, pas juos dar išgėrė ir išėjo namo, pašalinių žmonių jie nematė.

Teismas daro išvadą, kad S. D. mirė nuo kaltinamojo D. T. suduoto smūgio peiliu į krūtinės kairę pusę. Tarp D. T. veiksmo – smūgio peiliu į krūtinės kairę pusę ir nukentėjusiosios S. D. mirties yra priežastinis ryšys. Susipykęs su S. D. kaltinamasis nuėjo į virtuvę, iš stalčiaus paėmė peilį ir, grįžęs prie S. D., vieną smūgį peiliu sudavė į krūtinės kairę dalį, pataikydamas į širdį. Teismas daro išvadą, kad nužudė netiesiogine tyčia, suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę, nors nenorėjo jos atimti, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Panaudotas pavojingas gyvybei ir sveikatai įrankis – peilis, smūgis peiliu suduotas į gyvybiškai svarbų organą, pataikyta į širdį. Po sužalojimo padarymo kaltinamasis buvo visiškai abejingas pasekmėms, nesiėmė jokių priemonių suteikti pagalbą nukentėjusiajai. Jis atsako už savo veiksmų pasekmes – šiuo atveju už nukentėjusiosios mirtį ir veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Besaikis alkoholio vartojimas buvo pagrindine nusikaltimo padarymo priežastimi, kaltinamojo aiškinimu, pusę metų gėrė alkoholinius gėrimus be pertraukos. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir davė išsamius parodymus, vėliau pradėjo aiškinti, kad nieko neprisimena. Teisiamajame posėdyje prisipažino kaltu padaręs nusikaltimą, tačiau duodamas parodymus aiškina, kad nieko neprisimena, nors name jie buvo tik dviese ir kitas niekas to padaryti negalėjo. Teismas tokią kaltinamojo užimtą poziciją laiko gynybine, nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis, taip pat esminėmis susiformavusiomis teismų praktikos nusikaltimo žmogaus gyvybei ir sveikatai bylose nuostatomis. Vertinant šios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsižvelgiama į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes: nusikaltimo padarymo būdą, smurto panaudojimo intensyvumą ir jo pobūdį, tyčios rūšį, nusikaltimo motyvus ir t. t. Nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, panaudotas peilis, suduotas vienas smūgis į krūtinę, sužalojus širdį, kas ir buvo mirties priežastimi. Įvykusio konflikto metu pasirinktas netinkamas būdas – peilio panaudojimas prieš girtą, žymiai vyresnę moterį. Atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, nors nuolatinio darbo neturėjo, tačiau pragyvenimui užsidirbdavo privačiai dirbdamas, pats save išlaikydavo. Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, D. T. skirtina bausmė mažiau sankcijoje numatyto bausmės vidurkio, kuris sudaro 11 metų.

Nėra pagrindo kaltinamojo veiką kvalifikuoti pagal BK 130 str. (nužudymas labai susijaudinus). Teismų praktikoje nužudymas kvalifikuojamas pagal šį straipsnį, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fizinio efekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ir itin įžeidžiantis jį nukentėjusiojo poelgis. Tokios būsenos nenustatyta, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nesugebėjo susiorientuoti ir griebėsi peilio. Nėra pagrindo kalbėti apie būtinąją gintį arba jos ribų peržengimą, nes nebuvo būtinosios ginties situacijos, numatytos BK 28 straipsnyje.

Į bausmės laiką įskaitomas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2016 m. kovo 31 d. (BK 66 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. T., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir paskirti laivės atėmimą 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo - 2016 m. kovo 31 dienos. Į paskirtos baimės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2016 m. kovo 31 dienos.

Kardomąją priemonę - suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kompaktinį diską su įvykio vietos apžiūros medžiaga, foto lentelių skaitmeninėmis laikmenomis (voke prisegtame prie bylos tomo nugarinio viršelio) palikti saugoti prie bylos.

Daiktinius įrodymus, patalpintus saugojimui į Vilniaus aps. VPK saugojimo kamerą (t. 1, b. l. 37 – 38, 86), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip beverčius.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.