Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – R. R., jos gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, VšĮ Kauno Šančių poliklinikos įgaliotai atstovei D. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi VšĮ Kauno Šančių poliklinikos teikimą dėl R. R. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2016-04-04 gautas VšĮ Kauno Šančių poliklinikos teikimas, kuriuo pateikta išvada apie R. R. psichikos būklę dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio taikymo. Teikime nurodoma, kad pas gydytoją psichiatrą pusės metų laikotarpyje lankėsi 5 kartus. Skundėsi, kad dažnai būna piktas, pavargęs, pasimetęs, todėl kartais išeities ieško alkoholio vartojime. Neneigė nesutarimus šeimoje. Objektyviai: mąstymas neproduktyvus, nenuoseklus. Nuotaikos fonas pažemintas. Dirglus. Įsitempęs. Kritika susirgimo atžvilgiu dalinė. Ambulatorinis gydymas: Quetiapinas, Trihexyphenidylis, Haloperidolis. Vaistus vartojo pasirinktinai. 2 kartus atvykusi paciento žmona teigė, kad pacientas vaistus pradžioje vartojo, o vėliau nutraukė, sutriko miegas, atsirado nerimas, pradėjo išgėrinėti alkoholio, atsirado kliedesiai. Nuo 2016-02-21 iki 2016-03-04 gydytas VšĮ Kauno ligoninės PK Marių sektoriuje. Išsirašęs iš stacionaro liko piktas, įsitempęs, „atsirado balsai, matymai“, negėrė vaistų, toliau vartojo alkoholį, tapo neadekvataus elgesio, buvo pakartotinai stacionarizuotas į VšĮ Kauno Respublikinės ligoninės PK Marių sektorių nuo 2016-03-14. Diagnozė: Paranoidinė schizofrenija, paūmėjimų metu vyrauja psichotinė paranoidinė simptomatika, neadekvatus elgesys, buvę suicidinių bandymų. Socialinės darbuotojos stebėtas 7 kartus. Baigęs vidurinę mokyklą, įsigijęs statybininko profesiją. Turi ribotą darbinę patirtį. Šiuo metu nedirba, nustatytas 20 proc. darbingumo lygis iki 2036 m. Gyvena su žmona, kartu gyvena 4 vaikai (2 išvykę dirbti į užsienį). Turi būstą, kuriame dar gyvena artimi giminaičiai. Į konsultacijas pacientas atvykdavo palydimas žmonos. Bendravimas paviršutiniškas. Formalus. Apie 3-4 mėn., kol vartojo vaistus, pacientui pavyko ramiau gyventi savo šeimoje, domėjosi savo vaikų mokslais, teigdavo, kad kartais pavykdavo privačiai padirbėti, taip papildomai padidinti savo šeimos biudžetą. Nevartojo alkoholio. Konsultacijų metu buvo stiprinama paciento motyvacija atsakomybės šeimai pagrindais. Tačiau, nutraukus vartoti vaistus, būklė pablogėjo, atsirado poreikis vartoti alkoholį, kuris išprovokavo ligos paūmėjimą. Pacientui trūksta gerų lūkesčių, vidinės paskatos, pozityvaus mąstymo. Asmens psichosocialiniai gebėjimai silpni, silpna savikontrolė, savarankiškumas. Nekontroliuoja alkoholio vartojimą. Nepajėgus suvokti, analizuoti, kurti, įgyvendinti socialinius planus, priimti atsakingus sprendimus. Nesugeba bendrauti šeimoje, sėkmingai gyventi aplinkoje, prisitaikyti visuomenėje, neturi darbinės veiklos, kurią riboja neįgalumas. Šiuo metu, paciento veiksmai kelia grėsmę jam pačiam ir aplinkiniams, išlieka socialiai pavojingas. Psichologo išvadoje: dėmesio koncentracijos sutrikimai, nenuoseklus iškreiptas mąstymas, netolygus apibendrinimo procesas, sulėtėjęs gebėjimas daryti teigiamus sprendimus, sutrikęs asociacijų adekvatiškumas ir dezorganizacija asmenybės sferoje. Menka savimonė ir sutrikusi socialinė adaptacija. Kadangi pacientas nevartoja vaistų, o dėl psichinės ligos pažeisto mąstymo, nekritiško ir neatsakingo požiūrio į savo būklę pradeda vartoti alkoholį, tampa neadekvataus elgesio ir nenuspėjami veiksmai tampa pavojingi aplinkiniams, rekomenduoja pratęsti priverstinį gydymą stacionaro sąlygomis.

Poliklinikos įgaliota atstovė teikimą palaikė, parodė, kad R. R. nustatyta diagnozė – paranoidinė šizofrenija. Medikamentų jis nevartoja ir yra žmonos tai patvirtinantis raštas. Išgėręs alkoholio, jis tampa agresyvus, kadangi turi įvairių kliedesių prieš artimuosius, jo elgesys neprognozuojamas. Kai R. R. geria vaistus, būna ramesnis, bet tai būna labai retai, pastarojo vaistų gėrimo jie negali sukontroliuoti. R. R. yra paskiriamas gydymas, bet į polikliniką šis ateina, kada jam patogu, o ne tada, kada yra paskirta.

Gynėja sutiko, kad R. R. gydymas yra reikalingas, jo paties labui, jeigu kelia pavojų sau ir aplinkiniams. Teikimas yra pagrįstas.

Prokuroras siūlė VšĮ Kauno Šančių poliklinikos teikimą tenkinti. R. R. gydymas yra reikalingas, nes negeriant vaistų, paciento būklė blogėja.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. numato, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 str. 6 d.). Iš VšĮ Kauno Šančių poliklinikos psichikos sveikatos centro gydytojų komisijos įvertintos situacijos, gydymo įstaigos atstovės ir paties R. R. paaiškinimų matyti, kad paciento būklė nestabili, R. R. ambulatoriškai nesigydė, vaistų nevartojo, priverstinio stebėjimo sąlygų nesilaikė, pas psichiatrą atvykdavo nereguliariai, stacionare gydytas du kartus, nustatyta diagnozė – paranoidinė šizofrenija. Visa tai rodo, kad R. R. psichinė būklė negerėja ir jam reikalinga pakeisti šiuo metu taikomą ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje įstaigoje.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

teikimą patenkinti.

R. R. pakeisti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje įstaigoje – Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.