- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-10
- Bylos Nr.
- Iv-1106-406/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00561-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- Ž. Š.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos, Kauno miesto savavaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- R. P.
- Kategorijos
- 16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. Š. skundą atsakovui Kauno miesto savavaldybės administracijai dėl konkurso rezultatų panaikinimo ir įpareigojimo skelbti konkursą iš naujo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Ž. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2011 m. birželio 15 d. vykusio konkurso į Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Viešosios tvarkos tarnybos Sanitarijos inspekcijos vyriausiojo specialisto (inspektoriaus) pareigybei užimti rezultatus. Pareiškėjas nurodo, kad pirmą kartą organizuojant konkursą buvo skelbiama, jog šiai pareigybei užimti keliamas specialusis reikalavimas turėti biomedicinos mokslų studijos srities biologijos krypties aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą. Dėl to pirmasis jo prašymas dalyvauti konkurse buvo atmestas. Pareiškėjo nuomone, nurodytos pareigybės aprašymo 7.1 punkte yra įtvirtinta nuostata, reikalaujanti specifinių žinių, kurių biologijos krypties mokslo specialistai neturi. Pareiškėjas nurodo, kad toks pareigybės aprašymas buvo akivaizdžiai paruoštas konkrečiam asmeniui. Nors vėliau konkursas šiai pareigybei buvo atšauktas, o reikalavimas turėti biologijos krypties aukštąjį reikalavimą pašalintas, tačiau tai patvirtina, kad savivaldybės administracijos direktorius savavališkai peržengė imperatyviųjų normų reikalavimus. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad pretendentė R. P., kuri buvo paskelbta konkurso nugalėtoja, neatitiko specialiojo reikalavimo, numatyto pareigybės aprašymo 6.2 punkte – turėti ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį viešojo administravimo srityje. Jo nuomone, R. P. darbas Lietuvos sveikatos mokslų universitete medicinos akademijos Kardiologijos institute mokslo darbuotojos pareigose nepripažintinas darbu viešojo administravimo įstaigoje. Pareiškėjas teigia, kad egzamino žodžiu metu vienas iš komisijos narių labai neteisingai suformulavo klausimą, taip suklaidindamas jį bei kitus pretendentus ir atimdamas galimybę atsakyti visapusiškai teisingai. Kito gi komisijos nario užduotas klausimas buvo suformuluotas taip, kad atsakymas buvo vienas žodis, todėl, pareiškėjo nuomone, remiantis Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsakymas į klausimą vienu žodžiu nesudaro galimybės objektyviai įvertinti. Pareiškėjas teisminio nagrinėjimo metu taip pat nurodė, kad konkursą laimėjusi pretendentė buvo Kauno miesto savivaldybės Tarybos narė, jo vyras užima svarbias pareigas, todėl buvo akivaizdus protegavimas. Prašo skundą tenkinti ir konkurso rezultatus panaikinti, įpareigojant atsakovą skelbti konkursą iš naujo.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė su skundu nesutinka. Teigia, kad Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo reikalavimai nepažeisti, esminių teisės normų pažeidimų, organizuojant konkursą, nepadaryta. Atstovės nuomone pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Viešosios tvarkos tarnybos Sanitarijos
inspekcijos vyriausiojo specialisto (inspektoriaus) pareigybės aprašymo 7.1 punkte numatytoms vyriausiojo specialisto funkcijoms biologijos mokslo programa nesuteikia žinių, reikalingų šiai funkcijai vykdyti. Nurodo, kad siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas, nustatyti pareigybės aprašymuose specialiuosius reikalavimus konkrečiam specialistui (ginčo atveju – turėti biomedicinos mokslų studijų srities aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą) pagal jam pavestas funkcijas yra Administracijos direktoriaus diskrecijos teisė. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad 2011 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. A-1239 patvirtintas pareigybės aprašymas 2011 m. gegužės 6 d. įsakymu buvo pakeistas, 6.1 punkte išbraukiant žodžius „biologijos krypties“, todėl mano, jog pareiškėjo argumentai dėl anksčiau pareigybei kelto reikalavimo turėti biologijos krypties išsilavinimą teisiškai nereikšmingi. Atstovė teigia, kad konkurso nugalėtoja tapusi R. P. įvykdė specialųjį reikalavimą dėl ne mažesnės kaip vienerius metus darbo patirties viešojo administravimo įstaigose turėjimo, pateikdama personalo administravimo tarnybai tai patvirtinantį dokumentą, todėl jai pagrįstai buvo leista dalyvauti konkurse. Atsakovo atstovės nuomone, nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl komisijos narių konkurso metu užduotų klausimų ydingumo. Teigia, kad pokalbio metu komisijos narių klausimais yra tikrinami pretendentų gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pareigybės aprašymo, su kuriuo pareiškėjas privalėjo būti susipažinęs, 7.2, 7.5 ir 7.6 punktuose, yra detaliai reglamentuota, kokius teisės aktus rengia ir pildo sanitarijos inspekcijos vyriausiasis specialistas, todėl jo teiginiai, kad į komisijos nario klausimą, prašant nurodyti, kokius tris pagrindinius dokumentus pildo sanitarijos specialistas, jis negalėjo teisingai atsakyti dėl netinkamos klausimo formuluotės ir kad atsakyti į šį klausimą galėjo tik šį darbą dirbęs asmuo, nepagrįsti. Taip pat mano, kad dokumentų rengimas, priešingai nei nurodo pareiškėjas, apima ne tik dokumento paruošimą, bet ir jo užpildymą, įforminimą, patvirtinimą, saugojimą ir panašiai. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl komisijos nario užduoto klausimo apie savivaldybės mero sprendimų įforminimą pažymėjo, jog pretendentas, ketinantis eiti valstybės tarnautojo pareigas savivaldybės administracijoje, privalo išmanyti vieną pagrindinių savivaldybių veiklą` reglamentuojančių įstatymų – Vietos savivaldos įstatymą. Tvirtina, kad nėra suprantama, kaip pareiškėjas, nežinodamas, kokius teisės aktus turi teisę rengti savivaldybės institucijos bei kaip šie aktai yra įforminami, gali tinkamai eiti pareigybės aprašyme pavestas funkcijas. Nurodo, kad sąžiningai konkursą laimėjusio asmens lūkesčiai negali būti paneigti nenustačius esminių teisės normų pažeidimų. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretysis suinteresuotas asmuo R. P. mano, kad pateikė visus reikalingus dokumentus, atitiko pareigybės aprašyme keliamus specialiuosius reikalavimus, todėl gavo atsakymą leisti dalyvauti konkurse. Yra baigusi Vilniaus universitetą biologijos specialybę, prieš 16 metų apgynusi daktarės disertaciją, be to, buvo tarybos nare ir dalyvavo komiteto darbe. Konkursui ruošėsi kruopščiai ir sąžiningai jį laimėjo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas nepagrįstas ir atmestinas.
Pareiškėjas byloje kelia ginčą dėl konkurso, vykusio Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Viešosios tvarkos tarnybos Sanitarijos inspekcijos vyriausiojo specialisto (inspektoriaus) pareigybei užimti, rezultatų. Taigi ginčo dalykas – konkurso į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo ir vykdymo tvarkos pažeidimai.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtintas Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas), kuriame detaliai apibrėžta konkursų į valstybės tarnautojo pareigas (toliau vadinama – pareigos) organizavimo tvarka.
Dėl dokumentų priėmimo metu padarytų pažeidimų.
VTĮ 9 straipsnyje nurodoma, jog asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus: 1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę; 2) mokėti lietuvių kalbą; 3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 62 metų ir 6 mėnesių; 4) turėti to lygio valstybės tarnautojo pareigoms eiti būtiną išsilavinimą. Valstybės tarnybai, kaip sistemai, keliami profesionalumo, kvalifikuotumo reikalavimai suponuoja tai, kad teisės aktais gali būti nustatyti ir specialieji reikalavimai asmenims, siekiantiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje ar konkrečioje valstybės arba savivaldybės įstaigoje, - specialiosios sąlygos siekiantiesiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje; šios specialiosios stojimo į valstybės tarnybą sąlygos gali būti
diferencijuojamos pagal atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje turinį. Iš tokių reikalavimų – specialiųjų stojimo į valstybės tarnybą sąlygų – paminėtini profesinės kompetencijos, patirties, kalbų mokėjimo ir specialių žinių ar įgūdžių ir panašūs reikalavimai, taip pat reikalavimai, susiję su stojančiojo reputacija, asmeninėmis savybėmis ir kt. Visi nustatyti specialieji stojimo į valstybės tarnybą reikalavimai turi būti konstituciškai pateisinami, priešingu atveju bus pažeista ir piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, ir žmogaus konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbą (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Taigi į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys turi atitikti ne tik bendruosius, bet ir specialiuosius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme (9 straipsnio 5 dalis).
Kadangi įstatymas nereglamentuoja, kokie specialieji reikalavimai turi būti nustatyti konkrečiam valstybės tarnautojui, todėl tai priskirta spręsti atitinkamos institucijos vadovui, ginčo atveju, savivaldybės administracijos direktoriui. Teisės departamento Viešosios tvarkos tarnybos Sanitarijos inspekcijos vyriausiojo specialisto (inspektoriaus) pareigybės aprašyme, patvirtintame Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. A-1239 (b.l. 43-44) su 2011 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. A-1787 padarytais šio pareigybės aprašymo pakeitimais (b.l. 51) nustatyta, kad minėtas pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui nustatyti šie specialieji reikalavimai: 6.1 punkte – turėti biomedicinos mokslų studijos srities aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą; 6.2 punkte – turėti ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį viešojo administravimo įstaigose; 6.3 punkte – būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos Konstitucija, išmanyti Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius viešąjį administravimą, vietos savivaldą, valstybės tarnybą, sveikatos tarnybą, sveikatos sistemą, dokumentų valdymą ir naudojimą, teisės aktų rengimą; 6.4 punkte - mokėti dirbti kompiuterių programomis Mikrosoft Word, Mikrosoft Excel, Mikrosoft Outlook, Mikrosoft Internet Ezplorer; 6.5 punkte – mokėti kaupti, analizuoti ir apibendrinti informaciją, rengti išvadas, gebėti sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu.
Minėtame Tvarkos aprašo 9 punkte nustatyta, kokius dokumentus privalo pateikti pretendentai. Personalo tarnyba, gavusi šiuos dokumentus, juos patikrina ir pretendento anketoje pažymi, ar pretendentas atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies bendruosius reikalavimus ir specialiuosius reikalavimus pagal pretendento pateiktų dokumentų duomenis (ginčo teisinių santykių metu galiojusi 2010 m. liepos 10 d. redakcija, Tvarkos aprašo 14 punktas). Jeigu pretendentas neatitinka Tvarkos 14 punkte nurodytų reikalavimų, per 5 darbo dienas išsiunčiamas pranešimas apie tai, kad jam neleidžiama dalyvauti konkurse (pretendentų prašymai, anketos ir dokumentų kopijos negrąžinami). Jeigu pretendentas atitinka šiuos reikalavimus, jam išsiunčiamas pranešimas apie konkurso datą, laiką ir vietą (Tvarkos 15 punktas).
Pareiškėjas ginčija konkurso rezultatus, vienu iš argumentų nurodydamas tai, kad pripažinta laimėtoju pretendentė neatitiko vieno iš specialiųjų konkursui keliamų reikalavimų - turėti ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį viešojo administravimo įstaigose, todėl ji negalėjo dalyvauti konkurse. Tokie pareiškėjo argumentai nepagrįsti. Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 6 straipsnio 6 punkte apibrėžta Viešojo administravimo įstaigos sąvoka. Tai valstybės ar savivaldybės biudžetinė įstaiga, šio įstatymo nustatyta tvarka įgaliota atlikti viešąjį administravimą. Viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. (VAĮ 2 str. 1 p.) Viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. (VAĮ 2str. 18 p.). Iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pažymos Nr. 727 (b.l. 20) apie R. P. darbą matyti, kad nuo 1980 m. rugsėjo 25 d. ji dirba Lietuvos sveikatos mokslų universitete medicinos akademijos Kardiologijos institute mokslo darbuotojos pareigose. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto nustatyta, kad „Universitetas yra valstybinė aukštoji mokykla ir viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga...“(1, 2 straipsniai). Nors siaurąja prasme sveikatos mokslų universitetas nėra viešojo administravimo subjektas, tačiau pažymėtina, kad ši įstaiga teikia asmenims viešąsias paslaugas (švietimo, mokslo) bei jas administruoja, taigi
nagrinėjamu aspektu R. P. darbas tokioje valstybinėje įstaigoje galėjo būti prilyginamas darbui viešojo administravimo įstaigoje. Be to, pabrėžtina ir tai, kad R. P. buvo Kauno miesto savivaldybės tarybos narė, šią aplinkybę pripažįsta ir pareiškėjas. Ši savivaldos teisę įgyvendinanti institucija ir savivaldybės tarybos nariai vykdo Konstitucijos nustatytas, įstatymų savivaldybėms priskirtas valstybės funkcijas, t. y. vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijas, įgyvendinant teritorinių bendruomenių savivaldos teisę. Atkreiptinas dėmesys, jog Tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbo laiką atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Taigi ir šiuo aspektu pripažintina, kad R. P. turėjo daugiau kaip vienerių metų darbo patirtį viešojo administravimo įstaigose. Apibendrinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad personalo tarnyba pagrįstai sprendė, jog pretendentė R. P., atitikdama pareigybės aprašymo 6.2 punkte numatytą specialųjį reikalavimą, galėjo dalyvauti konkurse (b.l. 21).
Pareiškėjas Ž. Š. taip pat teigia, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento viešosios tvarkos tarnybos sanitarijos inspekcijos vyriausiojo specialisto (inspektoriaus) pareigybės aprašymo 7.1 punkte numatytoms vyriausiojo specialisto funkcijoms biologijos krypties mokslo programa nesuteikia žinių, kad šiai funkcijai vykdyti reikia specifinių žinių, kurių biologijos mokslo specialistai neturi, todėl savivaldybės administracijos direktorius negali savavališkai peržengti imperatyviųjų normų. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas detaliai nereglamentuoja pareigybėms keliamų specialiųjų reikalavimų. Atsižvelgiant į atliekamas funkcijas, siekiant efektyvaus jų įgyvendinimo, specialiuosius reikalavimus pareigybės aprašymuose nustato atitinkamos institucijos vadovas ir tai yra jo diskrecijos teisė. Nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. A-1239 patvirtinto pareigybės aprašymo 6.1 punkte buvo nustatytas specialusis reikalavimas – turėti biomedicinos mokslų studijų srities biologijos krypties aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą (b.l. 39), vėliau - 2011 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. A-1787 (b.l.51) minėtas pareigybės prašymas buvo pakeistas, 6.1 punkte išbraukiant žodžius „biologijos krypties“. Dokumentų priėmimas vyko vadovaujantis pakeistu pareigybės aprašymu, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai, susiję su tariamai nepagrįstai negaliojančiame pareigybės aprašyme nustatytu buvusiu specialiuoju reikalavimu, ginčo atveju nėra teisiškai reikšmingi ir todėl išsamiau neanalizuotini.
Dėl konkurso metu padarytų procedūrų pažeidimų, vertinant pretendentus, pagrįstumo.
VTĮ 11 straipsnio 2 dalyje (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-464 redakcija) nustatyta, kad asmuo, konkurso būdu priimamas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, egzaminuojamas raštu (testas) ir žodžiu (pokalbis). Iš pareiškėjo paduoto skundo, prie skundo pridėtų dokumentų bei paaiškinimų matyti, kad nagrinėjamu atveju jis neginčija egzaminavimo raštu (testo) rezultatų bei komisijos narių vertinimų po pokalbio su pretendentais, savo skundą iš esmės grįsdamas procedūriniais pažeidimais, kurie, jo nuomone, nagrinėjamu atveju buvo padaryti egzaminuojant jį bei kitus pretendentus žodžiu ir užduodant klausimus. Taigi ginčas byloje kilęs tik dėl konkurso, organizuoto Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011 m. birželio 15 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Viešosios tvarkos tarnybos Sanitarijos inspekcijos vyriausiojo specialisto (inspektoriaus) pareigybei užimti pareigoms užimti, žodinės dalies. Pareiškėjo teigimu, egzaminuojant pretendentus žodžiu, buvo pažeista konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarka – pirma, pokalbio metu vienas iš komisijos narių jam uždavė neteisingai suformuluotą klausimą, į kurį atsakymo nebuvo nei viename iš dokumentų, kurie buvo pateikti pasiruošti konkursui, o atsakymą galėjo žinoti tik šį darbą dirbantys arba iš anksto žinantys atsakymą; antra, kitas komisijos narys uždavė klausimą, į kurį atsakyti tegalima vienu žodžiu, o tai nesudaro galimybės objektyviai vertinti pretendentus 10 balų sistemoje. Esant tokiems pareiškėjo argumentams, nagrinėjamu atveju iš esmės vertintina tai, ar minėto konkurso metu, egzaminuojant pretendentus žodžiu, nebuvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų nustatyti reikalavimai.
Pagal VTĮ 11 straipsnio 2 dalį, egzaminuojant pretendentą žodžiu, pokalbio metu patikrinami asmens sugebėjimai atlikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kitų kalbų, privalomų tokioms funkcijoms atlikti, mokėjimas. Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 50 punkte nustatyta, kad: „per egzaminą žodžiu kiekvienas komisijos narys pateikia vienodus klausimus visiems pretendentams, siekdamas patikrinti pretendento gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta
konkursas, aprašyme nustatytas funkcijas. <...> Pretendentams taip pat gali būti užduodami jų atsakymus patikslinantys klausimai. Pretendentai egzaminuojami žodžiu individualiai, kitiems pretendentams nedalyvaujant“. Taigi teismas pažymi, kad visi pokalbio metu komisijos narių užduodami klausimai pretendentams turi būti vertinamojo pobūdžio ir skirti įvertinti pretendento gebėjimą vykdyti (atlikti) Pareigybės aprašyme nustatytas pareigybines funkcijas bei tam reikalingus įgūdžius. Pareiškėjui, kaip ir visiems kitiems konkurse dalyvavusiems pretendentams, vieno iš komisijos narių buvo pateiktas klausimas, prašant atsakyti, kokius pagrindinius dokumentus naudoja, surašo, pildo sanitarijos inspekcijos tarnautojas, vykdydamas sanitarijos kontrolę. Ž. Š. nepagrįstai teigia, kad dėl neteisingai suformuluoto klausimo, nesupratus jo esmės, jam nebuvo galimybės išsamiai atsakyti į šį klausimą. Sudarant pareigybių aprašymą, nustatant valstybės tarnautojo pareigybei priskiriamas funkcijas, atsižvelgiama į valstybės tarnautojo pareigybės paskirtį, bendrąsias ir specialiąsias veiklos sritis, taip pat į teisės aktuose nustatytas įstaigos, įstaigos struktūrinio padalinio ar valstybės tarnautojo funkcijas. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. A-1239 patvirtintame pareigybės aprašyme (b.l. 39-32) detaliai apibrėžta šios pareigybės paskirtis, šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos, taip pat nustatyta, kokius tvarkomuosius organizacinius dokumentus rengia, dalyvauja juos rengiant, surašo šis valstybės tarnautojas (Pareigybės aprašymo 7.2, 7.5, 7.6 punktai). Pabrėžtina, kad su pareigybės, kurią jis ketino užimti, aprašymu ir būsimomis tiesioginėmis asmens pareiginėmis funkcijomis pareiškėjas privalėjo būti susipažinęs ypatingai gerai. Nagrinėjamu aspektu taip pat nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog dokumentų rengimas ir jų naudojimas, pildymas ar surašymas yra skirtingos sąvokos. Sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos Archyvų įstatymo, 2001 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19 patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių (toliau-Taisyklės) nuostatas darytina išvada, kad dokumentų rengimo procedūra apima ir šių dokumentų sudarymą, pildymą, patvirtinimą, užregistravimą, apskaitą. Todėl nors komisijos narys, užduodamas klausimą pareiškėjui nepaminėjo konkretaus žodžio „rengia“, tačiau klausimo kontekstas buvo pakankamai aiškus, kad pareiškėjas turėtų galimybę įvardinti Pareigybės aprašymo 7.2, 7.5, 7.6 punktuose minimus dokumentus. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, nesuprasdamas komisijos nario formuluojamo klausimo esmės (atkreiptinas dėmesys, jog kiti pretendentai jį suprato teisingai) turėjo galimybę perklausti, prašyti jį patikslinti, detalizuoti.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad egzamino žodžiu metu į kito komisijos nario užduotą klausimą, kokiu teisės aktu įforminami merų sprendimai, atsakyti tegalima vienu žodžiu, o tai nesudaro galimybės objektyviai vertinti pretendentus 10 balų sistemoje. Teismas iš dalies sutinka su šiais pareiškėjo argumentais, tačiau tuo pačiu pripažįsta, kad nors klausimas buvo labai konkretus, tačiau toks pat buvo užduotas visiems be išimties pretendentams ir ginčo atveju ypatingai svarbu tai, kad orientuotas į žinių ir gebėjimų, reikalingų kiekvienam valstybės tarnautojui, taip pat į konkrečių žinių ir gebėjimų, reikalingų valstybės tarnautojo pareigybės, į kurią asmuo pretenduoja, aprašyme nustatytoms funkcijoms įgyvendinti, patikrinimą bei įvertinimą. Akcentuotina, kad pretendentas, siekdamas užimti valstybės tarnautojo pareigas Kauno miesto savivaldybės administracijoje privalo būti susipažinęs su savivaldybių institucijų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, jų sudarymo ir veiklos tvarka, vietos savivaldos principais, savivaldybių institucijomis ir jų kompetencija, įgaliojimais, funkcijomis ir pan. Būtent tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, kurio 20 str. 4 d. ir yra nustatyta, kad mero sprendimai įforminami potvarkiais. Pareiškėjas į šį klausimą neatsakė.
Iš teismui pateiktos konkurso medžiagos matyti, kad egzamino žodžiu eigai fiksuoti buvo daromas garso skaitmeninis įrašas, kuris buvo perkeltas į kompiuterinę laikmeną ir pridėtas prie konkurso protokolo, kaip to reikalauja Tvarkos aprašo 50¹ punktas. Apibendrinus bylos medžiagą, įvertinus garso įraše fiksuotus visų komisijos narių užduotus klausimus, darytina išvada, kad išskyrus vieno komisijos nario klausimą, visų kitų konkurso komisijos narių konkurso metu egzamino žodžiu (pokalbio) metu užduoti klausimai nereikalavo tikslių vienareikšmiškų atsakymų, o atsakymai į visus be išimties komisijos narių klausimus nebuvo susiję su nereikšmingų ar formalizuotų faktų žinojimu, bet visais klausimais buvo siekiama patikrinti, kiek pretendentas atitinka pareigoms numatytas funkcijas, t. y. klausimai buvo pateikti tokie, kad, kaip nustatyta
Tvarkos aprašo 50 p., būtų patikrinti pretendento gebėjimai atlikti valstybės tarnautojo pareigybės. Spręstina, kad egzaminas žodžiu atitiko objektyvumo reikalavimus, taip pat pagrindinį konkurso valstybės tarnautojo pareigoms užimti keliamą tikslą – išrinkti tinkamiausią, didžiausią patirtį ir kvalifikaciją turintį kandidatą. Garso įrašas taip pat patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pretendentai buvo egzaminuojami individualiai, visiems jiems buvo užduodami vienodi klausimai, beje, šias aplinkybes pripažįsta ir pats pareiškėjas. Taigi, konstatuotina, kad organizuojant bei vykdant konkursą, tame tarpe ir egzaminuojant pretendentus žodžiu, jokių esminių procedūrinių pažeidimų, padaryta nebuvo, o atsižvelgiant į Pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus ir pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijas, visais egzamino žodžiu metu užduotais klausimais buvo įmanoma patikrinti, kiek jis atitinka pareigoms numatytas funkcijas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime pabrėžė, kad teismas, spręsdamas bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą buvo pažeista. Nors pareiškėjas, ginčydamas konkurso rezultatus, be aukščiau nurodytų argumentų taip pat nurodo, kad konkursą laimėjusi pretendentė anksčiau buvo Kauno miesto savivaldybės Tarybos narė, jos vyras užima svarbias pareigas ir tuo pagrindu teigia, jo nuomone, buvus akivaizdžiam R. P. protegavimui, tokiu būdu pažeidžiant konkurse dalyvaujančių asmenų konstitucinę teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą ir žmogaus konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą, tačiau pareiškėjas, nurodydamas šias aplinkybes, nepateikė teismui jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų, todėl tokie jo argumentai vertintini tik kaip nepagrįstos prielaidos, spėliojimai. Byloje taip pat nėra jokių kitų duomenų, kad komisijos nariai galėjo turėti išankstinį nusistatymą, būti neobjektyvūs, šališki ar suinteresuoti konkurso rezultatais.
Įvertinus byloje išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, nustačius, kad nagrinėjamu atveju Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo reikalavimai pažeisti nebuvo, kaip ir nebuvo pažeistos pagrindinės konkurso procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei konkurso rezultatų pagrįstumą, pareiškėjo skundas dėl konkurso rezultatų panaikinimo ir įpareigojimo Kauno miesto savivaldybės administraciją skelbti konkursą iš naujo netenkintinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.