Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo R.K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų ir pareigūnų veiksmais, laikant jį netinkamomis sąlygomis Kybartų PN laikotarpiais 2016 m. kovo 20 d. iki 2017 m. kovo 10 d., nuo 2017 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. balandžio 28 d.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas jo nurodomą neturtinę žalą sieja su tuo, jog kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neveikė pareigūnų iškvietimo sistema, nebuvo įrengtas radijas, pareiškėjas buvo laikomas vienas, todėl neturėjo su kuo pasikabėti.

Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teismingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V- 82, 16.11 p. nuostatas kamerose turi būti įrengiama prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. p. c dalyje taip pat rekomenduojama laisvės atėmimo vietoje įrengti aliarmo sistemą, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu.

Atsakovo atstovas pateikė teismui 2017 m. birželio 16 d. tarnybinį pranešimą Nr. 3/1-661 (b.l. 13), kuriame nurodyta, kad Kybartų PN 2016 m. liepos 13 d. su UAB „Sakura“ buvo sudaryta sutartis Nr. 3/20-48 dėl antivandalinės iškvietimo ir įgarsinimo sistemos įrengimo įstaigos Drausmės grupės ir KTP kamerose ir pradėti montavimo darbai. 2016 m. spalio 17 d. įranga pradėjo veikti. Taip pat paminėtame tarnybiniame pranešime nurodyta, jog prieš tai kamerose buvę įrengti radijo taškai ir vėliau įrengta įgarsinimo sistema nuolat buvo ir yra gadinama bei niokojama nuteistųjų. Informacija apie įgarsinimo įrangos sugadinimo ir remonto laikotarpius įstaigoje nesisteminama ir nesaugoma. Taip pat iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas dėl neveikiančios prižiūrėtojo iškvietimo sistemos 2017 m. sausio 18 d., 2017 m. kovo 27 d. , 2017 m. balandžio 3 d., 2017 m. balandžio 14 d., 2017 m. balandžio 28 d. skundais kreipėsi į Kybartų PN administraciją dėl neveikiančio prižiūrėtojų iškvietimo mygtukų ir radijo taško kamerose. Iš Kybartų PN 2017 m. balandžio 14 d. rašto Nr. 7/1-699 (b.l. 8), 2017 m. balandžio 21 d. rašto Nr. 7/1-733 (b.l. 26) duomenų matyti, jog prižiūrėtojo iškvietimo sistema veikia, tačiau atsakydami į pareiškėjo 2017 m. sausio 18 d. skundą, Kybartų PN 2017 m. vasario 10 d. rašte Nr. 7/1-339 (b.l. 22) nurodė, kad apie iškvietimo sistemos gedimą 2017 m. sausio 23 d. raštu yra informuota remontą galinti atlikti bendrovė ir iškvietimo sistema ir radijo transliacijos įrenginys artimiausiu metu bus suremontuoti. Taip pat atsakydami į 2017 m. balandžio 28 d. pareiškėjo skundą 2017 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 7/1-805 (b.l. 9), Kybartų PN nurodė, kad apie iškvietimo sistemos ir radijo transliacijos įrenginio gedimą Kamerų tipo patalpose įstaiga 2017 m. kovo 14 d. raštu informavo šių įrenginių remontą atliekančią bendrovę, iškvietimo sistema ir radijo transliacijos įrenginys artimiausiu metu bus suremontuoti. Taip pat minėtame rašte nurodyta, jog pareiškėjas yra perkeltas į kamerą, kurioje minėti įrenginiai veikia.

Taigi, byloje esantys įrodymai nepaneigia pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad tam tikrais laikotarpiais, signalizacijos mygtukai bei radijo taškai kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neveikė, todėl pareiškėjo teiginiai dėl neveikiančios prižiūrėtojo iškvietimo sistemos ir neveikiančių radijo taškų pripažintini pagrįstais ir konstatuotinas Eksploatavimo taisyklių 16.11 p. pažeidimas. Tokie atsakovo veiksmai negali būti laikomi teisėtais, todėl atsiranda pagrindas spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (ABTĮ 56 str.).

Pareiškėjas taip pat teigia, kad dėl to, jog 15 parų buvo laikomas vienas ir sėdėjo tyloje, nebuvo su kuo pasikabėti. Bausmių vykdymo kodekso 145 str. nustato, kad nuteistieji, atliekantys šio Kodekso 142 str. 1 d. 4 p. nurodytą nuobaudą, kamerų tipo patalpose laikomi po vieną, o jeigu nėra tokios galimybės, – po du ir į darbą nevedami. Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog pareiškėjo laikymas vieno kameroje nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl nėra jokio pagrindo šiuo aspektu konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybes, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt..

Pareiškėjas skunde teigia, kad dėl kamerose neįrengtų prižiūrėtojo iškvietimo mygtukų ir neįrengtų radijo taškų jam buvo sukelti nepatogumai, kadangi norėdamas išsikviesti pareigūną turėjo daužyti kameros duris, dėl to kartais kildavo konfliktinė situacija, pasireiškė stresinė būsena. Byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Kybartų PN poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).

Įvertinus bylos aplinkybes, nustatytų pažeidimų pobūdį, byloje nesant duomenų, kad Kybartų PN pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos, konstatuotina, jog nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas būtų buvęs kalinamas kankinančiomis - t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sąlygomis. Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis - t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą; 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimui dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pareiškėjui būnant Kybartų PN, buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas kalinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista R.K. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas.

Pareiškėjo R.K. reikalavimą dėl 1 850 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.