- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-01
- Bylos Nr.
- 2S-886-467/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Virginija Volskienė, Petras Jaržemskis
- Skolininkas
- J. G.
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- J., J. O., I. O.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. liepos 31 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovams J. (J.) O. ir I. O. dėl pažeistų teisių gynimo, atliekant rekonstrukcijos ir statybos darbus, ir atsakovų J. O. ir I. O. priešieškinį ieškovei J. G. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretysis asmuo - Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2006 m. spalio 16 d. sprendimu ieškovės J. G. ieškinį ir atsakovų J. O. bei I. O. priešieškinį tenkino iš dalies: pripažino ieškovei J. G. teisę įstatymų nustatyta tvarka pagal pateiktą architektės V. O. projektinį sprendimą baigti pradėtus ir atliktus bei atlikti planuojamus rekonstrukcijos ir statybos darbus, gavus leidimą statyboms jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir namo dalyje (duomenys neskelbtini); pripažino, jog ieškovės J. G. pradėti ir atlikti rekonstrukcijos darbai, nurodyti 2004-05-19 ir 2004-09-01 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento surašytuose savavališkos statybos aktuose, netrukdo atsakovams naudotis jų bendrosios dalinės nuosavybės dalimi, atitinka architektės V. O. parengtus projektinius sprendimus; įpareigojo ieškovę J. G. nugriauti 173 cm mūrinę atraminę sieną; bylą dalyje dėl reikalavimo pakeisti bendro naudojimosi žemės sklypo (žalios juostos) tvarką, panaikinus žalios juostos aplink namą statusą pagal ieškovės pateiktą teismui projektą, paliekant atsakovams teisę du kartus per metus užeiti į jos žemės sklypo valdomą dalį bendros namo sienos remontui ir priežiūrai, nutraukė.
Šalies argumentai
Skolininkė (ieškovė) J. G. 2008-06-30 kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. spalio 16 d. sprendimo vykdymo tvarką. Nurodė, kad ji teismo sprendimu įpareigota nugriauti 173 cm mūrinę atraminę sieną. Ji (skolininkė) nugriovė dalį sienos, tačiau likusios dalies nugriauti negali, nes taip padarytų žalos išieškotojų (atsakovų) turtui, todėl prašė pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008 m. liepos 31 d. nutartimi skolininkės J. G. prašymą atmetė. Teismas nustatė, kad, sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo skolininkei už teismo sprendimo neįvykdymą, teismo posėdyje išieškotojas J. O. buvo paaiškinęs, jog sienelės griovimas išieškotojų interesų nepažeidžia ir nekliudo jokiems jų statiniams. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindų keisti sprendimo vykdymo tvarką, kadangi nenustatyta, jog toks sprendimas, koks buvo pradėtas vykdyti, gali pažeisti išieškotojų interesus, juo labiau, kad išieškotojai nereiškė jokių pretenzijų dėl skolininkės pradėto vykdyti sprendimo – griaunamos sienelės, atvirkščiai, kaip tik ragino skolininkę baigti griauti sienelę, taip įvykdant visą teismo sprendimą.
Šalies argumentai
Skolininkė J. G. atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas nenurodė motyvų, dėl kurių atmetė skolininkės prašymą dėl sprendimo įvykdymo tvarkos pakeitimo, nevertino antstolio faktinių aplinkybių nustatymo protokolu užfiksuotų faktų: kad nugriovus likusią sienos dalį, bus padaryta žala išieškotojų turtui. Teismas, leisdamas vykdyti sprendimą, nepasisakė, kas privalės atlyginti teismo sprendimu padarytą žalą. Teismas savo išvadą grindė kitų bylų faktais ir deklaratyviais išieškotojo J. O. niekuo neparemtais paaiškinimais, kurie prieštarauja antstolio nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teismas turėjo pareikalauti iš atsakovo atsisakymo nuo reikalavimo atlyginti žalą, jei tokia bus padaryta, ir taip garantuoti skolininkės interesų apsaugą, kad jai netektų dar kartą bylinėtis dėl padarytos žalos.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatytu terminu negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos duomenis ir atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė skolininkės (ieškovės) J. G. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.
Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Įstatymų leidėjas suteikė teismui teisę pakeisti įstatymu nustatytą teismo sprendimo įvykdymo tvarką tik reikiamais atvejais ir tik atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Remiantis tuo, kad teismo sprendimų vykdymas yra civilinio proceso sudedamoji dalis, kuriai yra privalomi civilinio proceso koncentracijos, ekonomiškumo (CPK 7 str.), teismo sprendimų privalomumo principai (CPK 18 str.), darytina išvada, jog teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas yra galimas tik išimtiniais atvejais.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad toks sprendimas, koks buvo pradėtas vykdyti, negali pažeisti išieškotojų interesų, nes išieškotojai nereiškia jokių pretenzijų dėl skolininkės pradėto vykdyti sprendimo – griaunamos sienelės, bet ragina ją baigti griauti sienelę, taip įvykdant visą teismo sprendimą. Skolininkė J. G. atskirajame skunde teigia, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir nemotyvuota. Apeliantė remiasi antstolio I.Gaidelio 2008-06-26 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog iš vienos sklypo dalies į sienutę remiasi gėlynas ir padaryti jo sutvirtinimai, kurie būtų pažeisti, ardant (išardžius) visą sienutę (b.l. 234, t.2). Dėl to skolininkė J. G., manydama, kad teismo sprendimo vykdymu gali būti padaryta žala išieškotojams, esant neaiškumų, kaip turi būti vykdomas teismo sprendimas, kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau sutikti su apeliantės skundo teiginiais teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantės skundo argumentai iš esmės leidžia daryti išvadą, jog skolininkei J. G. nėra pakankamai aiškus pats teismo sprendimas. Tačiau teismo sprendimo neaiškumai gali būti pašalinami, teismui išaiškinant sprendimą, nekeičiant jo turinio, o ne pakeičiant teismo sprendimo vykdymo tvarką. Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Tačiau nagrinėjamoje byloje skolininkė J. G. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti, teisėjų kolegijos vertinimu, pakankamai aiškaus sprendimo vykdymo tvarką, todėl aiškinti jį papildomai nėra pagrįsto pagrindo.
Jau minėta, kad teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas galimas tik išimtiniais atvejais, kai susidaro aplinkybės, dėl kurių negalima įvykdyti sprendimo įprasta tvarka ar teismo, priimant sprendimą, nustatyta tvarka. Konkrečiu atveju teisėjų kolegija nenustatė susidariusios situacijos išimtinumo, dėl kurio egzistuotų būtinybė pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Nors antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 635 str. 4 d.), tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į išieškotojo J. O. paaiškinimą, kad sienelės griovimas išieškotojų interesų nepažeidžia ir nekliudo jų statiniams. Pažymėtina, kad antstolis I.Gaidelis taip pat nekonstatavo konkretaus teismo sprendimo įvykdymo negalimumo. Tuo tarpu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Nurodytos įstatyminės nuostatos nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos arba pritaikytos netinkamai.
Skolininkė J. G. taip pat be pagrįsto ir pakankamo pagrindo reiškia abejones dėl teismo sprendimo atitikimo teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimams, kadangi minimas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. spalio 16 d. sprendimas yra įsiteisėjęs (Vilniaus apygardos teismas 2007 m. vasario 1 d. nutartimi jį paliko nepakeistą) ir vykdomas. Toks sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra privalomas visiems ir turi būti vykdomas (CPK 18 str.). Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis taip pat yra teisėta ir pagrįsta, kadangi nenustatyta, jog būtų priimta, pažeidžiant ar netinkamai pritaikius procesinės ar materialinės teisės normas (CPK 338 str., 329-330 str.). Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ši skundžiama nutartis yra nemotyvuota, nes pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė pakankamus motyvus, kodėl skolininkės J. G. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo atmetė. Nors pirmosios instancijos teismo motyvai nėra pakankamai išsamūs, tačiau tai nėra pagrindas panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 328 str.).
Apeliantė atskirąjį skundą grindžia ir tuo, kad, įvykdydama teismo sprendimą, ji padarys žalos išieškotojams, kurių gėlyno sutvirtinimai, toliau vykdant teismo sprendimą, būtų pažeisti. Tačiau dar Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. spalio 16 d. sprendime yra konstatuota, kad ieškovės J. G. pastatyta siena trukdo atsakovams J. O. ir I. O. įeiti į kiemą iš jų namo pusės, naudotis jų nuosavybės dalimi. Ieškovė įpareigota nugriauti atraminę sieną, siekiant atlaisvinti bendro naudojimo žemę. Taigi konkrečiu atveju minimalios žalos atsiradimo tikimybė yra pateisinama, užtikrinant žymiai svarbesnę vertybę – atsakovų teisę naudotis bendro naudojimo žeme. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str.).
Kiti skolininkės J. G. atskirojo skundo motyvai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.