Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2007-04-11 · Civilinė byla Nr. 2A-176-227/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-04-11
Bylos Nr.
2A-176-227/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rimantas Savickas (pirm.), Laimantas Misiūnas, Margarita Dzelzienė (pran.)
Ieškovas
G. K.
Atsakovas
I. M., I.
Advokatai
Kęstutis Galvičius, Irutė Čiukšytė

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 176 – 227 / 2007

Birutė Jonaitienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)78.2.1; 121.15;121.21PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S PRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. balandžio 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Rimanto Savicko,kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Laimanto Misiūno,sekretoriaujant Daivai Banevičiūtei,dalyvaujant ieškovui G. K., jo atstovei advokatei Irutei Čiukšytei,atsakovei I. M., jos atstovui advokatui Kęstučiui Galvičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje dėl materialinio išlaikymo dydžio sumažinimo pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei I. M.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas G. K. ieškiniu prašė sumažinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. sausio 15 d. sprendimu iš jo priteistą išlaikymą po 200Lt per mėn. mokamomis periodinėmis išmokomis dukrai B. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), iki 100 Lt/mėn. iki dukros pilnametystės. Prašymą argumentavo tuo, jog tuo metu, kai buvo priteistas išlaikymas dukrai B., dirbo (duomenys neskelbtini), o vidutinis mėnesio atlyginimas buvo apie 1000 Lt. 2006 m. gegužės 23 d. buvo atleistas iš darbo, o nuo 2006 m. birželio 7 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini) pagal terminuotą darbo sutartį, kur darbo užmokestis sudarė 550 Lt per mėnesį, tačiau atlyginimo už birželį ir už rugsėjį negavo, nes darbe gavo traumą. Nurodė, jog 2006 m. vasario 14 d. sudarė santuoką, 2006 m. rugpjūčio 22 d. gimė dvynukės. Žmona nedirba, yra nėštumo ir gimdymo atostogose, dėl sveikatos būklės negali maitinti kūdikių, kiekvienai dukrai išlaidos sudaro po 100Lt per mėn. Šeimos pajamos po atleidimo iš (duomenys neskelbtini) buvo jo ligos pašalpa, tėvystės ir motinystės pašalpos. Pasikeitus turtinei padėčiai bei šeimos aplinkybėms, jo padėtis iš esmės pasikeitė – pablogėjo, todėl šiuo metu dukrai B. neišgali teikti išlaikymo po 200 Lt per mėn., galėtų kas mėnesį mokėti po 100 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

2007 m. sausio 25 d. sprendimu Panevėžio miesto apylinkės teismas ieškovo G. K. ieškinį tenkino ir sumažino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. sausio 15 d. sprendimu iš ieškovo priteistą išlaikymą po 200Lt per mėn. dukrai B. M. mokamomis periodinėmis išmokomis iki 100 Lt per mėn. iki dukros pilnametystės, motyvuodamas tuo, jog ieškovo turtinė padėtis, jam netekus darbo ir 2006 m. rugpjūčio 22 d. susilaukus dviejų dvynukių, pasikeitė iš esmės (CK 3.201 str.), t. y. iš esmės sumažėjo G. K. galimybės teikti dukrai B. 2004 m. sausio 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymą, o atsisakius sumažinti teikiamo išlaikymo dydį, ieškovas negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių ne tik savo, bet dar ir dviejų nepilnamečių dukrų poreikių ir būtų pažeistas įstatymo nustatytas proporcingumo principas (CK 3.192 str. 1 ir 2 d.).

Teismas nustatė, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. sausio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-24-15/2004 pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui G. K. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo iš G. K. nuo 2002 m. spalio 7 d. I. M. naudai priteistas išlaikymas dukrai B. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šio sprendimo priėmimo metu G. K. turėjo nuolatinį darbą, pastovias pajamas – dirbo (duomenys neskelbtini), jo vidutinis darbo užmokestis – 948,59 Lt, tačiau šiuo metu jis bedarbis, pragyvena iš darbo biržos mokamų išmokų, kurios yra nepastovios ir mokamos terminuotą laiką. 2006 m. vasario 14 d. susituokė su K. K. ir šioje šeimoje auga dvi nepilnametės dukros – dvynukės G. K. ir D. K., gimusios (duomenys neskelbtini). Iš to teismas padarė išvadą, jog ieškovo turtinė ir šeimos padėtis pasikeitė iš esmės: jis, be dukros B. M., privalo teikti išlaikymą dar dviems nepilnamečiams vaikams, jo žmona K. K. yra nėštumo ir gimdymo atostogose. Be to, atsakovės I. M. gyvenamoji vieta, turtinė padėtis nežinoma, o pagal Panevėžio miesto Vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos migracijos skyriaus 2006 m. lapkričio 3 d. raštą Nr. 50-16MS-1221 nustatė, kad I. M. įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Panevėžio miesto savivaldybėje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė I. M. dėl materialinės teisės normų pažeidimo prašo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti šioje byloje teisiškai reikšmingus faktus:

1) nepilnamečių B. M. (K.), gim. (duomenys neskelbtini), G. K., gim. (duomenys neskelbtini), bei D. K., gim. (duomenys neskelbtini), protingus ir realius poreikius;

2) tėvų G. K., K. K., I. M. turtinę padėtį ir realias galimybes teikti išlaikymą;

3) atsižvelgti į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką taikant materialines teisės normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, nurodė, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteisto išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 str. 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (LR Aukščiausiojo Teismo Civiliniu bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis c. b. Nr. 3K-259/2004).

Nurodo, jog esant 600 Lt minimaliai algai, teismas, paskirstydamas nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, turėjo atsižvelgti į šį orientacinį kriterijų ir, nustatydamas faktinį šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, įvertinti vaikų poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Mano, kad priteistas išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį dukros B. M. išlaikymui atitiko jos poreikius ir tėvų turtinę padėtį bei suformuotą teisminės praktikos 600 Lt vaiko išlaikymui per mėnesį būtiną sumą. 2007-01-25 sprendimu sumažintas išlaikymas – iki 100 Lt per mėn. nekonstatavus tikrosios ieškovo, jo sutuoktinės bei atsakovės turtinės padėties, gaunamų pajamų. Išlaikymo dydžio sumažinimas pažeidžia nepilnametės dukters B. teises ir interesus bei neužtikrina jų apsaugos, yra nepakankamas sudaryti jai tokias gyvenimo sąlygas, kurių reikia jos visapusiškam ir harmoningam vystimuisi. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis c. b. Nr. 3K-259/2004m., kategorija 72.2). Nurodo, kad ji nekilnojamo turto, santaupų ar pajamų neturi, gauna tik išmokas vaikui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu ieškovas prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės, išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokio dydžio, kurį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius. Individualūs vaiko poreikiai, jo, kaip asmenybės, vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Tuo atveju, jei iš esmės pasikeitė išlaikymą teikusio asmens turtinė padėtis, jo prašymu teismas išlaikymo dydį bei formą gali pakeisti (CK 3.201 str.), tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio sumažinimo klausimą teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaikų interesų, jų poreikių, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvų iš esmės pakitusi, sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios gali būti sumažinamas priteisto išlaikymo dydis (CK 3.201 str. 1 d.), tačiau jis neturėtų būti mažesnis, nei būtinas vaiko išlaikymui ir visapusiškam lavinimui. Tai reiškia, kad tėvai iš anksto privalo įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant prašomo priteisti išlaikymo dydį kiekvienu atveju svarstomos konkrečios bylos aplinkybės. Išlaikymo dydžio parinkimo kriterijai yra šie: vaiko poreikiai, jo amžius, sveikatos būklė, tėvų turtinė padėtis, tėvų turto struktūra. Gaunamų pajamų dydis, periodiškumas ir kita.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismui nebuvo žinoma jos pozicija priteisto dukrai materialinio išlaikymo sumažinimo klausimu. Vaikų teisių apsaugos tarnyba, gindama nepilnamečio vaiko interesus, nesutiko, kad būtų sumažintas priteistas išlaikymas (b. l. 21). Teismas, neturėdamas kitų duomenų, išskyrus pateiktus ieškovo: pažymas apie gautas pajamas (b. l. 15, 16), duomenis, apie ieškovo įregistravimą darbo biržoje (b. l. 35) bei gautas bedarbio pašalpas (b. l. 48), ieškovo paaiškinimus, padarė išvadą, kad jo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo ir jis nebeišgali teikti nustatyto dydžio išlaikymo po 200 Lt per mėn. nepilnametės dukters išlaikymui. Kolegija iš šalių pateiktų įrodymų visumos daro priešingą išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog jo padėtis iš esmės pasikeitė.

Lyginant ieškovo G. K. turtinę padėtį, buvusią išlaikymo priteisimo metu (2004-01-15 d. sprendimas) su ieškinio padavimo metu –2006-10-13 ir šiuo metu esama turtine padėtimi matyti, kad G. K. neturėjo ir šiuo metu neturi nekilnojamo turto. Išlaikymo priteisimo metu jis dirbo (duomenys neskelbtini) ir jo vidutinis darbo užmokestis buvo 948,59 Lt.

Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad laikotarpiu nuo 2006-06-15 iki 2006-09-22 G. K. buvo priskaičiuota 3932,21 Lt, išmokėta 2 948,82 Lt ligos ir tėvystės pašalpų (b. l. 15 – VSDFV Panevėžio skyriaus pažyma Nr. P5-12851, 2006-10-09), t. y. vidutiniškai per mėnesį jam išmokėta 982,94 Lt.

Tuo pat metu (nuo 2006-06-02 iki 2006-10-01) ieškovo sutuoktinei K. K. buvo priskaičiuota 3869,18 Lt, išmokėta 3059,40 Lt ligos ir motinystės pašalpų (b. l. 16 – VSDFV Panevėžio skyriaus pažyma Nr. P5-12852, 2006-10-09), t. y. vidutiniškai per mėnesį jai išmokėta po 764,85 Lt. Papildomai už 2006-08 ir 09 mėn. K. K. išmokėta paskirta išmoka vaikui – 247,98 Lt (b. l. 78 – Panevėžio m. savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pažyma apie išmokas Nr. P.P.S-441, 2007-03-06). Iš viso šiuo laikotarpiu K. K. buvo išmokėta 3307,38 Lt arba kas mėnesį vidutiniškai po 826,85 Lt.

Vadinasi, laikotarpiu nuo 2006-06-02 iki 2006-10-01 G. ir K. K. vidutinės mėnesinės pajamos buvo 1809,79 Lt.

Kaip minėta, darbo biržoje G. K. įregistruotas 2006-10-18 (b. l. 35). Nuo 2006-10-19 jam atnaujintas nedarbo draudimo išmokos mokėjimas. Laikotarpiu nuo 2006-10-19 iki 2007-01-31 nedarbo draudimo išmokų vidutiniškai kas mėnesį jam išmokėta po 759,73 Lt (b. l. 72 ir 76, Panevėžio darbo biržos pažymos Nr. S-912-(3.15), 2007-03-15 ir Nr. 5161, 2007-03-06).

Atitinkamai šiuo laikotarpiu (nuo 2006-10-01 iki 2007-01-31 ) K. K. apskaičiuota 4450,77 Lt, išmokėta 3602,49 Lt motinystės pašalpų, t. y. vidutiniškai kas mėnesį jai išmokėta po 900,62 Lt (b. l. 77 – VSDFV Panevėžio skyriaus pažyma Nr. P5-3034, 2007-03-06). Šiuo laikotarpiu jai išmokėta 757,5 Lt – išmoka vaikui (b. l. 78 – Panevėžio m. savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pažyma apie išmokas Nr. P.P.S-441, 2007-03-06), t. y. vidutiniškai kas mėnesį po 189,38 Lt. Iš viso šiuo laikotarpiu K. K. išmokėta 4359,99 Lt arba kas mėnesį vidutiniškai po 1090 Lt.

Vadinasi, laikotarpiu nuo 2006-10-01 iki 2007-02-01 G. ir K. K. vidutinės vieno mėnesio pajamos buvo 1849,73 Lt.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo šeimoje auga dvynukės dukros, gimusios (duomenys neskelbtini), (b. l. 7, 8 – gimimo liudijimai), o dukra B., kurios atžvilgu sprendžiamas išlaikymo sumažinimo dydžio klausimas, gimusi (duomenys neskelbtini). Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ieškovas nurodė, kad kiekvienos dukros išlaikymas mėnesiui kainuoja nemažiau kaip 150 Lt. Šį teiginį įrodinėjo pateiktais 2007-01-03 mėnesio kvitais apie maisto, vaistų, higienos prekių bei žaislų pirkimą. Iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, kad šalių dukra B. – ligota, jai skiriami vaistai, jų tarpe ir kompensuojami. Lyginant vaikų poreikius ir jų interesus, atsižvelgiama į vaikų amžių. Jeigu, ieškovo tvirtinimu, kiekvienos 7 mėnesių amžiaus dvynukių dukrų išlaikymas mėnesiui kainuoja po 150 Lt, tai, atsižvelgiant į šalių dukros B. amžių – jai 7 metai, jai (B.) išlaikyti bei lavinti reikia skirti neabejotinai daugiau piniginių lėšų, nei ieškovo siūlymas mokėti po 125 Lt per. mėn.

Ieškovas nepateikė duomenų apie jo ar sutuoktinės turėtas ar turimas transporto priemones. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, vien aplinkybės, kad susilaukus dvynukių, padidėjo ieškovo išlaidos, nepakanka konstatuoti, kad jo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo ir dėl to ženkliai reikia mažinti priteistą dukrai B. išlaikymą. Iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovo gaunamos pajamos sumažėjo 77,25 Lt, tačiau ieškovas pripažino, kad kas mėnesį gauna darbo persikvalifikavimo pašalpą – stipendiją. Tad nors jis nepateikė duomenų apie šių papildomai gaunamų pajamų dydį, darytina išvada, kad šiuo metu bendrai gaunamos pajamos nesumažėjo lyginant su gautomis išlaikymo priteisimo metu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė be dukters B., išlaiko dar dvi nepilnametes dukras (b. l. 65, 66). Turto neturi, kitų pajamų, išskyrus nuo 2006-02-01 paskirtą išmoką po 150 Lt per mėn. – b. l. 64 ir laikotarpiu nuo 2006-01 iki 2006-05 iš ieškovo gautą dukrai išlaikymą po 200 Lt per mėn. – b. l. 60), neturi (b. l. 61–63, deklaracija).

Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šalių turtinė padėtis nelygiavertė ir ieškovas pagal savo turtinę padėtį dukters B. išlaikymui gali skirti didesnę pinigų sumą, nei atsakovė.

Kolegija iš aukščiau nurodytų įrodymų visumos daro išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepablogėjo, dėl ko jis negalėtų teikti nepilnametei dukrai nustatyto dydžio išlaikymo po 200 Lt per mėn. Atsakovas jauno amžiaus, darbingas, byloje duomenų apie blogą sveikatos būklę, nėra. Atsižvelgus į CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų aplinkybių visetą, apeliacinis skundas tenkintinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 27 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p). G. K. ieškinys dėl materialinio išlaikymo dydžio sumažinimo neįrodytas ir todėl atmestinas (CPK 178 str.).

Pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio. Tuo atveju, jei, kaip nurodė ieškovas, jam nedarbo draudimo išmoka ir darbo persikvalifikavimo pašalpa bus nutraukta nuo 2007 metų gegužės mėnesio ir dėl šios aplinkybės ar kitų aplinkybių jo turtinė padėtis iš esmės pablogės, jis turės teisę kreiptis į teismą su analogišku ieškiniu ir savo teiginius įrodinėti CPK numatytomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Patenkinus apeliacinį skundą, iš ieškovo priteistinos valstybei teisinės pagalbos išlaidos (CPK 99 str., 96 str.) ir teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprend ė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Atmesti G. K. ieškinį dėl materialinio dydžio išlaikymo pakeitimo.

Priteisti iš G. K. 330 Lt (tris šimtus trisdešimt litų) teisinės pagalbos išlaidų ir 6 Lt (šešis litus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.

Teisėjai Margarita DzelzienėLaimantas MisiūnasRimantas Savickas