- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-01-08
- Bylos Nr.
- 1-641-490/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59882-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Damulienė
- Kaltinamasis
- A. L.
išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Artūro Bužavo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-59882-16 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 7 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. 2016 m. gruodžio 25 d., apie 5.00 val., namuose (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su motinos sutuoktiniu S. R. (S. R.) metu, tyčia sudavė jam ne mažiau kaip tris smūgius kumščiu į veido sritį, taip padarė nukentėjusiajam odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, dešinės akies viršutiniame voke, nosies nugarėlėje, poodinę kraujosruvą dešinės akies voke, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo S. R. (S. R.) sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Be to, jis 2017 m. lapkričio 27 d., apie 5.50 val., (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – jam priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,35 promilės etilo alkoholio), t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
A. L. apklausos protokolu nustatoma, kad jis dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaltu prisipažino ir apklauso metu paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 25 d. ryte jam žmona pasakė, kad maždaug prieš dvi savaites jo patėvis S. R. (S. R.) pavadino ją žiurke. Dėl to jis supyko, nuvyko pas motiną ir patėvį į namus (duomenys neskelbtini). Namuose buvo jo motina D. R. ir patėvis S. R. (S. R.). Patėvis girtas gulėjo lovoje, tuomet paragino patėvį atsikelti bei apsirengti. Šis apsirengęs atsisėdo ant lovos šalia D. R.. Jis atsisėdo priešais patėvį į fotelį ir paklausė, kodėl pastarasis jo žmoną pavadino žiurke. Jis atsakė: „Na ir ką, galvoji aš tavęs bijau?“. Tuomet jis S. R. (S. R.) tris kartus trenkė dešine ranka į veidą. Du kartus trenkė kumščiu ir vieną kartą delnu. Dėl suduotų smūgių patėviui labai gailisi, jo atsiprašė ir jie susitaikė (b. l. 108–109, 115).
Nukentėjusiojo S. R. (S. R.) apklausos protokolu nustatoma, kad 2016 m. gruodžio 24 d. jis su žmona D. R. buvo namuose (duomenys neskelbtini). Visą dieną vartojo alkoholį. 2016 m. gruodžio 25 d. ryte, valandos neprisimena, į namus atėjo D. sūnus A. L.. Girdėdamas, kaip A. kalba su savo motina, suprato, kad jis neblaivus. Atėjęs į kambarį ir priėjęs prie lovos, A. paklausė, ar jis jo žmoną vadino žiurke. Jis atsakė, kad yra taip jo žmoną pavadinęs. Po to A. paklausė, ar jis jo nebijo, o atsakius, kad nebijo, jam gulint lovoje, A. kumščiu sudavė ne mažiau trijų smūgių į veido sritį. Dėl suduotų smūgių juto fizinį skausmą. Atvykus policijos pareigūnams, buvo iškviesta greitoji pagalba. Jam buvo sužalota dešinė akis, kakta ir nosis. Po įvykio posūnis jo atsiprašė ir jie susitaikė. Jokia žala jam nepadaryta, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti (b. l. 35, 38).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. G3321/2016(02) nustatoma, kad S. R. (S. R.) padaryti odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, dešinės akies viršutiniame voke, nosies nugarėlėje, poodinė kraujosruva dešinės akies voke. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2016 m. gruodžio 25 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 46).
Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK PB vyriausiosios patrulės S. Š. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatoma, kad 2016 m. gruodžio 25 d., apie 05.28 val., buvo gautas S. R. (S. R.) pranešimas, kad pas pranešėją atėjo žmonos sūnus ir kumščiais jį sumušė. Užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai (b. l. 9–12).
Motyvuojamoji dalis
Teismas sprendžia, kad A. L. kaltė visiškai įrodyta jo paties parodymais bei šiuos jo parodymus patvirtinančiais kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir ištirtais įrodymais. Byloje neginčytinai nustatyta, kad A. L. 2016 m. gruodžio 25 d., apie 05.00 val., smurtavo prieš savo patėvį S. R. (S. R.), naudojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, tuo nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą, todėl kaltinamojo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo
A. L. 2017 m. lapkričio 28 d. apklausos protokolu nustatoma, kad jis dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kaltu prisipažino ir apklausos metu paaiškino, kad jis turi įgijęs teisę vairuoti kelių transporto priemonę-automobilį, turi vairuotojo B kategoriją. 2017 m. lapkričio 26 d., maždaug nuo 19.30 val., jis žiūrėjo krepšinį ir vienas gėrė alų, išgėrė apie 6 skardines 5 laipsnių stiprumo alaus, alų baigė gerti paryčiais. Jis 2017 m. lapkričio 27 d., apie 5.40 val., nusprendė važiuoti iki pažįstamo, gyvenančio (duomenys neskelbtini). Jis įsėdo į savo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesijautė neblaivus, manė, kad gali vairuoti. Jis važiavo iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) kaimo, pravažiavęs „Baltic Petroleum“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini)., jis aplenkė per ištisinę liniją priešais jį lėtai važiuojantį automobilį. Pravažiavęs (duomenys neskelbtini) kaimo posūkį, jis pamatė iš galo važiuojantį policijos pareigūnų automobilį su įjungtais švyturėliais, jis sustojo dešinėje pusėje kelkraštyje šalia įsukimo į (duomenys neskelbtini) k. Prie jo priėjo policijos pareigūnas ir pasakė, kad jis kirto ištisinę liniją, lenkdamas kitą automobilį, paprašė pateikti dokumentus, patikrino jo neblaivumą alkotesteriu. Alkotesteris rodė 2,22 promiles. Policijos pareigūnai jį pristatė į VšĮ Jonavos ligoninės priėmimo skyrių, kur medikai patikrino jo neblaivumą alkotesteriu ir paėmė jo kraujo mėginį. Jo automobilio „Opel Astra“ vertė – 1 000 Eur. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis labai nuoširdžiai gailisi, pažada ateityje nedaryti naujų nusikaltimų (b. l. 134, 140).
2017 m. gruodžio 7 d. specialisto išvada Nr. T-A 12287/2017 (01) nustatoma, kad A. L. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,35 promilės etilo alkoholio (b. l. 87).
Teismas sprendžia, kad A. L. kaltė visiškai įrodyta jo paties parodymais bei šiuos jo parodymus patvirtinančiais kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir ištirtais įrodymais. Kaltinamasis A. L. 2017 m. lapkričio 27 d., apie 5.50 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini)., vairavo transporto priemonę „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,35 promilės etilo alkoholio), todėl kaltinamojo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis praeityje neteistas (b. l. 93–94), baustas administracine tvarka (b. l. 95–96), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu (b. l. 98), Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 104). Dėl paminėto kaltinamajam skirtinos bausmės : viešieji darbai ir bauda.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Siekiant užkirsti kelią panašaus pobūdžio (BK 281 straipsnio 7 dalis) pažeidimų bei galimai nusikaltimų darymui ateityje, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant vienerių metų terminą. Teismas mano, kad minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų aplinkybes ir A. L. charakterizuojančius duomenis, yra būtinas, kadangi svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią A. L. toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles, o taip pat ir nusikalsti.
Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti, ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant jam priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl transporto priemonė – automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad kaltinamajam priklausančios transporto priemonės – automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam kaltinamojo A. L. nusikalstamumui, transporto priemonė – „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotina.
Kaltinamajam A. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 127 straipsnio 3 dalis, b. l. 145). Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, A. L. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. R0414794, 1 vnt., persiųstinas VĮ „Regitra“.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. L. į automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki šio automobilio konfiskavimo įvykdymo (b. l. 71).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu
nusprendžia:
A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų.
A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) MGL dydžio, tai yra 2 824,50 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt keturių eurų 50 ct) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmes subendrinti jas visiškai sudedant ir paskirti subendrintą bausmę 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų, ir 75 (septyniasdešimt penkių) MGL dydžio, tai yra 2 824,50 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt keturių eurų 50 ct) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu skirtiną bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. L. paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų ir 50 (penkiasdešimties) MGL dydžio, tai yra 1 883 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti A. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vieneriems) metams naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, paskirti A. L. baudžiamojo poveikio priemones – konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Kardomąją priemonę A. L. – dokumento paėmimą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti ir iš A. L. paimtą vairuotojo pažymėjimą persiųsti į VĮ „Regitra“.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. L. į automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio automobilio konfiskavimo įvykdymo.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Jonavos rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies (griežtesnę ar švelnesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.