Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. Š. ieškinį atsakovui V. Š. dėl santuokos metu įgyto turto ir turtinės teisės pripažinimo vieno sutuoktinio asmeniniu turtu ir turtine teise,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų esmė :

Teismo posėdyje ieškovas A. Š. paaiškino, kad atsakovas yra jo tėvas, o 2006-12-07 mirusi V. Š. buvo jo motina. Tėvai susituokė 1951 m., susilaukė 1952-04-16, jo vienintelio vaiko, santuoka tarp tėvų nebuvo nutraukta iki pat motinos mirties. Jo žiniomis, gautomis iš velionės motinos ir jos brolių, jo dėdžių, taip pat kaimynų, tėvas, bylos atsakovas, maždaug 1954-1956 metais juos su motina visam laikui paliko, nutraukė bendrą gyvenimą ir visus ryšius tiek su motina, tiek su juo, ieškovu, ir išvyko gyventi kažkur į Klaipėdos m. Jis pats prisimena savo gyvenimo įvykio maždaug nuo 6 m. amžiaus, t.y. nuo apytiksliai 1958 metų, tačiau tėvo nematęs ir visiškai jo neprisimena, - 1958 m. jis jau nebegyveno su juo ir motina. Pastatus namų valdoje (duomenys neskelbtini) jo velionė mama pradėjo statytis 1962 metais, padedama savo brolių. Nei pats tėvas, nei jo giminaičiai prie namų pastatymo niekaip neprisidėjo, nei darbu, nei medžiagomis, nei pinigais, - motina juos pastatė iš darbo tuometiniame kolūkyje uždarbio, pajamų iš asmeninio ūkio, taip pat savo ir brolių asmeniniu darbu. Be to, ir prie pastatų išlaikymo tėvas niekuomet ir niekaip neprisidėjo, nei savo darbu, nei pinigais ar kaip tai kitaip, nei pats, nei per kitus asmenis, nes nuo išvykimo gyventi atskirai į Klaipėdą, su šeima, juo ir motina, nutraukė bet kokius ryšius, tame tarpe ir niekada neteikė jam jokio išlaikymo, - jį augino ir išlaikė viena motina. Po motinos mirties jis vienintelis yra priėmęs jos palikimą, - tai nustatyta teismo sprendimu, todėl jam turėtų atitekti ir šis motinos turtas, kaip ir teisė išpirkti asmeninio ūkio žemę, - jokių ginčų dėl to nei su motinos, nei su tėvo gimine nėra.

Teisme apklausti liudytojais artimiausi pareiškėjo ir jo velionės motinos kaimynai K. K., gim. 1946 m., ir V. B., gim. 1951 m., patvirtino, kad 1954 – 1959 metais atsakovas su ieškovu ir jo motina jau nebegyveno, buvo visam laikui kažkur išsikėlęs, jie patys jo niekada nėra matę, atsakovas nei su ieškovu, nei su jo motina nepalaikė jokių ryšių. Namus (duomenys neskelbtini) ieškovo motina pasistatė pati viena, be atsakovo, padedama savo brolių, tai padarė savo ir brolių darbu bei iš darbo užmokesčio kolūkio fermose, taip pat pajamų iš asmeninio ūkio. Abu liudytojai patvirtino, kad atsakovas nei prie pastatų statybos, nei prie jų išlaikymo iki šiol niekaip neprisidėjo, su ieškovo motina bendro ūkio neturėjo ir tokio netvarkė.

II. Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.

Ieškovo tėvai atsakovas V. Š. ir V. Š. susituokė 1951-10-28, įrašo metrikų knygoje Nr. 1 (b. l. 10), 1952-04-16 jiems gimė sūnus A. Š., ieškovas (b. l. 8). Maždaug 1954-1956 metais atsakovas šeimą (ieškovą ir jo motiną) paliko visam laikui išvykdamas į Klaipėdą ir pradėjo gyventi skyriumi. Nuo to laiko ieškovo tėvai bendro ūkio neturėjo ir tokio netvarkė (ieškovo paaiškinimai ir liudytojų parodymai). 1962-1988 m. laikotarpiu ieškovo motina V. Š., padedama savo brolių, asmeniniu savo ir jų darbu bei pajamomis iš darbo kolūkyje užmokesčio ir asmeninio ūkio pastatė namų valdos pastatus ir kt. statinius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė į šiuos daiktus 2007-10-08 įregistruota ieškovo motinos V. Š. vardu (2007-09-21 išrašas iš seniūnijos ūkinių knygų, 2015-02-23 Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, ieškovo paaiškinimai ir liudytojų parodymai). 1994-05-20 Vilkaviškio r. Pilviškių apylinkės tarybos sprendimu ieškovo motinai V. Š. buvo skirta 3,00 ha asmeninio ūkio žemės, 1994-07-21 Vilkaviškio rajono valdybos potvarkiu Nr. 136 jai buvo leista pirkti iš valstybės 2,44 ha asmeninio ūkio žemės, tam suprojektuoti du žemės sklypai : 2,06 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,38 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). 1995-01-10 V. Š. už šią išperkamą iš valstybės žemę sumokėjo iš savo sąskaitos 126,00 Lt valstybės vienkartinių išmokų, notarinė žemės pirkimo-pardavimo sutartis nėra sudaryta (b. l. 15, 16, 17). 2006-12-07 ieškovo motina V. Š. mirė (b. l. 9), jos palikimą faktiniu valdymu yra priėmęs ieškovas A. Š. (b. l. 18, 19). 2015-08-27 ieškovas su nagrinėjamu ieškiniu kreipėsi į teismą, atsakovas iki sprendimo byloje priėmimo jokių prieštaravimų ir jokia forma ieškovo reikalavimas byloje nepareiškė (b. l. 25, 28, 34). Vedybų sutarties ieškovo tėvai sudarę nebuvo, todėl jų turtui taikytinas įstatymų nustatytas teisinis režimas (Lietuvos Respublikos CK (toliau, - CK) 3.87-3.100 str. str.).

Motyvuojamoji dalis

III. Ginčui spręsti taikytina teisė, jos aiškinimas, sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai

CK 3.88 str. 1 d. 1 punkte nustatyta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įskaitant turtines teises, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno jų vardu. To paties straipsnio 2-oje dalyje įstatymų leidėjo yra nustatyta įstatyminė prezumpcija, - preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Ši prezumpcija reiškia, kad po ieškovo tėvų santuokos sudarymo (1951-10-28) ieškovo motinos vardu įgytas turtas ir turtinė teisė turi būti laikoma jų abiejų bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol nebus įrodyta, kad ginčo turtas pagal įstatymą turi būti pripažįstamas asmeniniu vienos V. Š. turtu. Šiuo atveju ieškovas, kaip savo motinos teisių perėmėjas, kaip tik ir siekia aptariamą prezumpciją nuginčyti.

Kaip pažymėta aukščiau, nuosavybės teisė į ginčo nekilnojamus daiktus registruota 2007-10-08, t.y. jau galiojant dabartinio CK šeimos teisinių santykių reguliavimui, be to, aptariama nuosavybės teisė viešame Nekilnojamo turto registre įregistruota vienos ieškovo motinos V. Š. vardu, t. y. kaip vieno sutuoktinio (b. l. 13-15). Įrašai Nekilnojamo turto registre laikomi teisingi kol jie nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka (registro duomenų teisingumo prezumpcija). CK 3.88 str. 3 dalyje įstatymo leidėjo nustatyta, kad tuo atveju, kai turtas viešame registre įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (kaip ir yra nagrinėjamu atveju), jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė tik tuomet, jeigu jis registre nurodytas būtent kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Jau minėta aukščiau, nagrinėjamu atveju tokios žymos ar juridinio fakto įrašų registre nėra. Iš aptariamo CK 3.88 str. 3 dalies teisinio reguliavimo išplaukia, kad šios bylos situacijai galioja priešinga aukščiau jau minėtai to paties straipsnio 1 d. 1 punkto (turto bendrumo) prezumpcija, - ginčo nekilnojami daiktai viešame nekilnojamo turto registre įregistruoti tik vienos V. Š. vardu turi būti laikomi jos asmenine nuosavybe kol neįrodyta kitaip (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso komentaras. Trečioji knyga. Šeimos teisė. Justitia, Vilnius, 2002), ginčo dėl aptariamų įrašų (jų pakeitimo) viešame registre byloje nėra.

Be to, CK 3.127 str. 2 dalyje įstatymų leidėjas yra nustatęs specialiąją normą, kaip santuokos metu įgyto turto ir gautų pajamų bendrumo taisyklės, numatytos CK 3.88 str. 1 d. 1, 3 ir 5 p. p., išimtį. Aptariama norma yra nustatyta vienam iš sutuoktinių (šiuo atveju jo teisių perėmėjui) teisė reikalauti pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, santuokos nutraukimo teisme atveju dalinti, tik tą turtą, kuris sutuoktinių buvo įgytas bendrai ir įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyriumi. Minimoje CK 3.127 str. 2 d. normoje vartojama sąvoka „gyvenimas skyriumi“ teisės doktrinoje suprantamas plačiai, - šiuo atveju jis reiškia faktinį sutuoktinių gyvenimą atskirai ir nesutampa su terminu „separacija“ (teismo patvirtintu gyvenimo skyrium). Gyvenimo skyriumi pradžią turi įrodyti CK 3.127 str. 2 d. išimties taikymo prašantis sutuoktinis, nagrinėjamu atveju ieškovas, apribojimų įrodinėjimo priemonėms pastarajai aplinkybei pagrįsti šiuo atveju įstatymu nenustatyta, iš ko teismo sprendžiama, kad tokia aplinkybė gali būti įrodinėjama visomis civilinio proceso įstatymo leidžiamomis priemonėmis, įskaitant ir liudytojų parodymus (Lietuvos Respublikos CPK (toliau, - CPK) 178 str., 177 str. 2 ir 3 d. d.). Teismas sprendžia, kad šioje byloje ieškovas ne tik savo rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais, tačiau ir dviejų liudytojų parodymais, dėl kurių teisingumo ir patikimumo abejonių teismui nekyla, taip pat iš dalies ir oficialiais rašytiniais įrodymais (b. l. 13-14, 15, 16) byloje įrodė (CPK 185 str. 1 d.), kad jo tėvai nuo maždaug 1954-1956 metų iki pat V. Š. mirties 2006-12-07 nuolat gyveno skyriumi, neturėjo ir nevedė bendro ūkio, o 1962-1988 m. laikotarpiu ginčo nekilnojami daiktai, kaip nuosavybės objektai, buvo sukurti statybos būdu asmeniniu vienos ieškovo motinos V. Š. darbu ir naudojant šiuo gyvenimo skyriumi nuo atsakovo laikotarpiu iš darbo santykių ir asmeninio ūkio gaunamas pajamas. Analogiška situacija yra ir su turtinės teisės pirkti iš valstybės asmeninio ūkio žemę įgijimu. Todėl teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra ir juridinis (CK 3.88 str. 3 d. kartu su 3.127 str. 2 d.), ir faktinis pagrindas (nekilnojamo turto ir turtinės teisės įgijimo sutuoktiniams faktiškai gyvenant skyriumi aplinkybė) ieškovo, kaip sutuoktinės V. Š. teisių perėmėjo, reikalavimu nustatyti, kad ginčo nekilnojami daiktai ir turtinė teisė pirkti iš valstybės asmeniniam ūkiui paskirtą žemę yra asmeninė vieno sutuoktinio - 2006-12-07 mirusios V. Š., atitinkamai asmeninė nuosavybė ir asmeninė turtinė teisė.

Dėl aukščiau padarytų išvadų A. Š. ieškinys tenkintinas visiškai.

IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Nei pats ieškovas, nei atsakovas reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo vienas iš kito pagal civilinio proceso įstatymo taisykles byloje nėra pareiškę, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šalims klausimas nesprendžiamas (CPK 93 str. 1, 2 ir 4 d. d.).

Bylos procese valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų (procesinių dokumentų įteikimo išlaidos) suma nesiekia 3 Eur, todėl jos nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270, 305 ir 307 str. str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad nuosavybės teisė į nekilnojamus daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), registro Nr. duomenys neskelbtini) : pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra 2006-12-07 mirusios V. Š., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.

Nustatyti, kad 1994-07-21 Vilkaviškio rajono valdybos potvarkiu Nr. 136 nustatyta V. Š. teisė pirkti iš valstybės 2,44 h asmeniniam ūkiui 1994-05-20 Vilkaviškio rajono Pilviškių apylinkės tarybos sprendimu paskirtos žemės, - 2,06 ha sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,38 ha sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra 2006-12-07 mirusios V. Š., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) asmeninė turtinė teisė.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.