- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-28
- Bylos Nr.
- 1-3099-506/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-01631-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1983-10-20 Vilniuje, gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – Vilnius, (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, teistas: 2002-05-30 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 225 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmės vykdymas atidėtas dviems metams; 2002-11-15 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmės vykdymas atidėtas dviems metams; 2007-05-31 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d., 111 str. 1 d., paskirtoji bausmė subendrinta su 2002-05-30 ir 2002-11-15 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, galutinė bausmė - laisvės atėmimas dviems metams ir šešiems mėnesiams (bausmę atliko), kaltimamas nusikalstama veika, numatyta LR BK 284 str. 1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką:
jis, 2013-05-15, apie 19.56 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kitų žmonių akivaizdoje tyčia dėl menkavertės priežasties, po to, kai jo paties vedžiotas šuo išbėgo į važiuojamąją kelio dalį ir atsitrenkė į M. Š. vairuojamą automobilį Subaru, v/n (duomenys neskelbtini), M. Š. dėl to sustojus, užšoko ant M. Š. autombolio variklio dangčio ir rankomis bei kojomis pradėjo daužyti į priekinį automobilio stiklą ir stogą, sudaužydamas stiklą ir įlenkdamas stogą, po ko M. Š. ranka smūgiavo į galvą tuo pat metu necenzūriniais žodžiais grasindamas susidorojimu, tačiau M. Š. spėjus užsidengti ranka, pastarojo nesužalojo. Tokiais veiksmais kaltinamasis padarė M. Š. 1567 Lt turtinę žalą.
Esant LR BPK 273 str. numatytiems pagrindams baudžiamoji byla nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. B. kaltė įrodyta visišku paties kaltinamojo kaltės prisipažinimu ir duotais parodymais, taip pat rašytiniu įrodymu.
Apklaustas kaltinamuoju A. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2013-05-15, apie 20.00 val. jis su drauge už pavadėlio vedžiojo šunį (duomenys neskelbtini) Jis buvo išgėręs. Juodu ėjo palei kelią. Staiga 11 iš posūkio greitai išvažiavo automobilis, kuris sukdamas kliudė jo šunį. Jis labai supyko, pradėjo šaukti. Vairuotojas, matyt, jį išgirdo ir sustojo. Dėl girtumo jis matyt nesuvaldė savo pykčio ir, priėjęs prie automobilio, užšoko ant varikio dangčio ir ranka arba koja smūgiavo į priekinį stiklą, taip pat, galimai, į stogą ir taip išdaužė langą ir įlenkė stogą. Jis tik rėkė ant vairuotojo, vartojo necenzūtinius žodžius, galimai jam grasino.
Automobilio Subaru, v.n. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta, kad sudaužytas priekinis automobilio stiklas ir sulankstytas stogas (b.l. 6-8).
Aptartais faktiniais duomenimis, teismo pripažįstamais įrodymais, nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje – gatvėje, tai yra viešoje erdvėje, į kurią gali laisvai patekti pašaliniai atsitiktiniai asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Kaltinamasis A. B. naudojo prieš atsitiktinį asmenį fizinį smurtą, grasinimus, žalojo jo turtą, o tokie veiksmai vienareikšmiškai vertinami kaip įžūlūs, vandališki, nes jais demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų ( LAT nutartis 2010-10-05, Nr.2K-447/2010).
Dėl kaltinamojo A. B. smurtinių veiksmų ir triukšmingo elgesio atsirado padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka: incidentas vyko miesto gatvėje, kurioje tuo metu buvo žmonių, jie atkreipė dėmesį į triukšmą.
Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, o tik bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta(LAT nutartys 2K -426/2008, 2K-159/2009, 2K-447/2010). Iš byloje nustatytų aplinkybių seka, kad kaltinamasis A. B. viešoje vietoje, matant aplinkiniams, akivaizdžiai neadekvaičiai – turto žalojimu, smūgiais ir grasinimais reaguodamas į susidariusią situaciją, kai pravažiuojantis automobilis kliudė į gatvę išbėgusį jo šunį, turėjo numatyti ir numatė, kad tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams - sutrikdyta visuomenės rimtis ir tokių pasekmių norėjo.
Taigi kaltinamojo A. B. veiksmai savo pavojingumo laipsniu – padarymio būdu (tyčiniu svetimo turto gadinimu, fizinio smurto naudojimu ir grasinimas), padariniais (visuomenės rimties sutrikdymas) ir tyčios turiniu – atitinka LR BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Jo nusikalstamos veikos kvalifikacija teisinga.
Bausmės skyrimas
A. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio.
A. B. praeityje tris kartus teistas, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Kaltinamasis neturi jokio teisėto pragyvenimo šaltinio, Lietuvoje niekada nėra dirbęs, Darbo biržoje registravosi tik 2013-06-10, priklausomybės ar psichikos ligos kaltinamajam nediagnozuotos.
Bausmės tikslų kaltinamajam teismas siekia skirdamas skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir atidėdamas jos vykdymą.
Nukentėjęs M. Š. pareiškė 4567 Lt dydžio civilinį ieškinį, kurį sudaro 1567 Lt turtinė žala ir 3000 Lt neturtinė žala. Jis pateikė į bylą sąskaitą, iš kurios matyti, kad jo automobilio remontas kainavo 1567 Lt, iš jų 720 Lt yra stiklo kaina ir 847 Lt stogo remonto darbai (b.l. 14-15).
Spręsdamas ieškinį dėl neturtinės žalos teismas pažymi, kad baudžiamajame procese pareiga įrodyti ieškinį tenka nukentėjusiajam. M. Š. tik deklaravo neturtinės žalos kilmę, tačiau nepateikė teismui jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų. M. Š. teigė, kad dėl automobilio sugadinimo jis turėjo daug rūpesčių, sutriko jo darbas, automobilio remontas truko apie savaitę, jo šeimoje yra tik vienas automobilis, todėl kilo papildomų rūpesčių dėl vaikų vežiojimo, be to, patyrė didelį stresą.
Teismas pripažįsta, kad dėl neteisėtų kaltinamojo A. B. veiksmų buvo dezorganizuotas įprastas nukentėjusiojo ir jo šeimos gyvenimas, atsirado papildomų rūpesčių dėl automobilio remonto, be to, M. Š. išgyveno stresą. Teismas apsiriboja iš kaltinamojo priteistina neturtine žala 1500 Lt sumoje.
Proceso išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Taikyti LR BK 64-1 str. ir paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu – šešiais mėnesiais.
Taikyti LR BK 75 str. 1 ir 2 dalis ir paskirtosios bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti šiuo nuosprendžiu nukentėjusiajam M. Š. priteisiamą turtinę žalą.
Bausmės vykdymo atveju į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikymo trukmę – vieną dieną nuo 2013-05-15d. iki 2013-05-16.
Kardomąją priemonę nuteistajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.
Išieškoti Iš A. B. 1567 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt septynis lt) turtinės žalos atlyginimą M. Š. naudai.
Išieškoti Iš A. B. 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus lt) neturtinės žalos atlyginimą M. Š. naudai.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.