Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. U. ir A. L. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. U. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 254 str. 1 d. 180 str. 2 d. ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 178 str. 2 d. (už vagystę iš J. B. sodybos) – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams;

- pagal BK 178 str. 2 d. (už vagystę iš T. K. sodybos) - laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

- pagal BK 180 str. 2 d. - laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams;

- pagal BK 254 str. 1 d. - laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 9 d., šios bausmės subendrintos su 2006-01-18 Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., BK 181 str. 1 d. paskirtomis bausmėmis bei su 2006-02-20 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. ir BK 302 str. 1 d. (už V. V. turto ir dokumentų pagrobimą), taip pat BK 178 str. 2 d., BK 302 str. 1 d. (už A. ir J. M. turto ir dokumentų pagrobimą) bei pagal BK 214 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d. paskirtomis bausmėmis ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 2006-01-18 Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 241 str. 1 d. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2005-04-25 Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 4 d., šios subendrintos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

A. L. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 254 str. 1 d. 180 str. 2 d. ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 178 str. 2 d. – areštas 50 parų;

pagal BK 254 str. 1 d. – areštas 70 parų;

pagal BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., šios bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams vienam mėnesiui. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas P. Z. , tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Iš V. U. ir A. L. solidariai G. B. priteista 4780 litų, Utenos rajono Kuktiškių pagrindinei mokyklai - 2270,94 litus, V. L. 1610 litų.

Iš V. U. ir P. Z. solidariai K. K. priteista 300 litų, Ž. K. - 96,99 litai.

Iš V. U. ir P. Z. priteista po 12,43 lito proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. ir V. U. nuteisti už tai, kad 2005 m. liepos mėn. veikdami bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, per langą įsibrovė į J. B. sodybos gyvenamąjį namą, esantį Utenos raj., Saldutiškio sen., Petkūniškio k., iš kur pagrobė G. B. turtą: 30 vnt. orinių šovinių – 20 Lt vertės, 3 vnt. žiūronų – 600 Lt vertės, pinigus – 2300 Lt, pneumatinį pistoletą – 350 Lt vertės, pneumatinį šautuvą – 150 Lt vertės, odinę rankinę – 80 Lt vertės, vaikišką taupyklę – 10 Lt vertės su joje buvusiais 10 Lt, rankinę – 30 Lt vertės bei Utenos rajono Kuktiškių pagrindinei mokyklai priklausantį turtą – kompiuterį su įranga – 2270,94 Lt vertės, be to, dar pagrobė G. B. šaunamuosius ginklus ir šaudmenis: 12 kalibro medžioklinį dvivamzdį šautuvą TOZ-34 – 800 Lt vertės, 16 kalibro medžioklinį vienvamzdį šautuvą IŽ-18 su optiniu taikikliu – 400 Lt vertės, bei 20 vnt. 12 kalibro ir 20 vnt. 16 kalibro medžioklinių šovinių – 40 Lt vertės, tuo nukentėjusiajam G. B. padarydami 4780 Lt, o Kuktiškių pagrindinei mokyklai – 2270,94 Lt turtinę žalą.

Be to, A. L. ir V. U. nuteisti už tai, kad 2005 m. rugpjūčio 11 d. apie 16.00 val., veikdami bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, įsibrovė į V. L. gyvenamojo namo virtuvę, esančią Utenos raj., Daugailių sen., Šikšnių k., kur pavartodami fizinį smurtą prieš V. L. , o būtent asmeniui, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, pareikalavus V. L. atiduoti pinigus ir užmetus nukentėjusiajai ant galvos skudurą, A. L. pasodinus nukentėjusiąją virtuvėje ant kėdės ir asmeniui, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, jėga laikant skudurą prie kaklo, taip atimant galimybę priešintis ir toliau reikalaujant pinigų, o V. L. nurodžius, kur yra pinigai, iš nukentėjusiosios nurodytų vietų pagrobė turtą: V. U. iš virtuvės stalo stalčiaus piniginę – 15 Lt vertės su joje buvusiais 110 Lt, A. L. iš bufeto stalčiaus pagrobė pinigus – 1500 Lt, tuo nukentėjusiajai V. L. padarydami 1625 Lt turtinę žalą.

Be to, V. U. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugpjūčio 16 d. apie 13 val. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su P. Z. ir asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, įsibrovę į T. K. sodybos gyvenamąjį namą, esantį Utenos raj., Utenos sen., Medenių k., iš ten pagrobė K. K. turtą: spalvoto vaizdo televizorių „DAEWOO“ su jo distancinio valdymo pulteliu – 300 Lt vertės ir Ž. K. turtą: kompiuterinį spausdintuvą „HEWLETT PACKARD“ – 326,99 Lt vertės, kompiuterines garso kolonėles „CREATIVE“ – 115,42 Lt vertės, kompiuterį „VECTOR“ – 3000 Lt vertės, tuo K. K. padarydami 300 Lt, o Ž. K. – 3442,41 Lt turtinę žalą.

Nuteistojo V. U. apeliaciniame skunde teigiama, jog jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios padėjo atskleisti visus nusikaltimus, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų. Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes, o taip pat ir į jo „praeitį“, bei skyrė jam per griežtą bausmę. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apelianto ir jo gynėjo prašymą įskaityti į bausmės laiką suėmimo laiką nuo 2003-11-04.

V. U. prašo skirti jam švelnesnę bausmę.

Apeliacinio teismo posėdyje dalyvaujantys nuteistųjų A. L. ir V. U. gynėjai prašo jų apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteisųjų A. L. ir V. U. apeliaciniai skundai atmetami.

Nuteistasis A. L. apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog teismas, priimdamas nuosprendį vadovavosi kitų nusikaltimo bendrininkų parodymais, kurie, apelianto teigimu, iš dalies neatitinka faktinių bylos aplinkybių, ir neatsižvelgė į jo paties parodymus. Kaip matyti iš pirmosios instancijos nuosprendyje išdėstytų motyvų, teismas vadovavosi visais byloje surinktais įrodymais, t.y. visų nusikaltimuose dalyvavusių bendrininkų parodymais, tarp jų ir nuteistojo A. L. , nukentėjusiųjų parodymais, įvykio vietos ir parodymų patikrinimo vietoje protokolais ir kitais byloje surinktais duomenimis. Nors apeliantas skunde teigia, kad jo bendrininkų parodymai iš dalies neatitinka faktinių bylos aplinkybių, tačiau kokia apimtimi ir kas konkrečiai neatitinka jis nenurodo. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, priešingai nei nurodoma A. L. apeliaciniame skunde, visų nusikaltimų bendrininkų parodymai dėl nusikaltimų vietų, juose dalyvavusių asmenų, pagrobtų daiktų, nusikaltimų padarymo būdų, laiko ir kitų aplinkybių sutampa, esminių prieštaravimų juose nėra. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad praktiškai visi nusikaltimų bendrininkai, taip pat ir pats apeliantas, pripažino savo kaltę ir davė išsamius parodymus ne tik kiekvienas apie savo, bet ir apie kitų nusikaltimuose dalyvavusių asmenų nusikalstamus veiksmus. Šiuos parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiųjų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiūros, kratos protokolai ir kita bylos medžiaga. Taigi, apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nusikaltimų bendrininkų parodymų patikimumu, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, padarė pagrįstą išvadą dėl A. L. kaltės įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodytumo.

Nepagrįstas ir A. L. apeliacinio skundo teiginys, jog jam paskirta per griežta bausmė. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą sprendžia, kad apygardos teismas, skirdamas A. L. bausmę, BK 54 str. nurodytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų nepažeidė, įvertino nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, A. L. skyrė teisingas bausmes tiek už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, tiek ir galutinę subendrintą bausmę.

Kaip matyti iš apygardos teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė ir į A. L. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes: jis teisiamas pirmą kartą, prisipažino įvykdęs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Apeliantas skunde teigia, jog esant galimybei atlygins nukentėjusiesiems padarytą žalą, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, kol kas to jis nepadarė. Pasižadėjimas ar noras atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, taip pat kaip ir pasižadėjimas ateityje nedaryti naujų nusikaltimų, nėra numatyti baudžiamajame kodekse, kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tai parodo paties kaltininko neigiamą požiūrį į savo padarytą veiką, kas gali būti vertinama, kaip nuoširdus gailėjimasis. Tačiau, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. L. bausmę, atsižvelgė ir į šią jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl dar karta į ją atsižvelgti nėra pagrindo. Nors A. L. teigia, jog jis turi žmoną, kuri šiuo metu laukiasi, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas mažinti jam paskirtąją bausmę.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad nusikaltimus jis padarė būdamas jauno amžiaus, todėl nesuprato ką darąs. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad nusikaltimų padarymo metu A. L. buvo sukakę 18 metų. BK 13 str. 1 d. numato, kad pagal baudžiamąjį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų, o kai kuriais, minėto straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais – keturiolika metų. Taigi, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokio amžiaus sulaukęs asmuo pagal savo socialinę brandą gali pilnai suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. L. dėl savo amžiaus ar kitokių priežasčių būtų negalėjęs suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Todėl jaunas apelianto amžius taip pat nėra pakankamas pagrindas skirti jam švelnesnę bausmę.

Nepagrįstas ir V. U. apeliacinio skundo teiginys, jog jam paskirta per griežta bausmė.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas ir skirdamas V. U. bausmę, BK 54 str. nurodytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas įvertino visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, ir V. U. skyrė teisingas bausmes tiek už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, tiek ir galutinę subendrintą bausmę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. U. , atsižvelgė ir į jo apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, jog jis prisipažino įvykdęs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi, be to, teismas atsižvelgė ir į apeliaciniame skunde minimą apelianto „praeitį“, t.y. tai, kad jis anksčiau ne kartą teistas už analogiškus nusikaltimus, turi neišnykusį teistumą nuo 1998 metų.

Apeliantas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelė į tai, kad jis padėjo atskleisti nusikalstamas veikas. Tačiau apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atkreipia apelianto dėmesį, kad pagalba išaiškinant nusikalstamą veiką gali būti pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe tuomet, kai kaltininkas savanoriškai, aktyviais veiksmais padeda ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar prokurorui atskleisti nusikalstamos veikos aplinkybes, joje dalyvavusius asmenis, padeda surasti bylai reikšmingus daiktus ir pan. Tuo tarpu šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pareigūnai patys, dar iki pirmos V. U. apklausos 2005-10-04, buvo surinkę pakankamai duomenų apie padarytas nusikalstamas veikas ir juos padariusius asmenis: buvo apklausti kiti bendrininkai P. Z. ir A. L. , kurie prisipažino padarę nusikaltimus ir davė parodymus tiek apie savo, tiek ir apie kitų bendrininkų, tame tarpe ir apie V. U. , atliktus veiksmus, buvo gautos specialistų išvados dėl įvykio vietose rastų rankų pėdsakų priklausomybės V. U. ir kitiems nusikaltimo dalyviams, atliktos kratos ir surasta didelė dalis nusikaltimų metu pagrobtų daiktų ir kt. Taigi, nuteistojo V. U. prisipažinimas įvykdžius jam inkriminuotus, praktiškai jau iki jo apklausos atskleistus nusikaltimus ir parodymų apie juos davimas negali būti vertinamas, kaip pagalba išaiškinant nusikalstamą veiką, kadangi jis neatliko jokių aktyvių veiksmų, be kurių ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokuroras nebūtų išaiškinę nusikaltimų aplinkybių ar juose dalyvavusių asmenų. Be to, V. U. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis buvo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į tai buvo atsižvelgta skiriant jam bausmę. Todėl apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo dar kartą į tai atsižvelgti.

Nepagrįstas ir V. U. apeliacinio skundo prašymas įskaityti į bausmės laiką sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2003-11-04. Visų pirma, apeliantas skunde nurodo neteisingą jo suėmimo datą. Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, V. U. suėmimas paskirtas Visagino m. apylinkės teismo nutartimi ne 2003-11-04, bet 2003-12-04. Be to, kaip matyti iš Visagino miesto apylinkės teismo 2004-11-23 nuosprendžio, kuriuo V. U. nuteistas pagal LR BK 215 str., jam šiuo nuosprendžiu į bausmės laiką jau įskaitytas sulaikymas bei suėmimas nuo 2003-12-04 iki 2004-08-05. Vėliau, 2005-04-25 Visagino apylinkės teismui priimant nuosprendį kitoje baudžiamojoje byloje ir nuteisiant V. U. pagal LR BK 180 str. 1 d., vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dvejiems metams, dalinio sudėjimo būdu, buvo pridėta anksčiau minėtu 2004-11-23 to paties teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis (su įskaitytu sulaikymo ir suėmimo laikotarpiu). Galiausiai, ši Visagino m. apylinkės teismo 2005-05-25 nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta laisvės bausmė (į kurią, kaip minėta, buvo įskaitytas V. U. sulaikymo ir suėmimo laikas), buvo subendrinta su nagrinėjamu Panevėžio apygardos teismo 2006-05-19 nuosprendžiu paskirta bausme. Taigi, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. U. skunde nurodytas jo sulaikymo ir suėmimo laikas į jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę buvo įskaitytas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad tenkinti nuteistųjų A. L. ir V. U. apeliacinių skundų juose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistųjų A. L. ir V. U. apeliacinius skundus atmesti.