Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Naujienų centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Naujienų centras“ skundą atsakovui Visuomenės informavimo etikos asociacijai (trečiajam suinteresuotam asmeniui – D. G.) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

4. Informacija apie UAB „Spectro Finance“ valdomą valiutos keityklą „SpectroCoin“, nusikalstamas veikas, kurios buvo padarytos pasinaudojant šia platforma, Publikacijoje yra pateikiama tik siekiant iliustruoti ir pagrįsti teiginį, kad Lietuvoje veikiančių bendrovių, dirbančių su kriptovaliutomis, paslaugomis naudojamasi tamsiajame internete atsiskaitant už nelegalius dalykus. Publikacijoje nėra teigiama ir nesiekiama sudaryti įspūdžio, kad „SpectroCoin“ yra vienintelė lietuviškos kilmės platforma, kuria naudojamasi siekiant įsigyti nelegalių pirkinių. „SpectroCoin“ keitykla kaip pavyzdys buvo pasirinkta tiek dėl baudžiamųjų bylų, kuriose minima ši valiutos keitykla, kiekio, tiek dėl to, kad tai yra vienas didžiausių ir sėkmingiausių kriptovaliutų rinkos žaidėjų Lietuvoje (o tai neabejotinai lemia ir didesnį visuomenės suinteresuotumą šio verslo subjekto veikla).

5. Publikacijoje pateikiama informacija apie tai, kad asmenys, įskaitant ir paauglius, „SpectroCoin“ valiutų keitykloje įsigiję kriptovaliutų, jas panaudoja narkotikų įsigijimui. Šios aplinkybės ne tik atitinka tikrovę, bet ir yra viešos – nurodytos įsiteisėjusiuose, viešai skelbiamuose teismų nuosprendžiuose. Publikacija yra siekiama informuoti visuomenę apie problemas, su kuriomis susiduria finansinių technologijų sektoriuje veikiančios įmonės, paaiškinti priežastis, dėl kurių kriptovaliutų keityklomis yra patogu naudotis nusikalstamas veikas darantiems asmenims. Tačiau Publikacijoje nėra nei vieno teiginio ar užuominos į tai, kad prie nusikalstamų veikų darymo prisideda, atsakingais už nusikalstamas veikas turėtų būti laikoma valiutų keitykla ar jos steigėjai. Todėl neaišku kokiu pagrindu buvo nuspręsta, jog Publikacija klaidina ir sudaro įspūdį, jog būtent valiutų keityklos susijusios su nusikalstama veikla.

13. Publikacijoje buvo daug kartų pabrėžiama, neva kriptovaliutų keityklą „SpectroCoin“ itin pamėgo paaugliai, internete ieškantys ir (ar) perkantys narkotines medžiagas, nors teiginiai apie ypatingą narkotines medžiagas perkančių paauglių susidomėjimą būtent „SpectroCoin“ kriptovaliutų keitykla, kaip ir viešas šios kriptovaliutų keityklos siejimas su prekyba narkotikais, neturi tam pakankamo pagrindo. Atsakovo manymu, Komisija skundžiamu Sprendimu pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog Publikacijos teiginiai apie ypatingą narkotines medžiagas perkančių paauglių susidomėjimą būtent „SpectroCoin“ platforma laikytini netiksliais ir neetiškais šio paslaugų teikėjo atžvilgiu.

14. Asociacija akcentavo, jog skaitytojams ir Komisijai buvo pateiktas tik vienas penkerių metų senumo pavyzdys, kuomet būtent paauglys įsigijo narkotikus už lietuviškoje kriptovaliutų keitykloje įsigytą kriptovaliutą. Todėl, Komisijos vertinimu, Publikacijos paskelbimo metu pareiškėjui ir D. G. buvo žinomas vienintelis toks konkretus atvejis, ir objektyvaus pagrindo teigti, kad neva tai ne vienetinis atvejis, o paauglių tarpe paplitęs reiškinys, nebuvo. Pareiškėjas teismui pateikė dar du papildomus pavyzdžius su nepilnamečiais asmenimis, kurių vienas kelia pagrįstų abejonių, ar tikrai nusikaltimo padarymo metu nuteistasis vis dar buvo nepilnametis, tačiau net ir keli tokie atvejai per daugiau nei penkerius metus neleidžia teigti apie kokį nors tęstinį ir (ar) masinį narkotikus įsigyti siekiančių paauglių susidomėjimą kriptovaliutų keityklomis.

15. Asociacija pažymėjo, jog Komisijos išvadą, kaip Publikacijos antraštę (duomenys neskelbtini) suvokia informacijos vartotojai, patvirtina ir žinomo lietuvių kalbos specialisto doc. dr. Antano Smetonos 2021 m. sausio 25 d. išvada dėl teksto suvokimo, jog ši antraštė skaitytojams palieka įspūdį, neva lietuviškoje kriptovaliutų keitykloje paaugliai perka narkotikus.

16. Asociacija neginčijo pareiškėjo teiginio, jog V. K. galimai būtų galėjęs kompetentingai pakomentuoti Publikacijoje aprašomus faktus, tačiau kategoriškai nesutiko su pareiškėjo teiginiu, neva Komisija nepagrįstai nusprendė, jog nebuvo kreiptasi į UAB „Spectro Finance“. V. K. nėra nei UAB „Spectro Finance“ vadovas, nei šios bendrovės valdybos narys ar tiesioginis akcininkas, o į pačią bendrovę ar jos vadovus kreiptasi nebuvo. Todėl laikytina, jog Komisija pagrįstai nusprendė, jog į UAB „Spectro Finance“ iki Publikacijos paskelbimo nesikreipta. Atsakovas pažymėjo taip pat ir tai, jog į V. K. dėl komentaro elektroniniu paštu buvo kreiptasi likus kiek daugiau nei pusantros valandos iki Publikacijos paskelbimo, t. y. jam praktiškai nebuvo suteikta laiko atsakymui pateikti. Todėl Komisija pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog buvo pažeisti Etikos kodekso 20 straipsnio reikalavimai.

17. Asociacija akcentavo, jog Etikos kodekso 17 straipsnio tikslas yra ne tik operatyviai ištaisyti klaidas, bet ir tinkamai informuoti apie tai skaitytojus, kad tie iš jų, kurie jau susipažino su nepilna, netikslia ir (ar) klaidinga informacija, atkreiptų į tai dėmesį ir turėtų galimybę įvertinti ją iš naujo. Publikacija po jos paskelbimo buvo daug kartų koreguojama ir pildoma, tačiau su pirminiu Publikacijos tekstu susipažinę informacijos vartotojai, naršydami internete ir kaskart jos neskaitydami iš naujo, turėjo galimybę sužinoti tik tai, kad Publikacija kažkuriuo metu buvo papildyta Lietuvos banko komentaru. Jokie kiti pataisymai ir papildymai pažymėti nebuvo ir tokiu būdu buvo netiesiogiai apribota skaitytojų galimybė gauti teisingą ir išsamią informaciją. Todėl, atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo kaltinimai, jog Komisijos sprendimas neatitinka proporcingo kriterijų, laikytini nepagrįstais.

II.

19. Teismas pripažino, kad Komisija pagrįstai konstatavo Etikos kodekso 3, 8, 17 ir 20 straipsnių pažeidimus.

20.1. 2020 m. lapkričio 20 d. portale (duomenys neskelbtini) buvo paskelbta publikacija (duomenys neskelbtini). Publikaciją parengė trečiasis suinteresuotas asmuo D. G.. Šioje Publikacijoje buvo pasakojama apie lietuvišką kriptovaliutų keityklą „SpectroCoin“ ir nurodoma, kad: „Prieš kelerius metus kilęs kriptovaliutų bumas daugeliui asocijuojasi su investicijomis, finansais ir kitais solidžiais dalykais, tačiau tikrovėje įvairios kriptovaliutos, ypač garsusis bitkoinas, tapo parankiu įrankiu įvairiausioms šešėlinėms veikloms. Panaši lemtis ištiko ir lietuvišką kriptovaliutų keityklą „SpectroCoin “ pastarąją itin pamėgo paaugliai, internete ieškantys ir perkantys narkotines medžiagas ir kitus draudžiamus dalykus. Jau aštuonerius veiklos metus skaičiuojanti lietuviška kriptovaliutų keitykla „SpectroCoin“ pastaraisiais metais vis dažniau pastebima tiek teisėsaugos institucijų, tiek teisėjų ją pamėgo jauni lietuviai, ypač paaugliai, kuriems kriptovaliutos tapo ne investicijų įrankiu, bet priemone nelegaliems pirkiniams iš užsienio; <...>Nuolatos sekant Lietuvoje nagrinėjamas baudžiamąsias bylas ir skelbiamus nuosprendžius, pastaruosius kelerius metus galima aptikti minimą „SpectroCoin“ valiutų keityklą. Pastarąją pamėgo Lietuvos paaugliai, perkantys bitkoinus, o vėliau už juos perkantys narkotinių medžiagų, kurios į Lietuvą siunčiamos iš užsienio“. Publikacijoje buvo pateikta informacija apie tris baudžiamąsias bylas, kuriose skirtingi asmenys, tarp jų vienas nepilnametis, buvo kaltinami narkotinių medžiagų įsigijimu (kontrabanda) už bitkoinus, nusipirktus „SpectroCoin“ kriptovaliutų keitykloje, ir teigiama, jog „SpectroCoin“ valdytoja yra UAB „Spectro Finance“, o V. K. yra vienas šios bendrovės steigėjų ir savininkų. Publikacija buvo iliustruota V. K. fotonuotrauka su paantrašte „Kriptovaliutų specialisto V. K. įkurtą kriptovaliutų keityklą pamėgo narkotikų ar kitų draudžiamų daiktų užsisakyti norintys lietuviai“, o Publikacijos pabaigoje buvo nurodyta, jog portalas (duomenys neskelbtini) bandė susisiekti su V. K. ir paštu, ir telefonu, tačiau kriptovaliutų specialistas kol kas buvo nepasiekiamas.

21. Nagrinėdamas Sprendime nustatyto Etikos kodekso 3 straipsnio pažeidimą, teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad iš Sprendimo turinio neaišku kokiu pagrindu buvo nuspręsta, jog Publikacija klaidina ir sudaro įspūdį, jog būtent valiutų keityklos susijusios su nusikalstama veikla. Teismo nuomone, iš Publikacijos turinio akivaizdu, jog nors pareiškėjas deklaruoja siekį informuoti objektyviai visuomenę, be kita ko, apie kriptovaliutų rinkoje veikiančias bendroves, kuriomis naudojamasi siekiant nelegalių pirkinių, tačiau jokie kiti kriptovaliutų keitimo paslaugų teikėjai, išskyrus UAB „Spectro Finance“, Publikacijoje net nėra minimi. UAB „Spectro Finance“ ir kriptovaliutų keityklos „SpectroCoin“ pavadinimai yra kartojami beveik kiekvienoje Publikacijos pastraipoje. Be to, Publikacija buvo iliustruota V. K. fotonuotrauka. Teismo vertinimu, statistinis informacijos vartotojas, susipažinęs su Publikacija, neabejotinai susidarė įspūdį, jog Publikacijoje paskleista neigiamo pobūdžio informacija sietina išimtinai tik su „SpectroCoin“. Taip pat teismas sutiko su Komisijos išvada, kad teiginiai apie ypatingą narkotines medžiagas perkančių paauglių susidomėjimą būtent „SpectroCoin“ platforma yra netikslūs ir neetiški šio paslaugų teikėjo atžvilgiu.

22. Vertindamas Sprendime nustatyto Etikos kodekso 8 straipsnio pažeidimo pagrįstumą, teismas pritarė atsakovui, kad perskaičius Publikacijos antraštę (duomenys neskelbtini) galima susidaryti įspūdį, jog lietuviškoje kriptovaliutų keitykloje paaugliai perka narkotikus. Teismo nuomone, nežiūrint to, kad teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė minėjo ne vieną apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau iš Publikacijos matyti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo Publikacijoje pateikė tik vieną penkerių metų senumo pavyzdį, kuomet būtent paauglys įsigijo narkotikus už lietuviškoje kriptovaliutų keitykloje įsigytą kriptovaliutą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog iš bylos medžiagos matyti, jog minėtas vienintelis pavyzdys buvo pateiktas ir Komisijai, šios faktinės aplinkybės pareiškėjas neginčijo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad galima daryti išvadą ir sutikti su atsakovu, jog tikėtina, kad Publikacijos paskelbimo metu pareiškėjai ir D. G. buvo žinomas vienintelis toks konkretus atvejis ir objektyvaus pagrindo teigti, neva tai ne vienetinis atvejis, o paauglių tarpe labai paplitęs reiškinys, nebuvo, o net ir keli atvejai per daugiau nei penkerius metus neleidžia daryti išvados apie kokį nors tęstinį ir (ar) masinį narkotikus įsigyti siekiančių paauglių susidomėjimą kriptovaliutų keityklomis.

23. Teismas, vertindamas Sprendime nustatyto Etikos kodekso 17 straipsnio pagrįstumą, pažymėjo, kad Publikacija po jos paskelbimo buvo daug kartų koreguojama ir pildoma, tačiau su pirminiu Publikacijos tekstu susipažinę informacijos vartotojai, naršydami internete ir kaskart jos neskaitydami iš naujo, turėjo galimybę sužinoti tik tai, kad Publikacija kažkuriuo metu buvo papildyta Lietuvos banko komentaru. Jokie kiti pataisymai ir papildymai pažymėti nebuvo ir tokiu būdu buvo netiesiogiai apribota skaitytojų galimybė gauti teisingą ir išsamią informaciją, ir tai patvirtina, kad Komisijos išvada dėl Etikos kodekso 17 straipsnio pažeidimo buvo teisinga.

24. Įvertinęs faktinių aplinkybių visumą bei teisinį reguliavimą, teismas pripažino, jog Komisija pagrįstai ir teisėtai ginčo Sprendime konstatavo, jog pareiškėjas Publikacijoje pažeidė Etikos kodekso 20 straipsnio reikalavimus, kadangi anksčiau minėtiems kritikuojamiems asmenims nebuvo suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją. Be to, net jei V. K. ir būtų tinkamas asmuo dėl pozicijos Publikacijoje pateikimo (nors teismas aiškiai pasisakė, kad tai netinkamas asmuo), vis dėlto žurnalisto pusantros valandos suteiktas laikas išreikšti savo poziciją dėl Publikacijos neatitinka jokių protingumo ir sąžiningumo principų laikymosi.

III.

29. Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog Publikacijos rengimo metu žurnalistui nebuvo žinoma daugiau nuosprendžių, kuriuose būtų buvę minimi nepilnamečiai, netinkamai aiškino Etikos kodekso 3 straipsnio turinį, taip pažeidžiant tiek proceso, tiek materialinės teisės normas, dėl ko teismo sprendimas naikintinas.

31. Dėl Etikos kodekso 17 straipsnio aspektu teismo padarytų išvadų pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas nesiaiškino, kokie Publikacijos pakeitimai buvo padaryti, neįvertino to, ar minėti pakeitimai buvo esminiai ar tik redakcinio pobūdžio pataisymai ir ar jie pakankami konstatuoti Etikos kodekso 17 straipsnio pažeidimą. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas išvadą, kad buvo padarytas pažeidimas padarė nenustatęs ir neįvertinęs faktinių bylos aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

34. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos Sprendimo, kuriuo nuspręsta pripažinti, kad Publikacijoje, paskelbtoje pareiškėjo Portale, buvo pažeisti Etikos kodekso 3, 8, 17, 20 straipsniai, teisėtumo ir pagrįstumo.

35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, pritaręs Komisijos išvadoms dėl Etikos kodekso 3, 8, 17 ir 20 straipsnių pažeidimų, pareiškėjo skundą atmetė.

37. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 ir 2 d.).

Dėl Etikos kodekso 3 ir 8 straipsnių reikalavimų pažeidimo

38. Etikos kodekso 3 straipsnis įtvirtina, kad gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones. Perteikdami įvairias nuomones, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai negali skleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę ir etiką. Nuomonės turi būti reiškiamos etiškai. Etikos kodekso 8 straipsnis nustato, kad žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo.

39. Komisija ginčijamame Sprendime Etikos kodekso 3 straipsnio reikalavimų pažeidimą sieja su neetiškais ir netiksliais Publikacijos teiginiais apie ypatingą narkotines medžiagas perkančių paauglių susidomėjimą būtent „SpectroCoin“ platforma, o Etikos kodekso 8 straipsnio reikalavimų pažeidimą – su Publikacijos antrašte (duomenys neskelbtini), iš kurios statistinis informacijos vartotojas gali nuspręsti, jog yra nustatytas daugiau nei vienas atvejis, kuomet paaugliai tiesiogiai kriptovaliutų keitykloje ar kriptovaliutų keityklai tarpininkaujant įsigijo narkotines medžiagas.

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, pagrįstai pritarė šioms Komisijos išvadoms: šiuo aspektu primintina, kad teisme nagrinėjamas ginčas dėl Komisijos priimto Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, dėl ko, visų pirma, svarbus yra Komijos sprendimo, priimto įvertinus jai pateiktų duomenų visumą, teisinis ir faktinis pagrindimas. Bylos duomenimis, pareiškėjas teikdamas paaiškinimus Komisijai, nenurodė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių Publikacijos teiginius, kad yra nustatytas daugiau nei vienas atvejis, kuomet paaugliai, pasinaudodami kriptovaliutų keityklos teikiamomis paslaugomis, įsigijo narkotines medžiagas. Nors toks įrodymas (teismo apkaltinamasis nuosprendis), t. y. kad dar vienas paauglys, pasinaudodamas „SpectroCoin“ platforma, įsigijo narkotinių medžiagų, buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, jis, viena vertus, nėra vertintinas byloje dėl Komisijos priimto Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi pareiškėjas nenurodė priežasčių, kliudžiusių jį pateikti Komisijai, o kita vertus, nepatvirtina Publikacijos teiginių apie išskirtinį narkotines medžiagas perkančių paauglių susidomėjimą būtent „SpectroCoin“ platforma.

41. Pasisakant dėl Publikacijos pavadinimo, primintina, kad byloje V. K. ir UAB „Spectro Finance“ atstovai, teikdami papildomus paaiškinimus Komisijai, pateikė Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros docento daktaro A. S. 2021 m. sausio 25 d. išvadą dėl Publikacijos teksto, kurioje, atlikus lingvistinę-pragmatinę analizę, konstatuota, kad: Publikacijos antraštės tekstu pasakoma (tvirtinama), jog lietuviškoje kriptovaliutų keitykloje daugiau nei vienas paauglys pirko ar perka narkotikus. Kad tai galėtų būti teksto autoriaus nuomonė ar vertinimas, tekste jokių požymių nėra; inversine žodžių tvarka akcentuojama būtent lietuviška kriptovaliutų keitykla, o loginio argumentavimo gudrybės susieja narkotikų prekybą būtent su keitykla „SpectroCoin“, t. y. siunčiama žinia, kad keitykloje paaugliai perka narkotikus.

42. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad statistinis informacijos vartotojas, susipažinęs su Publikacija, neabejotinai susidarė įspūdį, jog Publikacijoje paskleista neigiamo pobūdžio informacija sietina išimtinai tik su „SpectroCoin“: šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog Publikacijoje nėra jokių duomenų apie joje minimo reiškinio paplitimą Lietuvoje, visame Publikacijos tekste jokia kita kriptovaliutų keitykla ir ją valdanti įmonė nei „SpectroCoin“ ir UAB „Spectro Finance“ nėra minima, dėl ko pareiškėjo argumentai, kad Publikacijoje nėra teigiama, jog „SpectroCoin“ yra vienintelė lietuviškos kilmės platforma, kuria naudojamasi siekiant įsigyti nelegalių pirkinių, nėra pagrįsti. Būtent tokį įspūdį, t. y. kad neigiamo pobūdžio informacija yra susijusi tik su „SpectroCoin“ ir UAB „Spectro Finance“, statistiniam informacijos vartotojui ir sudaro minėta Publikacija, o aplinkybė, kad pareiškėjas, kaip jis teigia, to nesiekė, nėra reikšminga.

43. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad siekdamas objektyvumo jis pateikė Lietuvos banko ir UAB „Spectro Finance“ viešųjų ryšių vadovo komentarus, pažymėtina, kad abu komentarai buvo pateikti tik papildžius Publikaciją, dėl ko tai neeliminuoja jo atsakomybės pagal Etikos kodekso 3 straipsnį; ginčijamu Sprendimu Publikacijos vertinimas dėl teisės aktų reikalavimų, susijusių tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimu, nėra pateikiamas, todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu nėra reikšmingi.

Dėl Etikos kodekso 17 ir 20 straipsnių pažeidimų

44. Etikos kodekso 17 straipsnis nustato, kad paaiškėjus, jog visuomenės informavimo priemonėje pateikta informacija yra netiksli arba klaidinga, būtina nedelsiant patikslinti netikslius ir paneigti klaidingus faktus tos pačios visuomenės informavimo priemonės adekvačioje vietoje, be komentarų. Ištaisius klaidas internete, privalu nurodyti, kad kūrinio turinys buvo pakeistas ir / ar papildytas. Etikos kodekso 20 straipsnis nustato, kad neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją. Jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

45. Komisija, motyvuodama išvadą dėl Etikos kodekso 17 straipsnio reikalavimų pažeidimo, nurodė, kad Publikacija po jos paskelbimo daug kartų buvo koreguojama ir pildoma (koreguota Publikacijos antraštė, pakeista vienos iš pastraipų antraštė ir pan.), tačiau ne visi pakeitimai yra atitinkamai joje nurodyti. Pirmosios instancijos teismas, pritardamas Komisijos išvadai, papildomai nurodė, kad informacijos vartotojai, susipažinę su Publikacijos, kuri po jos paskelbimo buvo daug kartų koreguojama ir pildoma, pirminiu tekstu, naršydami internete ir kaskart jos neskaitydami iš naujo, turėjo galimybę sužinoti tik tai, kad Publikacija kažkuriuo metu buvo papildyta Lietuvos banko komentaru. Jokie kiti pataisymai ir papildymai pažymėti nebuvo, ir tokiu būdu buvo netiesiogiai apribota skaitytojų galimybė gauti teisingą ir išsamią informaciją, ir tai reiškia, jog atsakovo išvada dėl Etikos kodekso 17 straipsnio pažeidimų yra teisinga.

46. Nors, kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas iš tiesų neaptarė kiekvieno atlikto pakeitimo, jų reikšmingumo ir būtinybės žymėti atliktus pakeitimus, pareiškėjas, kuris neginčija, jog Publikacijoje, kuri buvo ne kartą papildyta ir pakeista, tačiau ne visi pakeitimai ir papildymai pažymėti, nepateikia jokių pagrįstu argumentų, pagrindžiančių šių pakeitimų ir / ar pildymų nereikšmingumą. Iš byloje esančių Publikacijų versijų (fiksuotų 2020 m. lapkričio 20 d. 14.19 val., 2020 m. lapkričio 20 d. 15.42 val., 2020 m. lapkričio 20 d. 16.51 val., 2020 m. lapkričio 23 d. 10.32 val., 2020 m. lapkričio 25 d. 11.14 val.) matyti, kad Publikacijoje (užfiksuotoje 2020 m. lapkričio 25 d. 11.14 val.) prie antraštės pažymėta, kad ji papildyta Lietuvos banko komentaru, tačiau iš Publikacijos turinio matyti, kad ji taip pat buvo papildyta ir UAB „Spectro Finance“ atstovo komentaru, gautu po Publikacijos paskelbimo, tačiau skaitytojams toks papildymas lygiaverčiai nebuvo pažymėtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie žymėjimai nėra savitiksliai: jais siekiama, kad skaitytojai, susipažinę su pirmine Publikacijos versija, dėl ko antrą kartą jos teksto taip pat dėmesingai neskaitys, aiškiai matytų atliktus pakeitimus, galėtų tinkamai įvertinti jų įtaką jau perteiktai informacijai.

47. Sprendime Komisija pažymėjo, kad Publikacijoje kriptovaliutų keitykla „SpectroCoin“ buvo nušviesta itin neigiamame kontekste, tačiau į šią platformą valdančią UAB „Spectro Finance“ dėl jos pozicijos iki Publikacijos paskelbimo kreiptasi nebuvo, o V. K. savo pozicijai pateikti buvo suteikta tik kiek daugiau nei pusantros valandos, tokiu būdu pažeidžiant Etikos kodekso 20 straipsnį.

48. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas nesikreipė į UAB „Spectro Finance“ (vadovą), nors tokią pareigą pagal Etikos kodekso 20 straipsnį turėjo. Teismas pažymėjo, kad V. K. nėra nei UAB „Spectro Finance“ vadovas, nei šios bendrovės valdybos narys ar tiesioginis akcininkas, todėl teismas pripažino, jog Komisija pagrįstai ir teisėtai ginčo Sprendime konstatavo, jog pareiškėjas Publikacijoje nesuteikė galimybės paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją. Be to, teismas pažymėjo, kad žurnalisto pusantros valandos suteiktas laikas išreikšti savo pozicijai net tuo atveju, jei V. K. būtų tinkamas asmuo, neatitiktų jokių protingumo ir sąžiningumo principų.

49. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad tai, jog buvo sudarytos galimybės kritikuojamam asmeniui pasisakyti, patvirtina ir faktas, kad kai tik buvo gautas UAB „Spectro Finance“ komentaras, Publikacija buvo papildyta. Taigi, net jei iš pradžių ir buvo kreiptasi ne į tą asmenį, komentaras pakankamai operatyviai buvo gautas ir publikuotas, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti Etikos kodekso 20 straipsnio pažeidimo.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia Etikos kodekso 20 straipsnio pažeidimo. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad iki Publikacijos paskelbimo buvo kreiptasi ne į UAB „Spectro Finance“ vadovą ar kitus bendrovės įgaliotus asmenis su prašymu pateikti komentarą, ir V. K., į kurį buvo kreiptasi, neatstovauja šiai bendrovei, todėl pareiškėjas, paskelbdamas Publikaciją, nesudaręs galimybės UAB „Spectro Finance“ atstovams pateikti savo poziciją, pažeidė Etikos kodekso 20 straipsnį. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismui, kad net ir vertinant, kad V. K. yra tinkamas asmuo UAB „Spectro Finance“ nuomonei išreikšti, kritikuojamam asmeniui suteiktas pusantros valandos terminas komentarui pateikti, nesant objektyvaus tokios skubos poreikio, akivaizdžiai neatitinka protingumo ir sąžiningumo principo .

51. Etikos kodekso, patvirtinto viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų 2016 m. vasario 29 d. susirinkime, preambulėje, be kita ko, įtvirtinta, kad: visuomenės informavimo priemonės pasitikėjimo ja pagrindas yra nepriklausomybė, teisingumas, nešališkumas, profesionalumas; pagarba teisingai informacijai ir visuomenės teisei gauti informaciją yra svarbiausioji žurnalisto pareiga; siekis užtikrinti žurnalisto profesijos reputaciją ir atsiribodami nuo tų viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, kurie toleruoja nesąžiningą žurnalistiką ar negarbingos konkurencijos principus; saugojimas savo profesinės garbės ir nepriklausomumo, stiprinant visuomenės informavimo priemonių savitvarką; profesinė pareiga ir atsakomybė už žodžio, informacijos laisvę kaip vieną svarbiausių demokratinės visuomenės institutų.

52. Teisėjų kolegija nagrinėjamo ginčo kontekste ypatingai pažymi, kad išvados dėl Etikos kodekso reikalavimų pažeidimų, pareiškėjo padarytų rengiant ir skelbiant Publikaciją, padarytos Visuomenės informavimo etikos asociacijos, kurią sudaro organizacijos, vienijančios viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus, kurių narių veiklai taikomos Kodekso normos (Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija) (VIĮ 46 str.), t. y. viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucijos, Visuomenės informavimo etikos komisijos, kurios narius, atitinkančius pakankamai aukštus net ir minimalius reikalavimus, parenka (deleguoja) asociacijos nariai (VIĮ 46¹ str.), kas objektyviai turi užtikrinti jos vertinimų, susijusių su Kodekso nuostatų laikymųsi, nešališkumą ir profesionalumą. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė argumentų, kad Komisija ginčijamu Sprendimu pripažindama, kad Publikacijoje, paskelbtoje pareiškėjo Portale, buvo pažeisti Etikos kodekso 3, 8, 17, 20 straipsniai, jos veiksmus vertino nesivadovaudama aptartomis teisės aktų nuostatomis ir / ar ignoruodama jų aiškinimą ir taikymą viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir žurnalistų praktinėje veikloje.

53. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Naujienų centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.