- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-30
- Bylos Nr.
- A-662-1027-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Pareiškėjas
- L. G.
- Atsakovas
- Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. G. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į ankstesnes pareigas bei vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja L. G. skundu (b. l. 2-5) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) viršininko 2009 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. 86-TE-80 “Dėl vyresniosios policininkės L. G. atleidimo iš vidaus tarnybos”, grąžinti ją į ankstesnes pareigas bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.
Nurodė, kad Institucija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, 2009 m. balandžio 30 d. įsakymu atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą – už pareigūno vardo pažeminimą, t. y. už tai, kad ji sukėlė eismo įvykį vairuodama automobilį neblaivi. Pažymėjo, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant pagrindines procedūras. Vadovaujantis Statutu, pradėti tarnybinį patikrinimą gali tik įstaigos vadovas, taigi, šiuo atveju pradėti tarnybinį patikrinimą turėjo Institucijos vadovas, o ne Mažeikių rajono policijos komisariato viršininkas. Teigė, kad jos kaltė dar nėra nustatyta, nes ji apeliacine tvarka apskundė Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. nutarimą dėl jos nubaudimo administracine tvarka. Pažymėjo, kad jei tikrinamojo veikoje yra administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinis patikrinimas turi būti sustabdytas iki paaiškės galutinis sprendimas. Atkreipė dėmesį, kad nuo pat tarnybinio patikrinimo pradžios turėjo nedarbingumo pažymėjimą, tačiau tarnybinis patikrinimas vis tiek buvo pradėtas ir tęsiamas.
Atsiliepimas
Atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą (b. l. 55-57) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad pareiškėja automobilį vairavo neblaivi. Tuo ji parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams ir pažemino policijos įstaigos, kurioje dirba, autoritetą, policijos pareigūno vardą. Nurodė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. sausio 16 d. nurodymo Nr. 5-N-3 „Dėl neblaivių policijos pareigūnų kontrolės ir atsakomybės" 1.1.3 punktą, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. vasario 24 d. nutartį Nr. A7-247/2004 ir konstatavo, kad atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas įtakos neturi. Nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad įpareigoti atsakingą asmenį pradėti tirti tarnybinį nusižengimą gali tik į pareigas priėmęs asmuo. Paaiškino, kad Institucijos Mažeikių rajono policijos komisariato viršininkas tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą pradėjo vadovaudamasis vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 6 punktu. Nurodė, kad tarnybinis patikrinimas nebuvo sustabdytas iki įsiteisės sprendimas administracinio teisės pažeidimo byloje, nes patikrinimo metu pareiškėjos veikoje buvo nustatyta savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir konstatavo, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pareigūno kalte dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams bei ta veika sukeltomis pasekmėmis – policijos autoriteto pažeminimu, neigiamos klaidingos visuomenės nuomonės apie policiją, kaip vidaus reikalų instituciją, ir (ar) jos pareigūnus sudarymu. Teismo nuomone, pareiškėjos, kaip policijos pareigūnės, elgesys, kai buvo nepaisyta svarbių teisės aktų reikalavimų, akivaizdžiai žemina policijos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą išaiškinti teisės pažeidimus, užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi, autoritetą, ne tik prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, bet ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš policijos pareigūnų. Pažymėjo, kad pareiškėja yra statutinis valstybės tarnautojas, jai keliami aukštesni reikalavimai ne tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos vietoje. Įvertinęs pareiškėjos veiksmų pobūdį ir kitas bylos faktines aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad L. G. veiksmai teisingai įvertinti kaip pareigūno vardo pažeminimas (Statuto 2 str. 7 p.).
Nurodė Tvarkos 10 punktą ir pažymėjo, kad vidaus tarnybos pareigūnams padarius teisės pažeidimus, kurie gali būti kvalifikuoti ir kaip tarnybinis nusižengimas, ir kaip nusikalstama veika ar administracinis teisės pažeidimas, tarnybinis patikrinimas dėl jų atliktų veikų nestabdomas, o tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra užbaigiama, jeigu pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartį Nr. AS438-347/2009 ir konstatavo, kad Institucija, nesustabdydama tarnybinio patikrinimo eigos, elgėsi teisėtai ir pagrįstai. Pažymėjo, kad nei administracinio teisės pažeidimo byloje, nei administracinės bylos medžiagoje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų neigusi savo kaltę dėl to, kad vairavo automobilį neblaivi. Priešingai, pareiškėja, teikdama savo paaiškinimą tiriant administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, nurodė, kad vairavo automobilį išgėrusi šampano, pripažino savo kaltę. Pirmosios instancijos teismo nuomone, Institucija neturėjo pagrindo abejoti tarnybinio nusižengimo sudėties buvimu pareiškėjos veiksmuose, taip pat neprivalėjo laukti administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo pabaigos.
Teismas sutiko su Institucijos teiginiais, kad A. J. teisė pavesti pradėti nuobaudų skyrimo procedūrą buvo suteikta Institucijos viršininko 2008 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 86-V-85 „Dėl tarnybinių patikrinimų paskirstymo, apskaitos ir tarnybinių patikrinimų medžiagų saugojimo tvarkos patvirtinimo" 1.1 punktu, o V. A. teisė patvirtinti tarnybinio patikrinimo išvadą ir pasirašyti ginčijamą įsakymą - Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 31 d. įsakymu, nes jam buvo pavesta laikinai eiti Institucijos viršininko pareigas.
III.
Pareiškėja L. G. apeliaciniu skundu (b. l. 91-93) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą patenkinti. Tvirtina, kad nekaltumo prezumpcija nustos galioti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo administracinio teisės pažeidimo byloje paskelbimo dienos, todėl tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai apie ją kalbama kaip apie asmenį, neabejotinai padariusį administracinį teisės pažeidimą. Pažymi, kad teismas konstatavo, jog jos atleidimo pagrindas buvo savarankiškas tarnybinis nusižengimas (pareigūno vardo pažeminimas), tačiau kartu nustatė, jog pareiškėja ginčijo pirmosios instancijos teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl, L. G. nuomone, neturėjo pagrindo teigti, kad ji yra kalta dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.
Atsiliepimas
Atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 98) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Iš pareiškėjos skundžiamo atsakovo 2009 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 86-TE-80 (b. l. 6) bei 2009 m. balandžio 29 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 86-73-IS-6 (b. l. 44-46), kuri pagal susiklosčiusią administracinių bylų nagrinėjimo teisminę praktiką yra skundžiamo įsakymo sudedamoji dalis, matyti, kad pareiškėja yra atleista iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą (pagal Statuto 53 str. 1 d. 7 p.). Nurodyto atleidimo iš vidaus tarnybos neteisėtumą pareiškėja sieja su, jos manymu, netinkamu Tvarkos 10 punkto taikymu. Pagal pareiškėją, atsakovas, vadovaudamasis šiuo Tvarkos punktu, privalėjo sustabdyti tarnybinį patikrinimą iki tol, kol bus išnagrinėta pagal tą patį faktą (tariamą automobilio vairavimą 2009 m. kovo 9 d. esant neblaiviai) jos atžvilgiu pradėta nagrinėti administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje ji kaltinama padariusi ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Atsakovo pozicija yra grindžiama skirtingu negu pareiškėjos Tvarkos 10 punkto aiškinimu ir taikymu. Todėl nagrinėjamai bylai yra aktualus šios teisės normos taikymo aiškinimas.
Tvarkos 10 punkte nurodyta, kad, gavus <...> informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėta <...> bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą). Tais atvejais, kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis šios Tvarkos reikalavimų.
Iš nurodytos teisės normos matyti, kad joje yra nustatyta bendra elgesio taisyklė (pagal kurią šioje normoje aprašytoje situacijoje tarnybinis patikrinimas yra sustabdomas) ir šios taisyklės išimtis (kai tarnybinis patikrinimas nėra sustabdomas bei tęsiamas toliau – kai faktinės aplinkybės leidžia atriboti tarnybinį nusižengimą nuo administracinio teisės pažeidimo). Pasisakydama dėl nurodytos išimties, teisėjų kolegija pažymi, kad ją taikant būtina atlikti drausminio nusižengimo (šiuo atveju pareigūno vardo pažeminimo) ir administracinio teisės pažeidimo sudėčių palyginimą. Tačiau toks palyginimas nėra siejamas su abiems sudėtims nustatyti reikšmingų konkrečių įrodymų vertinimu, nes konkrečių įrodymų įvertinimas yra atskiras, nuo įvertinimo tikslų nepriklausantis objektyvių aplinkybių nustatymo procesas. Tai reiškia, kad, nustatant administracinei ir drausminei atsakomybei taikyti reikšmingas aplinkybes, tie patys įrodymai gali (o paprastai ir turi) būti įvertinami atskirai, neatsižvelgiant į tai, kokiai atsakomybės rūšiai nustatyti tai daroma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. A143-956/2010).
Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, konstatuotina, kad byloje esantis 2009 m. kovo 9 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 14) (jame esanti informacija apie faktą, kad pareiškėja, būdama neblaivi, vairavo automobilį) turi įrodomąją reikšmę tiek administracinio teisės pažeidimo byloje (ATPK 256 str.), tiek vidaus administravimo byloje (šiuo atveju byloje dėl pareigūno vardo pažeminimo fakto nustatymo). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, jog atsakovas neturėjo stabdyti tarnybinio patikrinimo eigos. Taip pat pagrįstai pažymėjo, kad nei administracinio teisės pažeidimo byloje, nei šios administracinės bylos medžiagoje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų neigusi savo kaltę dėl to, kad vairavo automobilį neblaivi.
Pasisakydama dėl ginčo esmės, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja skundžia atleidimą iš užimamų pareigų pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, todėl, sprendžiant šį administracinį ginčą, yra būtina išaiškinti nurodytos materialinės teisės normos taikymo klausimą.
Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Nurodyto punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas“ išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas - tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Esminis elementas, suponuojantis nurodyto (Statuto 53 str. 1 d. 7 p. numatyto) atleidimo iš tarnybos pagrindo taikymą, yra visuomenės požiūris į atitinkamą pareigūno veikimą ar neveikimą tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai paliečia vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu vidaus tarnybos sistema. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiam pagrindui konstatuoti taip pat yra būtina nustatyti pareigūno kaltę dėl atitinkamo veikimo ar neveikimo. Be to, yra būtina taikyti akivaizdumo kriterijų visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu.
Pagal paminėtame 2009 m. kovo 9 d. administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 14) esančią informaciją (tarp jos ir pačios pareiškėjos vairavimo neblaiviai fakto pripažinimą), pareiškėja vairavo automobilį, būdama neblaivi (girtumo laipsnis 1,72 promilių). Kaip pažymėta aukščiau, ši informacija laikytina įrodymu nagrinėjamoje administracinėje byloje. Byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių šios informacijos teisingumą arba sukeliančių pagrįstas abejones dėl jos teisingumo. Todėl teismas neturi (neturėjo) pagrindo nesutikti su atsakovo išvada dėl pareiškėjos vairavimo neblaiviai fakto nustatymo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nurodytas neblaivumas buvo kitų, o ne sąmoningo alkoholio vartojimo priežasčių padarinys. Todėl pareiškėjos kaltė sėdant už transporto priemonės vairo neblaiviai taip pat laikytina nustatyta.
Kaip nurodyta aukščiau, taikant Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, pareiškėjos vairavimas esant neblaiviai vertintinas pagal akivaizdumo kriterijų visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į nurodytus visuomenės požiūrio nustatymo kriterijus, tokiam įvertinimui nėra reikšminga, ar vairavimo neblaiviai faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) viešai, t. y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje. Taip pat nėra reikšminga, ar tai įvyko pareigūnui atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigūnas turėjo (arba ne) jo statusą atitinkančius atributus, t. y. buvo ar nebuvo uniformuotas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. A143-956/2010). Kita vertus, byloje nustatyta, kad minėtas įvykis buvo aprašytas Mažeikių rajono laikraščio „Santarvė“ Nr. 29(9411) rubrikoje „Neblaivi pareigūnė sukėlė avariją“ (b. l. 40). Pabrėžtina, kad pareiškėja yra vidaus reikalų sistemos, kurios viena iš užduočių yra tokio pobūdžio nusižengimų (vairavimo neblaiviam) prevencija, išaiškinimas bei atitinkamų poveikio priemonių taikymas, pareigūnė. Todėl akivaizdu, kad visuomenės požiūriu situacija, kai tokį nusižengimą padaro šios sistemos atstovė (pareigūnė), kelia nepasitikėjimą visa šia sistema ir ją kompromituoja.
Taigi konstatuotina, kad pareiškėjos vairavimo neblaiviai faktas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo prasme atsakovo teisingai įvertintas (kvalifikuotas) kaip pareigūno vardo pažeminimas.
Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos argumentus dėl asmenų, pavedusių atlikti tarnybinį patikrinimą ir pasirašiusių skundžiamą įsakymą, tinkamumo.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Pareiškėjos L. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos L. G. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.