- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-01
- Bylos Nr.
- 1-747-297/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21207-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Nukentėjusysis
- T. T.
- Kaltinamasis
- L. K.
- Advokatai
- Ramunė Kuzmienė
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis UAB „9duomenys neskelbtini)“ autokrautuvo vairuotoju, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis L. K. 2019 m. gegužės 20 d. apie 19.20 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia smurtavo prieš nukentėjusįjį T. T., t. y. vieną kartą sudavė smūgį į nugarą su metaliniu varžtu, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajam T. T. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl juostinės kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame žaste ir nugaros kairėje pusėje bei kliniškai nustatyto kairio alkūninio nervo trauminio pažeidimo.
Kaltinamasis L. K. kaltę pripažino. Duodamas paaiškinimus teisme, jis nurodė, kad 2019 m. gegužės 13 d. dėdės prašymu davė skelbimą internete apie parduodamą „VW Golf“ markės automobilį. Šis automobilis priklausė dėdei, bet visus jo pardavimo klausimus derino kaltinamasis. Su kaltinamuoju telefonu susisiekė vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo – T. T., kuris atvykęs apžiūrėjo automobilį ir sutiko jį pirkti, sumokėjo 450 Eur. Tačiau praėjus pusvalandžiui T. T. telefonu pasakė, kad „užkalė“ nupirkto automobilio variklis ir pareikalavo grąžinti pinigus arba padengti automobilio remonto išlaidas. Galiausiai susitarė su T. T., kad kaltinamasis atiduos jam pinigus 450 Eur ir pasiims automobilį atgal. Jie susitarė susitikti prie garažų (duomenys neskelbtini), kur stovėjo automobilis „VW Golf“. 2019 m. gegužės 20 d. apie 19 val. kaltinamasis su kaimynu R. V. nuvažiavo prie garažų ir laukė T. T.. Kaltinamajam dėdė buvo sakęs, kad jis neatiduotų pinigų, neapžiūrėjęs automobilio „VW Golf“. T. T. atvažiavo ne vienas, su draugais, jie atvažiavo dviem ar trim automobiliais. Kaltinamasis bijojo, kad atvažiavusieji jo nesumuštų, todėl jis dėl viso pikto įsidėjo į kelnių kišenę metalinį varžtą, kurį atsitiktinai rado prie garažų, ir tada nuėjo kalbėtis su T. T.. Jie kalbėjosi dviese, 5–6 m atstumu nuo kitų asmenų. Kaltinamasis pasakė, kad jis atiduos pinigus, kai apžiūrės automobilį, ir paprašė jį užvesti, bet T. T. nesutiko atrakinti automobilį, reiškė pretenzijas dėl sugedusio automobilio, reikalavo grąžinti pinigus ir, priėjęs prie kaltinamojo, sudavė kumščiu į nosį, po ko jam pradėjo bėgti kraujas. Tada kaltinamasis išsitraukė iš kišenės turėtą varžtą ir trenkė juo T. T., pataikė į nugarą, nes šis tuo momentu buvo užsisukęs. T. T. nubėgo link garažų, nuo žemės pasiėmė metalinį vamzdį ir, pribėgęs prie kaltinamojo, sudavė jam tuo vamzdžiu, pataikė į ranką, jam stipriai suskaudo. Kaltinamasis grįžo prie kaimyno automobilio ir paprašė nuvežti jį į ligoninę. Ligoninės priėmimo skyriuje nustatė, kad kaltinamajam lūžo rankos kaulas. Kaltinamasis parašė policijai pareiškimą dėl jam padaryto sveikatos sužalojimo, šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas. Dėl to, kad kaltinamasis sudavė smūgį T. T., jis nuoširdžiai gailisi, nebūtų mušęsis, jei T. T. nebūtų pirmas pradėjęs naudoti fizinį smurtą.
Bylos ikiteisminio tyrimo metu L. K. kaltę taip pat pripažino ir analogiškai aiškino veikos padarymo aplinkybes (1 t., b. l. 123–125).
Kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai teisme nebūtų tiriami, esant Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, byloje surinkti duomenys teisme ištirti atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad 2019 m. gegužės 21 d. T. T. kreipėsi į Alytaus apskrities VPK dėl to, kad 2019 m. gegužės 20 d. apie 19.20 val. (duomenys neskelbtini) prie garažų L. K. sudavė jam metaline lazda į nugarą, jis jautė fizinį skausmą, prašė pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1–3).
Įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje rastas ir paimtas metalinis vamzdis (1 t., b. l. 11–19).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis T. T. parodė, kad 2019 m. gegužės 13 d. apie 22.30 val. jis apžiūrėjo ir už 450 Eur nusipirko automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jam parodė kaltinamasis L. K.. Tačiau tuoj po įsigijimo sugedo automobilio variklis, todėl jis susitarė su automobilio savininku, kaltinamojo giminaičiu, kad po kelių dienų jam bus grąžinti 450 Eur, o L. K. pasiims automobilį. T. T. telefonu pasakė kaltinamajam, kad sugedęs automobilis „VW Golf“ stovi prie garažų (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 20 d. apie 19 val. nukentėjusysis kartu su draugais J. R., M. K., E. K., D. K., J. K. nuvyko prie garažų, ten jau buvo atvažiavęs kaltinamasis, kuris buvo su nepažįstamu vyriškiu. Kaltinamasis ėmė aiškinti, kad automobilis turėjo būti geras, liepė jį užvesti. Nukentėjusysis pasakė, kad negali to padaryti, nes „užkalė“ variklis. Po šio žodinio ginčo kaltinamasis išsitraukė teleskopinę lazdą ir sudavė ja nukentėjusiajam per nugarą, jis pajuto fizinį skausmą. Jis liepė kaltinamajam mesti lazdą, o šiam to nedarant, nukentėjusysis nuo garažo pasiėmė metalinį vamzdį ir juo trenkė kaltinamajam per kairę ranką, po ko lazda iš jo rankos iškrito. Prieš tai jis nesudavė kaltinamajam smūgio į nosį. Po to jie visi išsiskyrė. Vamzdį, kuriuo trenkė kaltinamajam į ranką, nukentėjusysis paliko prie garažo. Dėl šio įvykio tą pačią dieną nukentėjusysis į medikus nesikreipė, tačiau naktį ranką pradėjo skaudėti ir jis kreipėsi į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių, o Alytaus policijoje parašė pareiškimą (1 t., b. l. 21–22).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto 2019 m. gegužės 22 d. išvada Nr. G 457/2019 (06) patvirtina, kad nukentėjusiajam T. T. buvo padarytos juostinės kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame žaste ir nugaros kairėje pusėje bei kliniškai nustatytas kairio alkūninio nervo trauminis pažeidimas, sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, jis kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 55).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. B. parodė, kad 2019 m. gegužės 20 d. apie 19 val. jis buvo savo garaže adresu (duomenys neskelbtini), ir matė kaip apie 19.30 val. prie garažo atvažiavo trys automobiliai, juose buvo jo draugai M. K., E. K., D. K., J. R., J. K. ir T. T.. Taip pat buvo atvažiavęs kitas automobilis „VW Passat“, kuriame buvo du nepažįstami vyrai. Su šiais asmenimis bendravo T. T., jie vaikštinėjo apie „VW Golf“ automobilį ir kažką kalbėjo. Paskui jis išgirdo, kad tarp T. T. ir kito vyriškio vyksta žodinis konfliktas. Jis nematė, kas pirmas pradėjo muštis, jis tik matė momentą, kai vienas iš tų nepažįstamų vyrų, kuris rankoje laikė kažkokį daiktą, galimai metalinį strypą, trenkė juo T. T. vieną kartą į nugarą. Ar šio vyro, kuris sudavė smūgį, buvo kruvinas veidas, jis nepastebėjo. Tada T. T. atbėgo netoli jo garažo ir nuo žemės pasiėmė metalinį vamzdį, jį pasiėmęs atsisuko į tą vyriškį ir perspėjo, kad šis mestų rankose laikytą strypą, nes priešingu atveju sakė išmuš iš rankų. Vyriškis iš rankų strypo neišmetė, todėl T. T. jam trenkė metaliniu vamzdžiu į kairę ranką. Kur vyrai padėjo rankose laikytus strypus – nematė (1 t., b. l. 31–32).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. K. parodė, kad buvo įvykio vietoje su draugais, buvo nuėjęs prie A. B. garažo ir su pastaruoju kalbėjosi. Tuo metu išgirdo, kad tarp T. T. ir nepažįstamo vyro vyksta žodinis konfliktas, ir, atsisukęs pažiūrėti kas vyksta, pamatė, kaip vyras teleskopine lazda trenkė T. T. į nugarą. Ar prieš tai T. T. sudavė smūgį tam vyrui į nosį, jis nežino, nes konflikto pradžios nematė. Taip pat liudytojas nurodė matęs, kaip T. T. pasiėmė metalinį vamzdį ir juo užsimojęs liepė nepažįstamam vyrui mesti teleskopinę lazdą, o kadangi šis lazdos neišmetė, T. T. trenkė vamzdžiu tam vyrui į jo pakeltą ranką. Po to prie T. T. ir nepažįstamo vyro priėjo antrasis vyriškis ir liepė jiems baigti muštis (1 t., b. l. 34–35).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. K. parodė, kad 2019 m. gegužės 20 d. apie 19.30 val. jis kartu su T. T. ir kitais draugais nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini)esančių garažų, kur T. T. buvo palikęs sugedusį automobilį „VW Golf“ ir jis norėjo tą automobilį grąžinti pardavėjui. Prie garažų buvo atvažiavęs ir automobilis „VW Passat“, jame buvo du vyrai, iš kalbos suprato, kad jiems T. T. turi grąžinti automobilį. T. T. kalbėjo su vienu vyru ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu tas vyras išsitraukė metalinę lazdą ir trenkė su ja T. T. į nugarą. T. T. pasitraukė link garažų, nuo žemės pasiėmė metalinį vamzdį, ėjo link vyro, kuris prieš tai jam sudavė smūgį, sakydamas jam „mesk parakaną“, o kai tas nemetė, T. T. trenkė metaliniu vamzdžiu tam vyrui per ranką. Tuo konfliktas ir pasibaigė. Liudytojo teigimu, T. T. pirmas vyrui į veidą nesmūgiavo (1 t., b. l. 37–38).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. R. parodė, kad nukentėjusysis T. T. yra jos draugas, jis 2019 m. gegužės 13 d. nusipirko automobilį „VW Golf“, kuris iš karto po įsigijimo sugedo. 2019 m. gegužės 20 d. apie 19 val. ji su T. T. ir kitais draugais nuvažiavo prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), kur T. T. buvo palikęs sugedusį automobilį. Prie garažų buvo atvažiavę du nepažįstami vyrai. Vienu metu ji atsisukusi pamatė, kaip nepažįstamas vyras trenkė su lazda T. T. į nugarą, iš kur jis paėmė tą lazdą ji nematė. Kas vyko iki šio momento, ji nematė, todėl nežino, kas pirmas pradėjo muštynes. T. T., gavęs smūgį į nugarą, pasiėmė metalinį vamzdį ir liepė nepažįstamam vyrui mesti lazdą iš rankų, kiti vaikinai irgi rėkė „mesk parakaną“, bet tas vyras lazdos nenumetė, tuomet T. T. trenkė metaliniu vamzdžiu tam vyrui per ranką. Po suduoto smūgio prie jų priėjo kitas vyras ir juos ramino (1 t., b. l. 40–41).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. K. parodė, kad 2019 m. gegužės 20 d. apie 19.30 val. jis buvo savo garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), dirbo, šalia jo buvo pažįstamas A. B.. Liudytojas matė, kad prie garažų atvažiavo T. T. su J. R. ir dar keli vyrai. T. T. buvo palikęs prie garažų automobilį „VW Golf“, kuris buvo sugedęs. Šalia to automobilio stovėjo automobilis „VW Passat“, prie kurio buvo du nepažįstami vyrai. Liudytojas patvirtino girdėjęs žodinį konfliktą tarp T. T. ir nepažįstamo vyro, T. T. rėkė ant to vyro, bet ar jis pirmas sudavė smūgį – liudytojas teigė nematęs, jis tik pastebėjo, kaip vyras, su kuriuo konfliktavo T. T., trenkė šiam į nugarą su kažkokia metaline lazda. Ar T. T. kirto atgal, liudytojas nematė, nes į konfliktą nekreipė dėmesio ir toliau dirbo (1 t., b. l. 43–44).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. V. parodė, kad 2019 m. gegužės 20 d. apie 19 val. jis kartu su L. K. atvažiavo automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) esančių garažų. Važiavo L. K. prašymu, nes šis turėjo pasiimti nuo garažų jo dėdei priklausantį automobilį „VW Golf“. L. K. turėjo atiduoti pinigus – 450 Eur asmeniui, kuris pirko tą automobilį. Po 20 minučių atvažiavo trys automobiliai, juose buvo šeši ar septyni vaikinai ir viena mergina, jų nepažįsta. Prie L. K. priėjo vaikinas ir pasakė „atiduok pinigus“. L. K. atsakė „duok pirkimo sutartį ir dokumentus“. Po to L. K. su tuo vaikinu nuėjo apžiūrėti automobilio „VW Golf“. Jiems einant, vaikinas pradėjo keikti L. K. ir be jokios priežasties rankos kumščiu sudavė jam smūgį į nosį, po ko ėmė bėgti kraujas. L. K. nuo žemės pasiėmė kažkokį pagalį ar metalo gelžgalį ir su juo sudavė vieną smūgį vaikinui į nugarą. Po suduoto smūgio vaikinas nubėgo prie garažo ir nuo žemės pasiėmė metalinį vamzdį, tada pribėgo prie L. K. ir kirto jam, L. K., iškėlęs ranką, užsidengė nuo smūgio, todėl metalinis vamzdis pataikė L. K. į ranką. Liudytojas pradėjo juos abu raminti, pasakė, kad atvažiavo išsiaiškinti dėl automobilio, o ne muštis. Kur tuo metu vaikinai padėjo strypus, su kuriais mušėsi, jis nematė. Abu nusiramino, kiti vaikinai į muštynes nesikišo. L. K. paprašė nuvežti jį į Alytaus ligoninės priėmimo skyrių, nes skundėsi, kad jam tinsta ranka (1 t., b. l. 46–47).
Reikalaujamų daiktų apžiūros protokolu fiksuota, kad iš L. K. paimtas metalinis varžtas, kuris aprašytas apžiūros protokole (1 t., b. l. 58–59, 62–64).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo
BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Nagrinėjamoje byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis L. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konfliktavo su nukentėjusiuoju T. T. dėl asmeninio pobūdžio nesutarimo ir konflikto metu tyčia panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą. Kaltinamasis L. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino, kad abipusio konflikto metu jis metaliniu varžtu sudavė nukentėjusiajam smūgį į nugarą. Nukentėjusysis T. T., liudytojai A. B., J. K., D. K., J. R., M. K., R. V. patvirtino matę, kaip kaltinamasis L. K. kirto metaliniu pailgu daiktu T. T. į nugarą. Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam T. T. buvo padarytas sužalojimas – juostinės kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame žaste ir nugaros kairėje pusėje bei kliniškai nustatytas kairio alkūninio nervo trauminis pažeidimas, padarytas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi, byloje įrodyta, kad kaltinamasis tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį T. T., suduodamas smūgį jam į nugarą, dėl ko atsirado padariniai – buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis aiškino, kad jis panaudojo fizinį smurtą kaip atsaką į nukentėjusiojo T. T. smurtinius veiksmus, tačiau šiuo atveju, kai kaltinamasis kirto į nugarą nuo jo užsisukusiam T. T., be to, puolimui panaudojo metalinį įrankį, pripažintina, kad tai buvo konfliktinė muštynių situacija, kai abi pusės buvo puolančiosios ir naudojo fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais, todėl šiuo atveju teisė į būtinąją gintį nekyla. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad kaltinamojo L. K. veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. L. K. buvo kaltinamas, kad jis sudavė nukentėjusiajam smūgį į nugarą su metaline lazda, tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo paaiškinimus, kad jis smūgiavo su metaliniu varžtu, kuris buvo pateiktas ikiteisminio tyrimo institucijai, kaltinimas patikslintinas nurodant, kad kaltinamasis nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, suduodamas nukentėjusiajam į nugarą metaliniu varžtu. Toks kaltinimo patikslinimas nedaro įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir kaltinamojo teisinės padėties iš esmės nekeičia.
Kaltinamasis L. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino žalą, ši aplinkybė pripažįstama lengvinančia atsakomybę. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Dėl BK 38 straipsnio taikymo
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis L. K. susitaikė su nukentėjusiuoju T. T., savo noru atlygino jam padarytą žalą. Tai, kad nukentėjusysis T. T. neturi jokių pretenzijų kaltinamajam, patvirtina 2019 m. rugsėjo 23 d. kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitarimas dėl susitaikymo (2 t., b. l. 9). Kaltinamasis ir jo gynėja prašė taikyti BK 38 straipsnio nuostatas.
BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savo noru atlygino padarytą žalą arba susitarė dėl žalos atlyginimo, 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis L. K. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Šis nusikaltimas pagal pavojingumo laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju, atlygino jam padarytą žalą, taip pat savanoriškai atlygino nuostolius ligonių kasai (1 t., b. l. 133), kas rodo kaltinamojo psichinį santykį su padaryta veika ir jos padariniais, t. y. kad jis pripažino savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi. L. K. teisiamas pirmą kartą, anksčiau jo atžvilgiu nebuvo pradėti ikiteisminiai tyrimai (1 t., b. l. 99). Galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 100). Kaltinamasis dirba, gyvena šeimoje; psichikos–priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 94). Teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, jo kritišką požiūrį į savo veiksmus, elgesį prieš ir po nusikaltimo padarymo, sprendžia, kad L. K. pavojingi veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo atsitiktiniai, nulemti laikino emocijų proveržio, kaltinamajam toks jo elgesys nėra tipinis. Pripažintina, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis L. K. suvokė savo elgesio neatsakingumą ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, yra visos įstatymo numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį L. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiuoju T. T., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis).
Kaltinamajam 2019 m. gegužės 23 d. tyrėjo nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 126–127) panaikintina.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi byloje civilinį ieškinį 50,60 Eur sumai už nukentėjusiajam T. T. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 68–69). 2019 m. birželio 28 d. nurodymas įmokėti grynuosius pinigus (1 t., b. l. 133) patvirtina, kad kaltinamasis L. K. savanoriškai atlygino PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą ir sumokėjo 50,60 Eur, tuo pagrindu procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinis varžtas, kuris yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskuotinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BK 72 straipsnio 1, 2 dalys) ir sunaikintas kaip menkavertis daiktas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Metalinis varžtas saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (1 t., b. l. 60, 61).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 304–307 straipsniais,
nusprendžia:
L. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Nutraukti procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio 50,60 Eur sumai.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinį varžtą, saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, konfiskuoti ir sunaikinti.
1) jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas,
2) jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.