Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-04-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1282-1057/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-04-10
Bylos Nr.
1-1282-1057/2017
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-03464-2014-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kaltinamasis
L. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1282-1057/2017Teisminio proceso Nr. 1-12-1-03464-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.14.1.2; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Rasos Šimonės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, 4 klasių išsilavinimo, nedirbanti, neįgali, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teista 2015-04-09 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d., 6 MGL (228 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 64 (1) str., bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, 2014 m. spalio 10 d., apie 17.00 val., pro neužrakintas duris užėjo į buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridorių ir iš nukentėjusiajai D. K. priklausančios rankinės, buvusios koridoriuje ant kėdės, pasikėsino pagrobti joje buvusį nenustatytos vertės turtą, tačiau savo veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, nes, pastebėta D. K., pasišalino iš įvykio vietos. Šiais savo veiksmais L. J. padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta L. J. savo kaltę pripažino visiškai.

L. J., 2017-03-16 apklausta kaip įtariamoji kaip įtariamoji pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., nurodė, jog turi problemų su psichikos sveikata, ne kartą yra gydyta dėl psichikos sveikatos sutrikimų. Ji ne visada kontroliuoja savo veiksmus, negali juos teisingai vertinti, kartais neprisimena kai kurių aplinkybių. Sutinka, kad pranešime apie įtarimą nurodytomis aplinkybėmis bandė pavogti rankinę. Dėl sveikatos problemų neprisimena visų aplinkybių ir negali paaiškinti, kodėl ji taip pasielgė. Prisimena, kad tąkart ji padavė moteriškei į rankas savo dokumentą - asmens tapatybės kortelę ir pabėgo. Vėliau ji pasidarė naują asmens dokumentą, nes pamiršo, kada ir kokiomis aplinkybėmis prarado dokumentą. Daugiau apie tą įvykį nieko pasakyti negali, nes praėjo nemažai laiko ir dėl sveikatos taip pat negali atgaminti visų minėto įvykio aplinkybių. Dėl šitos priežasties pirmos apklausos metu ji taip pat pasakė, kad neprisimena. Dėl savo padarytos veikos nuoširdžiai gailisi ir ateityje tai daugiau nepasikartos. Ji niekur nedirba, nes turi invalidumą ir gauna invalidumo pašalpą. Gyvena Kaune su vaikais, kurie ja rūpinasi ir padeda. Sutinka, kad tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir jai būtų paskirta bauda. Baudą sumokės, nes gauna invalidumo pašalpą ir sumokėti baudą jai padės vaikai (b.l. 70-71).

L. J., 2015-05-26 apklausta kaip įtariamoji pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2014-10-10 neatsimena ar buvo Vilniuje, nes tai buvo pakankamai seniai. Kada tiksliai pametė jai priklausantį pasą, neatsimena. Atsimena, jog buvo ruduo ir, kad pametusi pasą, palaukė du mėnesius bei kreipėsi dėl naujo paso gavimo. Pasą pametė lankydama tetą Vilniuje, joms būnant Kalvarijų turguje. Nurodytoje Treniotos gatvėje nesilankė, net nežino, kur tokia gatvė yra. Paskutinį kartą Vilniuje lankėsi pas savo tetą A. O., gyvenančią (duomenys neskelbtini), prieš keletą mėnesių. Visada vykdavo autobusu iš Kauno autobusų stoties į Vilniaus autobusų stotį. Tada sėsdavo į autobusą Nr. 1G, kuris važiuodavo tiesiai nuo Vilniaus autobusų stoties iki jos tetos O. A., gyvenančios netoli Kalvarijų turgaus (b.l. 59-60).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios L. J. kaltę, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jos pačios prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Nukentėjusiąja apklausta D. K. parodė, kad 2014 m. spalio 10 d., apie 17.00 val., grįžo namo, (duomenys neskelbtini), ir, neužrakinusi buto durų, nuėjo į kambarį slaugyti savo neįgalios motinos. Maždaug po 7 minučių atėjusi į virtuvę pastebėjo joje nepažįstamą moterį, kuri kraustė jos rankinę, gulinčią ant kėdės prie buto durų. Liepė jai palikti rankinę ir parodyti, ką pavogė. Moteris puolė bučiuoti jai rankas, sakydama, kad nieko nepavogė. Bandant sulaikyti moterį, pastaroji ją nustūmė ir išbėgo į bendrą koridorių. Liepė jai parodyti rankinę ir savo dokumentą. Ji, atsegusi rankinę, rodė, kad nieko nepavogė ir parodė savo asmens tapatybės kortelę, kurią iš jos paėmė į rankas, o tuo tarpu moteris pabėgo. Bandė vytis, bet nepasivijo. Iš jos namų minėta moteris nieko nepavogė. Turtinės žalos nepatyrė. Jos dokumentas liko nukentėjusiosios rankoje. Dokumente nuotrauka yra tos pačios moters. Ji buvo tamsaus gymio, panaši į romų tautybės, apie 165 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, tamsių, trumpų, šiek tiek banguotų plaukų, iki pečių ilgio. Kalbėjo lietuviškai su akcentu. Pamačiusi ją galėtų atpažinti (b.l. 41).

D. K. 2015-04-16 papildomai parodė, kad 2014 m. spalio 10 d., apie 17.00 val., grįžo namo. Atrakinusi duris išgirdo, kad ją šaukia jos neįgali mama, todėl ji tik įėjusi pro duris nusirengė paltą ir padėjo rankinę, ir iš karto nubėgo pas mamą į kambarį. Po kokių 10 min. grįžo į koridorių ir pamatė, kad jos rankinę krausto romų tautybės moteris, kuri ją pamačiusi pradėjo atsiprašinėti ir bandė eiti link durų. Ji moterį sulaikė ir pasakė, kad kvies policiją, tuomet moteris atsegė savo rankinę ir pradėjo rodyti, kad nieko nepavogė, po to ištraukė savo piniginę ir pradėjo rodyti, kad nepaėmė pinigų. Ji moters piniginėje pamatė asmens tapatybės kortelę ir ištraukė. Moteris uždarė piniginę, prispaudė savo rankinuką prie savęs ir pradėjo jai bučiuoti rankas ir atsiprašinėti. Priėjusi prie durų pabėgo, o ta asmens tapatybės kortelė ir liko pas ją. Kaimynas dar bandė vytis, tačiau nepagavo. Kaimynas jos atpažinti negalėtų, nes matė ją iš toli ir tik iš nugaros (b.l. 43-44).

D. K. 2016-11-16 papildomai parodė, kad ji jokių pretenzijų minėtai romų tautybės moteriai, kuri 2014 m. užėjo į jos butą ir pasikėsino pavogti, neturi. Atsimena mažai įvykio detalių; sunkiai prisimintų moterį, kuri buvo jos bute. Jau seniai yra pakeista rankinė, telefonas ir kiti asmeniniai daiktai. Nelaiko savęs nukentėjusiąja, nes nieko neprarado (b.l. 50).

Iš 2015-04-16 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo turinio matyti, kad nukentėjusioji D. K. atpažino įtariamąją L. J. iš akių, veido ir lūpų formos, plaukų (b.l. 45-48).

2014 m. spalio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, kad įėjus į butą, kairėje pusėje ant sienos yra rūbų kabykla, už jos yra langas, prie kurio stovi kėdė, ant kurios yra juodos spalvos rankinė (b.l. 37-40).

Iš 2014 m. spalio 10 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014 m. spalio 10 d., apie 17.28 val., gautas pranešimas, kad į butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo patekusi romų tautybės moteris, kuri bandė pavogti rankinę (b. l. 34).

BK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasikėsinimu padaryti nusikalstamą veiką, be kita ko, yra tyčinis veikimas, kuriuo tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas (baudžiamasis nusižengimas), jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, nes ji pasikėsino pagrobti iš buto D. K. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes, pastebėta D. K., pasišalino iš įvykio vietos. Kaltinamoji L. J. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė.

Kaltinamajai paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, L. J. tam pritarė ir sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 137). Nukentėjusioji D. K. 2017 m. kovo 16 d. pranešimu buvo informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 138).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas nesunkus tyčinis (tiesiogine tyčia) nusikaltimas, veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, turtinė žala nepadaryta (rankinę su visais joje buvusiais daiktais nukentėjusioji atgavo), į kaltinamosios asmenybę – nedirbanti, bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 124-125), teista, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nuo 2000-12-06 gydyta 24 kartus; paskutinį kartą gydyta I (ūmus) moterų skyriuje nuo 2012-01-13 iki 2012-02-09, diagnozė: šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas (b.l. 92, 97), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b.l. 91, 95); Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruota (b.l. 89), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (b.l. 93, 96).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2015-09-29 specialisto išvadoje Nr. 89TPK-319/2015 nurodyta, kad kadangi L. J. praeityje diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas, kas gali turėti įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, jai tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 106). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2016-04-19 – 2016-06-16 Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-85/2016 nurodyta, kad L. J. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nustatytas lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus bei šizoafektinio sutrikimo, mišraus tipo remisija. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu L. J. nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Šiuo metu L. J. nustatytas lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus bei šizoafektinio sutrikimo, mišraus tipo, remisija, ji gali suprasti savo veiksmų esmę, aplinkybes, gali dalyvauti tyrimo veiksmuose, duoti parodymus, stoti prieš teismą. L. J. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (b.l. 117-123).

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi; jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nors kaltinamoji nedirba, tačiau pati nurodė, jog gauna neįgalumo pašalpą, ją remia vaikai (b.l.71).

Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomos rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra proporcinga padarytai veikai, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.

Kaltinamoji L. J. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajai L. J. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Ikiteisminio tyrimo metu L. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 73-74), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

L. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 6 MGL (225,96 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. J. skirti galutinę bausmę – 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudą.

L. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajai L. J., kad:

1. Bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801.

2. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Evelina Petraitienė