- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-23
- Bylos Nr.
- A-4622-968/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00055-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Rytis Krasauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- D. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Šiaulių TI), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 15 d. buvo kalinamas Šiaulių TI, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, gyveno po keturis–šešis asmenis, Šiaulių TI neužtikrino minimalios 3,6 kv. m gyvenamojo ploto normos. Dalį kameros ploto užėmė baldai ir sanitariniai įrenginiai. Dėl didelio suimtųjų kiekio teko valgyti atšalusį maistą, trūko erdvės, kameroje buvo tik dvi kėdės. Nebuvo užtikrinamos socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimas, nebuvo pakankamai renginių. Nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, kad išsikvieti budintį pareigūną, tekdavo ilgai belsti. Pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per parą, kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami, stogo konstrukcijose, sienose, kanalizacijoje buvo asbesto, kuris nuolat kenkė pareiškėjo sveikatai.
2.2. Kameros neatitiko higienos reikalavimų: nebuvo įrengta ventiliacija, patalpos vėdinamos tik per langus, jose drėgna ir tamsu, kamerose nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, žiemą buvo per šalta, o vasarą – per karšta. Nebuvo užtikrinamas švaraus oro kiekis, oro judėjimo greitis per mažas, langai uždengti grotomis iš vidaus ir išorės, todėl trūko natūralios šviesos, o dirbtinis apšvietimas buvo per stiprus. Kameros neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, dažai atsilupę, dėl ko pareiškėjui nuolat pasireikšdavo galvos ir gerklės skausmai, sukildavo temperatūra. Kameroje parazitai, deratizacija, dezinsekcija nevykdomi, ar vykdomi tik po daugkartinių prašymų.
2.3. Apatinių ir viršutinių rūbų nemokomai neplaudavo, o jei, neturint pinigų, galėdavai skalbtis nemokamai, kildavo biurokratinės kliūtys. Pareiškėjui trūko tualetinio popieriaus, per mėnesį buvo skiriamas vienas rulonėlis. Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nėra atskiros oro šalinimo sistemos iš sanitarinio mazgo, tad kameroje būdavo nemalonus kvapas. Kameroje nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės). Dušu buvo galima naudotis tik kartą per savaitę, jei nebūdavo karšto vandens, tai į dušą ir nenuvesdavo, papildomos galimybės nusiprausti duše nebuvo. Pareiškėjui nepakako dalinamo maisto, jis buvo nekaloringas, į kameras patiekiamas atšalęs, nehigieniškai dalinamas.
2.4. Dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių gyvenimo sąlygų pareiškėjas pasidarė konfliktiškas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo kaip žmogaus orumas, reputacija, buvo dideli dvasiniai sukrėtimai, jis patyrė emocinius, dvasinius išgyvenimus, fizinius skausmus, nukentėjo jo orumas, reputacija, patyrė emocinius, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą.
Atsiliepimas
2.5. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atsiliepimą papildomai pažymėjo, kad nebuvo supažindintas su suimtųjų teises ir pareigas nustatančiais teisės aktais, paskirtos nuobaudos neteisėtos.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad:
3.1. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3 punktas nustato, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 10, Nr. 11, Nr. 17, Nr. 35, Nr. 39, Nr. 44, Nr. 52, Nr. 59, Nr. 60, Nr. 100 ir Nr. 106 kuriose jam teko nuo 3,69 kv. m iki 22,9 kv. m., t. y. nebuvo mažesnis nei 3,6 kv. m. Pagal Įsakymo Nr. V-124 reikalavimus neprivaloma atsižvelgti į baldų ir sanitarinio mazgo užimamą plotą. Pasivaikščiojimo laiku, medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu ir pan. asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Nepermatoma užuolaida yra nemedžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl visiškai užtikrina asmenų privatumą. Pareiškėjo nusiskundimai dėl kvapo yra subjektyvaus pobūdžio.
3.2. Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių.
3.3. Ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimai, taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ taikoma tik tiek, kiek tai nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Kameros vėdinamos natūraliu būdu, kas atitinka minėtos higienos normos 17 punkto reikalavimus, natūralaus apšvietimo koeficientas šiame teisės akte nenustatytas. Pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kamerose atlikti atitikimo higienos normoms patikrinimai ir jų metu pažeidimų dėl oro drėgmės, apšvietimo, oro temperatūros, pelėsio nustatyta nebuvo.
3.4. Vidinio ryšio įrengimo būtinumas numatytas tik naujai statomiems ir rekonstruojamiems pastatams, be to pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jam reikėjo išsikvieti pagalbą. Suimtųjų pasivaikščiojimai vykdomi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo nustatyta tvarka, kiemeliai švarūs, asbesto konstrukcijose nėra. Kultūros, sporto ir kituose renginiuose, skirtuose suimtųjų užimtumui, suimtieji dalyvauja savo noru, pateikę prašymą socialinės reabilitacijos skyriaus atsakingam asmeniui.
3.5. Šiaulių TI išduodama patalynė ir minkštasis inventorius atitinka higienos reikalavimus, tai patvirtina atliktų patikrinimų rezultatai. Apatiniai rūbai skalbiami nemokomai, viršutiniai – turint asmeninėje sąskaitoje lėšų, tokių neturint, kartą per tris mėnesius suteikiama teisė išsiskalbti viršutinius drabužius nemokomai. Šiaulių TI asmenys į dušą vedami ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, tai atitinka teisės aktų reikalavimus, pareiškėjo argumentai dėl karšto vandens nebuvimo nepagrįsti. Maitinimas atitinka fiziologines normas, suimtieji maitinami pagal įstaigos vadovo nustatytą tvarką, patikrinimų metu esminių pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas dėl maitinimo Šiaulių TI nebuvo pateikęs jokių skundų. Švarą kamerose turi palaikyti patys suimtieji, kamerų pagrindinis valymas atliekamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį, esant reikalui, organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo šalinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija).
3.6. Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių TI administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikia jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 130 Eur neturtinei žalai atlyginti.
5. Teismas pažymėjo, kad pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo per mažas pareiškėjui tenkantis plotas ir netinkamos sąlygos apgyvendinimo kamerose. Vertindamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą kameroje, teismas vadovavosi Įsakymu Nr. V-124 ir nurodė, kad Šiaulių TI laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Įvertinęs Šiaulių TI pateiktus duomenis apie kameras, jų plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių konkrečiais laikotarpiais, teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 12 d. buvo laikomas kamerose Nr. 10, Nr. 11, Nr. 17, Nr. 35, Nr. 39, Nr. 44, Nr. 52, Nr. 59, Nr. 60, Nr. 100 ir Nr. 106, iš viso – 260 dienų, po 2–6 asmenis kameroje, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,69 kv. m iki 22,93 kv. m kameros ploto. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjas visu aptariamu laikotarpiu, iš viso 260 dienų, buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis į teisės aktais nustatytą kameros ploto normą.
6. Dėl pareiškėjo argumentų, kad skaičiuojant asmeniui turintį tekti plotą kameroje, turi būti išskaičiuojamas užimamas baldų ir sanitarinio mazgo plotas, pažymėjo, kad į baldų ir įrenginių užimamą plotą atsižvelgiama, kai konstatuojamas gyvenamojo ploto pažeidimas.
7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms paneigtas iš dalies. Teismas nustatė, jog kameroje Nr. 35 (ten pareiškėjas buvo 14 dienų), Nr. 100 (ten pareiškėjas buvo 13 dienų), Nr. 17 (ten pareiškėjas buvo 15 dienų), Nr. 106 (ten pareiškėjas buvo 1 dieną), Nr. 52 (ten pareiškėjas buvo 5 dienas), Nr. 60 (ten pareiškėjas buvo 12 dienų), Nr. 10 (ten pareiškėjas buvo 3 dienas) oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinis apšvietimas atitiko reikalavimus, pelėsio nebuvo, kamerose Nr. 11 (ten pareiškėjas buvo 61 dieną), Nr. 44 (ten pareiškėjas buvo 132 dienas) oro temperatūra atitiko reikalavimus. Byloje nebuvo pateikta duomenų dėl higienos sąlygų užtikrinimo kitose pareiškėjo buvimo kamerose, tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog pats pareiškėjas nebuvo pateikęs skundų dėl netinkamų sąlygų gyvenamojoje kameroje. Kadangi pareiškėjo teiginiai dėl netinkamų sąlygų visiškai paneigti nebuvo, todėl abejones teismas vertino pareiškėjo naudai. Pareiškėjo argumentus, kad dėl higienos reikalavimų neatitinkančių sąlygų pablogėjo sveikatos būklė teismas atmetė kaip nepagrįstus, paneigtus pareiškėjo sveikatos istorijos duomenimis.
8. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, teismas pažymėjo, kad Šiaulių TI pateiktoje lentelėje apie sanitarinių mazgų kamerose įrengimą, užfiksuota, kad žemiausia sanitarinio mazgo sienelė buvo 1,70 m aukščio, todėl privatumo pažeidimo dėl sienelės aukščio teismas nenustatė, tačiau, darė išvadą, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl blogo kvapo pagrįsti, nes tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas atmetė argumentus dėl netinkamo pasivaikščiojimo laiko, šis laikas (pasivaikščiojimui skirtas laikas) yra nustatytas Šiaulių TI direktoriaus įsakymu, tad teisės aktų reikalavimų buvo laikomasi. Į vieną kiemelį vedami vienos kameros gyventojai, tad kiemelyje daugiau 6 asmenų nebuvo. Iš bylos medžiagos teismas sprendė, kad kiemeliai švarūs, teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio, todėl pareiškėjo argumentus šiuo klausimu, taip pat dėl asbesto buvimo atmetė kaip nepagrįstus. Kadangi byloje nenustatė, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nustatyta Šiaulių TI rūbų skalbimo tvarka, ar kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją dėl numatytų tvarkų pakeitimo, teismas ir šiuos pareiškėjo nusiskundimus vertino kaip nepagrįstus.
10. Teismas byloje nenustatė, kad Šiaulių TI netinkamai atliekamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo šalinimas. Teismas atmetė pareiškėjo argumentas dėl netinkamo maitinimo, nes byloje nebuvo jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo pateiktas raciono energetinės vertės vertinimas yra teisingas. Pareiškėjas skundų dėl maisto trūkumo nei atsakovui, nei gydymo įstaigoms neteikė, o maisto kokybės patikrinimų metu pažeidimų nenustatyta. Tačiau, kaip nurodė teismas, buvo nustatyta, jog kartais maistas buvo patiekiamas ne karštas, o tik šiltas. Vadovaudamasis pareiškėjo sveikatos istorija, teismas sprendė, kad patekus į Šiaulių TI pareiškėjo svoris iš esmės nekito. Be to, nors pareiškėjas nurodė, jog ne visada buvo nuvestas į dušą, tačiau to niekaip nekonkretizavo, prašymų ar skundų dėl tokio negalėjimo pasinaudoti dušu pareiškėjas neteikė, tad šį argumentą teismas taip pat atmetė (šio argumento teismo posėdžio metu pareiškėjas nebepalaikė). Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtino, kad ginčo laikotarpiu buvo organizuojamas suimtųjų užimtumas, tad argumentas dėl socialinių reabilitacinių programų įgyvendinimo nebuvimo atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas nurodė, kad pareiškėjo buvimo Šiaulių TI laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nauja redakcija, kurioje numatyta, jog nemokamas higienos reikmenų paketas išduodamas pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, o vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant minėto aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms, t. y. esant jų rašytiniam prašymui. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas raštu kreipėsi į įstaigos administraciją šiuo klausimu ir jo prašymai nebuvo tinkamai išspręsti, todėl pareiškėjo argumentus dėl higienos reikmenų trūkumo atmetė.
12. Vertindamas baldų buvimą kameroje, teismas pažymėjo, jog atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad kamerose nėra veidrodžio, lentynėlių higienos priemonėms pasidėti, tačiau nurodė, jog šie nurodyti pažeidimai yra visiškai nedetalizuoti, taip pat niekaip nėra paaiškinta, kuo jie sietini su padaryta neturine žala, tad šį argumentą atmetė.
13. Teismas sprendė, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl aliarminio iškvietimo mygtuko neįrengimo kamerose, nors pagal Eksploatavimo taisyklių 14.4 punktą tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Teismas konstatavo, kad Šiaulių TI kameros šio reikalavimo neatitiko. Tačiau vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, teismo vertinimu, nereiškė, jog pareiškėjui kilo neturtinė žala. Pareiškėjo teiginiai dėl sunkumo išsikviesti pareigūnus, kaip nurodė teismas, buvo deklaratyvūs, į Šiaulių TI administraciją dėl minėtų nepatogumų pareiškėjas nesikreipė, aplinkybių, jog jo saugumui ar sveikatai buvo kilusi grėsmė, byloje nenustatyta, todėl pareiškėjo argumentus dėl iškvietimo mygtuko įrengimo teismas atmetė.
Atsiliepimas
14. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas savo atsikirtime į Šiaulių TI atsiliepimą nurodė, jog nebuvo tinkamai supažindinamas su įstatymais, tvarkos taisyklėmis, kitais teisės aktais, netinkamai buvo vykdomas drausminis procesas. Kadangi šioje byloje nebuvo nagrinėjami jokie atsakovo padaryti pažeidimai, susieti su nesupažindinimu su teisės aktais, nei nagrinėjamos pareiškėjui galbūt paskirtos nuobaudos, teismas sprendė, kad šie argumentai nesusiję su nagrinėjamu ginču ir juos atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti, teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis, jog Šiaulių TI administracija pareiškėją išskyrė jį iš kitų asmenų ir blogino jo suėmimo sąlygas. Teismas nurodė, kad nėra nustatyta, jog pareiškėjas būtų visą laiką laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga visiškai ir nepaneigta. Įvertinęs tai, kad Šiaulių TI pareiškėjui buvo sudarytos netinkamos kalinimo sąlygos (prastos higienos sąlygos, blogas kvapas kameroje, nekarštas maistas ir kt.) ir atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, pareiškėjui priteisė 130 Eur neturinę žalą.
III.
16. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas imitavo teismo procesą, nevertino pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjo argumentų, pasisakymų teismo metu, neįvertino visų aplinkybių, nepašalino tarp liudininkų parodymų kilusių prieštaravimų, perrašė atsakovo atsiliepime nurodytą klaidinančią informaciją. Teismas netinkamai vertino aplinkybes, dėl kurių skundą tenkinto iš dalies, nes priešingai negu byloje esantys įrodymai, nekonstatavo, kad atsakovas neveikė pagal teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje ieškinio senaties terminas negali būti taikomas, pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo pažeidimo laikotarpį. Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas nurodė, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 4 kv. m kameros ploto, prašė nesivadovauti Lietuvos Respublikos teisės aktais, nes jie prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikai. Tačiau teismas taikė 3,6 kv. m asmeniui tenkančią ploto normą (įskaitant baldus), neturtinės žalos dydį apskaičiavo nesivadovaudamas EŽTT praktika panašiose bylose, pareiškėjas skunde pagrindė nežmoniškas kalinimo sąlygas, o atsakovas šiems argumentams paneigti nepateikė įrodymų.
Atsiliepimas
17. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėjo apeliacinis skundas visiškai neindividualizuotas, jame nurodomi argumentai dėl senaties taikymo, tačiau 3 metų senaties terminas pareiškėjo reikalavimams nebuvo taikomas. Pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis nacionalinės teisės aktais, jie neprieštarauja pareiškėjo nurodytiems tarptautiniams susitarimams, rekomendacinio pobūdžio taisyklėms. Teismas nagrinėdamas bylą įrodinėjimo taisyklių nepažeidė, o priteista neturtinė žala atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų suėmimo sąlygų Šiaulių TI nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 12 d.
19. Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas, Šiaulių TI atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas ne visomis dienomis buvo laikomas higienos reikalavimus atitinkančiose kamerose, nevisiškas sanitarinio mazgo užtvėrimas lėmė, kad gyvenamojoje kameroje galėjo būti jaučiamas blogas kvapas, Šiaulių TI buvo tiekiamas nepakankamai karštas maistas. Teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė 130 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus – neteisingai apskaičiavo pažeidimo laikotarpį, pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, pareiškėjui turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas, atitinkantis EŽTT priteisiamas sumas.
20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punktu, teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti, jeigu nustatomos šio įstatymo 103 straipsnyje nurodytos aplinkybės (ABTĮ 144 str. 1 d. 5 p.). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) nuosekliai laikosi pozicijos, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (žr., pvz., 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-424-624/2017, 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016). LVAT administracinės bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad pareiškėjo tapatus skundas jau buvo išnagrinėtas kitoje administracinėje byloje, kurioje priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs, tokią bylą nutraukia (žr., pvz., LVAT 2016 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1430-520/2016, 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1014/2014 ir kt.).
21. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas vertino pareiškėjo laikymo Šiaulių TI sąlygas nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 12 d. Pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą kildino dėl to, kad Šiaulių TI jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma kameroje, galimybė privačiai pasinaudoti higieniškais sanitariniais įrenginiais, nebuvo užimtumo programų, kamerose nebuvo iškvietimo signalizacijos, kamerų įrengimas, klimatas, apšvietimas ir būklė, minkštasis inventorius neatitiko higienos reikalavimų. Pareiškėjas skundėsi, kad jam nepakako vieną valandą per dieną pasivaikščioti gryname ore, vieną kartą per savaitę nusiprausti po dušu, nebuvo nemokamai skalbiami drabužiai, pasivaikščiojimo kiemeliai nešvarūs ir netvarkingi, Šiaulių TI aplinkoje buvo asbesto, pareiškėjo netenkino tiekiamas maistas, negaudavo pakankamai higienos reikmenų.
22. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose 2018 m. sausio 5 d. išnagrinėta administracinė byla Nr. I-643-257/2018 pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, dėl neturtinės žalos atlyginimo, iš teismo sprendimo minėtoje byloje matyti, kad buvo vertinamos pareiškėjo laikymo Šiaulių TI sąlygos nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d., išnagrinėtoje byloje pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindė tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir nagrinėjamoje byloje. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. sausio 5 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-643-257/2018, kuriuo pareiškėjo skundą tenkino iš dalies (priteisė 300 Eur neturtinės žalos), šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. vasario 6 d.
23. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad jau yra įsiteisėjęs Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 5 d. sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dėl jo netenkinančių laikymo sąlygų Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d. dalies neturėjo nagrinėti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 3 d. sprendimo dalis naikintina ir byla šioje dalyje nutrauktina (ABTĮ 103 str. 2 p., 144 str. 1 d. 5 p.).
24. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja.
26. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl senaties termino taikymo, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo atstovas Šiaulių TI neprašė pirmosios instancijos teismo pareiškėjo reikalavimams taikyti 3 metų senaties terminą ir šiuo klausimu argumentų pirmosios instancijos teismo sprendime nėra. Taip pat su nagrinėjama byla nesusiję pareiškėjo teiginiai dėl pasisakymų teismo metu ir liudytojų parodymų, nes byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, jokių asmenų liudytojais teismas neapklausė.
27. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pareiškėjui turėjo tekti ne mažiau kaip 4 kv. m kameros ploto (neužstatyto baldais), teisėjų kolegija pažymi, EŽTT savo praktikoje (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją) paaiškino ir apibendrino pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, t. y. kad pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma galutinai ir visiems laikams nustatyti konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau turi būti laikomasi svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio tikėtiną pažeidimą. EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau į skirto ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais. Kadangi Konvencija, priešingai nei tvirtina pareiškėjas, jokių konkrečių kalinamiems asmenims gyvenamojo ploto normų nenustato, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo laikotarpiu pareiškėjui tekusio gyvenamosios patalpos ploto, pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Įsakyme Nr. V-124 įtvirtinta minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamųjų patalpų ploto norma (3,6 kv. m). Pažeidimo vertinimas pagal nacionalinę teisę ir atitinkamai ploto apskaičiavimo metodologija yra atliekama pagal nacionalinės teisės normas tiek, kiek jos neprieštarauja iš Konvencijos nuostatų aiškinimo kylančiam 3 kv. m ploto standartui.
28. Atmetami kaip abstraktūs ir nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad teismas paviršutiniškai išnagrinėjo bylą ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, susijusius su pareiškėjo kalinimo sąlygomis, detaliai išnagrinėtos pareiškėjo pretenzijos dėl kalinimo sąlygų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų ir nenurodo įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo atliktą pareiškėjo kalinimo (suėmimo) sąlygų vertinimą.
29. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
30. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą; LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
31. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas gyveno kameros, kurios ne visada atitiko higienos reikalavimus, jam buvo tiekiamas nepakankamai karštas maistas, ir sprendė, kad dėl patirtų neigiamų išgyvenimų jam pakankamas 130 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas tvirtina, kad jam turi būti priteista 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.
32. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jam turėjo būti priteista žymiai didesnė neturtinė žala, ir sprendžiant dėl jos dydžio teismas turėjo vadovautis EŽTT praktika, teisėjų kolegija pažymi, kad EŽTT neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai. Dėl priteistinos žalos dydžio remiantis subsidiarumo doktrina pirmiausia sprendžia nacionalinis teismas, taikydamas šioje valstybėje įtvirtintą teisinį reguliavimą bei teismų praktikoje nustatytus kriterijus, įvertinęs konkrečiu atveju patirtą žalą. Taigi pagal subsidiarumo doktriną pirminė atsakomybė už Konvencijos nuostatų efektyvų įgyvendinimą ir taikymą tenka nacionalinėms institucijoms, o pareiškimų į EŽTT sistema yra tik subsidiari nacionalinėms žmogaus teisių apsaugos sistemoms ir pirmiausiai yra vadovaujamasi vidaus teise (žr., pvz., EŽTT 2006 m. kovo 29 d. sprendimą byloje Cocchiarella prieš Italiją; 1998 m. vasario 19 d. sprendimą byloje Edificaciones March Gallego S.A. prieš Ispaniją ir kt.).
33. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas prašomos priteisti neturtinės žalos sumą grindžia kitam asmeniui EŽTT priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad kiekvieno asmens patiriama žala dėl netinkamų kalinimo sąlygų yra individualaus vertinimo dalykas, o pareiškėjo skunde nurodytas neturtinės žalos dydis teismo nesaisto. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio pagrindo atsižvelgti į kitam asmeniui priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį.
34. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į suėmimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus ir sukeltas pasekmes, į ginamų vertybių pobūdį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 130 Eur suma laikytina adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.
35. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria išnagrinėtas pareiškėjo skundo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą dėl jo laikymo Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 12 d. yra teisėta ir pagrįsta, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria išnagrinėtas pareiškėjo skundo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą dėl pareiškėjo laikymo Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d. panaikinama ir ši bylos dalis nutraukiama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. T. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį, kuria išnagrinėtas pareiškėjo D. T. skundo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl netinkamų suėmimo vykdymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d., panaikinti ir šią bylos dalį nutraukti.
Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.