Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. ir jo gynėjo advokato Dariaus Stalionio bei Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinius skundus dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

A. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu dvejiems metams, pagal BK 184 straipsnio 1 dalį 35 MGL (4550 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmės visiškai sudėtos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas dvejiems metams ir 35 MGL (4550 Lt) dydžio bauda;

V. S. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (veikiant bendrininkų grupe su A. K.) teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu dvejiems metams, pagal BK 228straipsnio 2 dalį teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, bausmės iš dalies ir visiškai sudėtos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams ir 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

AB (duomenys neskelbtini) priteista: iš nuteistųjų A. K. ir V. S. solidariai 909,01 Lt, iš nuteistojo V. S. 3070,24 Lt.

Skundžiamas ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendis, kuriuo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalis panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis:

V. S. ir A. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo veikiant bendrininkų grupe) išteisinti, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

V. S. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo nuteistiesiems V. S. ir K. panaikinta.

Nuosprendžio dalis priteisti AB (duomenys neskelbtini) solidariai iš A. K. ir V. S. 909,01 Lt ir iš V. S. 3070,94 Lt panaikinta ir civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu taip pat nuteistas G. Kulys. Ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka nebuvo skundžiama ir neskundžiama kasacine tvarka.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, palaikiusios prokuroro kasacinį skundą bei prašiusios nuteistojo V. S. ir jo gynėjo kasacinį skundą atmesti, nuteistojo V. S. ir jo gynėjo, prašiusių jų kasacinį skundą patenkinti, o prokuroro skundą atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Pagal BK 228 straipsnio 2 dalį A. K. ir V. S. buvo nuteisti už tai, kad, būdami valstybės tarnautojams prilygintais asmenimis – A. K. AB (duomenys neskelbtini) direktorius, V. S. – AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas gamybai, veikdami bendrininkų grupe, siekdami asmeninės turtinės naudos A. K., nuo 2006 m. rugsėjo iki 2007 m. lapkričio 30 d. Rokiškyje, tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, būtent : 2006 metų rugsėjį, tyrimo nenustatytą dieną, žinodami, kad už atliktus darbus AB (duomenys neskelbtini) nebus apmokėta, siekdami asmeninės turtinės naudos A. K. savo lėšomis nesamdyti darbininkų darbams prie statomo namo, esančio Rokiškio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, tyčia pasinaudojo savo pareigų viršenybe, V. S. nurodė jam pavaldiems AB (duomenys neskelbtini) darbininkams A. S., I. A., G. T. vykti prie A. K. statomo namo atlikti statybos darbų, o šiems bendrovės darbuotojams prie minėtojo namo dirbus dvi dienas (klojo trinkeles), AB (duomenys neskelbtini) už jų atliktus darbus nebuvo sumokėta 566,20 Lt (202,17 Lt I. A. darbo kaštai, 161,85 Lt A. S. darbo kaštai, 202,18 Lt G. T. darbo kaštai); 2007 metais, laikotarpiu nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d., tyrimo nenustatytą dieną, tęsdami savo nusikalstamą veiką, žinodami, kad už atliktus darbus AB (duomenys neskelbtini) nebus apmokėta, siekdami asmeninės turtinės naudos A. K., savo lėšomis nesamdyti darbininkų darbams prie statomo namo, esančio adresu Rokiškio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, tyčia pasinaudojo savo pareigų viršenybe, V. S. nurodžius jam pavaldžiam AB (duomenys neskelbtini) darbuotojui E. M. vykti prie A. K. statomo namo atlikti darbų, o šiam bendrovės darbuotojui prie minėtojo namo dirbus vieną dieną (tvarkė durų apvadus), AB (duomenys neskelbtini) už jo atliktus darbus nebuvo sumokėta 219,72 Lt (E. M. darbo kaštai); 2007 metais, laikotarpiu nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d., tyrimo nenustatytą dieną, tęsdami savo nusikalstamą veiką, žinodami, kad už atliktus darbus AB (duomenys neskelbtini) nebus apmokėta, siekdami asmeninės turtinės naudos A. K., savo lėšomis nesamdyti darbininkų darbams prie statomo namo, esančio Rokiškio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, tyčia pasinaudojo savo pareigų viršenybe, V. S. nurodė jam pavaldžiam AB (duomenys neskelbtini) darbuotojui V. D. vykti prie A. K. statomo namo atlikti darbų, o šiam bendrovės darbuotojui prie minėto namo dirbus vieną dieną (su tyrimo metu nenustatytu asmeniu kartu krovė šiukšles į traktoriaus priekabą) AB (duomenys neskelbtini) už jo atliktus darbus nebuvo sumokėta 123,09 Lt (V. D. darbo kaštai); tokiais savo veiksmais A. K. ir V. S. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130) 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktus, kuriuose nustatytos valstybės tarnautojų prievolės laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, ir šiais pažeidimais siekdami asmeninės naudos, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino AB (duomenys neskelbtini), kurios akcininkė yra Rokiškio rajono savivaldybė, autoritetą jiems pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, A. K. pažeidė AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybinius nuostatus, patvirtintus 2004 m. birželio 15 d. valdybos posėdyje protokolu Nr.1, nes, turėdamas teisę tvarkyti bendrovės finansus, duoti privalomus nurodymus gamybinės veiklos klausimais, kontroliuoti bendrovės padalinių ar pavienių darbuotojų veiklą ir priimti reikiamus sprendimus savarankiškai, to neatliko; V. S. pažeidė 2006 m. vasario 28 d. AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo gamybai pareigybinius nuostatus, nes, turėdamas teisę duoti nurodymus pavaldiniams, privalėdamas saugoti įmonės turtą ir jį efektyviai panaudoti, ekonomiškai naudoti lėšas, kontroliuoti išlaidas ir pelną, to neatliko, dėl šių A. K. ir V. S. bendrų veiksmų buvo padaryta didelė žala valstybės interesams bei AB (duomenys neskelbtini) 909,01 Lt žala.

Pagal BK 228 straipsnio 2 dalį V. S. buvo nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas gamybai, siekdamas asmeninės turtinės naudos sau, laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. lapkričio 30 d. Rokiškyje, tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, būtent: 2006 metų rugsėjo mėn., tyrimo nenustatytą dieną, žinodamas, kad už atliktus darbus AB (duomenys neskelbtini) nebus apmokėta, siekdamas asmeninės turtinės naudos sau, tyčia pasinaudojo savo pareigų viršenybe ir nurodė jam pavaldžiam AB (duomenys neskelbtini) darbuotojui I. A. vykti atlikti darbų prie jo paties namo, esančio Rokiškyje, (duomenys neskelbtini), o šiam bendrovės darbuotojui prie minėto namo dirbus vieną dieną (klojo trinkeles) AB (duomenys neskelbtini) už jo atliktus darbus nebuvo sumokėta 101,08 Lt (I. A. darbo kaštai); 2007 metais nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d., tyrimo nenustatytą dieną, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, žinodamas, kad už atliktus darbus AB (duomenys neskelbtini) nebus apmokėta, siekdamas asmeninės turtinės naudos sau, tyčia pasinaudojo savo pareigų viršenybe ir nurodė jam pavaldiems AB (duomenys neskelbtini) darbuotojams E. M., G. T., A. S. vykti atlikti darbų prie jo paties namo, esančio Rokiškyje, (duomenys neskelbtini), o šiems bendrovės darbuotojams prie minėto namo dirbus vieną dieną (darė pirties pamatus) AB (duomenys neskelbtini)už jų atliktus darbus nebuvo sumokėta 483,55 Lt (264,51 Lt E. M. darbo kaštai, 219,04 Lt A. S. darbo kaštai), 2007 metais nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d., tyrimo nenustatytą dieną, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, žinodamas, kad už atliktus darbus AB (duomenys neskelbtini) nebus apmokėta, siekdamas asmeninės turtinės naudos sau, tyčia pasinaudojo savo pareigų viršenybe ir nurodė jam pavaldiems AB (duomenys neskelbtini) darbuotojams V. D., A. M., R. S. vykti atlikti darbų prie jo paties namo, esančio Rokiškyje, (duomenys neskelbtini), o šiems bendrovės darbuotojams prie minėto namo dirbus vieną dieną nuo 15.30 iki 17 val. (į maišus sėmė nuo V. S. namo stogo spalius ir juos leido su maišais žemyn, krovė į priekabą) AB (duomenys neskelbtini) už jo atliktus darbus nebuvo sumokėta 99,16 Lt. (30,80 Lt V. D. darbo kaštai, 34,18 Lt A. M. darbo kaštai, 34,18 R. S. darbo kaštai); 2007 metų rugpjūčio mėnesį, tyrimo nenustatytą dieną, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, žinodamas, kad už atliktus darbus AB (duomenys neskelbtini) nebus apmokėta, siekdamas asmeninės turtinės naudos sau, tyčia pasinaudojo savo pareigų viršenybe ir nurodė jam pavaldiems AB (duomenys neskelbtini) darbuotojams E. M., G. T., A. S. vykti atlikti darbų prie jo paties namo, esančio Rokiškyje, (duomenys neskelbtini), o šiems bendrovės darbuotojams prie minėto namo ne mažiau kaip tris dienas (ardė namo grindis ir klojo perdengimą virš rūsio, mūrijo kaminą) AB (duomenys neskelbtini) už jų atliktus darbus nebuvo sumokėta 1888,67 Lt (793,54 Lt E. M. darbo kaštai, 1095,13 Lt A. S. darbo kaštai); 2007 metais, nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 30 d., tyrimo nenustatytą dieną, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, žinodamas, kad už atliktus darbus AB (duomenys neskelbtini) nebus apmokėta, siekdamas asmeninės turtinės naudos sau, tyčia pasinaudojo savo pareigų viršenybe ir nurodė jam pavaldžiam AB (duomenys neskelbtini) darbuotojui A. S. vykti atlikti darbų prie jo paties namo, esančio Rokiškyje, (duomenys neskelbtini), o šiam bendrovės darbuotojui prie minėtojo namo dirbus dvi dienas (mūrijo sieną pirtyje) AB (duomenys neskelbtini) už jo atliktus darbus nebuvo sumokėta 355,47 Lt (A. S. darbo kaštai); 2007 metais, laikotarpiu nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 30 d., tyrimo nenustatytą dieną, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, žinodamas, kad už atliktus darbus AB (duomenys neskelbtini) nebus apmokėta, siekdamas asmeninės turtinės naudos sau, tyčia pasinaudojo savo pareigų viršenybe ir nurodė jam pavaldžiam AB (duomenys neskelbtini) darbuotojui I. A. vykti atlikti darbų prie jo paties namo, esančio Rokiškyje, (duomenys neskelbtini), o šiam bendrovės darbuotojui prie minėtojo namo dirbus vieną dieną (akmens vata dengė pirties sienas) AB (duomenys neskelbtini) už jo atliktus darbus nebuvo sumokėta 142,31 Lt (I. A. darbo kaštai); tokiais savo veiksmais V. S. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130) 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktus, kuriuose nustatytos valstybės tarnautojų prievolės laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, ir šiais pažeidimais, siekdamas asmeninės naudos, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino AB (duomenys neskelbtini), kurios akcininkė yra Rokiškio rajono savivaldybė, autoritetą jam pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, pažeidė 2006 m. vasario 28 d. AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo gamybai pareigybinius nuostatus, nes, turėdamas teisę duoti nurodymus pavaldiniams, privalėdamas saugoti įmonės turtą ir jį efektyviai panaudoti, ekonomiškai naudoti lėšas, kontroliuoti išlaidas ir pelną, to neatliko, dėl ko buvo padaryta didelė žala valstybės interesams bei AB (duomenys neskelbtini) 3070,24 Lt žala.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį V. S. nuteistas už tai, kad 2007 m. lapkričio 27 d., AB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose Rokiškyje, (duomenys neskelbtini), suklastojo AB (duomenys neskelbtini) medžiagų nurašymo aktą Nr. 323, ir 2007 m. gruodžio 31 d. suklastojo AB (duomenys neskelbtini) medžiagų nurašymo aktą Nr. 361, į šiuos dokumentus įrašydamas žinomai melagingus duomenis, kad prekės – 88 vnt. tvoros skydų „Nylofor3D“ ir 40 vnt. stulpų „Nylofor EL“, kurių bendra vertė 15 056 Lt, yra nurašyti AB (duomenys neskelbtini) gamybos padaliniui ir panaudoti gamyboje, ir šiuos dokumentus pasirašęs, panaudojo juos pateikdamas AB (duomenys neskelbtini) buhalterijai.

Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniu skundu nuteistasis V. S. ir jo gynėjas advokatas D. Stalionis prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendžio dalį ir priimti naują nuosprendį – V. S. dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kasatoriai nurodo, kad, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas bei padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Kasatoriai pažymi, kad nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas yra dokumentas. Pagal teismų praktiką dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Baudžiamosios teisės doktrinoje dokumento suklastojimu laikomi tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas.

Pasak kasatorių, nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino, ar pateikti byloje medžiagų nurašymo aktai Nr. 323 ir 361 gali būti laikytini dokumentais pagal BK 300 straipsnio prasmę. Tai – esminis momentas, nes jei medžiagų nurašymo aktų negalima laikyti dokumentais, tokiu atveju nebūtų padarytas nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Kasatoriai pažymi, kad baudžiamojoje byloje yra pateiktas AB (duomenys neskelbtini) 2007 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 74 dėl medžiagų nurašymo, kuriame nustatyta ir patvirtina tvarka įmonėje, kurios laikantis, turi būti nurašomos medžiagos. Šio įsakymo pirmame punkte nurodyta, jog ant pirminių medžiagų nurašymo dokumentų pasirašo materialiai atsakingas asmuo, tvirtina padalinių direktoriaus pavaduotojai. To paties įsakymo antrasis punktas aiškiai nurodo, jog medžiagų nurašymo aktą pasirašo komisija (susidedanti iš trijų narių), tvirtina direktorius. Taigi įmonė buvo nusistačiusi medžiagų nurašymo dokumento pasirašymo tvarką, ant medžiagų nurašymo akto būtinai turėjo būti trijų komisijos narių parašai ir direktoriaus parašas. Pasak kasatorių, analizuojant šį AB (duomenys neskelbtini) įsakymą ir BK 300 straipsnio 1 dalį, teigtina, kad medžiagų nurašymo aktų Nr. 323 ir 361 negalima laikyti dokumentais teisine prasme, nes ant kiekvieno iš jų yra tik po vieną parašą, todėl, remiantis pačios įmonės vidaus teisės aktais patvirtinta tvarka, šie medžiagų nurašymo aktai nėra dokumentai, nes nėra visų būtinų ir esminių rekvizitų.

Pasak kasatorių, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad pats V. S. įrašė žinomai melagingus duomenis į medžiagų nurašymo aktus Nr. 323 ir 361. Byloje yra nustatyta, jog V. S. neturėjo galimybės prieiti prie kompiuterinės programos ir atspausdinti medžiagų nurašymo aktų. V. S. medžiagų nurašymo aktą Nr. 323 pateikė AB (duomenys neskelbtini) ekonomistė A. L. Po kurio laiko V. S. pateiktas pasirašyti medžiagų nurašymo aktas Nr. 361, kuriuo nurašomos tos pačios medžiagos, kurios užfiksuotos prieš tai minimame medžiagų nurašymo akte. Po antrojo medžiagų nurašymo akto, V. S., kaip inventorizacijos komisijos pirmininkui, iškilo labai daug abejonių, ar pati įmonės buhalterija nedaro neteisėtų veiksmų, siekdama nuslėpti atliktus neteisėtus veiksmus.

Kasatoriai akcentuoja, kad pats V. S. į nuosprendžiuose paminėtus medžiagų nurašymo aktus Nr. 323 ir 361 jokių duomenų savarankiškai neįrašė (šie aktai jam buvo pateikti jau atspausdinti su juose esančia informacija), o tik pasirašė buhalterių pateiktus aktus. Jam buvo pasakyta, kad reikia pasirašyti ant akto Nr. 323, nes reikia nurašyti aktuose nurodytas medžiagas. Kupiškio rajono apylinkės teismas pažeidė BPK 20 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, nes dėl šių medžiagų nurašymo aktų Nr. 323 ir 361 rėmėsi išimtinai tik A. L. parodymais, kurių nepagrindžia byloje jokie kiti surinkti duomenys. Visiškai nebuvo atsižvelgta į liudytojo G. D. parodymus, kada jis nurodė, jog dažnai būdavo įmonėje situacija, kai vienos nurašytos medžiagos iš naujo atsirasdavo įmonės buhalterijoje ir reikėdavo iš naujo pasirašinėti medžiagų nurašymo aktus.

Pasak kasatorių, V. S., pasirašydamas buhalterės A. V. pateiktus medžiagų nurašymo aktus Nr. 323 ir 361, visiškai juose neįrašė jokios jam žinomai melagingos ar netikros informacijos, nes aktai jam būdavo pateikti tik pasirašyti. Be to, pati įmonė pripažino, kad tvora Nylofor 3D ir stulpai Nylofor EL yra pačios įmonės nurašyti. Todėl, jeigu pati įmonė, remdamasi medžiagų nurašymo aktu Nr. 361, nurašė jame nurodytas medžiagas, negalima inkriminuoti V. S. nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje. Pati įmonė sutiko su tokia situacija, kada nebuvo surinkti ant medžiagų nurašymo akto visi parašai, ir nurodytas medžiagas nurašė kaip panaudotas įmonės veikloje.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad V. S. veikoje nėra subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės suklastoti dokumentą ir jį panaudoti. Kaltei yra būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad suklastoja dokumentą ir siekia jį panaudoti. Jokiais byloje esančiais įrodymais nėra įrodytas V. S. žinojimas ir siekimas suklastoti dokumentą ir jį panaudoti. Byloje yra nustatyti priešingi V. S. veiksmai, kada jis, būdamas inventorizacijos komisijos pirmininkas, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas išsiaiškinti tam tikrus galimai neteisėtus veiksmus, tačiau jam nebuvo pateikiama informacija. Todėl šioje byloje nėra nustatyta V. S. kaltė (tiesioginė tyčia) suklastoti dokumentą ir jį panaudoti. V. S., būdamas inventorizacijos komisijos pirmininkas, siekė atlikti visus teisėtus ir būtinus veiksmus, kad visos AB (duomenys neskelbtini) medžiagos būtų nurašytos, laikantis tiek teisės aktų, tiek vidinių įmonės dokumentų reikalavimų. Anot kasatorių, tokie V. S. veiksmai tik įrodo, kad jam nebuvo jokio reikalo klastoti medžiagų nurašymo aktų. Taigi V. S. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos subjektyviojo požymio, t. y. tyčinės kaltės suklastoti aktus.

Kasatorių manymu, teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė BPK 106 straipsnio 2 dalį. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, nurodyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Ši norma turėtų būti aiškinama pagal jos prasmę taip, kad civilinio ieškovo išlaidos advokato paslaugoms apmokėti turėtų būti priteisiamos tada, kada civilinio ieškovo ieškinys būtų patenkinamas baudžiamojoje byloje. Toks aiškinimas būtų pagrįstas ir logiškas, kartu atitiktų ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Šiuo atveju civilinio ieškovo AB (duomenys neskelbtini) pateiktas civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, nes nebuvo įrodyta, kad civilinis ieškovas patyrė kažkokius nuostolius dėl nuteistojo V. S. veiksmų. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, civilinio ieškovo AB (duomenys neskelbtini) išlaidos, kurias jis patyrė advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atmestos ir nepriteistos iš nuteistojo V. S.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro kasacinis skundas tenkintinas visiškai, o nuteistojo V. S. ir jo gynėjo – iš dalies.

Dėl BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų vykdymo

Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

Pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas A. K. ir V. S. už piktnaudžiavimą, pasireiškusį pavaldinių darbo eksploatavimu savo interesais, kaip didelę žalą valstybei nurodė ir tai, kad tokiais veiksmais nuteistieji sumenkino AB (duomenys neskelbtini), kurios akcininkė yra Rokiškio rajono savivaldybė, autoritetą jiems pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje.

Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl A. K. ir V. S. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir juos išteisindamas, akcentavo tai, kad jiems, kaip valstybės tarnautojui prilygintiems asmenims, be pagrindo inkriminuotas atitinkamų Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų pažeidimas. Pats savaime toks nuosprendžio trūkumas dar nereiškia, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes nuo to nuteistųjų, kaip valstybės tarnautojui prilygintų asmenų, statusas nesikeičia. Tą pripažino ir apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad A. K. ir V. S. pagrįstai laikomi prilygintais valstybės tarnautojui asmenimis. Jų išteisinimą apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad jų veiksmuose nėra būtino piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi objektyviojo požymio – didelės žalos. Konkrečiai apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad V. S. jam inkriminuotas BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas padarė nebūdamas valstybės tarnautojas, o tik jam prilygintas asmuo. Veikos, už kurias jis pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį – nurodymas pavaldiems darbuotojams dirbti prie A. K. namo bei prie savo namo – nėra padarytos dėl Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo ar dėl Valstybės tarnybos įstatymo pažeidimo, jos nėra susiję dar ir su kitos nusikalstamos veikos padarymu, nėra padarytos ir su viešųjų paslaugų teikimu susijusioje sferoje, byloje nėra duomenų, kad dėl tokios jo veikos buvo sukeltas rezonansas visuomenėje, vien dėl tos aplinkybės, kad V. S. pareigos – direktoriaus pavaduotojas gamybai ne valstybei ar savivaldybei priklausančioje akcinėje bendrovėje yra svarbios – nėra pagrindo konstatuoti, kad V. S. veiksmais buvo padaryta didelė žala valstybės ar savivaldybės interesams. Pirmuoju BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos inkriminavimo atveju (pavaldžių darbuotojų panaudojimo prie A. K. statomo namo) AB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta 909,01 Lt turtinė žala, antruoju (pavaldžių darbuotojų panaudojimo prie savo statomo namo) AB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta 3 070,24 Lt žala, tačiau tai nėra pripažintina kaip didelė žala. Taigi V. S. dėl kaltinimų pagal BK 228 straipsnio 2 dalį abiem atvejais (dėl pavaldžių darbuotojų panaudojimo prie A. K. statomo namo ir dėl pavaldžių darbuotojų panaudojimo prie savo statomo namo) išteisintinas, nesant jo veikose būtino BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto požymio – didelės žalos ir todėl esant jo veiksmuose tik drausminio nusižengimo požymiams.

Neapskundusiam nuosprendžio nuteistajam A. K. nuosprendis dėl jo nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį panaikintas pagal BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Šių reikalavimų apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka.

Minėta, kad pirmosios instancijos teismas kaip nuteistųjų piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi padarytą didelę žalą įvardijo tai, kad nuteistieji sumenkino AB (duomenys neskelbtini), kurios akcininkė yra Rokiškio rajono savivaldybė, autoritetą jiems pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas didelės žalos nebuvimą argumentuoja tuo, kad nėra nustatytos tam tikros aplinkybės, kurioms esant teismas tokią žalą konstatuotų. Tokia argumentacija yra nelogiška, nes nebuvimas padarinių, kurie nuteistiesiems iš viso nebuvo inkriminuoti, pats savaime nepaneigia inkriminuotų padarinių buvimo. Vienintelis apeliacinės instancijos teismo teiginys, esą byloje nėra duomenų, kad dėl tokios nuteistųjų veikos buvo sukeltas rezonansas visuomenėje, iš dalies susijęs su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų dėl piktnaudžiavimo padarinių vertinimu, tačiau šis teiginys yra pernelyg abstraktus ir logiškai prieštarauja pačiam byloje nustatytam piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi būdui – pavaldinių darbo eksploatavimui savo interesais. Apeliacinės instancijos teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl bendrovės darbuotojų darbas ne bendrovės statomuose objektuose, o prie nuteistųjų asmeninių namų nelaikomas bendrovės autoriteto menkinimu tuos darbus atlikusių darbuotojų ir visuomenės akyse.

Išdėstyti BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Priėmus tokį sprendimą dėl prokuroro kasacinio skundo, nuteistojo V. S. ir jo gynėjo kasacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti, nes taip būtų iš anksto nustatytos išvados, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą, o kasacinės instancijos teismas tokios teisės neturi (BPK 386 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.