Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-09-18 · Civilinė byla Nr. 2-648/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-18
Bylos Nr.
2-648/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas (pirm.), Gintaras Pečiulis (pran.), Marytė Mitkuvienė
Ieškovas
T. D.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Neto“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Selkos statyba“
Kategorijos
  • 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-648/2008Procesinio sprendimo kategorija 113.6.1.3(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugsėjo 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 1 d. nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas, civilinėje byloje Nr. 2-461-538/2008 pagal ieškovo T. D. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Neto“ dėl delspinigių priteisimo. Trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „Selkos statyba“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas T. D. 2008 m. sausio 28 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Neto“ 253 689 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už 253 689 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas statybos darbus turėjo baigti iki 2006 m. birželio 16 d., tačiau iki ieškinio pareiškimo statybos darbų nebaigė, todėl pagal šalių sudarytos sutarties 8.6 punktą iš atsakovo priteistini delspinigiai po 0,2 procento už kiekvieną uždelstą dieną atliekant statybos darbus už ieškovo sumokėtą 693 139,99 Lt sumą. Už paskutines 183 dienas priskaičiuoti delspinigiai sudaro 253 689,24 Lt. Atsakovas nepranešė ieškovui dėl kokių priežasčių delsia atlikti sutartyje nustatytus darbus, todėl laikytina, jog statybos darbai delsiami atlikti tik dėl atsakovo kaltės. Ieškovas pareiškė prašymą bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. vasario 1 d. preliminariu sprendimu ieškovo T. D. ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo UAB „Neto“ 253 689,24 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5 258 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas UAB „Neto“ pareiškė prieštaravimus, kuriais prašė panaikinti teismo 2008 m. vasario 1 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Neto“ ir jo atstovas 2008 m. liepos 1 d. prašymu prašė prie Klaipėdos apygardos teismui perduotos Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-706-676/2008 prijungti nagrinėjamą Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-461-538/2008 arba pastarąją bylą sustabdyti.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. liepos 1 d. nutartimi (skundžiama nutartis) sustabdė civilinę bylą pagal ieškovo T. D. ieškinį atsakovui UAB „Neto“ dėl delspinigių priteisimo iki bus išnagrinėta kita civilinė byla tarp tų pačių šalių dėl įpareigojimo vykdyti žemės ir būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutartį.

Nutartyje nurodyta, kad šioje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl netesybų priteisimo, tvirtindamas, jog atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminus. Kitoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl įpareigojimo vykdyti žemės ir būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutartį, o atsakovas šį reikalavimą ginčija, nurodydamas, kad trečiasis asmuo pasinaudojo daikto sulaikymo teise, todėl jam neatsirado prievolė daiktą perduoti ieškovui. Be to, atsakovas byloje dėl įpareigojimo vykdyti žemės ir būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutartį pareiškė priešieškinį dėl 76 351 Lt skolos už papildomus darbus ir 85 646,10 Lt delspinigių priteisimo iš ieškovo, kartu ginčydamas jam atsiradusią prievolę perduoti daiktus pagal sutartį. Teismas pažymėjo, kad atskirose bylose nagrinėjami ginčai dėl tos pačios sutarties dėl žemės ir būsimo būsto pirkimo–pardavimo vykdymo. Tokiu atveju galėtų būti sprendžiamas bylų sujungimo klausimas, tačiau šioje byloje dėl delspinigių priteisimo ieškovas pareiškė ieškinį dokumentinio proceso tvarka. CPK 430 straipsnio 4 dalis nustato, kad dokumentiniame procese negalima pareikšti priešieškinio. Atsakovas yra pareiškęs priešieškinį kitoje byloje, todėl sujungus bylas būtų pažeista įstatymo nuostata ir bylų sujungimas šiuo atveju negalimas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad byloje dėl įpareigojimo vykdyti žemės ir būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutartį yra sprendžiamas klausimas, ar atsirado prievolė perduoti atitinkamus daiktus ieškovui. Tik išsprendus šį klausimą bus galima konstatuoti, ar atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminus ir turi sumokėti delspinigius. Teismas pripažino, kad šios bylos dėl delspinigių priteisimo negalima išnagrinėti, kol nebus išnagrinėta byla dėl pagrindinės prievolės vykdymo (įpareigojimo vykdyti žemės ir būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutartį), todėl ši byla dėl delspinigių priteisimo sustabdyta iki bus išnagrinėta kita civilinė byla.

Šalies argumentai

Ieškovas T. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo UAB „Neto“ prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais :

Teismas nepagrįstai nurodė, kad teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla dėl įpareigojimo vykdyti žemės ir būsimo būsto pirkimo-pardavimo sutartį, todėl neteisingai CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu sustabdė šią civilinę bylą.Pasikeitus teismingumui kita byla iš apylinkės teismo buvo perduoda Klaipėdos apygardos teismui. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 3 d. nutarties matyti, kad kita civilinė byla nėra nagrinėjama, o tik sprendžiamas ieškinio ir priešieškinio priėmimo klausimas. Dėl šios priežasties nebuvo teisinio pagrindo sustabdyti šią civilinę bylą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Neto“ prašo ieškovo T. D. skundą atmesti. Atsiliepime rašoma:

Byloje dėl įpareigojimo vykdyti žemės ir būsimo būsto pirkimo-pardavimo sutartį yra sprendžiamas klausimas, ar atsirado prievolė perduoti atitinkamus daiktus ieškovui. Tik išsprendus šį klausimą bus galima konstatuoti, ar atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminus ir turi sumokėti delspinigius. Klaipėdos apygardos teismas privalo priimti ir nagrinėti jam perduotą kitą bylą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis perduoti byla Klaipėdos apygardos teismui yra įvykdyta. Bylos nagrinėjimas yra platesnė sąvoka nei vien bylos nagrinėjimas per parengiamąjį teismo posėdį ir nagrinėjimas teisme iš esmės. Bylos nagrinėjimas nėra nutrūkęs dėl pasikeitusio rūšinio teismingumo. CPK nenustato, kad pasikeitus rūšiniam bylos teismingumui yra pradedama iš esmės nauja byla. Pasikeitus bylos rūšiniam teismingumui iš esmės yra tęsiamas tos pačios bylos nagrinėjimas. Nutartis kitoje byloje dėl ieškinio ir priešieškinio trūkumų šalinimo, t. y. dėl žyminio mokesčio primokėjimo nėra įsiteisėjusi dėl paties ieškovo veiksmų, nes jis apskundė tą nutartį apeliacine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje spręstinas klausimas, ar nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta kita civilinė byla, laikytina pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas sprendžiamas neperžengiant skunde nustatytų ribų – skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimo (CPK 320 str. 1, 2 d., 338 str.).

Privalomasis civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, kurio pagrindu pirmosios instancijos teismas sustabdė šios bylos nagrinėjimą, teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomos tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, tai yra kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-942/2000; 2002 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002; 2004 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2004; 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2004). Galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas T. D. šioje civilinėje byloje pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Neto“ 253 689 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistinos sumos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad atsakovas namo statybos darbus turėjo baigti iki 2006 m. birželio 16 d., tačiau iki ieškinio pareiškimo statybos darbų nebaigė (b. l. 2-5). Kitoje civilinėje byloje Nr. 2-706-676/2008, anksčiau iškeltoje Klaipėdos miesto apylinkės teisme, ieškovas T. D. pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Neto“, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą vykdyti 2005 m. sausio 1 d. žemės ir būsimo būsto pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 14 ir 2005 m. balandžio 13 d. papildomame susitarime Nr. 1 numatytus įsipareigojimus - įpareigoti atsakovą pagal namo statybos ir dalinės vidaus apdailos darbų atlikimo patvirtinimo ir priėmimo-perdavimo aktą perduoti ieškovui pastatą – gyvenamąjį namą su terasa, esantį adresu Taurakalnio g. 19, Klaipėdoje, 83 procentų baigtumo, bei įpareigoti atsakovą UAB „Neto“ sudaryti su ieškovu žemės sklypo ir pastato – gyvenamojo namo su terasa, esančių Taurakalnio g. 19, Klaipėdoje, notarinę pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 57-60). Toje civilinėje byloje Nr. 2-706-676/2008 atsakovas UAB „Neto“ pareiškė priešieškinį ieškovui T. D. , kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 76 351 Lt už papildomus darbus, 85 646,10 Lt delspinigių, 33 389,74 Lt skolos (iš viso 195 386,74 Lt) bei bylinėjimosi išlaidas (tretieji asmenys byloje AB bankas „Hansabankas“, Ž. D. , UAB „Selkos statyba“) (b. l. 85-88). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-706-676/2008 pagal ieškovo T. D. ieškinį atsakovui UAB „Neto“ dėl įpareigojimų nustatymo bei atsakovo UAB „Neto“ priešieškinį ieškovui T. D. dėl prievolinių įsipareigojimų vykdymo (tretieji asmenys AB bankas „Hansabankas“, Ž. D. , UAB „Selkos statyba“) perdavė pagal pasikeitusį rūšinį teismingumą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui (b. l. 89). Klaipėdos apygardos teismas čia skundžiama nutartimi sustabdė civilinę bylą pagal ieškovo T. D. ieškinį atsakovui UAB „Neto“ dėl delspinigių priteisimo iki bus išnagrinėta kita aukščiau nurodyta civilinė byla tarp tų pačių šalių pagal ieškovo T. D. ieškinį ir atsakovo UAB „Neto“ priešieškinį (b. l. 93-94).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikštų bei kitoje civilinėje byloje ieškovo ir atsakovo pareikštų materialinių reikalavimų turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog kitoje byloje dėl įpareigojimo vykdyti žemės ir būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat ieškovo sutartinių prievolių vykdymo (civilinė byla Nr. 2-706-676/2008) sprendžiamas klausimas, ar atsirado atsakovo prievolė perduoti atitinkamus daiktus ieškovui. Tik išsprendus šį klausimą bus galima konstatuoti, ar atsakovas praleido savo prievolių įvykdymo terminus ir turi mokėti netesybas, tai yra bus galima išspręsti reikalavimus, kurie pareikšti šioje byloje. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šios bylos dėl delspinigių priteisimo negalima išnagrinėti, kol nebus išnagrinėta byla dėl pagrindinių prievolių vykdymo (įpareigojimo vykdyti žemės ir būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutartį bei kitų sutartinių prievolių vykdymo), todėl pagrįstai ir teisėtai sustabdė bylos dėl delspinigių priteisimo nagrinėjimą.

Apeliantas neginčija teismo išvados, kad šios bylos dėl delspinigių priteisimo negalima išnagrinėti tol, kol nebus išnagrinėta kita civilinė byla, tai yra, jis sutinka, kad abi nurodytos bylos yra tiesiogiai tarpusavyje susijusios. Apelianto pagrindinis argumentas yra tas, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismui perduota civilinė byla Nr. 2-706-676/2008 pagal ieškovo T. D. ieškinį atsakovui UAB „Neto“ dėl įpareigojimų nustatymo bei atsakovo UAB „Neto“ priešieškinį ieškovui T. D. dėl prievolinių įsipareigojimų įvykdymo nėra nagrinėjama, nes apygardos teismas 2008 m. liepos 3 d. priėmė nutartį, kuria sprendžiami ieškinio ir priešieškinio priėmimo toje byloje klausimai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas kitoje byloje nagrinėjo ieškovo T. D. ieškinį dėl įpareigojimo atsakovui UAB „Neto“ įvykdyti 2005 m. sausio 1 d. žemės ir būsimo būsto pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 14 ir 2005 m. balandžio 13 d. papildomame susitarime Nr. 1 numatytas pareigas (CPK 137 str. 1 d.). Atsakovui toje byloje pareiškus priešieškinį, dėl kurio pasikeitė civilinės bylos rūšinis teismingumas, byla buvo perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. CPK 34 straipsnio 1 dalis nurodo, jog teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus CPK 35 straipsnyje nustatytus atvejus bei pasikeitus rūšiniam teismingumui. Visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose (CPK 26 str. 1 d.). Rūšinis teismingumas yra nustatomas pagal šiuos kriterijus: ginčo sumą, ginčo pobūdį ir ginčo šalis. Rūšinio teismingumo taisyklės pažeidimas yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 6 p.). Priešieškinis, neatsižvelgiant į tai, koks jo teismingumas, pareiškiamas tos vietos teismui, kuriame nagrinėjamas pradinis ieškinys. Jeigu priešieškinio padavimas keičia rūšinį bylos teismingumą, pradinį ieškinį nagrinėjantis teismas perduoda visą bylą nagrinėti pagal rūšinį teismingumą (CPK 33 str. 2 d.). Kadangi atsakovo priešieškinis pakeitė rūšinį teismingumą, visa byla tiek pagal ieškovo ieškinį, tiek pagal atsakovo priešieškinį buvo perduota apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui. Klaipėdos apygardos teismui perėmus Klaipėdos miesto apylinkės teismo perduotą bylą, bylos nagrinėjimo procesas savaime nenutrūko. Tai, kad Klaipėdos apygardos teismas, priėmęs jam perduotą bylą, 2008 m. liepos 3 d. nutartimi (b. l. 98-99) konstatavo ieškovo T. D. ir atsakovo UAB „Neto“ procesinių dokumentų (ieškinio ir priešieškinio) trūkumus bei įpareigojo juos pašalinti, nesudaro pagrindo teigti, jog civilinė byla pagal nurodytus procesinius dokumentus nėra nagrinėjama. Apygardos teismui buvo perduota jau iškelta ir nagrinėta civilinė byla. Jos perdavimą lėmė bylos rūšinio teismingumo pasikeitimas. Klaipėdos apygardos teismas, priėmęs savo žinion jam perduotą bylą, atliko atitinkamus procesinius veiksmus, reikalingus pasiruošti bylos nagrinėjimui bei konstatavo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtas ieškovo patikslintas ieškinys bei atsakovo priešieškinis neatitinka įstatymų reikalavimų, nes yra su trūkumais, todėl nustatė terminą trūkumams pašalinti. Tai, jog apygardos teismas konstatavo jam perduotoje byloje esančių procesinių dokumentų trūkumus, susijusius su pareiga sumokėti reikiamo dydžio žyminį mokestį už pareikštus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog kita byla, kurios pagrindu sustabdyta ši byla, nėra nagrinėjama. Išdėstyti motyvai neduoda pagrindo sutikti su apelianto argumentais.

Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo, tinkamai įvertino šį procesinį veiksmą lemiančias faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė proceso teisės normas, todėl teisingai nusprendė privalomai stabdyti bylą. Apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasMarytė MitkuvienėGintaras Pečiulis