Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2021-08-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-474-393/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-08-18
Bylos Nr.
1-474-393/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06299-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Blekaitienė
Kaltinamasis
R. R.
Advokatai
Aivaras Alimas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-474-393/2021;Proceso Nr. 1-01-1-06299-2021-4;Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.2.29.1.1.; 2.3.6.4.2; (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 18 d.Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė,sekretoriaujant Indrei Kubiliūtei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Virbickaitei,kaltinamajam R. R., jo gynėjui advokatui Aivarui Alimui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis mažojoje bendrijoje (MB) (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 300 straipsnio 1 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. R. 2021 m. sausio mėnesį, tiksliau nenu­statytu laiku, būdamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pagamino netikrus dokumentus – Vežamų gyvūnų prižiūrėtojo kompetencijos pažymėjimą pagal Reglamento (EB) Nr. (duomenys neskelbtini) 17 straipsnio 2 dalies nuostatas Nr. (duomenys neskelbtini), Ilgoms gyvūnų kelionėms skirtos kelių transporto priemonės pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), Gyvūnų vežėjo leidimą, atitinkantį Reglamento (EB) Nr. 1/2005 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, Nr. (duomenys neskelbtini), juos laikė ir perdavė R. Ž. kaip tikrus, dėl ko šie netikri dokumentai 2021 m. vasario 4 d. (duomenys neskelbtini) buvo panaudoti, pateikiant juos dokumentų patikrinimo metu Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato pareigūnui, tokiais veiksmais padarė nusikaltimą numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

R. R., kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad yra mažosios bendrijos, kuri vykdo siuntinių pervežimus į Airiją, narys. Jis nuolat gyvena Lietuvoje, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) taip pat turi įsigijęs namus, į kuriuos važiuoja retai, kartais pasilieka ilgiau, kai turi darbinių reikalų. Jam būnant (duomenys neskelbtini) savo namuose, galėjo būti 2021 m. sausio vidurys, paskambino klientė, kurios vardo ir pavardės nežino, ir paprašė, kad iš Airijos parvežtų keturis šuniukus su dokumentais. Žinojo, kad gabenti iš Airijos į Lietuvą šuniukus reikia tam tikrų dokumentų, kuriuos išduota Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Kadangi tuo metu šalyje buvo paskelbtas karantinas, žinojo, kad jam Maisto ir veterinarijos tarnyba jokių dokumentų neišduos, kadangi turi būti vykdomi mokymai. Kadangi dėl asmeninių priežasčių žinojo, jog pats negalės įvykdyti klientės užsakymo parvežti šuniukus iš Airijos į Lietuvą, galvojo paprašys draugo R. Ž.. Tuo tikslu, būdamas savo namuose Airijoje, sugalvojo pagaminti netikrus dokumentus, susijusius su gyvūnų pervežimu. Žinojo kokių dokumentų reikia, kadangi domėjosi jais. Internete pasiieškojo visos informacijos, kokie dokumentai yra reikalingi. 2021 m. sausio mėnesį, dienos nepamena, būdamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pagamino netikrus dokumentus – Vežamų gyvūnų prižiūrėtojo kompe­tencijos pažymėjimą, Ilgoms gyvūnų kelionėms skirtos kelių transporto priemonės pažymėjimą ir Gyvūnų vežėjo leidimą, kuriuose nurodė sugalvotus numerius. Vežamų gyvūnų prižiūrėtojo kompe­tencijos pažymėjime įrašė R. Ž. vardą ir pavardę. Dokumentus gamino naudodamasis savo kompiuteriu, naudojosi programomis „Word“, „Photoshop“. Minėtuose dokumentuose prie kitų asmenų pavardžių pasirašė pats. Šių dokumentų kompiuteryje neišsaugojo, pagaminęs juos tuoj pat ištrynė. Ištrynė ir iš šiukšliadėžės, kuri yra kompiuteryje. Ant dokumentų uždėtus spaudus nusikopija­vo internete. Ant dokumentų pasirašė pats, S. K. vardą ir pavardę sugalvojo, o vardą ir pavardę V. B. susirado internete, užėjęs į Maisto ir veterinarijos tarnybos puslapį. Pagamintus dokumentus parsivežė į Lietuvą ir laikė, tačiau jų niekur nenaudojo. Apie juos niekas nežinojo tik jis. 2021 m. sausio pabaigoje susisiekė su R. Ž. ir paprašė, kad jis iš Lietuvos važiuotų į Airiją paimti keturių šuniukų ir parvežtų juos į Lietuvą. R. sutiko, jie abu susitiko, jis jam nurodė Airijoje adresą, iš kur reikės paimti šuniukus, kadangi viską buvo pats sutaręs. Pasakė R., kad grįžtant į Lietuvą Lenkijoje pareigūnai gali paprašyti tam tikrų dokumentų, susijusių su šuniukų gabenimu į Lietuvą, davė jam savo pagamintus tris dokumentus: Vežamų gyvūnų prižiū­rėtojo kompetencijos pažymėjimą, Ilgoms gyvūnų kelionėms skirtos kelių transporto priemonės pažymėjimą ir Gyvūnų vežėjo leidimą. Nesakė, kad tai yra netikri dokumentai, pagaminti jo paties, o R. jo ir neklausė, pasitikėjo juo. Dokumentus perdavė R. kaip tikrus, nes jam reikėjo, kad minėti keturi šuniukai iš Airijos būtų parvežti į Lietuvą. 2021 m. vasario 4 d., jam būnant namuose Lietuvoje, paskambino R. ir pasakė, kad važiuojant iš Airijos į Lietuvą Lazdijų rajone sustabdė pareigūnai, paprašė pateikti su gyvūnų vežimu susijusius dokumentus ir sakė, kad dokumentai yra galimai suklastoti. Jis jam nieko neaiškino, pasakė, kad, kai grįš į Kauną, susitiks ir viską paaiškins. Kitą dieną susitiko su R., perėmė iš jo keturis šuniukus, jis atidavė jo duotus tris dokumentus, kuriuos jis buvo pagaminęs. Supratęs, kad pasielgė negerai ir išsigandęs, minėtus dokumentus namuose išmetė į šiukšlinę, jie iškeliavo į sąvartyną. R. prisipažino, kad pagamino netikrus dokumentus. Visą atsakomybę prisiima, labai gailisi dėl to, ką padarė. Šiuo metu dokumentų negali pateikti, kadangi jų jau nėra. Labai gailisi padaręs šį nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikal­stamos veikos patvirtina byloje surinkti įrodymai.

Iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2021 m. vasario 4 d. kirtus Lenkijos–Lietuvos valstybinę sieną, (duomenys neskelbtini), dėl galimų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų augintinių vežimą, reika­lavimų pažeidimų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komi­sariato pareigūnai sustabdė automobilį „Fiat Dukato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. Ž., ir kuriame rasti iš Airijos į Lietuvą vežami keturi jauni šuniukai. Patikrinimo metu minėtas asmuo pareigūnams pateikė su gyvūnų vežimu susijusius dokumentus, jų tarpe šių trijų dokumentų kopijas: 1) Gyvūnų vežėjo leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2) Ilgoms gyvūnų kelionėms skirtos kelių transporto priemonės pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), 3) Vežamų gyvūnų prižiūrėtojo kompetencijos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurių autentiškumo kilo pagrįstų įtarimų. Pažymi, kad visuose trijuose pateiktuose dokumentuose nurodyti duomenys, patvirtinantys, kad šiuos dokumentus tariamai išdavė VMVT Vilniaus departamento pareigūnai. VMVT Alytaus departamentas, patikrinęs Paraiškų dėl vežamų gyvūnų prižiūrėtojų kompetencijos pažymėjimų išdavimo ir pažymėjimų regis­trą, Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, sąrašą ir Ilgoms gyvūnų kelionėms skirtų kelių transporto priemonių pažymėjimų registrą, nustatė, kad pami­nėtų dokumentų šiuose registruose R. Ž. ir MB „Pervežimų sprendimai“ vardu nėra regist­ruota. Be to, tyrimo metu iš VMVT Vilniaus departamento gauta informacija, kad VMVT Vilniaus departamento pareigūnai nei vieno iš trijų dokumentų nėra išdavę. Vilniaus departamento rašte taip pat nurodyta, kad dokumentuose matomi akivaizdūs dokumentų klastojimo požymiai, t. y. suklastotas VMVT Vilniaus departamento direktorės V. B. parašas, dokumentų numeriai ir kita informacija. Atkreipia dėmesį, kad ant visų trijų pateiktų dokumentų kopijų matomas panašus para­šas, nors nurodomi skirtingi juos pasirašę asmenys (V. B. ir S. K.). VMTV Vilniaus departamente darbuotoja vardu ir pavarde S. K. nedirba. Remiantis Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, sąrašo (toliau – Objektų sąrašas) viešais duomenimis (https//vmvt.lt/opendata/vko/index.php) Gyvūnų vežėjo leidi­mas Nr. (duomenys neskelbtini) yra išduotas VMVT Marijampolės departamente kitam asmeniui (A. S.), o ne VMVT Vilniaus departamente – MB „Pervežimų sprendimai“. Šio dokumento 4.5 punkte nurodyta leidimo išdavimo data 2024-03-01 sutampa su to paties dokumento galiojimo data – 2024-03-01 ir todėl yra nelogiška. Be to, remiantis minėto Objektų sąrašo duomenimis, Ilgoms gyvū­nų kelionėms skirtos kelių transporto priemonės patvirtinimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį patei­kė R. Ž., nėra registruotas. Pažymėjimo 1 punkte yra nurodyti šešių transporto priemonių numeriai ((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tačiau pagal Gyvūnų vežėjo leidimų ir kelių transporto priemonės gyvūnams vežti patvirtinimo pažymėjimų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2007 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. B1-136 „Dėl gyvūnų vežėjo leidimų ir kelių transporto priemonės gyvūnams vežti patvirtinimo pažymėjimų išdavimo tvarkos aprašo patvirtini­mo“ (VMVT direktoriaus 2019 m. spalio 29 d. įsakymo redakcija), 2 priede nurodytą Ilgoms gyvūnų kelionėms skirtos kelių transporto priemonės patvirtinimo pažymėjimo formos pavyzdį viename pažymėjime paprastai būna nurodomas tik vienas transporto priemonės numeris, o ne kelių transporto priemonių numeriai. Be to, Pažymėjimo 3 punkte yra nenurodytas privalomas įrašyti transporto priemonės plotas m²/platformoje. Šio dokumento kopijos 5.5 punkte nurodyta vežėjo leidimo išdavimo data 2024-03-01 sutampa su to paties dokumento kopijos 4 punkte nurodyta dokumento galiojimo data – 2024-03-01 ir todėl yra nelogiška. Reikalavimus vežamų gyvūnų prižiūrėtojo kompetencijai nustato Vežamų gyvūnų prižiūrėtojo kompetencijos pažymėjimų išdavimo tvarkos aprašas (VMVT direktoriaus 2007 m. sausio 26 d. įsakymas Nr. B1-136 (VMVT direktoriaus 2019 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. B1-764 redakcija). Šio aprašo 2 priede yra pateiktas Vežamų gyvūnų prižiūrėtojo kompetencijos pažymėjimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2005 17 straipsnio 2 dalies nuostatas formos pavyzdys. Vežamų gyvūnų prižiūrėtojo kompetencijos pažymėjimo, kurį pateikė R. Ž., 2 punkte nurodytas pažymėjimo numeris (duomenys neskelbtini) neegzistuoja Paraiškų dėl vežamų gyvūnų prižiūrėtojų kompetencijos pažymėjimų išdavimo ir pažymėjimų registro duome­nų bazėje (šie duomenys matomi VMVT darbuotojams, turintiems prieigą prie šios bazės). Be to, Vežamų gyvūnų prižiūrėtojo kompetencijos pažymėjimo 1.4 punkte nurodyta šalis – Lietuva, bet nenurodyta vežamų gyvūnų prižiūrėtojo gimimo vieta. VMVT Alytaus departamentas, susisiekęs telefonu su R. Ž., gavo jo atsakymą, kad jis į VMVT Alytaus departamentą neatvyks ir minėtų dokumentų originalų nepateiks. VMVT iš krovinių vežimo kompanijos MB „Pervežimų sprendimai“ atstovo R. R., kuris, R. Ž. teigimu, užsakė šuniukų atvežimą į Lietuvą, 2021 m. vasario 5 d. gavo pridedamą paaiškinimą (b. l. 1–6).

Iš policijos pareigūno T. P. tarnybinio pranešimo dėl vežamų gyvūnų ir parodymų matyti, kad 2021 m. vasario 4 d. buvo gautas pranešimas, kad iš Airijos važiuos pro Lazdijus į Kauną automobilis „Fiat Dukato“ su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos, kurio vairuotojas veža keturis šunis, pudelio veislės, kontrabandos būdu, be dokumentų. Pranešėja „Lietuva gyvūnai“ atsto­vė J. B.. 2021 m. vasario 4 d. apie 23.20 val. (duomenys neskelbtini), kirtus Lenkijos–Lietuvos valstybinę sieną, buvo sustabdytas automobilis „Fiat Dukato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. Ž.. Apžiūrėjus automobilį, jo viduje rasti keturi šuniukai, veža­mi garde, atrodė tvarkingai. Paprašius pateikti dokumentus, R. Ž. pateikė keturis šuniukų pasus ir tris leidimus, susijusius su gyvūnų gabenimu: Vežamų gyvūnų prižiūrėtojo kompetencijos pažymėjimą pagal Reglamento (EB) Nr. (duomenys neskelbtini) 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, Ilgoms gyvūnų kelio­nėms skirtos kelių transporto priemonės pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), Gyvūnų vežėjo leidimą, atitin­kantį Reglamento (EB) Nr. (duomenys neskelbtini) 11 straipsnio 1 dalies nuostatas. Patikrinus pateiktus doku­mentus jie įtarimų nesukėlė, atrodė tvarkingi. Tikslu gauti daugiau informacijos apie minėtą įvykį buvo susi­siekta su pranešėja, kuri pasakė, kad tuoj prie jų privažiuos jų organizacijos atstovas ir viską paaiš­kins. Netrukus prie jų atėjo asmuo, kuris prisistatė E. K., asociacijos „Keturkojo viltis“ vadovu. Kartu su juo buvo dar kartą apžiūrėti dokumentai, susiję su gyvūnų pervežimu. Dokumentai buvo išduoti vairuotojo R. Ž. vardu. E. K. paaiškino, kad visi reikalingi dokumentai gabenti gyvūnus per sieną yra pateikti, tačiau pateikti leidimai gali būti suklastoti. Jis buvo susisiekęs su Valstybinės maisto ir veterinarijos darbuotoju, kuris paaiškino, kad yra nakties metas ir niekas iš darbuotojų negali patikrinti tokios informacijos. Informacija gali būti patikrinta tik dienos metu. Valstybinės ir maisto veterinarijos tarnybos darbuotojas pasakė E. K., kad padarytų dokumentų kopijas, paklaustų pas vairuotoją, kur pristatys gyvūnus, ir darbo metu jie nustatys, ar dokumentai yra išduoti teisėtai. Pateikti dokumentai buvo nukopijuoti ir surašytas tarnybinis pranešimas (b. l. 22, 73–76).

Daiktų, dokumentų apžiūrų protokolai, kuriais apžiūri dokumentai (kopijos): 1) dokumentas, kuris yra atspausdintas A4 formato lape, pavadinimas Vežamų gyvūnų prižiūrėtojo kompetencijos pažymėjimas pagal reglamento (EB) Nr. 1/2005 17 straipsnio 2 dalies nuostatas; surašytas dviem kalbomis: lietuvių ir anglų; tiek didžiosiomis spausdinti­nėmis raidėmis, tiek mažosiomis raidėmis. Dokumente surašyti nuo 1 iki 3.8 punktai. 1.1 punkte nurodyta pavardė Ž.; 1.2 punkte – vardas R.; 2 punkte – pažymėjimo numeris (duomenys neskelbtini). Pažymėjimą išdavusi įstaiga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba; dokumento data 2020-03-01. Lapo apačioje 3.8 punkte nurodytas vardas, pavardė ir parašas. Vardas ir pavardė parašy­ta didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis S. K.. Po šiuo vardu ir pavarde matomas galimai rašikliu pasirašytas parašas. Dešiniajame lapo kampe yra matomas apvalus antspau­das su užrašu, užrašytu didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis: Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Vilniaus departamentas. 2) Kitas apžiūrimas dokumentas yra taip pat A4 formato lapas, pavadinimas gyvūnų vežėjo leidimas, atitinkantis reglamento (EB) Nr. 1/2005 11 straipsnio 1 dalies nuostatas; surašytas dviem kalbomis: lietuvių ir anglų; tiek didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis, tiek mažosiomis raidėmis. Dokumente surašyti nuo 1 iki 4.8 punktai. 1 punkte nurodytas leidimo Nr. (duomenys neskelbtini). Leidimą išdavusi įstaiga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba; leidimo data 2024-03-01. Dokumento apačioje 4.8 punkte nurodyta vardas pavardė ir parašas. Vardas ir pavardė parašyta didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis V. B.. Po šiuo vardu ir pavarde matomas galimai rašikliu pasirašytas parašas. Dešiniajame lapo kampe matomas apvalus antspaudas su užrašu, užrašytu didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis: Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Vilniaus departamentas. 3) Trečiasis apžiūrimas dokumentas yra taip pat A4 formato lapas; pavadinimas Ilgoms gyvūnų kelionėms skirtos kelių transporto priemonės pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini); surašytas dviem kalbomis: lietuvių ir anglų; tiek didžiosiomis spaus­dintinėmis raidėmis, tiek mažosiomis raidėmis. Dokumente surašyti nuo 1 iki 5.8 punktai. 1 punkte nurodyti transporto priemonių valstybiniai numeriai: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Pažymėjimas galioja iki 2024-03-01. Pažymėjimą išdavusi įstaiga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Pažymėjimo data 2021-03-01. Lapo apačioje punkte 5.8. nurodyta vardas, pavardė ir parašas. Vardas ir pavardė parašyta didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis S. K.. Po šiuo vardu ir pavarde matomas galimai rašikliu pasirašytas parašas. Dešiniaja­me lapo kampe matomas apvalus antspaudas su užrašu, užrašytu didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis: Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Vilniaus departamentas. Apžiūrėjus visus tris dokumentus matomas panašus parašas, nors nurodomi skirtingi juos pasirašantys asmenys (V. B. ir S. K.) (b. l. 56–68).

Liudytojas R. Ž. parodė, kad yra R. R. draugas. Jo draugas užsiima siunti­nių pervežimu iš Airijos į Lietuvą ir atvirkščiai. Jam būnant namuose, galėjo būti 2021 m. sausio vidurys, paskambino R., paprašė iš Airijos paimti siuntas ir parvežti į Lietuvą su jo automobiliu. Jis susitiko su R., kuris jam davė Airijoje esančių siuntų adresus ir pasakė, kad reikės dar paimti keturis šuniukus su dokumentais ir juos parvežti į Lietuvą. Taip pat R. jam davė dokumentus, sakė, kad jų gali paprašyti Lenkijos pareigūnai. Jis netikrino, kokius dokumentus davė R., manė, kad tai siuntų dokumentai, matė, kad dar buvo dokumentai, susiję su gyvūnų pervežimu, tačiau tikrai nesido­mėjo, kas tai per dokumentai, kadangi pasitikėjo R.. 2021 m. vasario 4 d., vykstant iš Airijos į Lietuvą, kirtus Lietuvos sieną, Lazdijų rajone sustabdė pareigūnai, paprašė pateikti dokumentus, patikrino vežamų šunų būklę bei paprašė dokumentų, susijusių su gyvūnų vežimu. Jis pareigūnams pateikė dokumentus, kuriuos jam buvo davęs R.: Vežamų gyvūnų prižiūrėtojo kompetencijos pažymėjimą, Ilgoms gyvūnų kelionėms skirtos kelių transporto priemonės pažymėjimą ir Gyvūnų vežėjo leidimą. Pareigūnai, apžiūrėję dokumentus, pasakė, kad norės pasidaryti jų kopijas. Pasidarę dokumentų kopijas jam juos atidavė ir paklausė, ar tai tikri dokumentai. Jis atsakė, kad tikri, kadangi nežinojo, kad jie yra netikri. Pareigūnai daugiau nieko neklausė ir jis nuvažiavo toliau. Po pareigūnų sustabdymo tuoj pat, važiuodamas namo, paskambino R. ir papasakojo apie įvykį. Kitą dieną susitiko su R., atidavė jam siuntas ir automobilį bei visus dokumentus, kuriuos jis buvo davęs. Tada R. pasakė, kad dokumentus, susijusius su gyvūnų pervežimu, pagamino pats ir kad jie yra netikri. Supyko ant R., kodėl nesakė iš karto, nes tada tikrai būtų nevažiavęs į Airiją. Kur R. padėjo minėtus dokumentus, nežino, jis viską atidavė jam. Jis pats nežinojo, kad vežant gyvūnus iš Airijos į Lietuvą reikalingi tam tikri dokumentai, sužinojo tik po šio įvykio. Kadangi R. yra jo geras draugas, juo pasitikėjo ir per daug nesigilino (b. l. 79–82).

Liudytoja V. B. parodė, kad ji yra Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamento direktorė. Apie tai, kad viename iš galimai jų įstaigos išduotų dokumentų yra padėtas jos parašas, sužinojo iš VMVT Alytaus departamento. Peržiūrėjus duomenų bazes gali pati­kinti, kad R. Ž. VMVT Vilniaus departamentas nėra išdavęs gyvūnų vežėjo leidimo ir jis nesikreipė dėl jokių dokumentų, kurie yra susiję su vežamais gyvūnais, išdavimo. Tyrėja parodė Gyvūnų vežėjo leidimą, ant kurio yra jos vardas, pavardė ir parašas. Tačiau ji ant tokio dokumento nepasirašė ir čia ne jos parašas, jos parašas yra visai kitoks ir kardinaliai skiriasi nuo parašo ant doku­mento. Ant Vežamų gyvūnų prižiūrėtojo kompetencijos pažymėjimo ir Ilgoms gyvūnų kelionėms skirtos kelių transporto priemonės pažymėjimo yra S. K. vardas, pavardė ir parašas, tačiau VMVT Vilniaus departamente toks asmuo niekada nedirbo ir šiuo metu nedirba. Norint iš Europos Sąjungos šalių parsivežti gyvūnus savo auginimui, jokių dokumentų, kurie susiję su gyvūnų pervežimu, nereikia, išskyrus gyvūno augintinio pasą. Jeigu gyvūnas pirktas Europos Sąjungos šalyje, tuomet reikalingas vidaus prekybos sertifikatas ir gyvūno augintinio pasas, savo reikmėms galima vežtis iki 5 vienetų gyvūnų augintinių. Kai gyvūnai yra vežami pardavimo tikslais į Lietuvą ir iš Lietuvos reikalingi: Gyvūnų vežėjo leidimas, Ilgoms gyvūnų kelionėms skirtos kelių transporto priemonės pažymėjimas, kuriame įrašomas tik vienas automobilis, atitinkantis numatytus standartus. Automobilis turi būti patikrintas VMVT pareigūnų fiziškai, jo apžiūra turi būti įforminta apžiūros aktu. Vežamų gyvūnų prižiūrėtojo kompetencijos pažymėjimas gyvūnams, augintiniams nėra priva­lomas, jis išduodamas norint vežti ūkinius gyvūnus, tokius kaip karvės, arkliai, naminiai paukščiai. Visa tai nustato Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. sausio 26 d. įsakymas Nr. B1-136. Gyvūnų vežėjo leidimą tvirtina tik ji, arba, jai nesant, ją pavaduojantis patarė­jas. Daugiau iš VMVT Vilniaus departamento jokie asmenys šio leidimo pasirašyti arba tvirtinti negali. Jeigu neturintys leidimų asmenys veža gyvūnus, VMVT turi teisę taikyti administracinę atsa­komybę (b. l. 85–88).

Policijos pareigūnės D. P. tarnybinis pranešimas dėl A. M. apklausos, iš kurio matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą 2021 m. kovo 26 d. telefonu susisiekus su A. M., ji nurodė, kad internetu susirado skelbimą apie Airijoje parduodamus pudelio veislės šuniukus. Susisiekusi su pardavėju nusipirko keturis pudelio veislės šuniukus ir internete susiradusi žmogų, kas gali parvežti, užsakė jų parvežimą. Keturi šuniukai iš Airijos į Kauno miestą buvo parvež­ti ir jai perduoti, kartu su jais buvo perduoti ir šuniukų pasai. Daugiau jokie dokumentai nebuvo perduoti. Kaip vėliau paaiškėjo, asmuo, kuris vežė šuniukus, sustabdžiusiems policijos pareigūnams pateikė galimai suklastotus vežėjo dokumentus, kokius tiksliai nežino, nesidomėjo. Parvežtus šuniu­kus ji pardavė. Tada su ja susisiekė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir pareikalavo šuniukų pasų, kurie galimai galėjo būti suklastoti. Šuniukų pasai buvo pateikti, paaiškėjo, kad jie nebuvo suklastoti. A. M. teigė, kad asmens, kuris jai parvežė šuniukus, nepažįsta, jį susirado inter­netu per skelbimus (b. l. 96-97).

Liudytojas K. R. paaiškino, kad kaltinamasis yra jo sūnus, jų santykiai yra labai artimi, jie kaip draugai, todėl mano, gali priimti atsakomybę ir laiduoti už sūnų, kad jis daugiau nenusikals. Apie tai, kad padarė nusikaltimą sūnus pasakė jam pats. Jis pergyvena ir gailisi dėl to ką padarė. Jis sūnaus veiksmus irgi vertina neigiamai ir supranta, kad sūnus turi atsakyti už tai ką padarė. Jis turi neįgalumą, darbingumas nustatytas 40 procentų, pragyvena iš gaunamos pašalpos, todėl paskirtas užstatas labai apsunkintų jo turtinę padėtį.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad R. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties patvirtina anksčiau aptarti tarnybiniuose pranešimuose nurodyti duomenys, liudytojų parodymai, apžiūros protokolai, iš kurių matyti, kad R. R. pagamino ir laikė netikrus dokumentus – Vežamų gyvū­nų prižiūrėtojo kompetencijos pažymėjimą, Ilgoms gyvūnų kelionėms skirtos kelių transporto priemonės pažymėjimą ir Gyvūnų vežėjo leidimą, kurie buvo panaudoti. Šie įrodymai pakankami pripažinti įrodytu, kad R. R. pagamino ir laikė tris netikrus dokumentus, todėl jo veika kvali­fikuotina pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

R. R. padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis Lietuvos Respublikoje neteistas (b. l. 137–139); baustas administracine tvarka (b. l. 140–147); dirba (b. l. 148); darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 153). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad nėra pagrin­do daryti iš­vadą, jog pas kaltinamąjį būtų susiformavusios neigiamos ir nusikalstamos pažiūros, kad jis turi polinkį nusikalsti ar pažeidinėti įstatymus ir kad ateityje galėtų da­ryti naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningas kaltinamojo elgesys.

Kaltinamojo tėvas K. R. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios at­sakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą (2 t., b. l. 5-21).

Prašymas dėl laidavimo tenkintinas, nes tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, o padaryta veika ir kaltinamojo asmenybė nereikalauja bausmės skyrimo, kaip neišvengiamos priemonės jo elgesiui koreguoti. Šiuo atveju padarytas nusikaltimas yra nesunkus, už jį yra skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės net ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl laidavimo institutas, kuris neatleidžia nuo baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo, gali būti pakankama poveikio priemonė už pirmą kartą padarytą veiką net ir neskiriant kriminalinės bausmės.

Nagrinėjamu atveju laiduotojas yra kaltinamojo tėvas, jis nėra teistas, nėra baustas administracine tvarka, charakterizuojamas gerai. Todėl įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teis­mas sprendžia, kad K. R. yra vertas teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo lai­duotoju, nes pagal savo asmenines savybes ir dėl artimo šeimyninio ryšio jis gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Taigi, įstatymas kaltinamojo šeimos narius ir artimuosius giminaičius tiesiogiai įvardija kaip galimus laiduotojus vien dėl jų ryšio su kaltininku, todėl jų netinkamumas būti laiduotoju gali būti konstatuojamas tik esant tokioms aplinkybėms, dėl kurių tokie asmenys akivaizdžiai negalėtų daryti teigiamos įtakos kaltinamajam (pavyzdžiui asocialus ar nusikalstamas paties laiduotojo elgesys, nesirūpinimas šeima ir savo artimaisiais ir pan.). Šiuo atveju laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo tėvą, kuris yra artimas žmogus kaltinamajam, kuris niekada nebuvo teistas ar baustas ir įstatymų nepažeidinėja, todėl jis yra būtent tas asmuo, kuris kaltinamajam turi galimybę daryti teigiamą įtaką.

Atsižvelgdamas į nusikaltimo sunkumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojo prašymą perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad nė­ra aplin­kybių, kliudančių atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios at­sa­ko­mybės pagal laidavimą ir bau­džia­mąją bylą jam nutraukti paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamasis pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, nusikalstamais veiksmais žala nepadaryta, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Šiuo atveju teismas sprendžia, kad suvokęs, jog naujos nusikalstamos veikos, jeigu ją vėl padarytų, pasekmės bus neišvengiamas bausmės paskyrimas, kaltinamasis turės svarias paskatas ateityje laikytis įstatymų reikalavimų, todėl galima daryti išvadą, kad pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamajam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pritaikymas bus efektyvi ir pakankama poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Įvertinęs kaltinamojo ir laiduotojo asmenybes, jų artimą ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojo galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas nustato vienerių metų laidavimo terminą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas, nėra būtinas siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys).

Įstatymas numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio Baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (tame tarpe ir pagal laidavimą) gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis).

Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis nustatytinas artimas minimalias (BK 75 straipsnio 2 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikin­tina nuosprendžiui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 straipsnio 1 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Vežamų gyvūnų prižiūrė­tojo kompetencijos pažymėjimas (pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2005 17 straipsnio 2 dalies nuostatas) Nr. (duomenys neskelbtini) (kopija); Ilgoms gyvūnų kelionėms skirtos kelių transporto priemonės pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (kopija); Gyvūnų vežėjo leidimas (atitinkantis Reglamento (EB) Nr. 1/2005 11 straipsnio 1 dalies nuostatas) Nr. (duomenys neskelbtini) (kopija) ­– paliktini saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. R. dėl nusikaltimo, nu­ma­tyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžia­mosios at­sa­komybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį K. R. atsakomybei vieneriems metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti R. R. baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL, 500 (penkių šimtų) eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmokos sumokėjimo terminą nustatyti 3 mėnesius

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Vežamų gyvūnų prižiūrė­tojo kompetencijos pažymėjimą (pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2005 17 straipsnio 2 dalies nuostatas) Nr. (duomenys neskelbtini) (kopiją); Ilgoms gyvūnų kelionėms skirtos kelių transporto priemonės pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (kopiją); Gyvūnų vežėjo leidimą (atitinkantį Reglamento (EB) Nr. 1/2005 11 straipsnio 1 dalies nuostatas) Nr. (duomenys neskelbtini) (kopiją) – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti R. R., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. R. ir laiduotojui K. R., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

Teisėja Irma Blekaitienė